Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Santai Golovkaitei, Laurai Borisovai, Jurgitai Leškevičienei, Dianai Zadrauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. gynėjo advokato L. S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 102 MGL (5100 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 68 MGL (3400 eurų) dydžio bauda. Nustatytas 10 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Nuspręsta G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. V. nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio 10 d., apie 17.10 val., prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo svetimą – 2021 m. rugsėjo 19 d. E. M. vardu išduotą galimybių pasą, pateikdamas jį mobiliojo ryšio telefone „Iphone“ kaip savo prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ galimybių pasų kontrolierei V. K., tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo kito fizinio asmens vardu išduotą elektroninį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. V. gynėjo advokato L. S. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliaciniame skunde neginčijama G. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, tačiau prašoma atleisti G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 36 straipsnio arba 40 straipsnio nuostatas, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina bylą, neviršydamas nuteistojo G. V. gynėjo apeliacinio skundo ribų.

5. Visų pirma, bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, nuteistojo G. V. gynėjas pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 4 daliai, 109 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principams. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartimi minėtas prašymas tenkintas ir buvo nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. KT99-S90/2022 atsisakyta nagrinėti pareiškėjo Kauno apygardos teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. V-1151 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. V-891 „Dėl asmenų teisės į švelnesnes karantino režimo priemones patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.1.4 papunkčio tiek, kiek jame „reglamentuojamas „galimybių pasas““, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 4 daliai, 109 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Visgi, teisėjų kolegija, ta pačia sudėtimi nagrinėjanti baudžiamąją bylą pagal apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-13-888/2023, priėmė analogišką nutartį, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir šis prašymas buvo priimtas, todėl teisėjų kolegijos nutartimi šios baudžiamosios bylos pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą nagrinėjimas buvo sustabdytas iki minėto prašymo išnagrinėjimo.

6. Nagrinėjamu atveju aktualia aplinkybe laikytina tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. KT83-89/2023 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymui pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lyginio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1 papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija; TAR, 2021-09-29, Nr. 20389), 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiai (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija; TAR, 2021-09-10, Nr. 19075), 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija; TAR, 2021-09-10, Nr. 19075), 5.2, 5.3 papunkčiai (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija; TAR, 2021-08-13, Nr. 17455) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šio nutarimo 3.1.1 papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija; TAR, 2021-09-29, Nr. 20383), 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija; TAR, 2021-09-10, Nr. 19075) neprieštaravo Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nenustatė minėtų teisės aktų, susijusių su galimybių paso teisiniu reguliavimu, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėtas reguliavimas buvo neteisėtas.

Dėl BK 36 straipsnio

8. Pagal BK 36 straipsnį padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Teismų praktikoje konstatuota, kad BK 36 straipsnyje nustatyti du savarankiški atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai: asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Šiais abiem atvejais tokie pasikeitimai turi taip paveikti asmens veiką ar nulemti kaltininko savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmens veika prarado pavojingumą ar asmuo dėl savo padarytos nusikalstamos veikos tapo nepavojingas. Taikyti ar ne BK 36 straipsnį yra teismo teisė, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti šio straipsnio nuostatas. Darydamas išvadą dėl to, ar yra BK 36 straipsnyje įtvirtinti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika ir (ar) ją padaręs asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2012, 2K-121/2013, 2K-197-648/2023). Tai yra teismo teisė, todėl teismas savo nuožiūra, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti šias nuostatas.

9. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniu skundu prašoma G. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 36 straipsnio nuostatoms, esant vienam iš šiame straipsnyje numatytam pagrindui, t. y., jog nusikalstama veika prarado pavojingumą. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad asmens padaryta nusikalstama veika pavojingumą gali prarasti įvykus esminiams ar labai reikšmingiems valstybės politinio, ekonominio ar socialinio gyvenimo pokyčiams, finansinės, ūkio ar kitoms reformoms. Visi šie pokyčiai, dėl kurių padaryta nusikalstama veika praranda pavojingumą, įvyksta nepriklausomai nuo kaltininko valios ir gali apimti visą valstybę arba atskirus šalies regionus, pavyzdžiui, laisvosios ekonominės zonos režimo įvedimas. Pasikeitimai turi būti tokie reikšmingi, kad pavojingumo netektų ne tik konkreti veika, bet ir visos kitos tokios rūšies veikos.

