Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. P., A. A., V. N., nuteistojo A. R. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per vienerius metus atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir tęsti darbą.

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sibena“ turto vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Lietuvos pašto turtą) – laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams;

– pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (AB L (duomenys pakeisti) turto sugadinimas) – laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams;

– pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (UAB „A“ (duomenys pakeisti) turto vagystė) – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „A“ (duomenys pakeisti) turto sugadinimas) – laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. K. turto vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams;

– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti A. P. turtą) – laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams;

– pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (R. P. turto vagystė) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

– pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikotarpis nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2018 m. kovo 28 d.

V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir V. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl D. V. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negautas.

Iš nuteistųjų A. A., A. R., M. P. ir V. N. solidariai priteista 1 477,24 Eur nukentėjusiosios UAB „S“ (duomenys pakeisti) turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo A. A. priteista 834,90 Eur nukentėjusiosios akcinės bendrovės Lietuvos pašto, 30 000 Eur nukentėjusiosios R. P. ir 1 580 Eur nukentėjusiosios A. D. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. A., M. P., A. R. ir V. N. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2015 m. sausio 27 d. apie 3.25 val., (duomenys neskelbtini), V. N. stovint prie automobilio „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turint tikslą stebėti aplinką, A. A., M. P. ir A. R., išlupę pakabinamos spynos lankelį ir sugadinę duris bei sudaužę kitų durų stiklo paketą, įsibrovė į UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančios parduotuvės patalpas, iš kur pagrobė metalinį seifą, kurio vertė 9,79 Eur, su jame buvusiais 1 477,83 Eur, 6 vnt. butelių brendžio ,,J.P. Chenet X.O“ (po 8,83 Eur) – bendros 52,98 Eur vertės, 2 butelius 0,5 l talpos brendžio ,,J.P. Chenet X.O“ (po 5,14 Eur) – bendros 10,28 Eur vertės, vieną 200 g įvairių vaisių karamelę – 0,78 Eur vertės, 6 vnt. kramtomosios gumos „Orbit Kids Classic“ (po 0,20 Eur) – bendros 1,20 Eur vertės, vieną kramtomąją gumą „Orbit White Fruite“ – 0,31 Eur vertės, 5 vnt. kramtomosios gumos „Orbit White Spermint“ (po 0,31 Eur) – bendros 1,55 Eur vertės, 5 vnt. kramtomosios gumos „Orbit“ (po 0,31 Eur) – bendros 1,55 Eur vertės, 5 vnt. butelių 0,7 l talpos degtinės ,,Jamskaja miagkaja“ (po 5,82 Eur) – bendros 29,10 Eur vertės, 3 vnt. butelių degtinės ,,Talka“ (po 5,51 Eur) – bendros 16,53 Eur vertės, 4 vnt. mėtinių ledinukų ,,Laima“ (po 0,24 Eur) – bendros 0,96 Eur vertės, 3 vnt. butelių degtinės ,,Maskovskaja“ (po 4,31 Eur) – bendros 12,39 Eur vertės, 10 vnt. cigarečių „LD Blue“ (po 1,86 Eur) – bendros 18,60 Eur vertės, 10 vnt. cigarečių „LD Blue“ 100 (po 1,86 Eur) – bendros 18,60 Eur vertės, 20 vnt. cigarečių „LD Super Slims Menthol“ (po 1,88 Eur) – bendros 37,60 Eur vertės, 8 vnt. cigarečių „Winston Classic“ (po 2,13 Eur) – bendros 17,04 Eur vertės, 25 vnt. cigarečių „Winston Blue 100“ (po 2,15 Eur) – bendros 53,75 Eur vertės, 20 vnt. cigarečių „LD Silver 100“ (po 1,86 Eur) – bendros 37,20 Eur vertės, 30 vnt. cigarečių „LD Red 100“ (po 1,86 Eur) – bendros 55,80 Eur vertės, 10 vnt. cigarečių „Winston X Superslims Chilout“ (po 2,14 Eur) – bendros 21,40 Eur vertės, 6 vnt. cigarečių „LD Select“ (po 1,88 Eur) – bendros 11,28 Eur vertės, 10 vnt. cigarečių „LD White“ (po 1,64 Eur) – bendros 16,40 Eur vertės, 6 vnt. butelių 0,7 l talpos degtinės ,,Lithuanian vodka“ (po 5,57 Eur) – bendros 33,42 Eur vertės, 4 vnt. butelių 0,7 l talpos degtinės (po 5,02 Eur) – bendros 20,08 Eur vertės, vieną butelį spiritinio gėrimo ,,Victoria“ – 3,44 Eur vertės, 11 vnt. butelių 0,5 l talpos degtinės ,,Lithuanian vodka“ (po 3,58 Eur) – bendros 39,38 Eur vertės, vieną butelį 0,5 l talpos degtinės ,,Lithuanian vodka“ – 4,16 Eur vertės, 2 butelius 0,7 l talpos degtinės ,,Stumbro tyra“ (po 5,23 Eur) – 10,46 Eur vertės, 8 vnt. butelių 0,5 l talpos degtinės ,,Sobieski“ (po 3,29 Eur) – bendros 26,32 Eur vertės, 3 butelius 0,7 l talpos brendžio ,,Renessance VSOP“ (po 6,93 Eur) – bendros 20,79 Eur vertės, vieną butelį 0,7 l talpos degtinės ,,Bajorų klasikinė“ – 5,13 Eur vertės, 2 vnt. butelių 1 l talpos degtinės ,,Bajorų klasikinė“ (po 7,23 Eur) – bendros 14,46 Eur vertės, vieną butelį 0,5 l talpos degtinės ,,Gedimino Crystal Vodka“ – 4,16 Eur vertės, vieną butelį 0,2 l talpos degtinės ,,Sobieski pipirų ir medaus skonio“ – 1,81 Eur vertės, 10 vnt. butelių gazuoto putojančio vyno ,,Marsel Muscat“ (po 2,05 Eur) – bendros 20,50 Eur vertės, 3 vnt. butelių pusiau sauso putojančio vyno ,,Bosca Aniversary“ (po 2,11 Eur) – bendros 6,33 Eur vertės, vieną butelį pusiau saldaus putojančio vyno ,,Bosca Aniversary“ – 2,11 Eur vertės, 3 vnt. butelių pusiau saldaus putojančio vyno ,,Bosca Aniversary“ (po 2,11 Eur) – bendros 6,33 Eur vertės, 10 pakelių ,,Partner Cigarillos“ (po 1,36 Eur) – bendros 54,40 Eur vertės, 11 vnt. vaisinių ledinukų ,,Jake“ (po 0,07 Eur) – bendros 0,77 Eur vertės, 10 vnt. cigarečių ,,L&M blue“ (po 1,9 Eur) – bendros 19,00 Eur vertės, 30 vnt. pakelių cigarečių ,,Philip Morris Silver“ (po 1,86 Eur) – bendros 55,80 Eur vertės, 10 vnt. cigarečių ,,Marlboro Flavour Plus“ (po 2,29 Eur) – bendros 22,90 Eur vertės, 1 pakelį cigarečių ,,Marlboro Gold Original“ – 2,29 Eur vertės, 10 vnt. pakelių cigarečių ,,L&M Silver Blue“ (po 1,9 Eur) – bendros 19,00 Eur vertės, 20 vnt. pakelių cigarečių ,,L&M Forward“ (po 2,14 Eur) – bendros 42,80 Eur vertės, 10 vnt. cigarečių pakelių ,,L&M Tune Slims“ (po 2,14 Eur) – bendros 21,40 Eur vertės, 10 vnt. cigarečių pakelių (po 1,86 Eur) – bendros 18,60 Eur vertės, 11 vnt. pakelių cigarečių ,,Philip Morris Red RCB“ (po 1,84 Eur) – bendros 20,24 Eur vertės, 21 vnt. cigarečių pakelių ,,Philip Morris Royal 100“ (po 1,86 Eur) – bendros 39,06 Eur vertės, 32 vnt. cigarečių pakelių ,,Bond Street Classic“ (po 1,86 Eur) – bendros 59,52 Eur vertės, 30 vnt. cigarečių pakelių ,,Philip Morris Red 100“ (po 1,86 Eur) – bendros 55,80 Eur vertės, vieną butelį 0,35 l talpos brendžio ,,Araks Brandy“ (Kurpaitė) – 10,57 Eur vertės, vieną butelį 0,35 l talpos brendžio ,,Araks Brandy“ (Žirgas) – 10,57 Eur vertės, vieną butelį 0,35 l talpos brendžio ,,Araks Brandy“ (Amfora) – 10,57 Eur vertės, vieną butelį 0,35 l talpos brendžio ,,Armenian Brandy 3 years old Goat“ – 10,57 Eur vertės, 9 vnt. kramtomosios gumos ,,Orbit Sweedmint“ (po 0,31 Eur) – bendros 2,79 Eur vertės, 6 vnt. kramtomosios gumos ,,Orbit Winterfresh“ (po 0,31 Eur) – bendros 1,86 Eur vertės, 4 vnt. braškių skonio saldainių ,,Giant“ (po 0,17 Eur) – bendros 0,68 Eur vertės, 6 vnt. kramtomųjų saldainių ,,Chewits Ice Cream“ (po 0,19 Eur) – bendros 1,14 Eur vertės, 10 vnt. pakelių cigarečių ,,Wall Street Silver“ (po 1,84 eur) – bendros 18,40 Eur vertės, 8 vnt. pastilių ,,Mynthon citrus multivit“ (po 0,35 Eur) – bendros 2,80 Eur vertės, 3 vnt. karamelinių saldainių ,,Chch exotic Tropic“ (po 0,10 Eur) – bendros 0,30 Eur vertės, 2 vnt. pastilių ,,Mynthon Strawberry“ (po 0,32 Eur) – bendros 0,64 Eur vertės, 3 vnt. pastilių ,,Mynthon lemon-honey“ (po 0,68 Eur) – bendros 2,04 Eur vertės, vieną karamelinį saldainį ,,Chch Surprise Smurfs“ – 1 euro vertės, 3 vnt. arbūzų skonio kramtomosios gumos (po 0,48 Eur) – bendros 1,44 Eur vertės, vieną pastilę ,,Pectol citrinų skonio“ – 0,19 Eur vertės, taip padarydami UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2 628,94 Eur turtinę žalą.

2. A. A. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. vasario 12 d. apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į AB L (duomenys pakeisti) patalpas bei, sulaužęs pašto saugyklos duris ir nužnybęs pakabinamos spynos lankelį, įsibrovė į pašto saugyklą, kur, nulaužęs seifo durų rankeną, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes suveikė pašto patalpoje įrengta signalizacija.

2.1. Be to, A. A. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2015 m. vasario 12 d. apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibraudamas į AB L (duomenys pakeisti) patalpas, tyčia išdaužė lango stiklą – 290,40 Eur vertės, sugadino saugyklos duris ir sienelę – bendros 450 Eur vertės, sugadino seifą – 50 Eur vertės, taip padarydamas AB L (duomenys pakeisti) 790,40 Eur turtinę žalą.

