Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kosto Vinersko apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir byla jo atžvilgiu nutraukta.

Civilinio ieškovo pateiktą civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti ir priteisti iš E. N. Valstybinei miškų tarnybai 1 399,77 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 77 ct) žalai atlyginti. Nustatytas 1 (vienerių) metų laikotarpis, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį E. N. privalo sumokėti Valstybinei miškų tarnybai priteistą 1 399,77 EUR turtinę žalą.

Patvirtintas kaltinamojo E. N. ir nukentėjusiojo J. Č. 2021 m. lapkričio 22 d. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo.

Išaiškinta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. N. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2020 m., gruodžio mėn. pabaigos iki 2021 m. gegužės 2 d. 14.50 val., (duomenys neskelbtini) kv. Nr. 920, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), J. Č. ir R. Č. priklausančiame miške, išpjovė ir pagrobė 13 žalių pušų, kurių bendras tūris 15,553 ktm., 1700 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. Č. 1700 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kosto Vinersko skundas tenkintinas iš dalies.

6. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog E. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, veika kvalifikuota teisingai. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, E. N. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje patvirtina ne tik jo paties parodymai, nuoširdus prisipažinimas, bet ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokole, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. E. N. kaltės klausimas nekeliamas ir prokuroro apeliaciniame skunde. Prokuroro vertinimu, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kadangi byloje nėra duomenų apie kaltinamojo ir civiliniu ieškovu byloje pripažintos Valstybinės miškų tarnybos susitaikymą bei susitarimą dėl institucijai padarytos žalos atlyginimo, kas patvirtina pirmosios instancijos teismą nepagrįstai E. N. atžvilgiu taikius BK 38 straipsnio nuostatas, nenustačius visų šio instituto taikymui būtinų sąlygų.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, išnagrinėjusi apeliacinį skundą bei išklausiusi proceso dalyvių nuomones, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi minėto BK 38 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl jis keičiamas dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011, 2K-206-697/2015).

9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi, kas skundžiamu nuosprendžiu pripažinta ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jis su nukentėjusiuoju J. Č. susitaikė, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo E. N. susitarė su J. Č. dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Bylą nagrinėjančiam teismui pateikė jų sudarytą susitarimą. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes kaip sudarančių baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumą, konstatavo pagrindą manyti, jog E. N. nedarys naujų nusikalstamų veikų ir BK 38 straipsnio pagrindu atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, dėl E. N. padarytos nusikalstamos veikos – J. Č. ir R. Č. priklausančiame miške išpjautų ir pagrobtų 13 žalių pušų, žalos patyrė ne tik miško savininkai, bet žala buvo padaryta ir aplinkai. Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos į bylą pateikė ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos, kuriame nurodė, kad šiais neteisėtais veiksmais miškuose buvo pažeistos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos bei padaryta 1399,77 Eur dydžio žala aplinkai (T. 1, b. l. 129-134). Ikiteisminį tyrimą atliekančios Institucijos pareigūno nutarimu Valstybinė miškų tarnyba pripažinta byloje civiliniu ieškovu (T.1, b. l. 139-140).

10. Kai nuo nusikalstamos veikos yra nukentėję keli asmenys, kaltininkas turi susitaikyti su visais nukentėjusiaisiais, atlyginti ar pašalinti žalą arba susitarti atlyginti ar pašalinti visiems nukentėjusiesiems padarytą žalą. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, padarytos nusikalstamos veikos padariniai negali būti dalijami, t. y. negalima dėl vienų nusikalstamos veikos padarinių asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o dėl kitų tos pačios veikos padarinių nuteisti ar nepriimti jokio sprendimo. Taigi, BK 38 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų prasme kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti visą savo nusikalstama veika padarytą žalą (arba susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo) bei susitaikyti su visais dėl jo veikos nukentėjusiaisiais asmenimis (?Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje ???2K-329/2013).

11. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad E. N. nusikalstamais veiksmais žala buvo padaryta ne tik nekentėjusiajam J. Č. bet ir gamtai, kas duoda pagrindo išvadai, jog viena iš sąlygų taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, padarius šį nusikaltimą, yra susitaikymas ir su valstybės institucijos, atstovaujančios pažeisto visuomeninio gėrio interesus, atstovu. Tokio procesine tvarka įforminto ir prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungto E. N. susitaikymo su įgaliotu valstybės institucijos atstovu nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. E. N. neprašė atlikti įrodymų tyrimo ir kviesti į teismą tinkamą valstybės institucijos atstovą.

