Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto ir 2 753,20 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. Z. paskirta intensyvi priežiūra – nustatyta buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), buvimo laikas – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. Z. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, laikė ir panaudojo kito asmens dokumentą, o būtent: neturėdamas teisėto pagrindo, nuo tiksliau nenustatyto laiko iki 2021 m. lapkričio 4 d. 17.30 val. laikė P. T. vardu išduotą Galimybių pasą, ir 2021 m. lapkričio 4 d., 17.30 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, tyčia, siekdamas patekti į patalpas, jį panaudojo pateikdamas karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę atliekančiam darbuotojui.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistasis M. Z. prašo skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį panaikinti ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nusikalstama veika prarado pavojingumą (BK 36 straipsnis). Netenkinus šio prašymo, nuteistasis prašo pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį dalyje dėl BK 75 straipsnio taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu netaikyti intensyvios priežiūros.

1.1. Skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė teisės normas, kurios reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimą bei nevertino, jog nusikalstama veika yra praradusi savo pavojingumą, todėl priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisingas. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino galimybės nutraukti bylą jo atžvilgiu pagal BK 36 straipsnio nuostatas. Kadangi, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus dokumento „Galimybių paso“ galiojimą, jo nusikalstama veika prarado pavojingumą, kitaip tariant, šiandien jo padaryti tokie patys veiksmai nebūtų traktuojami kaip nusikaltimas su numatyta baudžiamąja atsakomybe, todėl nagrinėjamu atveju apeliantas daro išvadą, kad nusikalstama veika prarado pavojingumą ir nuteistojo atžvilgiu priimtas nuosprendis turi būti naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina pagal BK 36 straipsnį.

1.2. Nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta intensyvia priežiūra bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kadangi tai nėra privaloma, o priešingai, paliekama spręsti teismo nuožiūra. Pasak apelianto, teismas, nustatydamas intensyvią priežiūrą, neatkreipė dėmesio į tai, jog tiek jo buvęs, tiek planuojamas ateityje darbas yra susijęs su Europos Sąjungos valstybėmis, t. y. išvykimais dirbti į kitą šalį, tačiau intensyvi priežiūrą labai apriboja jam galimybes išvykti, užsidirbti pinigų ir tokiu būdu sumokėti jam paskirtą baudą. Taigi, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi taikė intensyvų stebėjimą (priežiūrą), neįvertinęs, kad tokiu atveju bus žymiai pabloginama jo padėtis bei apribojamos jo galimybės į teisę užsidirbti ir sumokėti paskirtą baudą.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, tuo tarpu prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktų pagrindu.

4. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

5. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo skunde iš esmės neneigia savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, bei neginčija jos kvalifikacijos, tačiau teigdamas, kad jo atžvilgiu turi būti taikomos BK 36 straipsnio nuostatos nurodo, jog jo padaryta nusikalstama veikia šiuo metu yra praradusi pavojingumą, todėl yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be kita ko, apeliantas skunde nesutinka ir su jam paskirta bausme dalyje dėl intensyvios priežiūros taikymo arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu ir prašo, BK 36 straipsnio netaikymo atveju, panaikinti jam paskirtą intensyvią priežiūrą bausmės vykdymo atidėjimo metu.

6. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo gynėjas kėlė klausimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vienas esminių nuteistojo gynėjo prašymo argumentų buvo tai, kad jeigu Lietuvos Konstitucinis teismas spręstų, jog Galimybių pasas negali būti laikomas teisėtai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įtvirtintu dokumentu, asmeniui neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

7. Įvertinęs nuteistojo gynėjo prašymo argumentus, Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. nutartimi nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) ir 3.1.1.1. – 3.1.1.3. papunkčiai (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), toje apimtyje, kurioje numatomi reikalavimai asmenims atitikti nustatytus medicininius kriterijus, kaip sąlyga į kontaktiniu būdu teikiamas paslaugas, ūkinės veiklos vykdymą, komercinių ir nekomercinių kultūros, pramogų, sporto renginių, švenčių, mugių, festivalių ar kitų tam tikrą laiką trunkančių organizuotų žmonių susibūrimų viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku organizavimą bei 31 punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), toje apimtyje, kurioje numatoma, jog asmenys neatitinkantys nė vieno iš šio nutarimo 3.1.1. papunktyje nurodyto kriterijaus kontaktiniu būdu gali būti aptarnaujami tik kai teikiamos 31.1.-31.25. papunkčiuose įvardintos paslaugos ir vykdomos nurodytos ūkinės veiklos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principams.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. KT83-N9/2023 pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija; TAR, 2021-09-29, Nr. 20383), 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiai (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija; TAR, 2021-09-10, Nr. 19075), 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija, TAR, 2021-09-10, Nr. 19075), 5.2, 5.3 papunkčiai (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija; TAR, 2021-08-13, Nr. 17455) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šio nutarimo 3.1.1 papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija; TAR, 2021-09-29, Nr. 20383), 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija, TAR;2021-09-10, Nr. 19075) neprieštaravo Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio turinį, apeliacinio skundo argumentus bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą Nr. KT83-N9/2023, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti BK 36 straipsnio nuostatas ir atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės nusikalstamai veikai praradus pavojingumą teisinio pagrindo nėra. Visgi, aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis šiuo metu galiojančia aktualia teismų praktika kontekste dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo skiriant intensyvią priežiūrą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bendrąsias BK nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje apelianto skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1, 2 punktų pagrindu.