3. A. A. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. vasario 18 d. apie 3.15 val., (duomenys neskelbtini), nužnybęs metalinių vartų pakabinamos spynos lankelį, sugadinęs plastikines duris ir už jų esančias grotas, įsibrovė į UAB „A“ (duomenys pakeisti) priklausančias parduotuvės patalpas, iš kur pagrobė: kasos aparato pinigų stalčių, kurio vertė – 30 Eur, su jame buvusiais 247,13 Eur, žoliapjovę STIHL FS 70 C-E – 230,22 Eur vertės, akumuliatorinį suktuvą-gręžtuvą M18BDD-302C – 203,93 Eur vertės, krūmapjovę STIHL FS 87 – 248,45 Eur vertės, krūmapjovę STIHL FS 94 C-E – 266,67 Eur vertės, krūmapjovę STIHL FS 100 – 303,12 Eur vertės, krūmapjovę STIHL FS 240 C-E – 376,01 Eur vertės, krūmapjovę STIHL FS 260 C-E – 424,60 Eur vertės, krūmapjovę STIHL FS 310 – 406,38 Eur vertės, krūmapjovę STIHL FS 410 C-E – 497,50 Eur vertės, motorinį pjūklą STIHL MS 150 C-E – 266,67 Eur vertės, motorinį pjūklą STIHL MS 170 D – 131,57 Eur vertės, motorinį pjūklą STIHL MS 192T – 224,15 Eur vertės, motorinį pjūklą STIHL MS 181 – 163,40 Eur vertės, motorinį pjūklą STIHL MS 211 – 193,78 Eur vertės, motorinį pjūklą STIHL MS 231 – 272,74 Eur vertės, motorinį pjūklą STIHL MS 251 – 309,19 Eur vertės, motorinį pjūklą STIHL MS 271 – 345,64 Eur vertės, motorinį pjūklą STIHL MS 291 – 363,86 Eur vertės, motorinį pjūklą STIHL MS 311 – 382,06 Eur vertės, motorinį pjūklą STIHL MS 391 – 394,23 Eur vertės, motorinį pjūklą STIHL MS 261 – 406,38 Eur vertės, motorinį pjūklą STIHL MS 231 – 272,74 Eur vertės, motorinį pjūklą STIHL MS 441 – 625,04 Eur vertės, aukšto slėgio plovyklą STIHL RE 98 – 120,88 Eur vertės, aukšto slėgio plovyklą STIHL RE 108 – 139,11 Eur vertės, aukšto slėgio plovyklą STIHL RE 128PLUS – 205,93 Eur vertės, aukšto slėgio plovyklą STIHL RE 143PLUS – 363,86 Eur vertės, elektrinį rankinį diskinį pjūklą „EWS1150RS Ryobi“ – 59,73 Eur vertės, juostinį šlifuoklį „(duomenys neskelbtini)Ryobi“ – 63,35 Eur vertės, elektrinį siaurapjūklį „RJS950K Ryobi“ – 47,66 Eur vertės, kampinį šlifuoklį „230mm (duomenys neskelbtini) Ryobi“ – 77,83 Eur vertės, ekscentrinį šlifuoklį „ROS300A Ryobi“ – 51,28 Eur vertės, smūginį gręžtuvą „RPD800-G Ryobi“ – 53,69 Eur vertės, akumuliatorių PA 12 – 25,85 Eur vertės, DC 1414 įkroviklį „Makita akum.“ – 31,60 Eur vertės, akumuliatorinį suktuvą 12V – 69,36 Eur vertės, diskinį pjūklą „Makita“ – 96,65 Eur vertės, perforatorių „SDS-plus ERH710RS Ryobi“ – 77,83 Eur vertės, aukšto slėgio plovyklą RE118 – 181,27 Eur vertės, krūmapjovę STIHL FS 130 – 321,34 Eur vertės, t. y. pagrobė didelės vertės UAB „A“ (duomenys pakeisti) turtą, padarydamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) 9 572,60 Eur turtinę žalą.

3.1. Be to, A. A. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2015 m. vasario 18 d. apie 3.15 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibraudamas į UAB „A“ (duomenys pakeisti) priklausančios parduotuvės patalpas, tyčia sugadino 650 Eur vertės duris, taip padarydamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) 650 Eur turtinę žalą.

4. A. A. ir D. V. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, nuo 2015 m. balandžio 27 d. 17.00 val. iki 2015 m. balandžio 28 d. 7.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pro nerakintas duris įsibrovė į R. K. priklausantį garažą, iš kur pagrobė R. K. priklausančius 2 vnt. po 10 l talpos plastikinių bakelių su chemikalais ,,Stomp CS 455“ (1 l vertė – 12,89 Eur) – bendros 257,80 Eur vertės, 10 vnt. po 5 l talpos bakelių su chemikalais ,,Basagran 480“ (1 l vertė – 28,14 Eur) – bendros 281,40 Eur vertės, 10 vnt. po 10 l talpos bakelių su chemikalais ,,Cycocel 750“ (1 l vertė 2,20 Eur) – bendros 220 Eur vertės, taip padarydami nukentėjusiajam R. K. 759,20 Eur turtinę žalą.

5. A. A. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, 2015 m. balandžio 29 d. apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), žnyplėmis nužnybęs spynos lankelį, įsibrovė į A. P. priklausantį garažą, iš kur pasikėsino pagrobti 5 dėžes chemikalų ,,Leander“, kuriose buvo 20 vnt. po 5 l talpos bakelių (1 l vertė – 24,62 Eur), – bendros 2 462,00 Eur vertės, 1 dėžę chemikalų ,,Orius“, kurioje buvo 4 vnt. po 5 l talpos bakelių (1 l vertė – 13,76 Eur), – bendros 2 752,00 Eur vertės, 2 dėžes chemikalų ,,Optimus“, kuriose buvo 24 vnt. po 1 l talpos bakelių (1 l vertė – 34,18 Eur) – bendros 820,32 Eur vertės, 2 dėžes chemikalų ,,Proteus“, kuriose buvo 8 vnt. po 5 l talpos bakelių (1 l vertė – 18,54 Eur), – bendros 741,60 Eur vertės, 1 dėžę chemikalų ,,Viverda“, kurioje buvo 2 vnt. po 10 l talpos bakelių (1 l vertė – 28,35 Eur), – bendros 567,00 Eur vertės, 1 dėžę chemikalų ,,Casio 50“, kurioje buvo 12 vnt. po 0,6 kg talpos bakelių (1 kg vertė 27,3 Eur), – bendros 327,60 Eur vertės, 1 dėžę chemikalų ,,Proteus DD110“, kurioje buvo 4 vnt. po 5 l talpos bakelių (1 l vertė – 18,80 Eur), – bendros 376,00 Eur vertės, iš viso pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo A. P. 8 046,52 Eur vertės turto, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas nukentėjusiojo kaimyno.

6. A. A. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. liepos 15 d. nuo 11 val. iki 14 val., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įsibrovė į R. P. priklausantį butą ir pagrobė tamsiame kambarėlyje, metalinėje dėžutėje buvusius, R. P. priklausančius 10 000 Eur ir E. V. priklausančius 20 000 Eur, taip pat pagrobė kambaryje buvusius A. D. priklausančius juvelyrinius dirbinius, t. y. auksinę grandinėlę ant kaklo – 60 Eur vertės, auksinį pakabuką kryželį – 60 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo – 250 Eur vertės, auksinę grandinėlę ant rankos – 100 Eur vertės, auksinius auskarus gėlytes – 100 Eur vertės, auksinius auskarus su akmenuku – 60 Eur vertės, auksinius auskarus – 100 Eur vertės, auksinius lašo formos auskarus su akute – 150 Eur vertės, auksinius lašo formos auskarus su akute – 100 Eur vertės, auksinį žiedą – 150 Eur vertės, auksinį žiedą su raudonos spalvos akute – 150 Eur vertės, sidabrinį žiedą su baltos spalvos akute – 20 Eur vertės, sidabrinį žiedą su dviem akutėmis – 15 Eur vertės, sidabrinę grandinėlę ant kaklo – 30 Eur vertės, sidabrinę grandinėlę ant kaklo – 30 Eur vertės, sidabrinę grandinėlę ant kojos – 20 Eur vertės, sidabrinį pakabuką su perlu – 15 Eur vertės, sidabrinį pakabuką su akute – 20 Eur vertės, sidabrinį komplektą: auskarus ir pakabuką – bendros 40 Eur vertės, sidabrinius auskarus su akute – 20 Eur vertės, sidabrinius auskarus rinkutes – 20 Eur vertės, kvepalus ,,Hugo Boss“ – 30 Eur vertės, kvepalus ,,Dolce Gabana“ – 30 Eur vertės, kremą ,,Nivea“ – 3 Eur vertės, kremą ,,Garnier“ – 7 Eur vertės, t. y. pagrobė didelės 31 580 Eur vertės svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai A. D. 1 580 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajai R. P. 10 000 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajai E. V. 20 000 Eur turtinę žalą.

6.1. Be to, A. A. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2015 m. liepos 15 d. nuo 11.00 val. iki 14.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įsibrovė į R. P. priklausantį butą ir iš tamsiame kambarėlyje buvusios spintos pagrobė šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą „Reck Goliath“, kal. 9, Nr. 000028, – 80 Eur vertės, priklausantį L. P., taip padarydamas nukentėjusiajam L. P. 80 Eur turtinę žalą.

7. Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

7.1. Pasak nuteistojo, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje analizuodamas byloje esančius įrodymus, neteisingai nurodė jo (M. P.) parodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad M. P., neigdamas savo dalyvavimą padarant nusikaltimą, teigė, kad 2015 m. sausio 27 d. jis dirbo. Tačiau apeliantas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme jis (M. P.) parodė, kad 2015 m. sausio 25 d. ir 2015 m. sausio 26 d. dirbo, o 2015 m. sausio 27 d. ir 2015 m. sausio 28 d. jam buvo laisvadieniai. Tai patvirtina ir byloje esanti UAB „E“ (duomenys pakeisti) pažyma, 2017 m. gegužės 4 d. direktoriaus raštas, darbo grafikai (t. 27, b. l. 167–169). Tarnybiniame pranešime nustatyta, kad jo (M. P.) naudotas telefono numeris 863331725 2015 m. sausio 26 d. nuo 9 val. iki 18 val. 29 min., buvo užfiksuotas prisijungęs prie mobiliojo ryšio bazinių stočių Šilutės mieste ir rajone, Klaipėdos mieste ir rajone, o nuo 20 val. 32 min. iki 21 val. 49 min. užfiksuoti skambučiai jungiantis prie bazinės stoties, esančios Kėdainiuose, Pavasario g. 39. Teismas nepagrįstai neįvertino šių aplinkybių, patvirtinančių, kad jis (M. P.) nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, padarymo metu nusikaltimo vietoje negalėjo būti. Be to, teismas netenkino jo prašymo ir teisiamajame posėdyje neapklausė liudytojo J. V., kuris galėtų patvirtinti, kad 2015 m. sausio 27 d. anksti ryte jis (M. P.) J. V. Kaune perdavė automobilį, su kuriuo dirbo 2015 m. sausio 26 d.

