- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-553-817/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19734-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- V. A.
- Nukentėjusysis
- Ž. Ž., L. M., G. Ž.
- Civilinis atsakovas
- draudimo bendrovės „E.“, draudimo bendrovės E
- Advokatai
- Laimonas Judickas, Laurynas Pakštaitis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Dzedulionio, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų Ž. Ž. ir L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. A. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. A. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jeigu tai nesusiję su darbinių funkcijų vykdymu.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: 20 MGL dydžio (1 000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas: 188604955) sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas).
Nukentėjusiosios G. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista G. Ž. naudai iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės „E.“, atstovaujamos jos Lietuvos filialo, 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo (neįskaitant civilinės atsakovės jau sumokėtos 15 000 Eur sumos), o likusioje dalyje nukentėjusiosios G. Ž. civilinį ieškinys atmestas.
Nukentėjusiojo Ž. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista Ž. Ž. naudai iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės „E.“, atstovaujamos jos Lietuvos filialo, 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo (neįskaitant civilinės atsakovės jau sumokėtos 10 000 Eur sumos), o likusioje dalyje nukentėjusiojo Ž. Ž. civilinis ieškinys atmestas.
Nukentėjusiosios L. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista L. M. naudai iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės E., atstovaujamos jos Lietuvos filialo, 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo (neįskaitant civilinės atsakovės jau sumokėtos 10 000 Eur sumos), o likusioje dalyje nukentėjusiosios L. M. civilinis ieškinys atmestas.
Priteista iš V. A. nukentėjusiųjų L. M. ir Ž. Ž. naudai 400 Eur (keturi šimtai eurų) proceso išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti – laikmena su vaizdo įrašais iš įvykio vietos (prisegta prie baudžiamosios bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 9¹ straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad į baudžiamąją bylą kartu su Ž. Ž. civiliniu ieškiniu pateiktas elektroninis receptas (b. t. 1, b. l. 125) yra nevieša bylos medžiaga.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. A. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitas žmogus žuvo, o būtent: jis, 2021 m. birželio 17 d., apie 09.59 val., vairuodamas UAB „A.“ priklausantį krovininį automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad, prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 114 punkto reikalavimus, numatančius, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, t. y. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ teritorijoje, prieš pradedamas važiuoti atbulas nuo svarstyklių, buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir, kad už jo automobilio nėra kitų eismo dalyvių. Pradėjęs važiuoti atbulas, automobilio galine dalimi partrenkė ir sužalojo už jo ėjusį pėsčiąjį J. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, 2021 m. birželio 22 d. mirė VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji Ž. Ž. ir L. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir prašo priteisti nukentėjusiųjų patirtas atstovavimo išlaidas, patirtas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pagal pateiktus dokumentus. Taip pat prašo priimti papildomą įrodymą – advokato L. Pakštaičio prašymą dėl duomenų pateikimo (duomenys neskelbtini) gydytojai J. Ž., ir atsižvelgti į jį nagrinėjant apeliacinį skundą.
2.1 Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 dalis). Apeliantai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiųjų prašytos 1 000 Eur proceso išlaidos atstovo paslaugoms apmokėti yra per didelės, todėl mažintinos iki 500 Eur, o skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė dar mažesnę (400 Eur) priteistiną sumą, kuri yra aiškiai per maža, neatitinkanti teisingumo. Apeliantai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė ir dėl advokato pagalbos bei jo indėlio, kadangi advokatas atstovavo baudžiamojoje byloje tris nukentėjusiuosius, su visais buvo susitikęs jiems patogu laiku, įskaitant šventines dienas, teikė patarimų, konsultacijų tiek susitikimų metu, tiek telefonu. Advokatas taip pat rinko dokumentus, vyko į teisėsaugos institucijas, teikė prašymą dėl tyrimo papildymo, parengė tris ieškinius, kurie nėra identiški, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jie yra identiški. Advokatas taip pat ruošėsi teisminiam nagrinėjimui, užklausė gydymo įstaigą dėl Ž. Ž. sveikatos būklės (pridedamas). Atsižvelgiant į šiuos advokato veiksmus, nukentėjusiųjų vertinimu, prašytos proceso išlaidos atstovo paslaugoms apmokėti nėra nei per didelės, nei neteisingos, nepažeidžia teisingumo bei protingumo principų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistojo V. A. gynėjas advokatas Laimonas Judickas prašo nukentėjusiųjų Ž. Ž. ir L. M. apeliacinį skundą atmesti.