Dėl BK 36 straipsnio nuostatų taikymo

10. BK 36 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, kuomet asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą. Padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Šiuo konkrečiu atveju apeliantas teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika prarado pavojingumą.

11. Teismų praktikoje suformuota nuosekli pozicija, kad BK 36 straipsnyje yra įtvirtinti du atskiri atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, o būtent – asmens veikos dėl aplinkybių pasikeitimo tapimas nepavojinga, arba asmens tapimas nepavojingu dėl aplinkybių pasikeitimo. Abiem atvejais šie veikos arba asmens pasikeitimai turi taip paveikti asmens veiką ar nulemti kaltininko savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmens veika prarado pavojingumą ar asmuo dėl savo padarytos nusikalstamos veikos tapo nepavojingas. Spręsdamas BK 36 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl šio BK straipsnio nuostatų taikymo arba netaikymo. Be kita ko, teismo sprendimas turi būti paremtas kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių įvertinimu, taigi akivaizdu, kad turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2009, 2K-92/2012, 2K-121/2013, 2K-197-648/2023, 2K-216-648/2023).

12. Be kita ko, svarbu pažymėti ir tai, kad asmens padaryta nusikalstama veika pavojingumą gali prarasti įvykus esminiams ar labai reikšmingiems valstybės politinio, ekonominio ar socialinio gyvenimo pokyčiams, finansinės, ūkio ar kitoms reformoms. Visi šie pokyčiai, dėl kurių padaryta nusikalstama veika praranda pavojingumą, įvyksta nepriklausomai nuo kaltininko valios ir gali apimti visą valstybę arba atskirus šalies regionus, pavyzdžiui laisvosios ekonominės zonos režimo įvedimas. Visgi pabrėžtina, kad pasikeitimai turi būti tokie reikšmingi, kad pavojingumo netektų ne tik konkreti veika, bet ir visos kitos tokios rūšies veikos. Taip pat galimi atvejai, kai dėl pasikeitusių aplinkybių veika netenka pavojingumo, tačiau įstatymų leidėjas nespėja suderinti atitinkamų BK nuostatų dėl tokios veikos nebaudžiamumo, todėl tokiu atveju šį klausimą gali išspręsti bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197-648/2023).

13. Šiuo atveju M. Z. buvo nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo laikė ir panaudojo svetimą kito fizinio asmens dokumentą, t. y. iki 2021 m. lapkričio 4 d. 17.30 val. laikė P. T. vardu išduotą Galimybių pasą ir 2021 m. lapkričio 4 d. 17.30 val. jį tyčia panaudojo prekybos centre pateikdamas karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę atliekančiam darbuotojui, siekdamas patekti į patalpas. Įstatymų leidėjas, BK 302 straipsnio 1 dalyje, įtvirtindamas baudžiamąją atsakomybę už be kita ko, kito fizinio asmens dokumento pagrobimą ar neturint teisėto pagrindo tokio dokumento įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą sieja būtent su dokumentu, kuris yra tikras, turintis juridinę reikšmę ir yra skirtas teisiniams faktams liudyti. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje nuodytų veiksmų, tuo tarpu neteisėtas užvaldymas pripažįstamas tuomet, kai kaltininkas šiuos objektus, neturėdamas teisinio pagrindo, užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-697/2021). Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia t. y. asmuo supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką ir nori taip veikti.

