- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-1634-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34059-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Daiva Milevičienė, UAB ,,Vilbeksa“, G. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Daivos Milevičienės neveikimo, kuriuo prašė išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. skundą, kuriuo skundžiama gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ekspertizės išvada (2020 m. birželio 26 d. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. liepos 9 d. elektroniniu paštu gavo iš antstolės padėjėjo 2020 m. birželio 26 d. Turto vertės nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė. Pareiškėja 2020 m. liepos 10 d. pateikė antstolei prieštaravimus dėl turto įkainojimo. 2020 m. liepos 20 d. pareiškėja gavo iš antstolės 2020 m. liepos 17 d. patvarkymą Nr. S-20-12-5952 dėl 2020 m. liepos 10 d. skundo, kuriuo pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. prieštaravimai atmesti kaip nepagrįsti ir nemotyvuoti. Antstolė, pažeisdama Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas, nepersiuntė pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. skundo kartu su antstolės 2020 m. liepos 17 d. patvarkymu ir vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašo teismo išnagrinėti jos 2020 m. liepos 10 d. skundą.
3. Antstolė Daiva Milevičienė prašė taikyti skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo senaties terminą ir civilinę bylą nutraukti; nesant pagrindų civilinei bylai nutraukti, pareiškėjos skundą atmesti.
4. Antstolė nurodė, jog 2020 m. liepos 17 d. patvarkymu Nr. S-20-12-5952 nutarta atmesti pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. prieštaravimą dėl turto įkainojimo kaip nepagrįstą. Pateiktame prieštaravime, įvardintame skundu, nėra nurodyta jokių ekspertizės neteisingumą pagrindžiančių motyvų, nėra pateikta kitokią rinkos vertę pagrindžiančių įrodymų, tik abstrakčiai nurodyta, jog pareiškėja prieštarauja nustatytai rinkos vertei. Skundžiamame patvarkyme buvo detaliai išdėstyta antstolio veiksmų apskundimo tvarka, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo ir neskundė antstolės priimtų sprendimų dėl pareiškėjos pateiktų prieštaravimų. 2020 m. liepos 17 d. patvarkymu Nr. S-20-12-5952 pareiškėjai detaliai išdėstyti pagrindai, kuriems esant gali būti paskirta papildoma ar pakartotinė ekspertizė areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Prieštaraujant antstolės padarytoms išvadoms, pareiškėja turėjo teikti skundą dėl 2020 m. liepos 17 d. patvarkymo Nr. S-20-12-5952. Pagrindo tiesiogiai kreiptis į teismą CPK 510 straipsnio 4 dalies tvarka aptariamu atveju nėra, kadangi pareiškėjos prašymas, įvardintas skundu, yra išnagrinėtas skundžiamu patvarkymu.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį panaikino ir civilinę bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjos D. K. 2020 m. liepos 10 d. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
7.1. pareiškėja skundžia antstolės Daivos Milevičienės procesinį veiksmą – areštuoto turto vertinimo ekspertizės paskyrimo teisėtumą. Minėtas antstolės procesinis veiksmas įformintas antstolės 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymu Nr. S-20-12-3247, kuriuo antstolė nusprendė tęsti vykdymo veiksmus, skolos išieškojimą nukreipiant į hipoteką įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paskyrė ekspertizę areštuoto turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti bei pavedė ją atlikti UAB „Apus turtas“. Skundas grindžiamas aplinkybėmis, jog ekspertizė negalėjo būti skiriama ir vykdoma, kol nebus išnagrinėti pareiškėjos ir kito skolininko G. K. skundai dėl antstolės 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymo skirti ekspertizę, taip pat, jog turto vertės nustatymo pažyma antstolės negalėjo būti priimta kaip neturinti juridinės galios, nes nepasirašyta, ekspertinio vertinimo metu nebuvo apžiūrėtas turtas iš vidaus, turto savininkams nepranešta apie ekspertizę;
7.2. teismas nustatė, jog antstolė paskyrė turto vertinimo ekspertizę nepažeisdama teisės normose numatytos ekspertizės skyrimo tvarkos ir esant įstatymo nustatytam pagrindui. Dėl antstolės 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymo Nr. S-20-12-3247, kuriuo antstolė nusprendė tęsti vykdymo veiksmus, skolos išieškojimą nukreipiant į hipoteką įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paskyrė ekspertizę areštuoto turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti bei pavedė ją atlikti UAB „Apus turtas“, teisėtumo yra pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-21046-566/2020. Minėta teismo nutartimi atmestas pareiškėjų G. K. ir D. K. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo buvo skundžiamas antstolės Daivos Milevičienės 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymas, kuriuo antstolė nusprendė tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0012/13/00665 ir paskirti G. K. nuosavybės teise priklausančios ½ dalies žemės sklypo ir nebaigto statyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti;