3.1 Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi, galėjo ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, t. y. skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nekeičiant nuosprendžio rezoliucinės dalies, vietoje nurodytos „500 Eur“ sumos nurodyti „400 Eur“ sumą. Šiuo atveju buvo pagrindas taikyti BPK 308¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.
3.2 Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Pažymima, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Remiantis teismų praktika, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai ik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pažymima, jog V. A. visiškai pripažino savo kaltę, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, atsiprašė nukentėjusiųjų ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos. Be to, bylą išnagrinėjęs teismas įvertino ir atsižvelgė į V. A. turtinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nukentėjusiųjų teiginiai, jog neatlyginus jų patirtų visų proceso išlaidų, liktų neįgyvendintas teisingumo principas, vertintini deklaratyviais, niekuo nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl procesinių išlaidų atlyginimo nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
4. Teismo posėdžio metu nukentėjusieji G. Ž., Ž. Ž., L. M. ir jų įgaliotas atstovas advokatas Laurynas Pakštaitis bei prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis V. A. ir jo gynėjas advokatas Laimonas Judickas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nukentėjusiųjų Ž. Ž. ir L. M. apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Nukentėjusiųjų Ž. Ž. ir L. M. apeliaciniu skundu prašoma priteisti jų patirtas atstovavimo išlaidas, patirtas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pagal pateiktus dokumentus, kiti skundžiamu nuosprendžiu išspręsti klausimai nėra ginčijami. Taigi apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nepakankamai atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiųjų patirtų proceso išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti dydžiu, todėl teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas. Nukentėjusieji yra pateikę advokato atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, atsižvelgiant į tai, šios išlaidos priteistinos iš nuteistojo V. A..
7. Skundu nukentėjusieji nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiųjų patirtas išlaidas už jiems suteiktas teisines paslaugas, nurodo veiksmus, kuriuos jų atstovas atliko proceso metu – teikė teisines konsultacijas, dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, parengė bei pateikė civilinius ieškinius, dalyvavo teismo posėdyje. Šios aplinkybės, nukentėjusiųjų vertinimu, leidžia teigti, jog jų atstovas buvo aktyvus proceso dalyvis visose baudžiamojo proceso stadijose, todėl procesinių išlaidų priteisimas turėjo būti tenkintas visa apimtimi.
8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusieji prašė priteisti 1 000 Eur dydžio patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti, teismui pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (b. t. 1, b. l. 128, b. t. 2, b. l. 21). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu iš dalies tenkino nukentėjusiųjų L. M. ir Ž. Ž. prašymą dėl išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti ir vietoje nukentėjusiųjų prašytų 1 000 Eur nusprendė priteisti iš V. A. nukentėjusiųjų L. M. ir Ž. Ž. naudai 400 Eur proceso išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti (nuosprendžio motyvacinėje dalyje nurodė, kad prašomų priteisti išlaidų dydis yra mažinamas iki 500 Eur). Sumažindamas išieškotinų išlaidų dydį, teismas pažymėjo, kad atstovas apklausiant nukentėjusiuosius ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavo, baudžiamojoje byloje yra pareikštas vienas nukentėjusiųjų atstovo prašymas dėl tyrimo papildymo (prašymo apimtis – 1 lapas) bei civiliniai ieškiniai (apimtis – kiekvienas po 2 lapus, civiliniai ieškiniai iš esmės identiški, juose nenurodytos jokios nukentėjusiųjų neturtinę žalą konkretizuojančios ir individualizuojančios aplinkybės). Nors atstovas dalyvavo teisminiame nagrinėjime, tačiau byla buvo išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ši baudžiamoji byla yra nedidelės apimties – 2 tomai, byla nėra itin sudėtinga, pareikštas civilinis ieškinys nereikalavo ypatingos pasiruošimo, medžiagos rinkimo (ieškiniui pagrįsti dokumentus surinko nukentėjusieji). Vertindamas aukščiau aptartus kriterijus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas dėl teisinių paslaugų dydžio pagrįstumo, dėl ko jas sumažino iki 400 Eur. Teisėjų kolegija su tokia suma nesutinka.
