Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-893-922/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13841-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.1.; 2.3.2.2.8.; 2.3.2.2.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.6.2.

2021 m. gruodžio 22 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. laikotarpiu nuo 2020 m., gruodžio mėn. pabaigos iki 2021-05-02 14.50 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) girininkijos, kv. Nr. 920, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), J. Č. ir R. Č. priklausančiame miške, išpjovė ir pagrobė 13 žalių pušų, kurių bendras tūris 15,553 ktm., 1700 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. Č. 1700 eurų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. N. kaltu prisipažino, civilinius ieškinius pripažino, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tai buvo 2021 metų balandžio mėnesio pradžia, kaip jam paskambino moteris, kurios vardas J., pavardės nežino, gyvenanti (duomenys neskelbtini) mieste, kuri jo paprašė, kad jis jai priklausančiame miške atliktų miško valymo darbus, tai yra menkavertės medienos, krūmynų, pažeistų ar nulūžusių žalių medžių valymą. Ji paprašė būtent jo, nes jis jai jau du metus (duomenys neskelbtini) esančiame jai priklausančiame žemės sklype atliko žolės šienavimo darbus. Su J. prašymu jis sutiko, todėl atsiklausė tėvo G. N. ar jis galės jam paskolinti jam priklausantį traktorių ,,MTZ Belarus-820", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tėvas tam neprieštaravo, todėl praėjus maždaug savaitei laiko, ji su Jolanta atvyko į jai priklausantį miško žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). J. miško žemės sklypo nuosavybę patvirtinančių dokumentų neturėjo, tačiau jam asmeniškai parodė, kur yra jos miško žemės sklypo visos ribos, kurių kuoliukus pažymėjo raudonais dažais. Praėjus dviem dienom atvažiavęs su tėvo minėtu traktoriumi jis pradėjo J. miško žemės sklype su J. sutartus miško valymo darbus. Pradžioje dirbo vienas, atliko medžių kirtimo bei išvežimo darbus. Kirto pažeistus, sulaužytus žalius beržų ir pušų medžius bei sausus pušų medžius. Minėtus nupjautus medžius pats išvežė ir susandėliavo J. nurodytoje vietoje, jos miško žemės sklypo nuosavybės ribose. Tai buvo apie 5-10 kubų medienos tarp kurių buvo ir malkų. Visi nupjauti krūmynai liko miško žemės sklype pjovimo vietoje. Jo tėvas G. jam padėjo atlikti miško valymo darbus 2021-04-24 ir 2021-04-25. Kartu su juo atliko tuos pačius darbus, jis pjovė krūmynus, pažeistus bei sulaužytus žalius medžius tarp kurių buvo pušų ir beržų medžiai bei sausus medžius. Tėvas su traktoriumi tai ką jis nupjovė, išvežė į sandėliavimo vietą. Per tą savaitgalį, iš viso jis nupjovė apie 20 medžių, kadangi jo buvo išpjauta žalių pažeistų ar nulūžusių medžių iš seniau, todėl tėvas su traktoriumi išvežė į sandėliavimo vietą iš viso apie 10 kubų medienos. Jo draugas M. K., kuriam apie 20 metų, jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau registruotas (duomenys neskelbtini), jam padėdavo tik šiokiadieniais ir tik kaip jis paprašydavo jo pagalbos. Iš viso M. K. jam padėjo J. miško žemės sklype atlikti miško valymo darbus 3 dienas. Dirbant kartu su M. K., jis pjovė menkavertę medieną ir krūmynus, o M. K. jo nupjautas šakas ir krūmynus nešiojo į krūvas, kurios šiuo metu yra įvairiose J. miško žemės sklypo vietose. Taip pat jis pjovė ir pažeistus, sulaužytus žalius beržų ir pušų medžius bei sausus pušų medžius. Dirbant kartu su M. K. išpjovė ir susandėliavo apie 10 kubų medienos. Iš viso šiuo metu išpjauta ir išvežta į sandėliavimo vietą apie 30 kubų medienos, kurią sudaro sulaužyti žali beržų ir pušų medžiai, sausi pušų medžiai. 2021-04-29 ar tai 2021-04-30 J. miške dirbo vienas, iš kurio su traktoriumi į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini) su J. leidimu išvežė 3 sausus pušų medžių rąstus, supjautus po 6 metrus. Viso J. miško valymo darbo metu, sulūžusius žalius pušų ir beržų medžius, kuriuos jis nupjovė - uždengdavo samanomis, nes nebuvo įsitikinęs ar juos gali pjauti. Nuo 2021 metų balandžio mėnesio pradžios jis mišką pjovė vienas, kad daugiau kas nors dirbtų šalia J. miško žemės sklypo, tai yra pjautų medžius nieko nematė ir kiek jam žinoma, be jo daugiau niekas miško pjovimo darbų nevykdė. Kadangi J. miško sklypo ribų jis gerai nežino, todėl su traktoriumi galėjo įvažiuoti į svetimą mišką ir ten nupjauti ne J. priklausančius žalius pažeistus arba sulūžusius medžius, taip pat galėjo juos uždengti samanomis. Visi žali nupjauti medžiai susandėliuoti J. miško žemės sklypo vietoje. Jis žalių medžių niekur kitur neišvežė, sveikų žalių medžių nepjovė (t. 1., b. l. 163-166).