Šalies argumentai
7.3. pareiškėja nurodo, kad antstolė neturėjo teisės skirti ir vykdyti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizės, kol nebus išnagrinėti pareiškėjos ir G. K. skundai dėl antstolės 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymo, kuriuo paskirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti. Teismas nurodė, jog byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ginčijamo antstolės patvarkymo priėmimo ar ekspertizė vykdymo metu buvo teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų sustabdytas vykdymo procesas ar konkretus pareiškėjos skundžiamas antstolės procesinis veiksmas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog antstolė neturėjo pagrindo atsisakyti tęsti vykdymo veiksmus;
Žemesnės instancijos teismas
7.4. pareiškėja 2020 m. birželio 26 d. Turto vertės nustatymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumą grindžia aplinkybe, jog pažyma nepasirašyta, todėl antstolė neturėjo jos priimti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2020 m. birželio 26 d. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) antstolei pateikta pasirašyta turto vertintojos I. P. ir UAB „Apus turtas“ direktoriaus G. B. elektroniniais parašais, o pareiškėjos nurodomą aplinkybę, jog vertinamas turtas nebuvo apžiūrėtas iš vidaus, paneigia Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) priedas – 2020 m. birželio 26 d. namų valdos apžiūros aktas, kuriame nurodyta, jog vertinamo objekto savininkas yra informuotas apie objekto apžiūrą. Minėto akto prieduose yra pateiktos vertinamo turto vidaus nuotraukos, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog turtas eksperto buvo įvertintas atsižvelgiant į vidaus patalpų būklę bei jų įrengimą;
7.5. pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja nepateikė nei antstolei, nei teismui įrodymų apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir/ar įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti eksperto nustatyta turto verte.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Pareiškėja D. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Turto vertinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) neatitiko Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio, kuriame įtvirtina, kad turto vertinimo ataskaita privalo būti pasirašyta turto vertintojų bei užtvirtinta įmonės antspaudu. Antstolės Daivos Milevičienės atsiųstoje pažymoje nėra nei UAB „Apus“ antspaudų, nei vertintojų parašų. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo įstatymo 24 straipsnis nurodo, kad turto vertinimo pažyma įgyja teisinę galia tik tada, kai atitinka 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pažyma yra pasirašyta vertintojų G. B. bei I. P. elektroniniais parašais. Turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta 2020 m. birželio 26 d., tačiau nei tą dieną, nei per ateinančias 7 darbo dienas Turto vertinimo pažymos ataskaita nebuvo pasirašyta. Faktas, kad pažyma buvo pasirašyta tik 2020 m. liepos 8 d., aiškiai parodo situacijos neskaidrumą;
8.2. net jei ir elektroniniai vertintojų parašai atitinka Lietuvos Respublikos vyriausiojo archyvaro taikytinus reikalavimus dokumentams, tačiau pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, kadangi antstolės Daivos Milevičienės atsiųstoje patikslintoje vertinimo pažymoje nėra UAB „Apus“ antspaudo. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo paslaugų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis aiškiai nurodo, jog nepriklausomo turto vertintojo sudarytą turto vertinimo ataskaitą pasirašo ją sudaręs turto vertintojas ir turtą vertinančios įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Ji patvirtinama įmonės antspaudu. Taigi turto vertinimo ataskaita įgauna teisinę galią tik tada, kai yra visi 23 straipsnyje nurodyti reikalavimai;
Žemesnės instancijos teismas
8.3. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja nei antstolei, nei teismui nepateikė įrodymų, kurie keltų abejonių dėl turto vertinimo procedūros pažeidimų. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl įrodymų stokos, jis nepagrįstai neišsireikalavo papildomų pareiškėjos paaiškinimų. Teismas, būdamas viešu subjektu, kuris sprendžia ypatingosios teisenos ginčus, gali pats būti aktyvus bei aktyviai tirti bylą, rinkti įrodymus, tačiau šių pareigų pirmosios instancijos teismas neatliko.