9. Pagal BPK 55 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukentėjusysis turi teisę turėti atstovą. Teisės į teisminę gynybą principas apima šalies teisę vesti bylą per profesionalų atstovą, kuris, byloje dalyvaujančio asmens nuomone, gali geriausiai apginti jo pažeistas teises. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, jeigu jos yra realios. Išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso. Taigi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti turi būti suprantamos kaip išleistos (sumokėtos) piniginės lėšos. Pažymėtina tai, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-192-489/2019, 2K-7-628/2020).
10. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiųjų atstovas advokatas Laurynas Pakštaitis aktyviai dalyvavo procese, todėl vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis nukentėjusieji L. M. ir Ž. Ž. turi teisę į turėtų išlaidų šio advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiųjų atstovas teikė teisines konsultacijas, atstovavo jiems ikiteisminio tyrimo metu, teikė prašymą dėl tyrimo papildymo (b. t. 1, b. l. 103), du kartus susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. t. 1, b. l. 56, 102), parengė bei pateikė tiek L. M., tiek Ž. Ž. civilinius ieškinius (b. t. 1, b. l. 122-123, 132-133), užklausė gydymo įstaigą dėl nukentėjusiojo Ž. Ž. sveikatos būklės (b. t. 2, b. l. 54), dalyvavo teisiamajame posėdyje (b. t. 2, b. l. 25-11). Šios aplinkybės leidžia teigti, jog nukentėjusiųjų atstovas advokatas buvo aktyvus proceso dalyvis visose baudžiamojo proceso stadijose. Byloje yra pateikti dokumentai (sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 127), mokėjimo nurodymo kopija (b. t. 1, b. l. 128), pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 21)), patvirtinantys, kad nukentėjusieji turėjo sumokėti ir sumokėjo atstovui 1 000 Eur.
11. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nukentėjusiesiems teisinė pagalba buvo teikiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, pastovumą, baudžiamosios bylos sudėtingumą, joje spręstų klausimų specifiškumą, daro išvadą, jog nukentėjusiųjų realiai patirtos atstovavimo išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, proporcingos suteiktai pagalbai ir neprieštarauja protingumo reikalavimams. Be to, nuteistasis yra dirbantis. Šiuo atveju mažinti realiai patirtų išlaidų nėra pagrindo, todėl nukentėjusiųjų patirtos atstovavimo išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti turi būti atlygintos visa apimtimi ir iš V. A. nukentėjusiųjų L. M. ir Ž. Ž. naudai priteistina 1 000 Eur turėtų atstovavimo išlaidų, patirtų ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašyta priteisti pinigų suma už suteiktas atstovavimo paslaugas neprieštarauja ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiam pagalbą maksimalaus dydžio nuostatoms.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiųjų Ž. Ž. ir L. M. apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nukentėjusiųjų Ž. Ž. ir L. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iš V. A. nukentėjusiųjų L. M. ir Ž. Ž. naudai 400 Eur (keturi šimtai eurų) išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, pakeisti: priteisti iš V. A. nukentėjusiųjų L. M. ir Ž. Ž. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.