7.2. Apygardos teismas nepagrįstai nesivadovavo kitų nuteistųjų A. A. ir A. R. parodymais. A. A. parodė, kad vagystę iš UAB „S“ (duomenys pakeisti) padarė kartu su V. N. bei pastarojo draugais, kartu nurodydamas, kad nei M. P., nei A. R. padarant nusikaltimą nedalyvavo.

7.3. Be to, apygardos teismas, vertindamas prieštaringus nuteistojo V. N. parodymus, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad parodymai įrodymais laikytini tik tuo atveju, kai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijų teismuose arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. N. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nebuvo, o jo parodymai, duoti bylą nagrinėjant teisme, yra akivaizdžiai prieštaringi. Apklausiamas bylą nagrinėjant teisme, V. N. iš pradžių parodė, kad aptariamą nusikalstamą veiką padarė kartu su A. A. ir dviem jo draugais, o su M. P. ir A. R. buvo susipykęs, todėl ikiteisminio tyrimo metu juos nurodė kaip asmenis, kartu dalyvavusius padarant nusikalstamą veiką. Vėliau, po kelių teismo posėdžių, atsakydamas į teisėjo klausimus, V. N. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus apie M. P. ir A. R. dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką. Apelianto teigimu, tokiam nuteistojo V. N. parodymų pasikeitimui įtakos galėjo turėti pareigūnai.

7.4. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nuteistųjų M. P., A. R. ir V. N. vykimo į Švedijos Karalystę nei 2013 m., nei 2014 m. pavasarį negalėjo būti, nes iki 2013 m. gegužės 30 d. A. R. atliko realią laisvės atėmimo bausmę, o 2014 m. kovo 5 d. buvo perduotas Danijos Karalystei pagal Europos arešto orderį ir ten atliko realią šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis nurodo, kad jie į Švediją buvo išvykę būtent po 2013 m. gegužės mėn., tai teisiamojo posėdžio metu iš dalies pripažino ir pats V. N.. Patvirtinti ar paneigti šios aplinkybės negalėjo ir įmonė DFDS, nurodydama, kad 2015 m. buvo keičiama DFDS keleivių registravimo sistema ir visi ankstesni duomenys neišsaugoti (t. 26, b. l. 14).

7.5. Be to, apelianto teigimu, byloje apklausti liudytojai nurodo skirtingą padarant nusikalstamą veiką dalyvavusių asmenų skaičių. Liudytojas V. J. parodė, kad netoliese esančią parduotuvę apvogė penki asmenys, o liudytojas A. M., atlikęs ikiteisminį tyrimą šioje byloje, parodė, kad iš surinktos medžiagos buvo matyti, jog padarant nusikalstamą veiką dalyvavo trys asmenys.

7.6. Apeliantas taip pat pažymi, kad tiek 2015 m., tiek šiuo metu jis dirba, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, yra neteistas, todėl jam nereikia daryti nusikalstamų veikų vien tam, jog patenkintų savo poreikius.

8. Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. K. turto vagystė), panaikinti ir jį išteisinti.

8.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą įpareigojimą teismui įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, netinkamai, netiksliai ir nepalankiai nuteistajam vertino dėl baudžiamosios bylos dalies dėl R. K. turto vagystės surinktus įrodymus ir jį (apeliantą) nepagrįstai nuteisė.

8.2. Apelianto nuomone, teismas jį (A. A.) kaltu dėl R. K. turto vagystės pripažino vien dėl to, kad jis buvo teisiamas ir už kitų nusikalstamų veikų padarymą. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad buvo kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, todėl būtent šios nusikalstamos veikos (R. K. turto vagystės) eliminavimas iš apkaltinamojo nuosprendžio jam beveik nesumažintų bausmės, o tai rodo, kad nuteistasis neturi tikslo siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priešingai, jei jis pripažintų savo kaltę, tai būtų laikoma lengvinančia aplinkybe.

8.3. Apeliantas nurodo, kad tiek jis pats, tiek kitas nuteistasis D. V. parodė, jog D. V. susistabdė A. A. ir pasakė, kad turi chemikalų. Tada jis (apeliantas) paskambino M. P., kuris pasakė, kad chemikalų reikia jo kaimynui vardu A.. D. V. sukrovė dėžutes jam (apeliantui) į mašiną ir jie abu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyveno pirkėjas. Jiems atvažiavus į kiemą, A.apžiūrėjo ir pasakė, kad chemikalai jam tinka ir už juos sumokėjo 100 Eur. Taigi, anot apelianto, nurodytas aplinkybes vienodai parodė tiek jis (apeliantas), tiek nuteistasis D. V., todėl tokie parodymai negali būti vertinami kaip apelianto siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

8.4. Liudytojas A. M. parodė, kad jis M. P. paskambino ir pasakė, jog reikia chemikalų, o pastarasis netrukus perskambino teigdamas, kad chemikalų yra, o vėliau tą pačią dieną chemikalai buvo atvežti jam (liudytojui) į namus. Pasak apelianto, iš šių liudytojo parodymų matyti, kad chemikalai buvo pristatyti tą pačią dieną, todėl nepagrįsti teismo teiginiai, jog chemikalai iš A. A. buvo užsakyti iš vakaro. Tai, kad liudytojas R. D. parodė, jog buvo užfiksuotas A. A. pokalbis su M. P. apie pasiūlymą parduoti chemikalus, vykusias derybas dėl kainos ir kiekio, niekaip neįrodo A. A. kaltės. Apeliantas pažymi, kad niekada neneigė vykęs kartu su D. V. parduoti chemikalų.

8.5. Be to, apelianto teigimu, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, parodymų patikrinimo vietoje tiek jis (A. A.), tiek kitas nuteistasis D. V. parodė tą pačią vietą (duomenys neskelbtini).

8.6. Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad vadovaujantis byloje esančiu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo turiniu matyti, jog A. A. apie chemikalus ne tik nieko nežinojo, bet ir ši tema jam apskritai buvo neįdomi.

8.7. Be to, apeliantui taip pat nesuprantamos apygardos teismo išvados dėl jo ir M. P. pokalbių turinio, jeigu tokie pokalbiai ne tik neužfiksuoti, bet ir nepatikrinti kiti telefonų numeriai, kurie, anot apygardos teismo, buvo naudojami jo (A. A.) ir M. P. pokalbiams.

8.8. Apeliantas cituoja teismų praktiką ir baudžiamosios teisės teoriją dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė neteisingą bausmę, nes nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. kad prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme nustatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

9. Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendį pakeisti ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

9.1. Apeliantas skunde nurodo, kad neginčija nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jo veiksmų kvalifikavimo ir paskirtos bausmės dydžio, tačiau nesutinka dėl realios laisvės atėmimo bausmės. Pasak nuteistojo, apygardos teismas turėjo įvertinti tiek teigiamų, tiek neigiamų jį apibūdinančių aplinkybių visumą ir padaryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą.

9.2. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo klausimą, nes nieko nepasisakė dėl to, kad tik jis vienas nukentėjusiajam atlygino turtinę žalą.

9.3. Pažymi, kad, jam (apeliantui) paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – nuteistasis neteks darbo, negalės padėti savo šeimai finansiškai ir negalės išlaikyti mažamečio vaiko. Teigia, kad jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (gailisi, atlygino žalą, rūpinasi šeima, dirba) rodo, jog jo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Be to, atkreipia dėmesį, kad yra tik iš dalies darbingas (50 procentų darbingumas).

10. Nuteistojo A. R. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir dėl šios dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį.

10.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių. Be to, su įrodymų vertinimu glaudžiai siejamas ir nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Apeliantas nurodo, kad jei pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, bylą nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės pašalinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiant jį tik prielaidomis, negali būti priimamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-128-699/2017). Tačiau, pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje daugelis A. R. kaltinančių teiginių paremti būtent prielaidomis ir spėjimais.

10.2. Gynėjas skunde pažymi, kad A. R. niekada neprisipažino, kad 2015 m. sausio 27 d. apie 3 val. 25 min., dalyvavo vykdant seifo ir prekių vagystę iš UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Priešingai, teisiamajame posėdyje jis (A. R.) papasakojo, kur buvo tuo laiku ir ką veikė. Jo pateikta versija abejonių nekeliančiais įrodymais paneigta nebuvo.

10.3. Skunde nurodoma, kad netrukus po įvykio apžiūrint parduotuvės patalpas ir šalia jos esančią aplinką buvo rasti avalynės pėdsakai, laužimo įrankiu palikti pėdsakai ir raudonų dažų likučiai, delno atspaudas ir pirštine palikti pėdsakai, transporto priemonės ratais palikti pėdsakai, taip pat ant seifo buvo rasti mažiausiai dviem skirtingais įrankiais palikti smūgiavimo pėdsakai ir durelių laužimo pėdsakai. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu atlikus įvairaus pobūdžio specialiuosius tyrimus nebuvo gauta jokios informacijos, galėjusios duoti pagrindą manyti, kad A. R. 2015 m. sausio 27 d. apie 3 val. 25 min., buvo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu parduotuvėje nebuvo aptikta jokių pėdsakų, galėjusių susieti A. R. su turto vagyste iš parduotuvės, nors iš jo buvo paimta avalynė ir kiti daiktai. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai net dviejose su A. R. susijusiose vietose atliko kratas. Šių procesinių veiksmų metu nei nuteistojo draugės būste, esančiame (duomenys neskelbtini), nei jo tėvų sodyboje, esančioje Raseinių rajone, Ariogalos seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), nebuvo rasta jokių daiktų, galėjusių patvirtinti A. R. dalyvavimą padarant aptariamą nusikaltimą. Be to, nebuvo rastas nė vienas asmuo, kuris būtų matęs A. R. turint daug pinigų ar prekių. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikta vaizdo stebėjimo kamera užfiksuota medžiaga, tačiau taip pat nebuvo nustatyta, kad vienas iš įraše matomų asmenų yra A. R..

10.4. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat pažymi, kad dėl vagystės iš UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančios parduotuvės teismas kaltu pripažino ir A. A., tačiau šis nuteistasis parodė, kad darant aptariamą nusikalstamą veiką A. R. nebuvo. Be to, net ir būdamas suimtas A. A., pasakodamas apie jo padarytas nusikalstamas veikas, nė karto neužsiminė, kad būtų padaręs kokį nors nusikaltimą drauge su A. R..

10.5. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nusikalstamą veiką padarė keturi, o ne penki asmenys, apie kuriuos parodymus teisme davė nuteistasis A. A.. Tokius nuteistojo A. A. parodymus teismas atmetė, remdamasis tuo, kas matyti byloje esančiame vaizdo įraše. Tačiau, gynėjo manymu, šis įrašas nėra pakankamai informatyvus, kad būtų galima vadovautis vien tik juo. Pirma, įraše nesimato, kokie konkretūs asmenys daro nusikalstamą veiką. Žiūrint vaizdo įrašą, nesimato jokių asmenis identifikuojančių požymių, dėl to negalima kategoriškai teigti, kad vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo tuos pačius vyriškius. Antra, įrašas nereiškia, kad visi jame užfiksuoti asmenys dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Negalima atmesti aplinkybės, kad vaizdo kameros akiratyje atsidūrė tas, kuris buvo atokiau nuo parduotuvės ir stebėjo aplinką. Be to, liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad darant nusikaltimą dalyvavo penki asmenys. Liudytojo V. J. parodymai neprieštarauja tam, ką užfiksavo vaizdo įrašymo kamera, nes jis vieną žmogų matė sankryžoje, o keturis – prie parduotuvės. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat aiškino, kad keturi asmenys, anot jo, darbavosi parduotuvėje, o vienas – tupėjo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje.