14. Visų pirma pažymėtina, kad Galimybių pasas tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo galiojantis ir atitiko visus BK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo dalyko – dokumento požymius, t. y. Galimybių pasas nustatė teisiškai reikšmingą faktą, ar asmuo yra imunizuotas: paskiepytas COVID-19 vakcina arba persirgęs COVID-19 liga. Šis faktas laikytinas teisiškai reikšmingu, nes tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu buvo nustatyta, kad Galimybių pasas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ nuostatas sudarė galimybę po karantino ne tik atnaujinti ūkio subjektų veiklą bei prekybą, tačiau ir kitas kontaktiniu būdu teikiamas paslaugas, o asmenys turintys, be kita ko, Galimybių pasą šiomis paslaugomis galėjo naudotis. Pažymėtina, kad Galimybių paso naudojimas buvo sustabdytas tik nuo 2022 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 73 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo. Apygardos teismo vertinimu, Galimybių pasas M. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu neabejotinai turėjo teisinę reikšmę, patvirtindamas šio dokumento savininko atitikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ įtvirtintiems reikalavimams sietiniems su asmens imuniteto COVID-19 užkrečiamos ligos turėjimu. Neabejotina, kad M. Z. neturėjo jokio teisinio pagrindo laikyti ar panaudoti kito asmens vardu išduotą dokumentą – Galimybių pasą, o tai, kad svetimą dokumentą jis ne tik laikė, bet ir panaudojo siekdamas patekti į prekybos centrą, patvirtina, jog nuteistojo atlikti nusikalstami veiksmai buvo tyčiniai bei kryptingi.

15. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad BK 36 straipsnio nuostatų taikymo pagrindas – asmens ar jo padarytos veikos pavojingumo išnykimas – susidaro praėjus tam tikram laikui po nusikalstamos veikos padarymo, kai paaiškėja tam tikros aplinkybės ar sąlygos, kurios neegzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu. Vis dėlto, šių aplinkybių (sąlygų) atsiradimo faktas pats savaime nelemia atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nes pagal BK padarytos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas kaip nusikalstamos nesikeičia. Kiekvieną atskirą situaciją teismas įvertina ad hoc (tuo konkrečiu metu) pagal BK 36 straipsnio nuostatas ir priima atitinkamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197-648/2023).

16. Apeliantas skunde BK 36 straipsnio nuostatų taikymo galimybę motyvuoja tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus dokumento – Galimybių paso galiojimą, nuteistojo padaryta nusikalstama veika prarado pavojingumą ir tokius veiksmus atlikus šiuo metu, jie nebūtų laikomi nusikaltimu. Visgi, apygardos teismas su šiais nuteistojo gynėjo skundo argumentais sutikti negali. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas be kita ko, yra veikimo (neveikimo) laikas. Pažymėtina, kad šalyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta, jog ekstremalioji padėtis tai dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti ar sukelia didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą, turtinę ar kitą žalą. Nagrinėjamu atveju paminėtina, kad Galimybių paso, kaip dokumento patvirtinančio asmens imunitetą COVID-19 ligai, sukūrimo tikslas buvo padėti sukontroliuoti valstybėje plintančią itin pavojingą pandemiją, kuri pasireiškė pasauliniu mastu.

17. Be kita ko, Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos rašte dėl informacijos pateikimo buvo nurodoma, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais Lietuvoje buvo stebima didėjanti per parą nustatomų COVID-19 ligos atvejų ir sergamumo dinamika. Tai patvirtina, kad reikalavimai laikytis šalyje taikomų priemonių, tame tarpe ir Galimybių paso naudojimo, buvo itin svarbus siekiant kontroliuoti itin užkrečiamos ligos plitimą valstybėje (2 t., b. l. 66–69). Taip pat iš Lietuvos statistikos departamento pateiktos informacijos matyti, kad ketvirtosios COVID-19 bangos periodu (kuris vyravo 2021 metų laikotarpiu nuo rugpjūčio iki gruodžio mėnesio), būtent spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais užkrečiamoji liga buvo pasiekusi itin aukštą plitimo lygį, o vidutinis asmenų užkrečiamumas siekė apie 3 000 atvejų per parą (2 t., b. l. 81–89). Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės atspindi M. Z. nusikalstamos veikos įvykdymo metu – 2021 m. lapkričio 4 d. šalyje susidariusią epidemiologinę situaciją bei jos pavojingumą. Nepaisant to, kad Galimybių pasas buvo viena iš priemonių sukontroliuoti šalyje plintančią užkrečiamą ligą, tačiau M. Z. vis tik nesilaikė tuo metu galiojančio teisinio reguliavimo ir neabejotinai suprasdamas svetimo dokumento juridinę reikšmę, jį panaudojo siekdamas patekti į prekybos centrą pandemijos laikotarpiu. Nors iš tiesų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dieną – 2022 m. kovo 30 d. Galimybių paso galiojimas jau buvo sustabdytas, tačiau šis teisės normų pasikeitimas valstybėje negalėjo lemti BK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumo praradimo, t. y. tokio pobūdžio BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašyta veika, kuomet asmuo be teisėto pagrindo, be kita ko, laiko ir panaudoja kitam asmeniui priklausantį dokumentą, išlieka pavojinga iki šiol.

18. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 36 straipsnio nuostatas, todėl šioje dalyje apelianto skundas atmestinas. Kaip jau minėta, M. Z. ne tik laikė svetimo fizinio asmens dokumentą – Galimybių pasą išduotą P. T. vardu, tačiau jį panaudojo pateikdamas jį karantino režimo priemonių užtikrinimą vykdančiam darbuotojui kaip savo, siekdamas patekti į prekybos centrą. Taigi, nuteistojo padaryta nusikalstama veika – kito fizinio asmens, neturint teisėto pagrindo, dokumento laikymas bei panaudojimas ir šiuo metu yra neabejotinai pavojinga bei užtraukianti baudžiamąją atsakomybę nusikalstama veika.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo (intensyvios priežiūros)

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat kelia klausimą dėl bausmės individualizavimo, tačiau tik dalyje dėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu pritaikytos intensyvios priežiūros. Skunde teigiama, kad intensyvios priežiūros skyrimas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra privalomas, o šio klausimo išspendimas paliekamas teismo skiriančio bausmę diskrecijai.

20. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

21. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu paskiriant 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Taip pat vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu skirta bausme, M. Z. paskiriant galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę ir 2 753,20 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, jos vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą bei nustatant buvimo vietą ir laiką ir tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

22. Aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju pritaria apelianto skundo argumentams, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl intensyvios priežiūros taikymo arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu nėra imperatyvi. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“, tai reiškia, kad teismui yra suteikta diskrecija, t. y. laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ar ne. Toliau sakinyje teismo diskrecija (galimybė) atidėti paskirtos bausmės vykdymą yra jungiama jungtuku „ir“, kadangi jungtukas „ir“ jungia vienarūšes sakinio dalis („gali atidėti ir paskirti“), todėl neabejotina, kad „paskirti“ yra ne imperatyvi forma, o taip pat teismo diskrecija atidėjus paskirtą bausmę nustatyti nuteistojo intensyvią priežiūrą ar jos nenustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023). Taigi, akivaizdu, kad nuteistajam paskyrus arešto bausmę ir jos vykdymą atidėjus, bausmę skiriantis teismas nėra imperatyviai įpareigotas kartu skirti ir intensyvią priežiūrą, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neteisingai aiškino BK bendrosios dalies nuostatas teigdamas, kad atidedant arešto bausmės vykdymą intensyvios priežiūros paskyrimas visais atvejais yra privalomas.

23. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad M. Z. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro matyti, kad praeityje M. Z. buvo teistas du kartus, taip pat baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 64–68, 69–72). Iš informacijos apie asmens duomenis matyti, kad nuteistasis turi mažametę dukrą (1 t., b. l. 60–61), nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 160).

24. Apeliantas skunde prašydamas M. Z. netaikyti intensyvios priežiūros šį savo skundo argumentą iš esmės grindžia tuo, kad nuteistasis planuoja pradėti dirbti, tuo tarpu jo darbo pobūdis būtų susijęs su išvykimu į Europos Sąjungos valstybes. Būtent pandeminis laikotarpis lėmė tai, kad M. Z. 2020 metais negalėjo išvykti į užsienį bei užsidirbti pajamų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad nuteistasis būtų pažeidęs jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas, be to, nuteistasis nevengė dalyvauti teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Be kita ko, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis nuteistas ne už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar tokią teisei priešingą veiką, dėl kurios jo elgesio kontrolė taikant elektroninio stebėjimo įrangą būtų neišvengiamai būtina. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad nuteistasis praeityje buvo teistas už nusikalstamas veikas susijusias su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais transporto eismo saugumui. Nuteistojo gynėjo teigimu M. Z. tiek praeityje, tiek šiuo metu planuoja dirbti užsienyje, tokiu būdu ketina užsidribti pajamų ir sumokėti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo asmenybė nėra charakterizuojama itin neigiamai, todėl šiuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir nuteistajam netaikant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos intensyvios priežiūros, juolab, kad, kaip jau minėta, BK 75 straipsnio 1 dalyje nėra numatyto imperatyvaus reikalavimo kiekvienu atveju asmeniui taikant arešto bausmės vykdymo atidėjimą, šiuo laikotarpiu kartu skirti ir intensyvią priežiūrą.

25. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai aiškino BK bendrosios dalies nuostatas, susijusias su bausmės vykdymo atidėjimu (BK 75 straipsnis) ir nepagrįstai nustatė, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvi priežiūra nuteistajam skiriama imperatyviai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam M. Z. tikslinga panaikinti arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtą intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, todėl šioje dalyje apelianto skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam M. Z. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirta intensyvi priežiūra – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.