12. Apeliacinės instancijos teisme E. N. gynėja taip pat neginčijo BK 38 straipsnio taikymo būtinumui egzistuojančios sąlygos – susitarimo dėl žalos atlyginimo, tačiau teigė, jog toks susitarimas nebūtinai turi būti raštiškas, byloje nėra paneigta aplinkybė, kad jos ginamasis susitarė su valstybine miškų tarnyba atlyginti padarytą žalą ir nėra ginčo, kad jis šią žalą jis atlygins. Teisėjų kolegija pažymi, kad susitaikymas baudžiamąja teisine prasme reiškia, kad nukentėjusysis ne tik paprasčiausiai atleido kaltininkui, bet ir iš esmės pašalino visas savo pretenzijas bei reikalavimus, pareikštus baudžiamojo proceso tvarka. Susitaikymas su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens, valstybės institucijos atstovu, yra lemiamas faktorius teismui, priimančiam sprendimą dėl asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Visais atvejais susitaikymas turi būti procesine tvarka įformintas ir prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos. Susitaikymas gali būti išreiškiamas rašytine (prijungiant prie baudžiamosios bylos medžiagos) ar žodine forma. Žodinis susitaikymas turi būti fiksuojamas procesiniuose dokumentuose. Minėtoje teismų praktikoje akcentuojama, jog taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, teismai nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti asmeniui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011). 2K-206-697/2015). Byloje nėra duomenų, jog E. N. susitaikė su tinkamu valstybės institucijos atstovu. Taigi, nenustačius BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų visumos, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo svarstyti šio straipsnio taikymą. ??? ???

13. Įvertinant išdėstytas aplinkybes, E. N. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.

13.1. Už E. N. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija numato kelias alternatyvias bausmės rūšis - baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Teisėjų kolegija, skirdama E. N. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika yra baigta ir padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Vertinant E. N. asmenybę, pažymėtina tai, kad jis praeityje neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo E. N. skirti laisvės apribojimo bausmę 1 metams. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog prokuroro siūloma kaltinamajam skirti bausmės rūšis atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, tačiau mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant šią bausmę trumpesniam terminui – 9 mėnesiams. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes E. N. savo kaltę pripažino, ginčo dėl padaryto nusikaltimo aplinkybių ir veikos kvalifikavimo nekilo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

13.2. Laisvės apribojimas yra viena iš baudžiamajame kodekse numatytų bausmių kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 straipsnis). BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Tuo tarpu minimo straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui skirti šioje įstatymo nuostatoje numatytus įpareigojimus. O BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Vertinant sistemiškai šias įstatymo nuostatas, matyti, kad jos suteikia teismui prerogatyvą spręsti dėl intensyvios priežiūros kaltinamajam skyrimo, įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo bei skyrimo.

13.3.Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat atsižvelgusi į paskirtos bausmės ir įpareigojimų paskirtį bei tikslus, konstatuoja, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam E. N. neskiriant intensyvios priežiūros. Draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Aukštesniojo teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės E. N. paskyrimas be intensyvios priežiūros, paskiriant BK IX skyriuje numatytą įpareigojimą nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės atlikimą, žinios, yra tinkama ir adekvati bausmė tiek nuteistojo asmenybei, tiek ir jo padarytam nusikaltimui. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais.

14. Prokuroras apeliaciniame skunde prašė iš naujo spręsti ir civilinių ieškinių klausimą, t. y. priteisti iš kaltinamojo Valstybinei miškų tarnybai 1399,77 eurų ir nukentėjusiajam J. Č. 5000 eurų, tačiau skunde iš esmės nenurodė jokių tai pagrindžiančių argumentų. Žalos atlyginimo klausimas pagal gautus civilinius ieškinius yra išspręstas apylinkės teismo nuosprendžiu, dėl šios nuosprendžio dalies žalos atlyginimu tiesiogiai suinteresuotų asmenų skundai negauti, žalos atlyginimo klausimas išspręstas tinkamai, todėl jokio pagrindo iš naujo spręsti šiuos klausimus ir keisti nuosprendį šioje dalyje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kosto Vinersko apeliacinį skundą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.

Pripažinti E. N. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. N. paskirti galutinę bausmę ­ - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės atlikimą, žinios.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.