10.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad iš skundžiamame nuosprendyje pateikiamos A. R. naudoto mobiliojo ryšio telefono jungimosi prie judriojo ryšio tinklų operatoriaus bokštų analizės matyti, jog 2015 m. sausio 27 d. apie 3 val. 25 min., nuteistojo telefonas nesijungė prie bokštų, teikiančių paslaugas teritorijai, esančiai Kėdainių rajone, Gudžiūnų seniūnijoje, Gudžiūnų miestelyje.

10.7. Skunde prašoma atkreipti dėmesį ir į byloje esančią specialisto išvadą, kuria vadovaudamasis apygardos teismas konstatavo, kad kratos metu pas A. R. rastas kūjis buvo vienas iš nusikaltimo įrankių. Tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados tiriamosios dalies, be tų dalykų, kurie minimi skundžiamame nuosprendyje, taip pat nurodyta, kad nepaisant to, jog buvo nustatyti keli individualūs požymiai, vis dėlto tų požymių tarpusavio išsidėstymo kombinacijos negalima laikyti unikalia. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ant tirto kūjo nebuvo rasta seifo dažų likučių.

10.7.1 Pažymima, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, analizuodamas kūjo savininko A. M. parodymus. Liudytojas A. M. teismo posėdyje parodė, kad jam priklausantį kūjį skolindavosi statybininkai statybų darbams A. R. tėvų sodyboje. Pasak liudytojo, šie darbai vyko ir 2016 metais, ir praėjusiais metais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas paaiškino, kad A. R. kūjį pasiskolino 2015 m. spalio mėn. pabaigoje arba lapkričio mėn. pradžioje. A. M. negalėjo pasakyti, kur buvo kūjis 2015 m. sausio ir vasario mėnesiais, nes to neatsiminė. Pasak apelianto, dėl šių priežasčių visiškai aišku, kad liudytojo A. M. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nebuvo tokie tikslūs ir kategoriški, kad jais būtų galima vadovautis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, yra pakankamai daug prielaidų manyti, kad darant nusikaltimą dalyvavo nuteistajam pažįstami asmenys, kurie kūjį galėjo paimti iš jo (nuteistojo).

10.8. Nuteistojo gynėjo teigimu, V. N. parodymai buvo vienintelis įrodymų šaltinis, kurių pagrindu A. R. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nėra kategoriškos nuostatos, kad bendrininko parodymais negalima paremti apkaltinamojo nuosprendžio. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tokiam įrodymų šaltiniui turi būti keliami didesni reikalavimai. Pasak apelianto, bylos medžiaga patvirtina, kad V. N. nuosekliai stengėsi sumenkinti savo vaidmenį ne tik įvykiuose, susijusiuose su aptariama vagyste, bet ir apskritai toje veikloje, kurioje jis dalyvavo ne vienerius metus.

10.8.1. Nuteistasis V. N. įtariamojo apklausos metu parodė, kad darant aptariamą nusikalstamą veiką dalyvavo ir A. R., tačiau akcentavo, kad jo paties (V. N.) vaidmuo, palyginti su A. R. ir kitų, buvo labai menkas, nes jis visą laiką buvo už 10–15 metrų nuo parduotuvės, prie automobilio, ir stebėjo aplinką, o kiti trys nurodyti asmenys ėjo į parduotuvės vidų ir išnešė seifą. Kadangi tokie parodymai aiškiai prieštaravo tam, ką buvo užfiksavusi vaizdo kamera, į papildomą tyrėjos klausimą V. N. atsakė, jog vis dėlto buvo prie pirmųjų parduotuvės durų ir padėjo pakelti seifą. Vėliau duodamas parodymus V. N. taip pat pakartojo, kad jis tik stovėjo prie automobilio ir į parduotuvę nėjo, o seifą iš parduotuvės išnešė trise, jis tik padėjo jį įkelti į bagažinę. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. N. paaiškino, kad stovėjo prie automobilio, kuriuo atvyko į nusikaltimo vietą, ir saugojo, jog niekas neatvažiuotų, taip pat parodė, kad padėjo bendrininkams nuo parduotuvės durų atnešti seifą iki automobilio ir įdėti jį į bagažinę. Apelianto nuomone, palyginus šiuos parodymus su kita bylos medžiaga, matyti, kad V. N. parodymai apie tai, ką jis pats darė įvykio metu, prieštarauja informacijai, gautai iš objektyvių šaltinių, o būtent byloje esančiam vaizdo įrašui. Vaizdo įrašo duomenys patvirtina, kad, priešingai nei nurodė V. N., nuo gatvės pusės atėjus dar vienam žmogui, į parduotuvės vidų įėjo iš viso keturi asmenys ir kad visi keturi asmenys iš pastato išnešė didelį daiktą, kurį įdėjo į transporto priemonės bagažinę. Specialistas, ištyręs įvykio vietoje rastus pėdsakus ir palyginęs juos su lyginamajam tyrimui pateiktais batais, konstatavo, kad avalynės pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopine plokštele, pažymėta Nr. 6, yra paliktas tos pačios grupės avalyne, kaip ir pateikta tirti V. N. sportinė „Reebok“ avalynė, pažymėta Nr. 12. Apeliantas pažymi, kad šie avalynės pėdsakai, kaip nurodoma įvykio vietos apžiūros protokole, rasti ne prie įėjimo į parduotuvę durų, bet parduotuvės prekybos ir administracijos patalpose. Tai rodo, kad V. N. ikiteisminio tyrimo metu, pasakodamas apie savo vaidmenį, davė neteisingus parodymus.

10.8.2. Ikiteisminio tyrimo metu V. N. parodė, kad parduotuvės durys, kaip ir pagrobto seifo durys, buvo atidarytos vien tik A. R. atsivežtu kūju, kurį šis išsitraukė iš automobilio bagažinės. Tačiau, pasak apelianto, iš specialisto išvados aišku, kad atidarant parduotuvės duris galėjo būti naudojamas laužtuvas, nudažytas raudonais dažais, nes būtent tokių dažų pėdsakai buvo rasti įvykio vietos apžiūros metu. Tačiau nei kūjis, nei jo rankena raudonais dažais nenudažyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad to įrankio rankena yra žalia, tačiau tokių dažų likučių niekur nebuvo rasta. Taigi akivaizdu, kad byloje esanti specialisto išvada taip pat patvirtina, jog V. N. davė neteisingus parodymus.

10.8.3. Ikiteisminio tyrimo metu V. N. parodė, kad seifą iš bagažinės ištraukė ne jis, bet kiti trys asmenys ir kad seifo durys buvo atidarytos vien tik tuo pačiu A. R. atsivežtu kūju. Tačiau specialistas, išvadoje aprašydamas seifo durų atidarymo mechanizmą, nurodė, kad seifo durys buvo atidarytos naudojant ne mažiau kaip tris įnagius, o tai rodo, jog V. N. parodymai yra nepatikimi.

10.8.4. 2016 m. birželio 20 d. teismo posėdyje V. N. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir pareiškė, kad A. R. nedalyvavo vagystėje iš parduotuvės, taip pat pripažino, jog anksčiau A. R. apkalbėjo, nes buvo piktas dėl to, kad jį buvo palikęs Švedijoje. Nors teismas tokius V. N. parodymus atmetė, tačiau, apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje ir byloje esančiuose dokumentuose yra neatitikimų dėl A. R. išvykimo iš Lietuvos Respublikos bei grįžimo į ją laiko. Be to, apeliantas pažymi, kad 2017 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje V. N. laikėsi savo ankstesnės pozicijos ir tik po 2017 m. birželio 6 d. kaip liudytojos apklaustos tyrėjos L. B. parodymų teisme pareiškė, kad tyrimo metu duoti parodymai apie A. R. dalyvavimą yra teisingi, o juos teisme buvo pakeitęs dėl pinigų, ir nurodė, jog prieš metus, vasarą, jo buvo prašoma neduoti A. R. kaltinančių parodymų. Pasak apelianto, teismas neskyrė dėmesio aplinkybei, kad V. N. galėjo būti daromas policijos poveikis, jog duotų A. R. kaltinančius parodymus. Be to, V. N. aiškinimas apie už pinigus pakeistus parodymus buvo painus ir prieštaringas. Turint omenyje, kad V. N. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog A. R. teisinančius parodymus davė dėl pinigų, teismui buvo pateikta paskolos sutartis, kurioje buvo parašyta, kad A. R. 2015 m. balandžio 10 d. paskolino V. N. 2 000 Eur. Paskolos grąžinimo laikas sutartyje nebuvo nurodytas. Tame dokumente buvo įrašyti A. R. bei V. N. asmens kodai, dokumentas buvo abiejų pasirašytas. V. N. patvirtino, kad paskolos sutartyje yra jo duomenys, jog tą dokumentą jis pasirašė, kad tada jame jau buvo parašyta, jog jis skolinasi 2 000 Eur, nors tuo laiku, kol nebuvo raštelio, kalbėjo tik apie 900 Eur. Atsiradus rašteliui V. N. ir toliau aiškino apie 900 Eur, o kiti pinigai neva turėjo būti perduoti vėliau. Beje, savo parodymuose jis nepaneigė fakto, kad paskolos sutartis buvo sudaryta raštelyje nurodytą dieną, t. y. 2015 m. balandžio 10 d. Taigi matyti, kad toks sutarties sudarymo laikas nesiderina su jo 2017 m. birželio 6 d. padarytu pareiškimu, jog pinigai už parodymų pakeitimą jam buvo sumokėti prieš metus. Apelianto vertinimu, paskoliniai santykiai leidžia daryti priešingą išvadą, kad A. R. kaltinantys parodymai galėjo būti duoti vien dėl to, jog vėliau būtų galima juos pakeisti ir pareikalauti atsisakyti paskolos grąžinimo. Palaikydamas versiją, kad pinigai buvo ne paskolinti, tačiau sumokėti už parodymų pakeitimą, teismas pasirėmė D. V. parodymais ir nusprendė, kad pinigai buvo perduoti ne 2015 metais, bet tada, kada byla jau buvo nagrinėjama teisme, o tai sutampa su V. N. aiškinimu apie pinigų mokėjimo priežastį. Iš tikrųjų D. V. teismo posėdyje parodė, kad V. N. skolinosi iš A. R. pinigų, kad jie pasirašė paskolos sutartį, tačiau tas asmuo nurodė, jog jis sėdėjo automobilyje ir faktiškai negali papasakoti apie detales. Todėl apygardos teismui vis dėlto reikėjo atkreipti dėmesį, kad paskolos sutartyje nurodyta konkreti paskolos suteikimo data, kurios V. N. nepaneigė ir neteigė, jog data suklastota, priešingai, jis patvirtino, kad pasirašė dokumentą, kuriame buvo nurodyta 2 000 Eur suma. Kalbėdamas apie 900 Eur už parodymų pakeitimą, jis nepateikė jokio loginio paaiškinimo, už ką turėjo būti sumokėta 1 100 Eur.