Atsiliepimas
9. Antstolė Daiva Milevičienė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. pareiškėjos argumentai dėl 2020-06-26 Turto vertės nustatymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumo yra nepagrįsti. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog pažyma nepasirašyta, neatitinka tikrovės, nes 2020-06-26 Turto vertės nustatymo pažyma antstolei pateikta pasirašyta turto vertintojos I. P. ir UAB „Apus turtas“ direktoriaus elektroniniais parašais. Remiantis Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, juridinio asmens atstovo kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra lygiavertė juridinio asmens atstovo rašytiniam parašui, patvirtintam juridinio asmens antspaudu, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose;
9.2. tai, jog turto vertinimo pažyma buvo pasirašyta 2020-07-08, o turto rinkos vertė buvo nustatyta turto apžiūros datai, t. y. 2020-06-26, niekaip nelemia pažymos prieštaravimo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ar sąžiningumo ir protingumo kriterijams, nes natūralu, kad tik apžiūrėjus turtą, yra pradedama rengti jo rinkos vertės nustatymo pažyma, kuriai parengti, suprantama, yra būtinos laiko sąnaudos;
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-21046-566/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1649-603/2020 konstatuota, kad ekspertizė areštuoto turto rinkos vertei nustatyti buvo paskirta pagrįstai. Taigi, turto vertės nustatymo proceso inicijavimo pagrįstumas jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Pareiškėja nepateikė nei antstolei, nei teismui įrodymų apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir/ar įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti eksperto nustatyta turto verte;
9.4. bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga, todėl pareiškėjos argumentas, jog teismas galėjo pats surinkti reikiamus įrodymus, atmestinas kaip nepagrįstas;
9.5. aplinkybę, jog realizuojant turtą nebuvo padaryta jokių pažeidimų konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-975-567/2021. Teismas nustatė, kad pirmą kartą 2017 m. kovo 3 d. turtas buvo įvertintas 156 000 Eur, o 2020 m. birželio 26 d. – 159 000 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis masinio vertinimo metu 2016 m. vasario 2 d. ir 2020 m. sausio 1 d. turtas atitinkamai buvo įvertintas 114 000 Eur ir 125 000 Eur. 2020-11-13 patvarkymu paskelbtose pirmosiose varžytinėse turtas už 127 200 Eur (80 proc. nuo pradinės kainos) nebuvo parduotas, todėl varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, pasiūlant turtą perimti išieškotojams, įskaitant hipotekos kreditorę UAB „Vilbeksa“. Aplinkybė, kad turtas nebuvo parduotas iš pirmųjų varžytinių, patvirtina, kad ginčo turtas nėra paklausus, todėl hipotekos kreditorės sutikimas perimti ginčo turtą už varžytinėse pardavinėtą turto kainą, kuri nėra per maža, nepažeidžia pareiškėjų ir kreditorių teisių ir teisėtų interesų.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „Vilbeksa“ prašo pareiškėjos skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. pareiškėjos ginčijama pažyma yra pasirašyta turto vertintojos I. P. ir UAB „Apus turtas“ direktoriaus G. B. elektroniniais parašais, todėl argumentas dėl pažymos nepasirašymo ar netinkamo pasirašymo yra visiškai nepagrįstas. Tai, kad elektroninių parašų data yra kita nei pačios pažymos surašymo data, niekaip nepažeidžia pareiškėjos teisių ir nedaro ginčijamos pažymos negaliojančia;
10.2. pareiškėja atskirajame skunde remiasi neaktualiomis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 ir 24 straipsnių redakcijomis ir siekia sąmoningai klaidinti teismą. Cituojamų 23 straipsnio 1 dalies nuostatų įstatymo redakcijoje, galiojančioje nuo 2017 m. birželio 28 d., nėra. Aktualios įstatymo redakcijos 22 straipsnio 2 dalyje yra tokia nuostata: „turto arba verslo vertinimo įmonėje parengta turto arba verslo vertinimo ataskaita patvirtinama ir turto arba verslo vertinimo įmonės antspaudu, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta įmonės steigimo dokumentuose arba įstatymuose“. Taigi įstatyme nėra imperatyvios nuostatos, kad visos turto vertinimo ataskaitos turi būti tvirtinamos turto vertinimo įmonės antspaudais. Įstatyme nėra numatyta, kad antspaudo nebuvimas sukeltų tokias teisines pasekmes, t. y. darytų turto vertinimo ataskaitą negaliojančia. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą nėra nustatyta pareigos visoms uždarosioms akcinėms bendrovėms turėti antspaudą. Pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, kad tokia pareiga būtų nustatyta UAB „Apus turtas“ steigimo dokumentuose, todėl šis jos skundo argumentas atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas;