10. Tai, kad nagrinėjamu atveju apelianto manymu turėtų būti taikomos BK 36 straipsnio nuostatos, grindžiama Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimu, t. y., jog nuo 2022 m. vasario 5 d. buvo sustabdytas galimybių paso taikymas. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis prielaidomis ir pamąstymais apie pandeminės situacijos pablogėjimus netinkamai priėjo prie išvados, jog G. V. padarytas nusikaltimas neprarado pavojingumo. Tačiau teisėjų kolegija, su šiais skundo argumentais sutikti neturi jokio teisinio pagrindo. Kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 73 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo, nuo 2022 m. vasario 5 d. buvo sustabdytas „Galimybių paso“ taikymas. Šiuo metu, t. y. bylą nagrinėjant apeliacinio proceso metu, minėtas nutarimas nebegalioja. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, kad šiuo metu nėra naudojamas „Galimybių pasas“, tai nereiškia, jog G. V. padaryta nusikalstama veika prarado pavojingumą.

11. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad G. V. 2021 m. spalio 10 d. apie 17.10 val., prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo svetimą, kito asmens vardu išduotą galimybių pasą, t. y. neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo kito fizinio asmens vardu išduotą elektroninį dokumentą. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, asmens galimybių pasas atitiko BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko – dokumento požymius. Pagal teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2006). Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-662/2000). Taigi, neginčijamai nustatyta, kad veikos padarymo metu „Galimybių pasas“ buvo laikomas dokumentu, kuris patvirtino, kad asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus, susijusius su imuniteto nuo COVID-19 ligos turėjimu. Šiuo dokumentu buvo patvirtinama, tam tikrą juridinę reikšmę turinti, informacija apie konkretų asmenį, t. y. patvirtino faktą apie jo savininko pasiskiepijimą arba persirgimą pavojinga ir greitai plintančia COVID infekcija. Taigi, kaip jau minėta, neginčijamai nustatyta, jog veikos padarymo metu, dokumentas – „Galimybių pasas“ turėjo juridinę reikšmę. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą atveju nepavojinga tampa ne konkreti kaltininko veika, o nuo aplinkybių pasikeitimo visos analogiškos veikos praranda pavojingumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstama veika, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo neprarado.

12. Numatytas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės siejamas ne tik su faktinių aplinkybių pasikeitimu, bet ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu bei laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2009). Šiame kontekste svarbu tai, jog nagrinėjamu atveju, galimybių paso – dokumento įvedimas buvo viena iš priemonių suvaldyti pasaulinio masto pandemiją, ko pasekoje COVID-19 infekcija iš ypač pavojingų užkrečiamų ligų šiuo metu perkelta į pavojingų ligų sąrašą. Pagal tuo metu turimus mokslinius duomenis, buvo pagrindo manyti, kad asmenys turintys imunitetą nuo COVID-19 ar turintys neigiamą testo rezultatą, patvirtinantį, jog neserga šia liga, turi mažesnę tikimybę užsikrėsti ar užkrėsti kitus asmenis, dėl ko pandemijos metu ir buvo taikomi tam tikri suvaržymai. Be to, svarbu paminėti, jog „Galimybių pasas“ niekada nebuvo pripažintas kaip ydingas dokumento naudojimas, nebuvo pripažintas kaip dokumentas neturintis juridinės reikšmės. Taigi, nors minėtu dokumentu buvo siekiama tuo metu valdyti pandemiją, tačiau G. V. ignoravo tuometinį teisinį reglamentavimą norint patekti į prekybos centrą, pasinaudojo svetimu dokumentu, turėdamas suprasti šio elektroninio dokumentų juridinę reikšmę. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad vien tai, jog pasikeitus epidemiologinei situacijai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek visame pasaulyje, pasikeitė teisinis reglamentavimas dėl „Galimybių paso“ naudojimo, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad iki bylos nagrinėjimo teisme G. V. padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo būtų tapusi nepavojinga. Dėl ko, teisėjų kolegijos vertimu, nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 36 straipsnio nuostatas.