10.9. Skunde pažymima, kad teisminio nagrinėjimo metu A. R. išdėstė versiją, pagal kurią jis negalėjo dalyvauti padarant nusikaltimą, nes tuo metu buvo visiškai kitoje vietoje. Kaltinamojo versiją patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai V. L., E. V. ir Š. K.. Be to, buvo pateiktos nuotraukos. Tos versijos nepaneigė ir liudytoja D. D.. Tačiau apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. R., liudytojų V. L., E. V. bei Š. K. parodymai yra prieštaringi ir nesutampa. Apelianto teigimu, apygardos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad minėti liudytojai teisme pasakojo apie įvykius, buvusius 2015 m. sausio 26–27 dienomis, t. y. anksčiau nei prieš dvejus metus. Be to, susibūrimo A. R. tėvų namuose metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, o tai galėjo turėti įtakos atminčiai. Atsižvelgiant į tai, teismui minėtų liudytojų parodymus reikėjo vertinti kartu su kitais įrodymais. Teismui taip pat buvo pateiktos nuotraukos, kuriose nurodytas fotografavimo laikas yra 2015 m. sausio 27 d. 0 val. 20 min. 13 sek. ir 0 val. 20 min. 14 sek., o nuotraukose buvo užfiksuotas viršutiniais drabužiais apsirengęs jaunuolis, gulintis ant lovos, šalia paguldyti du alkoholinio gėrimo buteliai. Teismas nusprendė, kad vizualiai negalima patvirtinti, jog gulintis jaunuolis yra A. R.. Tačiau, apelianto teigimu, tokia teismo išvada yra subjektyvi. Taip pat tik spėjimu galima laikyti nuosprendžio teiginį, kad fotoaparate galima pakeisti laiką, todėl nuotraukose atspausdintas laikas gali neatitikti to laiko, kada buvo fotografuojama.

10.10. A. R. naudoto mobiliojo ryšio telefono prisijungimų prie operatoriaus bokštų analizė taip pat nepaneigia nuteistojo aiškinimo apie jo buvimo vietą 2015 m. sausio 26–27 dienomis. Nors teismas akcentavo, kad nuteistojo (A. R.) naudotas telefonas 2015 m. sausio 26 d. jungėsi prie mobiliojo ryšio bazinių stočių, esančių Kauno mieste, paskutinis skambutis užfiksuotas 21 val. 50 min., tuo metu telefonas jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), t. y. netoli nuo A. R. ir liudytojos D. D. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), o 2015 m. sausio 27 d. pirmas skambutis užfiksuotas 10 val. 54 min., tada telefonas prisijungė prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau tai parodo ir nuosprendyje esančius loginius prieštaravimus. Visų pirma, teismas pripažino, kad 2015 m. sausio 26–27 dienomis A. R. santykiai su D. D. buvo geri, nes jie neva kartu gyveno. Antra, teismas pats konstatavo, kad A. R. nedalyvavo padarant nusikaltimą. Akivaizdu, jog po nuosprendyje padarytos išvados, kad objektyviais įrodymais nustatyta, jog 2015 m. sausio 26–27 dienomis A. R. buvo Kauno mieste, o ne savo tėvų gyvenamojoje vietoje, kur vyko piršlybų vakarėlis, teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio ir tvirtinti, kad A. R. tą naktį dalyvavo vagystėje iš UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančios parduotuvės. Tuo labiau kad teisme nebuvo išsiaiškinta, kiek A. R. tuo laiku turėjo mobiliojo ryšio telefonų, ar visus juos visą laiką nešiodavosi su savimi, ar galėjo būti taip, jog vienas telefonas buvo paliktas D. D. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

10.11. Apeliantas taip pat nurodo, kad net ir įrodžius nuteistojo A. R. dalyvavimą aptariamoje nusikalstamoje veikoje jam paskirta bausmė yra per griežta.

11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašo nuteistųjų M. P., A. A., V. N., nuteistojo A. R. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus atmesti.

12. Nuteistųjų M. P., V. N. ir nuteistojo A. R. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl UAB „S“ (duomenys pakeisti) turto vagystės

13. Nuteistieji M. P. ir A. R. neigia padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tvirtindami, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) turto vagystėje nedalyvavo, o apie kitų asmenų dalyvavimą darant šią nusikalstamą veiką taip pat nieko nežinojo. Nuteistojo M. P. ir nuteistojo A. R. gynėjo apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai M. P. ir A. R. pripažino kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

14. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su nuteistųjų V. N., A. A., M. P. ir A. R. nusikalstamais veiksmais. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistųjų kaltė įrodyta, o jiems paskirtos bausmės yra tinkamos.

15. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuotas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas, keliamas šiam loginiam procesui, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais vadovaudamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik tada darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistųjų V. N., M. P., A. A. ir A. R. parodymus, tiek kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nuteistųjų V. N., M. P., A. A. ir A. R. kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų atliktų veiksmų. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius procesinius sprendimus, nei tikėjosi nuteistieji, jų gynėjai ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai.

16. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu, visuma. BK 178 straipsnio 2 dalies, pagal kurią M. P. ir A. R. pripažinti kaltais, dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešojoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Taigi, vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, turint tikslą jį pasisavinti.

17. Nuteistieji M. P. ir A. R. proceso metu savo kaltės nepripažino, apeliacinės instancijos teismui parodė, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančio turto vagystėje nedalyvavo, o tuo metu, kai ji buvo įvykdyta, t. y. naktį iš 2015 m. sausio 26 d. į 27 d., M. P. buvo namuose ir darbe, o A. R. – namuose su draugais. Tačiau kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus, jo aiškinimus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir pan.

18. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti nuteistųjų M. P. ir A. R. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį motyvai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje plačiai atskleidė nuteistųjų ir liudytojų parodymų esmę, išsamiai juos analizavo bei vertino surinktų duomenų kontekste. Išvadą, kad nuteistieji M. P. ir A. R. kartu su V. N. ir A. A. veikdami bendrininkų grupe pavogė UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtą, pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis nuteistojo V. N. parodymais, liudytojų L. B., A. M., V. J. parodymais, kratos protokoluose, apžiūros protokoluose ir parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotais duomenimis, specialisto išvadomis ir kitais duomenimis. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą.

19. Pasak apeliantų, V. N. duoti parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys bylos medžiagai, todėl apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai jais vadovavosi, tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti.

19.1. Nuteistasis V. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2015 metais, kada tiksliai neprisimena, tačiau tai įvyko tą pačią dieną, kada jis įsibrovė į parduotuvę, nurodytą įtarime, jam paskambino A. A. ir paprašė už atlygį padėti. A. A. telefonu jam pasakė, kad savo automobiliu reikės važiuoti nuo Kėdainių Radviliškio link, ir aikštelėje, kurioje pamatys stovintį sidabrinės spalvos automobilį „Audi A8“, susitikti apie 24 val. V. N. atvažiavus į nurodytą stovėjimo aikštelę, jo laukė A. A., A. R. ir M. P.. Susitikę įsėdo į A. A. vairuojamą automobilį „Audi A8“ ir nuvažiavo į Kėdainių rajone esančią kaimo parduotuvę. A. A. liepė jam stovėti prie automobilio ir saugoti, kad niekas neateitų ar neatvažiuotų. Jis (V. N.) liko stovėti prie automobilio, o A. A., A. R. ir M. P. nuėjo parduotuvės link ir su atsineštu kūju trankė duris. Sugadinę duris, A. A., A. R. ir M. P. įėjo į parduotuvės vidų ir iš jos išnešė krepšius, kuriuos įdėjo į automobilio bagažinę. Po kelių minučių jie visi išnešė seifą, kurį jis padėjo įkrauti į automobilio bagažinę. Tuomet jie išvažiavo iš to kaimo ir nuvažiavo į mišką. Nuvažiavę į mišką, visi išlipo iš automobilio. Tuomet A. A., A. R. ir M. P. išsitraukė seifą iš automobilio bagažinės ir per jį trankė kūju. Kai atidarė seifą, matė, kad jame buvo pinigų, kuriuos pasiėmė A. A.. Tuomet susėdo į automobilį ir A. A. jį (V. N.) parvežė iki jo automobilio ir atsiskaitė su juo pinigais. Nusikaltimo darymo metu naudotą automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 metais sausio ar vasario mėnesį, A. A. dienos metu, maždaug apie 14 val., atvarė pas jį (V. N.) į darbą ir paprašė parduoti šį automobilį už 1 000 Eur. Kai A. A. atvarė jam šį automobilį, jis (V. N.) jį tą pačią dieną ir pardavė M. A.. Vėlesni nuteistojo V. N. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nekito viso ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 23, b. l. 98–100), be to, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. N. atpažino M. P. kaip asmenį, kuris kartu su juo dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (t. 23, b. l. 101–104).

19.2. Nuteistasis V. N., pirmą kartą apklaustas pirmosios instancijos teisme, kaltu prisipažino visiškai, tačiau parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pakeitė teigdamas, kad M. P. ir A. R. kartu su juo UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančio turto vagystėje nedalyvavo. Parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną jam paskambino A. A. ir prašė atvažiuoti padėti. Jam nuvažiavus į sutartą vietą Gudžiūnų kaime, jo laukė A. A. su dar dviem savo draugais, kurių jis (V. N.) nepažinojo. Jie visi buvo atvažiavę sidabrinės spalvos automobiliu „Audi A8“. Jiems visiems kartu nuvažiavus prie parduotuvės, jis (V. N.) liko prie automobilio stebėti aplinką, o jie trise nuėjo į parduotuvę ir iš jos nešė krepšius, taip pat išnešė seifą, kurį jis (V. N.) padėjo įkelti į automobilį. Vėliau nuvažiavę į mišką, jie su kūju atidarė seifą ir iš jo išėmė pinigus. Taip pat parodė, kad pirmiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pyko ant M. P. ir A. R. dėl to, kad prieš kelerius metus, t. y. 2013–2014 m. pavasarį, su jais buvo išvykęs į Švediją ir jie jį ten apgavo bei paliko, todėl jų atžvilgiu davė neteisingus parodymus (t. 28, b. l. 122–123).

19.3. Nuteistasis V. N., antrą kartą apklaustas pirmosios instancijos teisme, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus apie A. R. ir M. P. dalyvavimą vagystėje, o pirmiau apklausiamas teisme klaidingai nurodė, kad M. P. ir A. R. darant šį nusikaltimą nedalyvavo, taip pat melavo, jog 2013–2014 m. pavasarį su A. R. ir M. P. vyko į Švediją ir buvo supykęs ant jų, nes pastarieji jį (V. N.) ten paliko. Paaiškino, kad pirmą kartą apklausiamas teisme pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš tikrųjų dėl to, kad A. R. prašė jo pakeisti parodymus ir už tai sumokėjo 900 Eur. Šiuos pinigus jam perdavė darbovietės aikštelėje, atsiskaitant dalyvavo ir pinigų perdavimą matė D. V.. M. P. taip pat prašė pakeisti parodymus, žadėjo už tai atsilyginti, bet neatsilygino (t. 28, b. l. 22).