E. N. 2021-05-27 apklaustas parodė, kad papildomai prie anksčiau apklausos metu nurodytų aplinkybių nurodo, kad šių metų pradžioje tikslaus laiko nepamena, po žiemos buvo žvejoti prie upelio netoli (duomenys neskelbtini). Žvejojant pamatė, kad pažįstamos J. D. miške, kuris yra (duomenys neskelbtini) kaime prie upelio po žiemos daug nulaužtų išvirtusių medžių. Kadangi prieš metus su tėvu G. N. tvarkė jos mišką, tai yra valė nuvirtusius medžius, vėjovartas, todėl jis jai ir dabar paskambino ir pasiūlė savo paslaugą, tai yra išvalyti jos mišką nuo nuvirtusių medžių. J. D. sutiko su jo pasiūlymu ir po jo skambučio jie susitiko su ja, jos miške, aptarė darbus. Su J. sutarė, kad jis išpjaus krūmus, išveš iš miško visus po žiemos išlaužytus medžius ir juos susandėliuos jos nurodytoje vietoje aikštelėje šalia jos miško. Kadangi jis ir anksčiau tvarkė jos mišką, todėl jos miško žemės sklypo ribas gerai žinojo. Po jų žodinio susitarimo po poros dienų jis pradėjo miško valymo darbus balandžio mėnesį, tačiau kurią tiksliai dieną nepamena. Namuose tai yra (duomenys neskelbtini) tėvų sodyboje, kurioje jis gyvena su tėvais šiuo metu statomas ūkinis pastatas. Pastato statybai reikėjo medienos, todėl jis nutarė valydamas J. D. mišką pasidaryti tai yra niekam nesakęs pavogti iš gretimo sklypo dalį žalių medžių ir juos vėliau panaudoti savo reikmėms. Kam priklauso žemės miško sklypas esantis gretimai J. D. sklypo iš kurio jis nusižiūrėjo pavogti dalį medžių, jis nežino. Įėjęs į gretimą žemės miško sklypą jis ten išpjovė gal kokių 10 ar daugiau žalių medžių. Pjovė įvairaus skersmens žalias pušis, jų skersmuo buvo gal 30-40 cm gal ir daugiau, tiksliai nurodyti negali. Tada su tėvui G. N. priklausančiu traktoriumi (duomenys neskelbtini) šiuos medžius nuvežė į (duomenys neskelbtini) esančią lentpjūvę ir paprašė, kad iš jo atvežtų medžių juos supjovę pagamintų lentas. Į lentpjūvę vežė gal kokius tris kartus po keletą medžių. Viso į (duomenys neskelbtini) lentpjūvę nuvežė apie 10 medžio rastų, tačiau tiksliai nežino, gal kiek ir daugiau, nes kaip ir minėjo, vežė tris kartus po kokius 4 rąstus. Lentpjūvėje dėl šios medienos supjovimo tarėsi su vienu iš ten dirbusiu asmeniu, kaip suprato, jis ten dirba vyresniu, tačiau kokios jo pareigos nežino. Iki šios dienos supjautų lentų iš lentpjūvės jis nepasiėmė, nes su tuo žmogumi tarėsi, kad mišką valys apie du mėnesius, todėl prašė neskubėti pjauti lentų, nes sakė, gal dar atveš daugiau medžių. Lentpjūvėje atvežęs medžius, nesakė, kad jie vogti. Nupjovęs ir išvežęs pavogtus medžius, jis kelmus uždengė samanomis, kad niekas nepastebėtų vagystės. Taip pat keletą rąstų gal kokius tris jis parsivežė į namus. Dabar supranta, kad pasielgė lengvabūdiškai pjaudamas žalius medžius svetimame miške, pasižada atlyginti savininkui jo veiksmais padarytą žalą. Vogė vienas, nieko neverčiamas (t. 1., b. l. 167-170).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. Č., kaip ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso miško plotas esantis netoli (duomenys neskelbtini). 2021-05-02, atvažiavo apžiūrėti mamos kapo, (duomenys neskelbtini). Taip pat, apie 14.50 val., nuvažiavo į jam priklausantį mišką ir pastebėjo, kad išpjautos pušys, dalis medienos išvežta, dalis supjaustyta ir palikta miške. Iš viso išpjautos ir išvežtos 7 pušys, paliktos tik medžių viršūnės, kelmai buvo užmaskuoti samanomis, 12 pušų nupjautos, supjaustytos ir paliktos miške. Šalia esančiame sklype vykdomi miško kirtimo darbai, paliktas traktorius MTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kuri skirta išvežti medienai. Jo visame sklype ant paklotės matosi padangų paliktos žymės. Miško plotas nefilmuojamas vaizdo kameromis. Miško sklypo dokumentus jis atsiųs elektroniniu paštu. Kas galėjo įvykdyti vagystę, pasakyti negali, medieną iš jo sklypo buvo vagiama ir anksčiau, tačiau dėl mažo kiekio į policiją nesikreipė. Pradinę žalą įvertina 800 eurų, kurią patikslins vėliau (t. 1, b. l. 8-10).