10.3. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis nustato, jog „turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme“. Pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, kad dėl šios ataskaitos būtų priimtas Priežiūros įstaigos sprendimas ar kad ji būtų pareiškusi teisme ieškinį dėl jos nuginčijimo. Todėl, atsižvelgiant į aktualias Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, laikytina, kad pareiškėjos ginčijama turto vertės nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisinga, galiojanti ir antstolė D. Milevičienė teisėtai ir pagrįstai ja vadovavosi, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje;
10.4. pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog turto vertinimo įmonės antspaudo nebuvimas kaip nors pažeidė ar apribojo jos teises vykdymo procese ar sukėlė kitokių neigiamų teisinių pasekmių. Be to, pagal teismų praktiką antspaudo nebuvimas netgi ant administracinių aktų yra laikytinas neesminiu procedūriniu pažeidimu, neturinčiu įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui bei šių sprendimų pagrįstumui;
10.5. pareiškėja turėjo pareigą pateikti įrodymus, kurie, jos nuomone, pagrindžia jos skunduose nurodytas aplinkybes ir argumentus. Pareiškėja kaltina pirmos instancijos teismą pareigos aktyviai rinkti ir tirti įrodymus pažeidimu, tačiau pati nepateikia daugiau jokių įrodymų ar paaiškinimų, kurie pagrįstų, kad buvo esminiai turto vertinimo procedūros pažeidimai arba kad antstolės veiksmais buvo pažeistos jos teisės vykdymo procese.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
12. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Antstolė Daiva Milevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0012/13/00665 pagal Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2013 m. kovo 25 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 3-1308/13 dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojos UAB „Vilbeksa“ naudai. Vykdymo procese antstolė areštavo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Turto vertės nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta minėto turto rinkos vertė 2020 m. birželio 26 d. – 159 000 Eur. Pareiškėja pateikė antstolei 2020 m. liepos 10 d. skundą, kuriame nurodė, jog prieštarauja turto vertinimo ekspertizės metu nustatytai turto vertei bei surašytai 2020 m. birželio 26 d. Turto vertės nustatymo pažymai Nr. (duomenys neskelbtini), ir reikalauja, kad antstolė Daiva Milevičienė grąžintų UAB „Apus Turtas“ 2020 m. birželio 26 d. Turto vertės nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)kaip neturinčią juridinės galios bei surašytą vertinimo metu padarius grubius pažeidimus. Antstolė 2020 m. liepos 17 d. patvarkymu Nr. S-20-12-5952 atmetė pareiškėjos prieštaravimus kaip nepagrįstus ir nemotyvuotus, tačiau skundo su vykdomąja byla neperdavė apylinkės teismui. Pareiškėjos nuomone, antstolė pažeidė CPK 510 straipsnio 2 dalį. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama išnagrinėti jos 2020 m. liepos 10 d. skundą, kuriuo skundžiama gyvenamojo namo, turto vertinimo ekspertizės išvada (2020 m. birželio 26 d. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)).
14. CPK 510 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, jog skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
15. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą skolininkas ar kitas asmuo skundą dėl antstolio veiksmų paduoda tiesiogiai antstoliui, o antstoliui šio netenkinus – antstolis privalo skundą su vykdomąja byla perduoti teismui. Tokia skundo nagrinėjimo tvarka užtikrina operatyvią antstolio procesinės veiklos kontrolę. Antstolis saistomas pareigos skundą su vykdomąja byla perduoti teismui bet kokiu atveju, kai dėl skundo priimamas toks sprendimas, kuris pagal savo rezultatą nėra skundo rezoliucinėje dalyje suformuluotų reikalavimų tenkinimas. Taigi, sutiktina su pareiškėjos argumentu, jog šiuo atveju antstolė privalėjo skundą su byla perduoti teismui. Pripažinus, jog antstolė nepagrįstai neperdavė 2020 m. liepos 10 d. pareiškėjos skundo teismui, teismas privalo įvertinti ir šio skundo argumentus.