19.4. Nuteistasis V. N., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu ir antrosios apklausos apygardos teisme duotus parodymus ir parodė, kad aptariamoje nusikalstamoje veikoje dalyvavo jis (V. N.), A. A., A. R. ir M. P.. Paaiškino, kad atvykus prie parduotuvės, jis liko saugoti aplinką, o kiti trys asmenys nuėjo į parduotuvę. Nurodė, kad anksčiau pakeitė parodymus, nes A. R. jam už tai davė 900 Eur, o jis dėl to pasirašė vekselį, kurio suma 1 000 Eur, nes to reikalavo A. R. (t. 29, b. l. 193–194).

19.5. Pažymėtina, kad įtariamasis arba kaltinamasis apklausiamas dėl įvairių priežasčių gali nurodyti tikrovę neatitinkančias aplinkybes, tačiau tai savaime nereiškia, jog jis vėliau negali pakeisti savo pozicijos ir papasakoti apie tas aplinkybes, kurios įvyko iš tikrųjų. Nagrinėjamu atveju, V. N. nurodė savo parodymų teisiamajame posėdyje pirmosios apklausos metu davimo priežastį ir šių parodymų teisme vėliau atsisakė, taip patvirtindamas savo pirminius ir teisingus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad apygardos teismas tokius vėliau pakeistus V. N. parodymus pagrįstai vertino kritiškai ir jais nesivadovavo priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

19.5.1. Nuteistojo A. R. gynėjas nurodo, kad V. N. nurodoma pinigų suma, neva duota jam už parodymų A. R. atžvilgiu pakeitimą, iš tikrųjų buvo V. N. suteikta A. R. paskola ir šiam savo teiginiui pagrįsti į bylą pateikė V. N. ir A. R. pasirašytą 2 000 Eur skolos raštelį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apygardos teismas pagrįstai tokius teiginius atmetė ir V. N. parodymus apie jam darytą poveikį vertino kaip realius ir atitinkančius objektyvias aplinkybes. Nuteistojo A. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad A. R. pinigus V. N. tik paskolino ir tai įvyko dar 2015 m., neatitinka paties A. R. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kad pinigų V. N. yra skolinęs vieną kartą, tačiau tai įvyko prieš trejus ar ketverius metus, t. y. 2013 ar 2014 metais (t. 28, b. l. 23). Be to, į bylą pateiktame skolos raštelyje nurodyta jo sudarymo data, t. y. 2015 m. balandžio 10 d., neatitinka liudytojo D. V. parodymų, kad maždaug prieš metus, t. y. 2016 m., kartu su A. R. važiavo pas V. N., kuriam A. R. paskolino 900 Eur (t. 28, b. l. 23). Priešingai, šie liudytojo parodymai tiek laiko, tiek pinigų sumos atžvilgiu patvirtina nuteistojo V. N. nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo į bylą pateiktu skolos rašteliu vadovautis kaip patikimu įrodymų šaltiniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis dokumentas apskritai neturi jokios reikšmės nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, nes neįrodo, kad A. R. nepadarė inkriminuotų nusikaltimų. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. R. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiksmą.

19.5.2. Nuteistojo M. P. apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai bandoma sumenkinti nuteistiesiems nepalankių V. N. parodymų patikimumą, nurodant, kad jis apkalba A. R. ir M. P., nes yra prieš juos priešiškai nusiteikęs dėl to, kad 2013 m. išvykę į Švediją pastarieji jį ten paliko. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantų teiginius apie galimą nuteistųjų V. N., A. R. ir M. P. vykimą į Švediją byloje nėra, jokių naujų savo teiginius patvirtinančių aplinkybių nenurodė ir nuteistieji, todėl tokie M. P. teiginiai vertinami kaip niekuo nepagrįstos nuteistojo prielaidos. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad nuteistųjų nurodytu vykimo į Švediją metu, t. y. 2013 m. pavasarį, A. R. atliko realią laisvės atėmimo bausmę pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendį, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis turėjo galimybę su V. N. ir M. P. vykti į Švediją ir ten susipykti, ir dėl to jų santykiai būtų tapę priešiški. Nors nuteistasis M. P. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jie į Švediją vyko ne 2013 m. pavasarį, o tų pačių metų vasarą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiais argumentais jis tik siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie visiškai paneigti kito nuteistojo V. N. parodymais. Tuo labiau kad ir paties nuteistojo M. P. parodymai dėl V. N. yra nenuoseklūs: apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. P. parodė, kad V. N. apskritai nepažįsta (t. 22, b. l. 156–157), ir tik apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. N. pažįsta ir kartu su juo yra vykęs į Švediją (t. 27, b. l. 104).

19.5.3. Be to, nėra pagrindo sutikti, kad V. N. apie M. P. ir A. R. kaltinančius parodymus davė dėl pareigūnų naudoto psichologinio smurto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad V. N. tokius pačius parodymus, t. y. kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančio turto vagystėje dalyvavo ir M. P. bei A. R., davė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, kai jis buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet ir teisiamojo posėdžio metu. Akivaizdu, kad apklausos teisiamojo posėdžio metu, policijos pareigūnai V. N. nedarė ir negalėjo daryti jokio spaudimo ar įtakos. Taigi šioje byloje aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad V. N. buvo darytas neleistinas pareigūnų poveikis, nenustatyta.

19.6. Be to, tai, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų ir antrosios apklausos apygardos teisme V. N. duoti parodymai yra teisingi, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo pareigūnams R. D. ir R. G. buvo leista neatskleidžiant savo tapatybės atlikti slaptus sekimo veiksmus A. A. atžvilgiu Kauno tardymo izoliatoriuje, leidžiant slapta naudoti vaizdo ir garso įrašymo priemones, kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį sužinojimą ar veiksmus, kai nei vienam pokalbio dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma (t. 14, b. l. 142–143). Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokole užfiksuotų nuteistojo A. A. ir S. M. pokalbių matyti, kad A. A. pasakoja S. M. apie savo nusikalstamų veikų darymo bendrininką V. N., kuris policijos pareigūnams jau ne vieną kartą yra papasakojęs tikrąsias nusikalstamų veikų darymo aplinkybes ir konkrečiai nurodęs jas padariusius asmenis. Kalbėdamas apie seifo vagystę iš parduotuvės, A. A. nurodė, kad policija viską žino, nes jiems papasakojo V. N.. Dėl šių priežasčių A. A. prašė S. M. už atlygį apkaltinti V. N. nusikalstamos veikos, t. y. dokumentų klastojimo, padarymu (t. 14, b. l. 150–171). Daroma išvada, kad toks nuteistojo A. A. prašymas S. M. patvirtina, jog V. N. duoti parodymai aptariamos nusikalstamos veikos atžvilgiu yra teisingi.

19.7. Pirmiau aptartus nuteistojo V. N. parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, pateiktas UAB „R“ (duomenys pakeisti) apsaugos darbuotojo. Apžiūros metu nustatyta, kad filmuotoje medžiagoje, ekrano viršuje yra data 2015 m. sausio 27 d. ir laikas 04.10.00 val. Prie pastato 04.12 val. atvažiuoja ir sustoja šviesios spalvos automobilis, išjungia šviesas, paskui 04.19 val. prie pastato durų ateina du tamsiai apsirengę asmenys, patampo duris ir vėl nueina. 04.21 val. įsijungia šviesas ir automobilis nuvažiuoja. 04.22 val. atvažiuoja tas pats šviesios spalvos automobilis, įsuka į aikštelę, nuvažiuoja, paskui grįžta ir sustoja priešais pastatą galu į pastato duris. Iš automobilio išlipa keturi asmenys. Vienas nueina į gatvę, paskui nueina kitas, kiti du nueina prie pastato durų. Ateina vienas asmuo, trise įeina į pastato vidų. 04.27 val. iš pastato išeina vienas asmuo, kažką išneša, padeda į automobilį, vėl nueina į pastatą, vaikšto po vieną, nešioja iš pastato į automobilį. 04.27.40 val. visi išeina iš pastato, ateina dar vienas asmuo nuo gatvės, atidaro automobilio bagažinę, visi nueina į pastatą. 04.29.45 val. keturi asmenys iš pastato išneša didelį daiktą, deda į automobilio bagažinę, 04.30.09 val. visi keturi susėda į automobilį ir, neuždarę bagažinės, neįsijungę automobilio šviesų, išvažiuoja iš aikštelės nuo pastato. Visi asmenys apsirengę tamsiais drabužiais, automobilis – šviesus sedanas (t. 3, b. l. 111–118). Daugiau vaizdo įraše bylai reikšmingos informacijos neužfiksuota. Taigi matyti, kad vaizdo įraše užfiksuoti duomenys vietos, laiko ir įvykio eigos atžvilgiu visiškai sutampa su nuteistojo V. N. parodymais, todėl leidžia tikėti ir kitais jo parodymais apie padarant nusikalstamą veiką dalyvavusius asmenis.

19.7.1. Nors apeliantai tvirtina, kad byloje apklaustas įvykį matęs liudytojas V. J. nurodė kitokį asmenų, dalyvavusių padarant nusikaltimą, skaičių, nei užfiksuota pirmiau aptartame vaizdo įraše, t. y. penkis asmenis (t. 26, b. l. 51), tačiau tai nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti šiame įraše užfiksuotais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) turto vagystė vyko tamsiu paros metu, natūralu, kad liudytojo parodymuose galėjo atsirasti tam tikrų netikslumų dėl padarant nusikalstamą veiką dalyvavusių asmenų skaičiaus, tuo labiau kad vagystės metu, nešant daiktus iš parduotuvės į automobilį, nuolat vyko intensyvus asmenų judėjimas. Nuteistojo M. P. apeliacinio skundo argumentas, kad pareigūnas A. M., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad padarant aptariamą nusikalstamą veiką dalyvavo tik trys asmenys, atmetami kaip visiškai deklaratyvūs. Iš liudytojo A. M. apklausos teisme matyti, kad jis nurodydamas tris asmenis, galimai padariusius nusikalstamą veiką, kalbėjo ne apie aptariamą UAB „S“ (duomenys pakeisti) turto vagystę, o kitą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą šioje byloje buvo nuteistas A. A., t. y. AB L (duomenys pakeisti) turto vagystę (duomenys neskelbtini) (t. 26, b. l. 131).

19.8. Apeliantas taip pat įžvelgia prieštaravimus tarp nuteistojo V. N. parodymų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teigia, kad V. N. priklausančios avalynės pėdsakas nukopijuotas būtent patalpoje, kurioje stovėjo seifas, nors nuteistasis V. N. apklausiamas teismo posėdyje neigė buvęs toje patalpoje, be to, V. N. parodė, kad parduotuvės ir pagrobto seifo durys buvo atidarytos vien tik A. R. atsivežtu kūju, tačiau, pasak apelianto, iš byloje esančių specialisto išvadų aišku, kad atidarant parduotuvės duris galėjo būti naudojamas laužtuvas, o seifo durys buvo atidarytos naudojant ne mažiau kaip tris įnagius.