Nukentėjusysis J. Č. papildomos apklausos metu parodė, kad prie 2021-05-02 liudytojo apklausos metu duotų parodymų, nori papildomai nurodyti, kad miško sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir žmonai R. Č., 2019-10-31 Vilniaus rajono savivaldybės 3-iojo notaro biure su žmona pasirašė įgaliojimą, kad jų visą bendrą turtą jis galėtų savo nuožiūra valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Šiam įgaliojimui yra priskiriamas ir jiems priklausantis miško sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį įgaliojimą pateiks Alytaus apskr. VPK Varėnos r. PK elektroniniu paštu. Nori nurodyti, kad 2021-05-12, kartu su Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiuoju specialistu J. P. buvo miško sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su J. P. apžiūrėjo minėtą miško sklypą, pamatė, kad jame nesenai nupjauta 13 vnt. žalių pušų medžių, kadangi prie kelmų matėsi pjuvenos, ant kelmų buvo uždėtos samanos. Minėti 13 vnt. žalių pušų medžiai, kurie įvairaus diametro bei dydžio yra pavogti, jų jam priklausančiame miško sklype nėra. Taip pat pamatė, kad neseniai nupjauti 12 vnt. sausų pušų medžiai, nes prie kelmų matėsi pjuvenos. Minėti nupjauti, sausi pušų medžiai palikti jo miško sklype, toje pačioje vietoje, kur buvo nupjauta, tačiau supjauti po 6 metrus ir po 2,5 metrus, taip pat matėsi pjuvenos prie pjovimo vietų. J. P. jam pasakė, kad nupjautų sausų pušų medžių protokole nefiksuos, nes jam aktualu tik nupjauti žali medžiai, kai padaryta žala gamtai. 2021-05-02 liudytojo apklausos metu nurodė, kad nupjauti ir išvežti 7 vnt. žali pušų medžiai bei 12 vnt. nupjautų sausų pušų medžiai, kurie palikti miško sklype, tačiau 2021-05-12 kartu su J. P. nuodugniai papildomai apžiūrėjo jam priklausantį mišką ir paaiškėjo, kad vis dėl to nesenai nupjauti ir iš miško išvežti 13 vnt. žalių pušų medžiai bei nupjauta 12 vnt. sausų pušų medžių, kurie kaip minėjo palikti toje pačioje vietoje. J. P. jam pasakė, kad jo miško sklype, nupjauti ir pavogti 13 vnt. žalių pušų medžiai, kas atitinka apie 15,5 kūbų žalios medienos. Už šią žalią medieną, jis paskaičiavo žalą gamtai apie 1400 eurų. Jis mano, kad minėti nupjauti ir pavogti žali pušų medžiai galėjo sudaryti daugiau, kaip 15,5 kubų žalios medienos. Mano, kad galėjo sudaryti apie 20 kubų žalios medienos, nes pavogti pušies medžiai, pagal kelmus didelio diametro, todėl mano, kad už pavogtus žalius pušies medžius jam padaryta žala 1700 eurų, nes už vieną kubą žalios medienos, skaičiuoja 85 eurus. Kadangi jo miško sklype nupjauta dar 12 vnt. sausų pušų medžių, ir šiuo metu jie yra toje pačioje vietoje, kur buvo nupjauti - ant miško paklotės, kadangi dažnai lijo, žemė buvo šlapia, minėti sausi pušų medžiai sugadinti, nėra tinkami naudoti. Kiek medienos kubų sudaro minėti nupjauti sausų pušų medžiai, nežino, nes jų storio nematavo, tačiau skaičiuoja už 1 vnt. nupjautą sausą pušies medį - vieną kubą, kurio vertė kiek jam yra žinoma 30 eurų. Todėl vertina, kad už nupjautus sausus pušų medžius jam taip pat padaryta žala 360 eurų. Viso jam padaryta žala yra 2060 eurų. Šią sumą nurodo todėl, nes taip mano. Paskutinį kartą miške buvo 2020 metų pabaigoje, tikslios datos neprisimena, tai buvo gruodžio mėnesio pabaigoje. Tada miške nupjautų medžių nebuvo (t. 1., b. l. 66-69).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Prokuroras, kaltinamasis ir nukentėjusysis, jo atstovas, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat įrodo ir kiti žemiau aptarti teismo ištirti nuosekliai vieni kitus papildantys įrodymai:

Įvykio vietos apžiūros metu 2021-05-02 nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame miško sklype, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini)ir kuriame matyti esantys įvairaus diametro kelmai (t. 1., b. l. 17-33). 2021-05-31 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame miško sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matyti nupjautos sausos pušys (t. 1., b. l. 34-45).