Dėl BK 40 straipsnio

13. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde taip pat prašoma G. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skunde, teigiama, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygos, o nuteistojo sesers A. V. įtaka sudarys pagrindą G. V. ateityje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Nesutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais ir atsisakyti G. V. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Įvertinus G. V. gynėjo apeliacinio skundo motyvus, nesant pagrindo abejoti jų pagrįstumu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalis dėl G. V. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir už šios nusikalstamos veikos jam paskirtos bausmės naikintina, baudžiamąją bylą G. V. atžvilgiu nutraukiant, G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiant pagal laidavimą (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas, BK 40 straipsnis).

14. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

15. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018).

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra visos formalios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tačiau konstatavo, kad pasirinkta laiduotoja A. V. negali būti laiduotoja, kadangi nėra pagrindo spręsti, jog ji turi autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, gali paveikti jo elgesį tinkama linkme, todėl apylinkės teismas G. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu atsisakė.

17. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, G. V. padarė BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą. Savo kaltę G. V. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, kas nuosprendžiu pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismo posėdyje G. V. paaiškino įvykio aplinkybes ir nurodė, jog savo elgesį kuomet įgijo kito asmens „Galimybių pasą“ ir jį panaudojo prekybos ir pramogų centre, vertina neigiamai. Du kartus buvo sirgęs Covid-19 infekcija, tačiau manė, jog gauti „Galimybių pasą“ yra sudėtinga. Vertinant G. V. asmenybę svarbu pažymėti ir tai, kad jis laikomas neteistu. Nors ir patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) matyti, jog G. V. buvo teistas praeityje, tačiau teistumas yra išnykęs, todėl konstatuojama, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kas patvirtina esant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą. Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu G. V. buvo baustas 3 kartus administracine tvarka, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog padaryti pažeidimai nėra itin šiurkštūs, t. y., vienu atveju vairuodamas transporto priemonę nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, be to, vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra bei vairavo transporto priemonę, sustojo ir ją paliko stovėti ženklo nurodančio, kad stovėjimo vieta skirta tik „Neįgalusis“ transporto priemonėms. Taigi, šie padaryti administraciniai nusižengimai galimai padaryti dėl G. V. neapdairumo, tačiau iš jų kiekio bei pažeidimų pobūdžio nėra pagrindo spręsti, jog G. V. piktybiškai siekia pažeidinėti visuomenėje priimtas teisės normas. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta 2021 m. spalio 10 d., duomenų, jog G. V. būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, kas suponuoja išvadą, kad asmuo daro tinkamas išvadas dėl savo neigiamo elgesio pasekmių, geba savo elgesį koreguoti tinkama linkme.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytus G. V. charakterizuojančius duomenis bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgiant į paties G. V. požiūrį ir elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. V. atitinka visas baudžiamajame įstatyme aukščiau aptartas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, ką iš esmės nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Aukštesniojo teismo manymu yra pagrindas manyti, kad G. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

19. Šiuo atveju, svarbu pažymėti ir tai, kad BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, jog turi būti asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-145-895/2018).

20. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismo vienas iš motyvų dėl laiduotojo netinkamumo buvo tai, kad nei pats G. V. nei galima laiduotoja negalėjo įvardinti, kokią teigiamą įtaką A. V. gali padaryti G. V. ir kodėl jos nepadarė iki tol, kol kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Visgi, iš byloje esančio prašymo dėl G. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. V. nurodė, kad su G. V. juos sieja tvirti sesės ir brolio santykiai, jis yra jos vienintelis brolis, visada kartu pasitaria įvairiais gyvenimiškais klausimais, pataria ir padeda broliui pasirinkti teisingus sprendimus, jis visada išklauso jos nuomonės bei į ją atsižvelgia. Be to, prašyme nurodoma, jog laiduotoja gali daryti teigiamą įtaką G. V., kadangi jis vertina jos nuomonę ir žinias. A. V. taip pat nurodė, jog bendraudama su G. V. kaip sesė ir kaip laiduotoja, kontroliuodama jį, sulaikys nuo bet kokių teisės pažeidimų darymo (1 t., b. l. 156).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog A. V. negalėjo įvardinti kodėl nepadarė jokios įtakos savo broliui iki nusikalstamos veikos padarymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad laidavimo institutas yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika yra padaryta, todėl laiduotojui negali būti priskiriamas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikalstamos veikos, už kurią ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimas, kadangi tokiu atveju, šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Svarbu įvertinti ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta galima laiduotoja iš esmės nurodė tas pačias aplinkybės, jog su broliu nors ir negyvena kartu, tačiau palaiko artimą ryšį, dažnai su juo bendrauja. G. V. papasakojo apie padarytą nusikalstamą veiką, jis paaiškino, kad labai gailisi. Šie aptarti duomenys, aukštesniojo teismo vertinimu, pagrįstai leidžia teigti, jog visgi A. V. gali daryti teigiamą įtaką savo broliui G. V. su kuriuo palaiko artimus ryšius. Juolab, kad pats G. V. paaiškino, jog tėvas yra miręs, o motina turi sveikatos problemų, dėl ko mano, jog būtent vienas artimiausių žmonių – sesuo yra būtent tas asmuo, kuris išties gali jam daryti teigiamą įtaką.

22. Vertinant galimos laiduotojos A. V. asmenybę, pirmosios instancijos teismas akcentavo tai, jog dar prieš G. V. padarant nusikalstamą veiką, ji buvo nubausta administracine tvarka už tai, kad ji nesilaikė karantino sąlygų – bandė patekti į kito miesto savivaldybę bei artimai kontaktavo su daugiau nei vieno šeimos ūkio nariais, kai tai daryti draudžiama. Visgi, aukštesniojo teismo manymu, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog A. V. negali padaryti G. V. teigiamos įtakos, kaip tai konstatuota skundžiamame nuosprendyje. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (1 t., b. l. 162–163) išties matyti, jog A. V. 2021 m. sausio 15 d. pažeidė tuo metu galiojančio karantino sąlygas ir pažeidė draudimą kontaktuoti su daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio asmenimis. Paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur bauda buvo sumokėta 2021 m. sausio 16 d., taigi, ši administracinė nuobauda nebegalioja, kaip ir negaliojo skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu. Visgi, aukštesniojo teismo manymu, šiuo atveju reiktų atsižvelgti į tai, kad A. V. neteista (1 t., b. l. 160), darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai, kaip atsakinga, darbšti ir su kolektyvu gerai sutarianti darbuotoja, dirbanti įmonėje nuo 2014 metų. Akivaizdu, kad nuo administracinių nusižengimų padarymo praėjo pakankamai laiko, o šiai dienai jie negalioja, kitų ją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. palaiko glaudžius ryšius su broliu, pataria jam gyvenimiškais klausimais, neigiamai vertina jo padarytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegijos nuomone, A. V. yra verta teismo pasitikėjimo bei savo asmeninėmis savybėmis galės daryti tinkamą įtaką G. V..

23. Atsižvelgiant į išdėstytų faktinių aplinkybių visumą, į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, G. V. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, perduodant jį A. V. atsakomybėn, baudžiamąją bylą G. V. atžvilgiu nutraukiant.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, BK 40 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo G. V. gynėjo advokato L. S. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl G. V. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirtos bausmės.

G. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, perduodant jį laiduotojos A. V. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą G. V. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti G. V., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.