19.8.1. Teisėjų kolegija su tokiu byloje duotų V. N. parodymų vertinimu nesutinka ir pažymi, kad prieštaravimai laikytini esminiais tais atvejais, kai jie teismui kliudo padaryti pagrįstas išvadas dėl byloje tiriamų aplinkybių. Apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistojo V. N. parodymai yra prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinami kritiškai ir atmetami.

19.8.1.1. Nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1694 (t. 2, b. l. 63–87) iš tikrųjų nustatyta, kad 2015 m. sausio 27 d. įvykio vietoje nukopijuotas avalynės pėdsakas yra paliktas tos pačios grupės avalyne, kaip pateikta tirti V. N. sportinė ,,Reebok“ avalynė. Tačiau nors apklausiamas V. N. parodė, kad parduotuvės viduje nebuvo, vėliau paaiškino, kad kitiems nusikaltimo dalyviams jį pakvietus, jis nuėjo į parduotuvės vidų padėti atnešti seifo. Kadangi nuo aptariamo įvykio praėjo daug laiko, todėl tiksliai neprisimena visų seifo išnešimo aplinkybių (t. 25, b. l. 122–123). Pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis V. N. parodė, kad padėjo A. A., M. P. ir A. R. išnešti seifą ir dėl to jo batų pėdsakai buvo rasti parduotuvės koridoriuje (t. 29, b. l. 193–194). Taigi galima daryti patikimą išvadą, kad vien tai, jog nuteistasis V. N. tiksliai neprisiminė, kurioje konkrečiai vietoje – pačioje parduotuvėje ar lauke prie parduotuvės – kartu su kitais nuteistaisiais paėmė seifą ir padėjo jį įnešti į automobilį, nedaro jo parodymų neobjektyvių ir nepatikimų.

19.8.1.2. Kaip esminių prieštaravimų apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertina ir aplinkybių apie parduotuvės ir pagrobto seifo durų atidarymo įrankius. Specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1660 nustatyta, kad tirti pateiktos pakabinamos spynos dėžutės viršus buvo veikiamas pašaliniu įrankiu, kuriuo buvo išluptas spynos lankelis, tai yra naudotas sverto principas. Nustatyti, kokiu įrankiu sugadinta pakabinamoji spyna, paimta įvykio vietos apžiūros metu, negalima, nes ant spynos dėžutės rastuose pėdsakuose neužsifiksuota pašalinio įrankio bendrųjų požymių visuma, jie netinkami įrankiui identifikuoti (t. 2, b. l. 55–60). Specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1709 nustatyta, kad tirti pateiktas seifas buvo sugadintas pašaliniu įrankiu smūgiuojant į seifo duris, todėl jos išlinko, tada tarp durų ir staktos buvo kišamas pašalinis įrankis ir laužiamos seifo durys. Tikėtina, kad smūgiavimo pėdsakas Nr. 2, rastas ant seifo durų, paliktas tirti pateiktu kūju. Smūgiavimo pėdsakai Nr. 1 ir Nr. 3, rasti ant seifo durų, palikti ne pateiktu kūju (t. 2, b. l. 107–115). Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad nors jo minėtose specialisto išvadose nurodyta, jog durų spynos sugadinimo įrankio identifikuoti neįmanoma, o seifas atidarytas naudojant ir kitus įrankius, tačiau jose nėra kategoriškai paneigta, kad tiek durų spyna, tiek iš jos pagrobtas seifas negalėjo būti sugadinti ir atidaryti naudojant V. N. nurodytą kūjį. Priešingai, specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1709 konstatuota, kad smūgiavimo pėdsakas Nr. 2, rastas ant seifo durų, tikėtinai paliktas tirti pateiktu kūju. Be to, kaip minėta pirmiau, aptariamas įvykis vyko naktį, pats V. N. nei parduotuvės durų, nei pagrobto seifo neatidarinėjo, buvo tik šių įvykių stebėtojas, todėl natūralu, kad galėjo neįsidėmėti visų šiems veiksmams panaudotų įrankių. Taip pat pažymėtina, kad gebėjimas prisiminti ir atkurti buvusius įvykius yra subjektyvus procesas, kurį lemia tiek asmeninės žmogaus savybės (amžius, sveikatos būklė ir pan.), tiek išoriniai veiksniai (praėjęs laikas, įvykiai ir pan.). Todėl teismas, vertindamas subjektyvios kilmės įrodymus, kokie ir yra asmenų parodymai, atsižvelgia į tai, kiek duodami parodymai yra logiški, išsamūs, koks jų ryšys su kitais byloje surinktais duomenimis.

19.8.1.3. Pasisakydama apie nusikalstamos veikos padarymo įrankius, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistojo A. R. gynėjo skundo argumentai, jog byloje apklaustas liudytojas A. M. parodė, jog A. R. pirmiau aptartą kūjį iš jo (A. M.) pasiskolino tik 2015 m. spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, yra visiškai deklaratyvūs. Priešingai, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, liudytojas A. M. parodė, kad kūjis A. R. buvo reikalingas namo griovimo ir statybos darbams, kurie vyko nuo 2015 m. pavasario (t. 26, b. l. 54). Taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. R. kūjį iš jo yra skolinęsis ir anksčiau, prieš pradedant vykdyti statybas (t. 17, b. l. 116–117; t. 26, b. l. 54). Taigi įvertinus šių liudytojo parodymų turinį, galima daryti patikimą išvadą, kad nusikalstamos veikos įrankį – kūjį – A. R. iš A. M. buvo pasiskolinęs ir nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2015 m. sausio 27 d.

19.9. Taip pat svarbu pažymėti, kad nuteistojo V. N. parodymų patikimumas buvo vertinamas ne tik skirtingu proceso metu duotus jo parodymus lyginant tarpusavyje, bet ir juos lyginant su teisiamojo posėdžio metu duotais apklaustų kaip liudytojų pareigūnų L. B. ir A. M. parodymais, kurie patvirtino pirmiau aptartus nuteistojo V. N. parodymus apie nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą ir eigą.

19.9.1. Liudytoja L. B. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, apklausė visus penkis įtariamuosius ir jai nekilo minčių, kad jie vieni kitus apkalba. Įtariamieji nieko nepasakojo apie tai, kad vyko į užsienį ir ten buvo palikę V. N.. Ikiteisminio tyrimo metu gavo specialisto išvadą ir pasakius V. N., kad jo bato pėdsakas atitinka bato pėdsaką, rastą vagystės vietoje Gudžiūnų kaime, jis iš karto pradėjo pasakoti, kad vagystėje dalyvavo A. A., A. R., M. P.. Visas nusikalstamos veikos aplinkybes nurodė pats ir laikėsi savo duotų parodymų. Galutinių pareiškimų metu jis davė tuos pačius parodymus. Tą pačią dieną su juo buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, ten jis irgi davė tuos pačius parodymus. V. N. taip pat pasakojo, kad buvo A. A. įkalbėtas ir prisiėmė pastarojo kaltę kitoje byloje. Už tai A. A. jam turėjo sumokėti pinigų ir padengti ieškinius, bet to nepadarė. V. N. neoficialiai buvo užsiminęs, kad bijo A. A., nes vieną kartą buvo jo sumuštas. Ikiteisminio tyrimo metu V. N. apklausose dalyvavo advokatas, todėl jis jautėsi saugus (t. 27, b. l. 193–194).

19.9.2. Liudytojas A. M. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą dėl bandymo pavogti seifą iš (duomenys neskelbtini) ir dalyvavo atliekant kratą nuteistojo A. R. sodyboje. Kratos metu buvo siekiama surasti nusikalstamų veikų darymo įrankių. Vaikščiojant po sodybą buvo paimtas kūjis. Tyrimo metu nustatyta, kad jis buvo naudojamas padarant vieną iš nusikaltimų. A. A. pasitikėjo A. R., jie daug bendravo, susitikdavo pusiaukelėje. A. R. su savimi atsivesdavo D. V.. Kai atvažiavo daryti kratos, A. R. buvo labai išsigandęs. A. R. iš savo namo padedamas D. V. išnešė krepšį, kuriame buvo nusikaltimui naudojamos priemonės – racijos ir kita. Kolega pastebėjo, kad D. V. numetė krepšį. Tas krepšys buvo rastas ir apžiūrėtas. Jame buvo rasti dokumentai, pagal kuriuos nustatyta, kad joje esantys daiktai priklausė A. R.. Kai V. N. buvo apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jis pasakė, kad darant nusikaltimą dalyvavo sidabrinės spalvos „Audi A8“. Šis automobilis buvo laikomas prie V. N. garažų. Apie seifo vagystę papasakojo V. N., jis nurodė, kas ir kokius tiksliai veiksmus atliko. A. A. buvo nusikalstamų veikų organizatorius, pinigai patekdavo jam, o jis juos kontroliuodavo, padalydavo (t. 26, b. l. 131–133).

19.9.3. Išanalizavus minėtų liudytojų parodymus, matyti, kad jie neginčijamai patvirtina nuteistojo V. N. parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat ir apie A. R. ir M. P. dalyvavimą UAB „S“ (duomenys pakeisti) turto vagystėje.

19.10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su nuteistojo A. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, jog A. R. dalyvavimą padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką paneigia liudytojų Š. K., V. L., E. V. ir D. D. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, ir į bylą pateiktos nuotraukos. Šių liudytojų parodymų, duotų dėl A. R., teisėjų kolegija negali vertinti kaip pagrįstų ir reikšmingų.

19.10.1. Liudytojas Š. K. parodė, kad 2015 m. sausio mėn. pabaigoje, pas A. R., jo tėvų namuose, šventė šio pasipiršimą. Tuo metu pas jį buvo jis (Š. K.), E. V. ir V. L.. Jis (Š. K.) su A. R. vartojo alų ir stipresnius alkoholinius gėrimus, o E. V. ir V. L. negėrė. V. L. kitą dieną reikėjo į mokyklą, todėl jis anksti išvažiavo. Pas A. R. susirinko apie 17–18 val. A. R. anksti užmigo, o E. V. jį (A. R.) fotografavo. Liudytojas namo grįžo taksi, išėjo apie 5 val. ryto (t. 27, b. l. 140–141).

19.10.2. Liudytojas V. L. parodė, kad 2015 m. sausio mėn., galėjo būti sausio 27 d., buvo pas A. R. namuose, nes šventė A. R. piršimąsi draugei. Be jo (V. L.), vakarėlyje dar buvo A. R., Š. K. ir E. V.. Pas A. R. atvyko apie 17–18 val., kiti atvažiavo vėliau. A. R. su Š. K. gėrė stipriuosius alkoholinius gėrimus, bet ne alų. Jis (V. L.) išvažiavo apie 24 val., jam būnant vakarėlyje niekas jokių nuotraukų nedarė (t. 27, b. l. 141–143).