Liudytoja J. D. parodė, kad G. N. ir jo sūnų E. N. pažįsta jau keletą metų, nes jie jai padeda prižiūrėti žemės ūkio paskirties žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), tai yra kasmet vis nušienauja žolę. 2021 metų balandžio mėnesio 11 dieną, telefonu jai paskambino E. N., kuris pasakė, kad jai priklausančiame miško sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), iš po žiemos yra daug nulūžusių medžių ir paklausė ar jai reikalinga jų pagalba, tai yra ar reikia atlikti miško valymo darbus. Ji žinodama, kad E. N. turi traktorių ir gali jai priklausantį mišką sutvarkyti, todėl su jo pasiūlymu sutiko. Maždaug po savaitės laiko, ji su E. N. susitiko jai priklausančiame miške, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kartu apžiūrėjo. Matė, kad miške buvo labai daug nulūžusių žalių medžių. Didžioji dalis buvo pušų medžių, tačiau atsimena, kad buvo ir eglių, ir beržų keli medžiai. Taip pat su E. apžiūrėjo miške esančius sausus medžius ir sutarė, kad jis atliks jos miško valymo darbus ten, kur galės įvažiuoti su savo traktoriumi. Kadangi E. N. jai priklausančiame miške atliko miško valymo darbus 2018 metais, todėl jis pilnai žinojo jos miško žemės sklypo ribas, net turėjo planą. Tą dieną su E. nuėjo iki jos miško žemės sklypo visų ribų, kurias ji jam papildomai parodė, taip jam priminė, kur baigiasi miško žemės sklypo ribos. E. jai pasakė, kad viską žino, greitu metu pažadėjo pilnai atlikti miško valymo darbus, sutarė, kad nupjautus medžius susandėliuos jos miško žemės sklypo ribose ir apie darbų pabaigą praneš telefonu. Su E. N. sutarė žodžiu, kadangi ji juo pasitiki. 2021 metų, balandžio 22 dieną, E. N. jai parašė žinutę, kad miško valymo darbus baigė ir nurodė, kad iki 2021-04-24 visą medieną susandėliuos ten, kur sutarė, tai yra jos miško žemės sklypo ribose. Nupjautų medžių, nei žalių, nei sausų ji jam neatidavė ir išsivežti neleido, jis jos to neprašė ir apie tai net nebuvo užsiminęs. Šiuo metu už atliktus darbus ji su E. N. neatsiskaitė, tik dalį pinigų, tai yra 100 eurų prieš jam pradedant darbus ji jam pervedė kurui. 2021-04-30 buvo atvykusi į jai priklausantį miško žemės sklypą ir apžiūrėjo kaip E. N. baigė miško valymo darbus. Apžiūrėjus mišką, pamatė, kad darbai iki galo nėra baigti, tai yra nesusandėliuotos šakos ir prie kelio yra nesutvarkyti keli medžiai (t. 1., b. l. 94-97).

Liudytojas R. N. parodė, kad yra įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)" vadovas ir savininkas. Įmonė yra adresu: (duomenys neskelbtini), teritorija neaptverta, todėl į ją patekti gali bet kas. Įmonės veikla susijusi su medienos apdirbimu ir prekyba. 2021 metų, balandžio mėnesio pabaigoje arba gegužės mėnesio pradžioje, tikslios datos nežino, be jo žinios į jam priklausančios įmonės teritoriją buvo atvežta mediena, tuo metu, kaip buvo atvežta mediena, jis nežino, jo įmonėje nebuvo. Po kelių dienų, tačiau tikslios datos taip pat pasakyti negali, nes nežino, pas jį atvyko jaunuolis, kurio nepažįsta, jis pasakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Jis pasakė, kad prieš kelias dienas į jo įmonės teritoriją atvežė medieną, kurią parodė. Tai buvo žali pušies rąstai, įvairaus storio, pagal jo skaičiavimus tai buvo 7,8 kubų. Minėtas jaunuolis paprašė jo, kad jo atvežtą medieną supjautų dvigubo pjovimo lentomis. Jis jo paklausė ar turi jo atvežtos medienos dokumentus, tai yra paprašė pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką arba leidimą kirsti mišką. Jaunuolis paaiškino, kad medienos dokumentus pristatys vėliau. Su juo sutarties nesudarė, jis jam dokumentų nepateikė. Vėliau su juo susisiekti nepavyko. Kadangi tuo metu pjovimo staklės buvo tinkamai nustatytos lentų pjovimui, todėl jaunuolio atvežtą medieną supjovė, tačiau supjovė tik vieno pjovimo lentomis. Supjautas lentas susandėliavo įmonės teritorijoje. Iki šios dienos jaunuolis kaip dabar žino, kad tai E. N., daugiau nepasirodė, su juo susisiekti nepavyko, jis į telefono skambučius neatsiliepia. Dėl supjautos E. N. atvežtos medienos atlygio įmonė negavo, mediena ir toliau saugoma įmonės teritorijoje. 2021-05-27 iš kitų įmonės darbuotojų sužinojo, kad E. N. su policijos pareigūnais buvo atvykęs į įmonės teritoriją, ir parodė teritorijoje susandėliuotą medieną, nurodydamas, kad jo rodoma mediena priklauso jam. Užtikrintai nurodo, kad E. N. parodyta policijos pareigūnams mediena priklauso K. Z., nes jis atvežė medieną iš savo senelio S. K. miško. K. Z. atvežęs medieną pateikė pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, išduotą 2021-03-23, pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį S. K.. Kodėl E. N. policijos pareigūnams parodė būtent tą medieną, pasakyti negali. E. N. atvežęs medieną, ją susandėliavęs buvo kitoje vietoje (t. 1., b. l. 104-106).