16. Pareiškėja 2020 m. liepos 10 d. skunde teikia prieštaravimus dėl turto įkainojimo, taip pat skundžia antstolės Daivos Milevičienės procesinį veiksmą, skiriant areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėja nurodo, kad antstolė, nesulaukusi kitų skundų išnagrinėjimo teisme, pažeisdama proceso eiliškumą ir skaidrumą, skolininko bei turto savininkų teisėtus interesus, nepagrįstai organizavo gyvenamojo namo vertinimą. Pareiškėja taip pat nurodo, kad antstolė nepagrįstai priėmė 2020 m. birželio 26 d. Turto vertės nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), nes turto vertinimas buvo atliktas aplaidžiai ir neobjektyviai, kadangi turto vertintojai nebuvo patekę į namo vidų ir neįvertino viduje esančių patalpų, taip pat 2020 m. birželio 26 d. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta gyvenamojo namo vertė, yra nepasirašyta turto vertintojų, todėl neturi jokios juridinės galios.
17. CPK 681 straipsnis nustato, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.
18. Nagrinėjamu atveju antstolė 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymu Nr. S-20-12-3247 nusprendė tęsti vykdymo veiksmus, skolos išieškojimą nukreipiant į hipoteką įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paskyrė pakartotinę ekspertizę areštuoto turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti bei pavedė ją atlikti UAB „Apus turtas“.
19. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-21046-566/2020 bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1649-603/2020 buvo išnagrinėti pareiškėjų G. K. ir jo sutuoktinės D. K. (pareiškėjos) skundai dėl turto vertinimo ekspertizės paskyrimo ir įsiteisėjusiomis teismo nutartimis konstatuota, kad ekspertizė areštuoto turto rinkos vertei nustatyti buvo paskirta pagrįstai: turto rinkos kaina svyruoja, todėl būtina turtą perkainoti, siekiant pašalinti abejones dėl priverstine tvarka realizuojamo turto kainos; teismai sprendė, jog tokiu būdu bus apsaugoti ir pareiškėjos interesai, nes, padidėjus turto kainai, būtų didesne apimtimi patenkinti išieškotojos reikalavimai, kas sumažintų įsiskolinimo dydį.
20. Dėl pareiškėjos argumentų, jog antstolė, nesulaukusi skundų išnagrinėjimo teisme (civilinėje byloje Nr. 2YT-21046-566/2020), pažeisdama proceso eiliškumą ir skaidrumą, skolininkų interesus, organizavo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimą, pažymėtina, jog CPK 510 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Byloje nenustatyta, kad teismai būtų taikę laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdę vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0012/13/00665, todėl šioje dalyje pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
21. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Konkrečiu atveju pareiškėja, prieštaraudama 2020 m. birželio 26 d. atliktos gyvenamojo namo, turto vertinimo ekspertizės metu nustatytai vertei bei 2020 m. birželio 26 d. Turto vertės nustatymo pažymai Nr. (duomenys neskelbtini), apskritai nenurodo jokių argumentų, susijusių su ginčo turto verte. Nei skundžiamo antstolės patvarkymo priėmimo metu, nei anksčiau, pareiškėja nebuvo atlikusi ir pateikusi jokių ginčo nekilnojamojo turto vertinimo skaičiavimų, kurie leistų abejoti jau atliktos turto ekspertizės teisėtumu ir pagrįstumu. Nagrinėjamu atveju antstolė tinkamai vykdė savo įstatymines pareigas dėl ginčo turto kainos nustatymo, t. y. paskyrė turto ekspertizę, kurią atliko UAB „Apus turtas“ specialių žinių turintis turto vertintojas. Turto vertintojo nustatyta turto vertė, kuri netinka skolininkei, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų dėl nustatytos turto vertės, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės teisėtumu bei pagrįstumu.
22. Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) prieduose yra pateikiamas 2020 m. birželio 26 d. Namų valdos apžiūros aktas. Be to, Nekilnojamojo turto ekspertizės akto prieduose yra pateiktos turto fotonuotraukos, patvirtinančios, jog išvada dėl kainos pateikta įvertinus pastato vidaus patalpų būklę ir įrengimą. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog turto vertintojai neįvertino viduje esančių patalpų.
23. Pareiškėja teigia, jog 2020 m. birželio 26 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų reikalavimų, tai yra pažyma nepasirašyta turto vertintojų, pažymoje nėra įmonės, atlikusios vertinimą, antspaudo.