Liudytojas M. K. parodė, kad tikslios datos nepamena, šių metų lyg tai balandžio mėnesį draugas E. N. jo paprašė, jam padėti padirbėti miške, tai yra, kad jis jam padėtų tvarkyti mišką, tampyti ir krauti miške pjaunamas šakas. Jis su jo pasiūlymu sutiko. Po jų pokalbio tą pačią dieną su automobiliu E. N. atvažiavo pas jį ir jie kartu su juo nuvažiavo į mišką esantį (duomenys neskelbtini). Kam priklauso miškas, kurį ruošėsi tvarkyti E. N., jis nežinojo. Atvažiavus į mišką E. su benzopjūklu pjovė pušis nulaužtomis viršūnėmis ir sausuolius, o jis nugenėtas šakas tempė ir krovė į krūvas. Po to kartu su juo nupjautų pušų kelmus uždengdavo samanom. E. jam sakė, kad nežino ar galima pjauti nulaužtas žalias pušis, todėl sakė, kad geriau tuos žalių medžių kelmus paslėpti samanomis. Jis su E. N. jo nurodytame miške kartu dirbo tris dienas. Jam dirbant kartu su juo jis žalių nenulaužtomis viršūnėmis pušų nepjovė, prie jo jis nupjaudavo tik tas kurios yra nulaužtomis viršūnėmis. Jam būnant E. nupjautų medžių iš miško nevežė. Kai dirbo su E. miške, su jais daugiau niekas nedirbo. Su juo E. už atliktą darbą neatsiskaitė, nes minėjo, kad jam nesumokėjo už miško tvarkymą miško savininkas. E. sakė, kad šiuo metu turi problemų su policija, nes nupjovė kažkiek medžių lyg tai iš kito miško sklypo, todėl minėjo, kai susitvarkys visus reikalus su policija, tada atsiskaitys ir su juo (t. 1., b. l. 109-112).

Liudytojas J. P. parodė, kad yra Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas. 2021-05-11 buvo nuvykęs į miško žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl neteisėto medžių kirtimo ir jų vagystės su tikslu paskaičiuoti neteisėtai nukirstų medžių tūrį ir įvertinti padarytą žalą aplinkai. Kartu su juo miško apžiūroje dalyvavo miško žemės sklypo savininkas J. Č., su kuriuo apžiūrėjo minėtą miško žemės sklypą, kuriame rado 13 vienetų, įvairaus dydžio žalių pušies kelmų. Žalių pušies medžių rąstų nei minėtame miško žemės sklype, nei prie kelmų nebuvo. Minėtus žalius pušies medžių kelmus pamatavo, tai buvo nuo nuo 24 iki 52 cm skersmens, pagal kiekvieno pušies medžio kelmo matmenis, vadovaujantis Medienos tūrio lentelėmis, patvirtintomis LR aplinkos apsaugos ministro 2010-09-10 d. įsakymu Nr. D1-747, naudojant Biržės sortimentinės struktūros apskaičiavimo programa, atliko tūrio matavimus ir nustatė, kad neteisėtai iškirtus 13 vnt. žalių pušų tūris yra 15,553 ktm. Taip pat žalą aplinkai apskaičiavo vadovaujantis Metodika, bei ,,Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos dydžio skaičiavimo įkainiai". Medienos 1 ktm įkainis yra 60 eurų. Kadangi medynas, kuriame įvykdytas neteisėtas kirtimas, yra pusamžis, todėl koeficientas yra 1,5 karto. Dėl to žala aplinkai yra 1399,77 eurai. J. Č. priklausančiame minėtame miško žemės sklype matė nupjautus sausus pušies medžius, tačiau jų neskaičiavo ir nematavo, nes žala aplinkai dėl to nesiskaičiuoja, taip pat šiems medžiams kirsti leidimo nereikia, be to sausi pušies medžiai tik nupjauti, kurių medžio rąstai yra miško žemės sklype, prie medžio kelmų, medžių nupjovimo vietoje. 2021-05-12 policijai pateikė pranešimą, kuriame suklydo įrašydamas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nori pasakyti, kad teisingas kadastro Nr. yra (duomenys neskelbtini). Kokia padaryta žala miško žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, tai yra J. Č., jie įvertini nebegali (t. 1., b. l. 115-118).

G. N. 2021-05-03 d. apklaustas specialiuoju liudytoju parodė, kad kažkur prieš mėnesį ar daugiau jo sūnui E. N. paskambino pažįstama J. pavardės nepamena ir paklausė ar jie galėtų sutvarkyti jos mišką. J. jis pažįsta, nes yra anksčiau tvarkęs jos mišką esantį (duomenys neskelbtini). tai yra pjovė menkavertę medieną, šakas tvarkė, pjovė krūmynus. Todėl ir šiais metais ji paprašė, kad jie išpjautų visus sausuolius, šakas, vėjovartas ir iš jų paruoštų malkinę medieną. Su J. dėl darbų atlikimo tarėsi jo sūnus E. N.. Po jos skambučio sūnus E. susitiko su J. jos miške, ji parodė, kokius darbus atlikti. Šiuos darbus pradėjo kažkur prieš mėnesį. J. miške dirbo jis ir E. N.. Kai jis negalėdavo važiuoti į mišką E. pasiimdavo savo draugą, kurio jis nepažįsta. Kiek tiksliai dienų dirbo tame miške, tiksliai nurodyti negali, nes darbo dienomis jis dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)“, o į mišką važiuodavo tik savaitgaliais. Sūnus E. dauguma važiuodavo darbo dienomis, kaip jam yra sakęs su savimi pasiimdavo draugą pagalbai. Kur J. miškas yra, kurį reikėjo jiems tvarkyti, jiems parodė J.. Visą išpjautą medieną susandėliavo J. nurodytoje vietoje. Paskutinį kartą šiame miške dirbo balandžio 24-25 dienomis. Gretimame sklype jis medžių nepjovė. Jeigu gretimame sklype išpjauti keli žali medžiai ir toje vietoje yra jam priklausančio traktoriaus padangų žymės, todėl mano, kad juos galėjo išpjauti jo sūnus E., nes jis dirbo be jo ir šiuos darbus atliko be jo žinios. Miške dirbo su jam priklausančiu traktoriumi MTZ Belarus-820, v. n. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 154-157).

E. N. parodymų patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), parodė miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. ir R. Č. ir paaiškino, kad jame išpjovė ne mažiau 10 žalių pušų ir ne mažiau 10 sausų pušų (t. 1., b. l. 171-181).

Apklaustas įtariamuoju E. N. 2021-07-23 parodė, kad psichiatro ir kitų priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas, kuo įtariamas supranta, kaltę pripažįsta iš dalies, nes netyčia išpjovė žalias pušis, kurios buvo gretimame sklype nei J. D.. Jam pranešime apie įtarimą nurodyti asmenys J. Č. ir R. Č. nepažįstami. 2021m. pavasarį, tikslaus mėnesio neprisimena, J. D. pranešė, kad gali išvalyti jos mišką, išpjauti krūmus, išvežti iš miško visus po žiemos išlaužytus medžius ir juos susandėliuoti jos nurodytoje vietoje aikštelėje šalia jos miško. Kadangi jis ir anksčiau tvarkė jos mišką, todėl jos miško žemės sklypo ribas žinojo, tačiau nelabai tiksliai, žinojo tik vieną ribą, o kitą ribą žinojo apytiksliai, kur jos miško sklypas ribojasi su kitu sklypu, kuriame kirto medžius ir kurie galimai yra J. ir R. Č.. Po jų žodinio susitarimo su J. D. jis pradėjo miško valymo darbus šių metų balandžio mėnesį, tačiau kurią tiksliai dieną nepamena. Namuose tai yra (duomenys neskelbtini) tėvų sodyboje, kurioje jis gyvena su tėvais šiuo metu statomas ūkinis pastatas. Pastato statybai reikėjo medienos, todėl jis valydamas J. D. mišką turbūt iškirto kažkiek pušų ir šalia jos sklypo esančiame kitiems asmenims priklausančiame sklype. Iš gretimo sklypo, kaip dabar jam žinoma, jog tai buvo ne J. D. sklypas, iškirto gal kokių 10 ar daugiau žalių medžių, galėjo būti 13 žalių pušų. Pjovė įvairaus skersmens žalias pušis, jų skersmuo buvo gal 30-40 cm gal ir daugiau, tiksliai nurodyti negali. Tačiau kirto tik tuos žalius medžius, pušis, kurie buvo nulaužti vėjo. Tėvui G. N. priklausančiu traktoriumi (duomenys neskelbtini) šiuos medžius nuvežė į (duomenys neskelbtini) esančią lentpjūvę ir paprašė, kad iš jo atvežtų medžių juos supjovę pagamintų lentas. Į lentpjūvę vežė gal kokius tris kartus po keletą medžių. Viso į (duomenys neskelbtini) lentpjūvę nuvežė apie 10 medžio rąstų, tačiau tiksliai nežino, gal kiek ir daugiau, nes kaip ir minėjo, vežė tris kartus po kokius 4 rąstus. Lentpjūvėje dėl šios medienos supjovimo tarėsi su vienu iš ten dirbusių asmenų, jo duomenų nežino. Iki šios dienos jis iš lentpjūvės lentų neatsiėmė. Lentpjūvėje atvežęs medžius, niekam nesakydavo, kad mediena galimai vogta. Lentpjūvėje sutarčių dėl medienos supjovimo nesudarė. Nupjovęs ir išvežęs pavogtus medžius jis kelmus uždengdavo samanomis, kad jų niekas nepastebėtų. Taip pat keletą rąstų gal kokius tris jis parsivežė į namus. Dabar supranta, kad pasielgė lengvabūdiškai pjaudamas žalius medžius miške, pasižada atlyginti savininkui jo veiksmais padarytą žalą. Apklausiant jį kaip specialųjį liudytoją davė kiek kitokius parodymus, bet dabar patikslina, kad jis netyčia iškirto tas pušis, manė, jog tai J. D. sklypas. Ji jam realiai popierinių savo miško sklypo planų nerodė, jis jų nėra matęs. Ji tik nurodė būnant su ja miške, kur maždaug yra jos sklypo ribos (t. 2., b. l. 21-23).