24. Lietuvos Respublikos turto verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „atliekant neprivalomąjį arba privalomąjį turto arba verslo vertinimą, turto arba verslo vertinimo ataskaitą pasirašo ją sudaręs nepriklausomas turto arba verslo vertintojas. Kai turto arba verslo vertinimą atlieka nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, dirbantis darbo sutarties pagrindais turto arba verslo vertinimo įmonėje, turto arba verslo vertinimo ataskaitą pasirašo ir asmuo, turintis teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgaliotas asmuo, arba asmuo, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą. Kai nepriklausomas turto arba verslo vertintojas yra ir individualios įmonės savininkas, turto arba verslo vertinimo ataskaita pasirašoma vieną kartą. Turto arba verslo vertinimo įmonėje parengta turto arba verslo vertinimo ataskaita patvirtinama ir turto arba verslo vertinimo įmonės antspaudu, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta įmonės steigimo dokumentuose arba įstatymuose“.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjos nurodoma 2020 m. birželio 26 d. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka teisės aktų reikalavimų. 2020 m. birželio 26 d. Turto vertės nustatymo pažyma pasirašyta turto vertintojos I. P. ir UAB „Apus turtas“ direktoriaus elektroniniais parašais. Remiantis Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, juridinio asmens atstovo kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra lygiavertė juridinio asmens atstovo rašytiniam parašui, patvirtintam juridinio asmens antspaudu, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose. Taigi, atskirojo skundo argumentai, jog Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita neturi juridinės galios, nes nėra pasirašyta ir patvirtina įmonės antspaudu laikytini nepagrįstais. Aplinkybė, jog turto vertinimo pažyma buvo pasirašyta 2020 m. liepos 8 d., o turto rinkos vertė buvo nustatyta turto apžiūros datai, t. y. 2020 m. birželio 26 d., niekaip nelemia pažymos prieštaravimo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, taip pat niekaip nepažeidžia pareiškėjos teisių. Šiuo aspektu sutiktina su antstolės nurodomais argumentais, kad tik apžiūrėjus turtą yra pradedama rengti jo rinkos vertės nustatymo pažyma, kuriai parengti yra būtinos laiko sąnaudos.
26. Lietuvos Respublikos turto verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis nustato, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėja tik deklaratyviais teiginiais kelia abejones dėl atlikto turto vertinimo bei jo įforminimo reikalavimų, tačiau nepateikia jokių teisiškai reikšmingų argumentų, dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusių ekspertų kompetencija. Didžiąja dalimi argumentų pareiškėja faktiškai siekia, jog apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertintų bylos įrodymus, pateiktų papildomus motyvus dėl skundžiamoje teismo nutartyje padarytų išvadų, taip pažeidžiant procesinio sprendimo peržiūrėjimo instancine tvarka imperatyvų reikalavimą.
28. Dėl pareiškėjos argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nebuvo aktyvus ir neįpareigojo pareiškėjos teikti papildomų įrodymų, pažymėtina, jog civilinis procesas (išimties nesudaro ir vykdymo procese iškilusių klausimų nagrinėjimas) grindžiamas rungtyniškumo principu, pagal kurį šalims tenka pareiga pagrįsti savo argumentus įrodymais (CPK 12 straipsnis), o teismui nėra priskirtas aktyvus vaidmuo. Pažymėtina, jog šiuo atveju teikti įrodymus, kurie pagrįstų pareiškėjos argumentus dėl netinkamai atlikto turto vertinimo, tenka būtent pareiškėjai. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų neteisinga, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatyta netinkamais metodais ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą ar turto rinkos kainos pasikeitimą. Todėl vien tai, kad atliktas turto vertinimas neatitiko pareiškėjos lūkesčių, negali būti priežastimi atliktą turto vertinimą vertinti kaip neteisingą.
29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus ir vykdydamas savo funkcijas, neužtikrino pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų. Vykdymo procesas iš esmės yra nepalankus skolininkams, kadangi iš jų skola išieškoma priverstinai taikant CPK įtvirtintas priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 straipsnio 2 dalis), kas jau savaime reiškia tam tikrų teisių ribojimą. Skunde nurodomi vykdymo principai negali paneigti pačios vykdymo proceso esmės. Antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus.
30. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
31. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.