Papildomai E. N. 2021-08-11 parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kaltę pripažįsta visiškai. 2021 m. pradžioje tikslaus mėnesio ir dienos neprisimena, buvo nuvykęs žvejoti (duomenys neskelbtini), prie upelio. Žinojo, kad tame kvartale yra pažįstamai moteriai J. D. priklausantis miško sklypas. Matė, kad po žiemos tame miško masyve buvo vėjovartų, nulaužtų įvairių medžių. Todėl jis paskambino J. D., nes anksčiau su savo tėvu jau buvo tvarkęs vėjovartas jai priklausančiame miško sklype, ir jai pranešė, kad jos miško sklype yra daug nulaužtų medžių - vėjovartų ir pasisiūlė visa tai sutvarkyti. Telefonu su J. susitarė, kad po kurio laiko susitiks jai priklausančiame miško sklype ir susitars, kokius darbus turės atlikti su miško valymo darbais. J. jam rankos mostais buvo parodžiusi savo miško sklypo ribas, galbūt tas ribas ir buvo apėję kartu. Buvo sutarę, kad išpjaus krūmus, nupjaus išlaužtus medžius ir medieną susandėliuos jos nurodytoje vietoje šalia jos miško. Apie tai, kad gali išpjauti statų mišką, sveikus medžius, su J. nesitarė. Po keliatos dienų po pokalbio su J. jis pradėjo jos miško sklype atlikti miško valymo darbus, tai galėjo būti 2021 m. balandžio mėnėsis, tačiau tikslaus laiko neprisimena. J. priklausančiame miško sklype darbus vykdė apie 2-3 savaites. Vykdydamas darbus J. priklausančiame miške jis galėjo žalias pušis išpjauti ir ne J. priklausančiame miško sklype. Kam tas miško sklypas priklauso, iš kurio galėjo išpjauti 10 ar daugiau žalių pušų, įvairaus skersmens, nežino. Jam regis, žalios pušys, kurias išpjovė ne J. priklausančiame miške, tai buvo taip pat išlaužti medžiai, o ne status miškas. Tuos medžius, pušis pjovė po visą miško sklypą, tai nebuvo, kad pjovė ribinėse vietoje. Išpjovęs medžius, kelmus dengė samanomis, nes nebuvo tikras, ar gali teisėtai tai daryti. J. miške išpjautus medžius ir jo medieną susandėliavo J. nurodytoje vietoje, o žalias pušis, kurias išpjovė, kaip dabar supranta, iš svetimo miško sklypo, jo medieną su tėvo G. N. priklausančiu traktoriumi (duomenys neskelbtini) nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą ten esančią lentpjūvę ir paprašė, kad išpjautų jam lentas. Jam tiesiog reikėjo medienos. Kiek viso tiksliai galėjo būti tos medienos išpjautos iš svetimo miško, nežino, viso išpjovė gal 10 vienetų žalių pušų ir dalį sausų pušų. Išpjautą medieną į lentpjūvę vežė per kelis kartus. Nuvežęs medieną į lentpjūvę darbininkams nesakė, kad ji galėjo būti vogta ar kažkas panašaus. Galėjo būti ir taip, kad dalį rąstų, tai yra medienos išpjautos iš svetimo miško sklypo, parsivežė ir į namus. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, kad padarė vagystę. Norėtų nukentėjusiojo asmens atsiprašyti ir sutarti su juo dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Išpjaudamas medžius iš svetimo miško sklypo tikrai nenorėjo užsidirbti ar parduoti kam nors tą medieną, tiesiog jam pačiam reikėjo medienos, lentų statyboms prie namų (t. 2., b. l. 29-31).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas 2021-11-22 susitarimas dėl žalos atlyginimo, kur E. N. ir nukentėjusysis J. Č. susitaikė, prašė bylą nutraukti ir kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės abiem susitaikius, susitarė dėl žalos atlyginimo, t. y., E. N. įsipareigoja J. Č. atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą (t. 2, b. l. 79-80).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus, liudytojų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad visi įrodymai įrodo, jog E. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, t. y., E. N. laikotarpiu nuo 2020 m., gruodžio mėn. pabaigos iki 2021-05-02 14.50 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) girininkijos, kv. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), J. Č. ir R. Č. priklausančiame miške, išpjovė ir pagrobė 13 žalių pušų, kurių bendras tūris 15,553 ktm., 1700 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. Č. 1700 eurų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. N. ir nukentėjusysis J. Č. nurodė, kad jie susitaikė ir prašo bylą nutraukti. Pateikė rašytinį susitarimą.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y., jeigu asmuo: (i) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, (ii) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, (iii) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir (iv) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas turi konstatuoti ir pagrįsti visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

Kaltinamasis E. N. padarė nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnį yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi. E. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. N. neteistas, administracine tvarka baustas, nevedęs, pakankamai jauno amžiaus, dirbantis. Psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neįrašytas. Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad E. N. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis, E. N. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Nukentėjusysis J. Č. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dėl kurio susitarė, jog kaltinamasis 4000,00 EUR žalą atlygins dalimis, prašė patvirtinti pateiktą susitarimą ir bylą nutraukti. Esant išdėstytam, civilinis ieškinys dalyje dėl 4000,00 EUR tenkintinas ir patvirtintinas susitarimas dėl žalos atlyginimo.

Civilinis ieškovas Valstybinė miškų tarnyba pateikė civilinį ieškinį dėl 1399,77 EUR aplinkai padarytos žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 129-136). 2021-06-29 nutarimu Valstybinė miškų tarnyba pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1., b. l. 139-140). Konstatuotina, kad šis civilinis ieškinys įrodytas, padaryta žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais E. N. veiksmais, todėl ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina žala.

Ikiteisminio tyrimo metu E. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 24-26) naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaudamasis BK 38 straipsniu ir BPK 301 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę E. N. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo pateiktą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. N. civiliniam ieškovui Valstybinei miškų tarnybai, įmonės kodas 302471705, a/s LT 65 4010 0425 0231 3838 Luminor bankas, 1399,77 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 77 ct) žalai atlyginti. Nustatyti 1 (vienerių) metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį E. N. privalo sumokėti Valstybinei miškų tarnybai priteistą 1399,77 EUR turtinę žalą.

Patvirtinti kaltinamojo E. N. ir nukentėjusiojo J. Č. 2021-11-22 sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo:

„1. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo E. N. pripažįsta ir apgailestauja atlikęs neteisėtus veiksmus- miško vagystę iš nukentėjusiojo J. Č..

2. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo E. N. pripažįsta, kad dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis J. N. patyrė turtinę bei neturtinę žalą, kurią Šalys bendru sutarimu įvertina bendra 4 000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų 00 ct) suma, ir įsipareigoja ją geranoriškai atlyginti.

3. E. N. įsipareigoja J. Č. atlyginti padarytą turtinę bei neturtinę žalą tokiu būdu ir tvarka: Iki 2022 m. sausio 10 d. sumokėti 500 (penkis šimtus) eurų. Iki 2022 m. sausio 30 d. sumokėti 200 (du šimtus) eurų. Likusią neatlygintą 3 300 (trijų tūkstančių trijų šimtų) eurų sumą E. N. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam J. Č. per 15 mėnesių lygiomis dalimis, mokėdamas po 220 (du šimtus dvidešimt) eurų per mėnesį, pradedant 2022 m. sausio mėnesiu, pinigus sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos į nukentėjusiojo J. Č. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Nukentėjusysis priima nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens atsiprašymą ir, teismui patvirtinus šį Susitarimą, atsisako pretenzijų E. N. atžvilgiu.

5. E. N. pareiškia, kad pripažįsta J. Č. patirtą turtinę bei neturtinę žalą, nurodytą Susitarime.

6. Nukentėjusysis patvirtina, kad Susitarime nurodyta pinigų suma visiškai kompensuoja dėl E. N. neteisėtų veiksmų patirtą turinę bei neturtinę žalą, įskaitant ir išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą, ir nukentėjusysis Susitarimo pasirašymo metu neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų E. N. dėl patirtos žalos atlyginimo.

7. Nukentėjusysis J. Č. ir kaltinamasis E. N. taip pat patvirtina, kad Susitarime numatytas žalos atlyginimo dydis šio Susitarimo šalių yra išsamiai aptartas, nustatytas objektyviai, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais ir pilnai padengia visus įmanomus nukentėjusiojo patirtus nuostolius.

8. Šalys patvirtina, kad su Susitarimo sąlygomis susipažino, jos šalims yra aiškios, suprantamos ir priimtinos. Šalys pareiškia, kad šį Susitarimą pasirašo savo laisvu apsisprendimu ir valia, be apgaulės prievartos ar spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šį Susitarimą. Šalys pareiškia, kad Susitarimas sudaromas nepažeidžiant ir neturint tikslo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų, jis sudaromas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, o šalys viena kitai yra atskleidusios visas šio Susitarimo sudarymo aplinkybes.

9. Kadangi E. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, vadovaudamosi Baudžiamojo kodekso 38 str. nuostatomis Šalys prašo E. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.“

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.