19.10.3. Liudytojas E. V. parodė, kad jis A. R. girtą nufotografavo 2015 m. sausio 27 d., kai pas A. R. buvo vakarėlis, nes jis ruošėsi pirštis. Tuo metu buvo jis (E. V.), A. R., V. L. ir Š. K.. Pas A. R. susirinko po 18 val. Alkoholį gėrė A. R. ir Š. K.. A. R. apie vidurnaktį užmigo prisigėręs ir miegojo savo lovoje. Ar jis tą dieną fotografavo A. R. ir iš jo tyčiojosi, nepamena. A. R. nuotraukų turi, taip pat turi vieną ar dvi nuotraukas ir iš to vakarėlio. Į bylą pateiktos nuotraukos yra darytos jo, nuotraukos galėjo būti padarytos tuo laiku, kaip ir nurodyta ant nuotraukų. Iš vakarėlio V. L. išvažiavo pirmas apie vidurnaktį, nes jam reikėjo kitą dieną eiti į mokyklą. Po to išvažiavo Š. K., tada išėjo jis (E. V.). Jis iš A. R. išėjo apie 2–3 val. nakties, miegojo namie, Š. K. išvažiavo prieš tai. Paaiškino, kad turi tris fotoaparatus, tačiau kuriuo fotografavo vakarėlio metu, neatsimena. Fotoaparatas turi funkciją nustatyti laiką, ir tai padarai pats (t. 27, b. l. 143–145).

19.10.4. Liudytoja D. D. parodė, kad su A. R. pirmą kartą buvo susižadėję 2015 m. vasarą, o antrą kartą – per 2015 m. Kalėdas, bet susipyko. Atsakydama į klausimą, ar A. R. jai galėjo pirštis 2015 m. sausio mėn. pabaigoje, atsakė, kad neprisimena. 2015 m. vasario 1 d. ji su A. R. buvo susipykę, kada susitaikė, negali pasakyti (t. 27, b. l. 143–145). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme liudytoja D. D. parodė, kad 2015 m. sausio 26 – 27 d. A. R. savo telefoną galėjo būti palikęs pas ją namuose Kaune, todėl juo galėjo naudotis (skambinti) ji (D. D.) (t. 29, b. l. 212–213).

19.10.5. Išanalizavus šių parodymų turinį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Matyti, kad liudytojų parodymai dėl tam tikrų vakarėlio aplinkybių, pavyzdžiui, dėl išvykimo iš A. R. namų laiko, vartotų alkoholinių gėrimų, skiriasi. Be to, liudytojo E. V. parodymai yra prieštaringi. Iš pradžių šis liudytojas nurodė, kad neatsimena, jog šio vakarėlio metu būtų fotografavęs girtą A. R., vėliau nurodė, kad į bylą pateiktos nuotraukos yra darytos jo. Atsižvelgiant į tai, aptarti liudytojų parodymai negali būti laikomi patikimais. Be to, liudytojai Š. K., V. L., E. V. ir D. D. yra artimi nuteistajam A. R., todėl galima sutikti su apygardos teismo išvada, kad pirmiau aptartus parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu jie davė tik siekdami padėti jam (A. R.) išvengti baudžiamosios atsakomybės.

19.10.6. Taip pat svarbu pažymėti, kad paties nuteistojo A. R. parodymai dėl to, ką jis veikė aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra nuoseklūs. Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. R. teigė neprisimenantis, kur tiksliai buvo įvykio metu – tėvų ar savo draugės D. D. namuose, ir tik teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė versiją apie sužadėtuvių šventimą su draugais savo tėvų namuose.

19.10.7. Pirmosios instancijos teismas, lygindamas pirmiau aptartus nuteistojo ir liudytojų parodymus apie neva vykusį sužadėtuvių vakarėlį su kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat visiškai pagrįstai nesivadovavo į bylą pateiktomis nuotraukomis, kuriose užfiksuotas ant lovos gulintis asmuo su šalia esančiais alkoholinių gėrimų buteliais ir ant kurių nurodyta data ir laikas – 2015 m. sausio 27 d. 0 val. 20 min. 13 sek. ir 0 val. 20 min. 14 sek. Atkreipiamas dėmesys, kad net ir pripažinus, jog nuotraukose užfiksuotas asmuo yra nuteistasis A. R., nėra aišku, ar šios nuotraukos padarytos tiksliai naktį iš 2015 m. sausio 26 d. į 27 d. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skaitmeniniame fotoaparate galima nurodyti arba pakeisti nuotraukose rodomą datą ir laiką. Šią aplinkybę pripažino nuotraukas daręs asmuo, t. y. liudytojas E. V., nurodydamas, kad jam priklausantis fotoaparatas, kuriuo buvo darytos šios nuotraukos, turi funkciją nustatyti laiką, ir tai padaro pats fotografuojantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vadovautis pateiktomis nuotraukomis kaip patikimu įrodymų šaltiniu.

19.10.8. Tai, kad nuteistasis A. R. nuo 2015 m. sausio 26 d. 18 val. iki 2015 m. sausio 27 d. ryto nedalyvavo vakarėlyje savo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), patvirtina ir akivaizdūs nuteistojo bei pirmiau nurodytų liudytojų parodymų ir byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių nesutapimai. Nors nuteistasis ir liudytojai parodė, kad vykęs sužadėtuvių vakarėlis A. R. namuose prasidėjo dar 2015 m. sausio 26 d. 17–18 val., tačiau paskutinis A. R. naudojamo telefono skambutis 2016 m. sausio 26 d. užfiksuotas 21.50 val. jungiantis prie bazinės stoties, esančios Kaune, Kalniečių g. (t. 28, b. l. 166–167), o ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodė nuteistasis ir pirmiau minėti liudytojai. Priešingai nei nurodo nuteistojo A. R. gynėjas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje neginčijamai nustatyta aplinkybe dėl A. R. telefono abonento jungimosi prie bazinių stočių Kauno mieste, tik konstatavo jo ir liudytojų parodymų nepatikimumą, bet ne faktą, kad aptariamo įvykio metu A. R. buvo Kauno mieste.

19.11. Pirmosios instancijos teismo išvados apie nuteistojo A. R. dalyvavimą UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančio turto vagystėje nepaneigia ta aplinkybė, kad A. R. naudojamas mobiliojo ryšio telefono numeris 2015 m. sausio 27 d. 3.25 val. nebuvo prisijungęs prie bazinių stočių, kurios yra šalia nusikaltimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Priešingai, byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad prie bazinių stočių, kurios yra šalia nusikaltimo darymo vietos, nesijungė nė vieno iš nuteistųjų naudojami mobilieji telefonai, tačiau tiek A. A., tiek V. N. prisipažino dalyvavę padarant šią nusikalstamą veiką. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji, darydami aptariamą nusikalstamą veiką, savo byloje nustatytų nuolat naudojamų mobiliųjų telefonų nebuvo pasiėmę. Tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu atliekant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės metu nustatytos aplinkybės. Šių veiksmų atlikimo metu pats nuteistasis A. A. pasakojo S. M., kad darant nusikalstamas veikas savo telefono niekur nesinešioja, nepalieka net automobilyje, nes pagal jį policijos pareigūnai gali susekti (t. 14, b. l. 169). Be to, byloje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas A. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatė, jog A. A. nuolat naudojo konspiracines priemones – keisdavo telefonus (t. 26, b. l. 131–133). Tokias išvadas iš dalies patvirtina ir liudytojos D. D. parodymai, duoti apeliacinio proceso metu (t. 29, b. l. 212–213). Akivaizdu, kad nurodytu laiku A. R. mobilaus ryšio telefono numeris jungtis prie bazinių stočių Kauno ar Kėdainių rajonuose, negalėjo.

19.12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantų skundų argumentus, kad aplinkybę, jog jie nedalyvavo padarant nusikalstamas veikas patvirtina kito nuteistojo A. A. parodymai. Nors nuteistasis A. A. neneigė padaręs ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kartu su V. N., kuris buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, tik neigė nuteistųjų A. R. ir M. P. dalyvavimą darant šį nusikaltimą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokiais nuteistojo A. A. parodymais vadovavosi tik tiek, kiek jie atitiko kitus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokolą, kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų A. M. ir R. D. parodymus. Byloje ištirtų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų ir plačiai aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. A. sutelkdavo visus asmenis nusikalstamoms veikoms daryti, parūpindavo jiems priemones ir įrankius, rūpindavosi konspiracinėmis priemonėmis, padalydavo iš nusikalstamų veikų darymo gautus pinigus, todėl tikėti jo parodymais, kad nusikalstamos veikos organizatorius buvo ne jis, o V. N., nėra pagrindo. Tokie prieštaraujantys bylos medžiagai A. A. parodymai neleidžia kaip patikimų vertinti ir jo parodymų nuteistųjų A. R. ir M. P. kaltės atžvilgiu.

19.13. Apeliantas M. P. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius duomenis iš jo darbovietės UAB „E“ (duomenys pakeisti), kurie patvirtina, kad 2015 m. sausio 26 d. jis dirbo, o 2015 m. sausio 27 d. jam buvo laisvadienis, taigi beveik tokiu pačiu metu, kai padaryta aptariama nusikalstama veika, jis perdavė transporto priemonę savo kolegai J. V..

19.13.1. Liudytojas J. V., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad kartu su M. P. dirbo UAB „E“ (duomenys pakeisti). Paaiškino, kad pasikeisdami pamainomis ta pačia transporto priemone vežė krovinius. Parodė, kad pagal savo turimus užrašus 2015 m. sausio 27 d. ryte, apie 6–7 val., (duomenys neskelbtini), perėmė transporto priemonę iš M. P. (t. 29, b. l. 194–196). Išanalizavus šiuos liudytojo J. V. parodymus, galima daryti išvadą, kad M. P. 2017 m. sausio 27 d. jam (J. V.) iš tikrųjų perdavė transporto priemonę, kurią jie abu vairuoja pasikeisdami pamainomis, tačiau tai padarė tik 2017 m. sausio 27 d. ryte, tai yra 6–7 val., praėjus maždaug 3–4 valandoms po nusikalstamos veikos padarymo. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad transporto priemonė J. V. buvo perduodama aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. apie 3 val. nakties, šio liudytojo yra visiškai paneigta.

19.14. Kaip nurodo nuteistojo A. R. gynėjas, ikiteisminio tyrimo metu atliekant specialiuosius tyrimus nebuvo rasta jokių A. R. pėdsakų ar kitų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką. Sutinkama su apeliantu, kad suradus avalynės pėdsakus, pirštų atspaudus ar DNR pėdsakus bei nustačius jų priklausomybę nuteistajam A. R., pastarojo kaltė padarius nusikalstamą veiką būtų pagrįstesnė. Tačiau šios bylos kontekste pažymėtina, kad A. R. kaltė visiškai įrodyta pirmiau minėtų pirmosios instancijos teismo ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma. Ištirtų įrodymų pakanka ir jie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Šie įrodymai neginčijamai leidžia identifikuoti A. R. kaip nusikalstamą veiką kartu su M. P., A. A. ir V. N. padariusį asmenį.

20. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius UAB „S“ (duomenys pakeisti) turtą pavogus veikiant bendrininkų grupe. Iš nuteistųjų veiksmų matyti, kad jie veikė bendrai, visi kartu atliko nusikalstamus veiksmus, suprato vienas kito neteisėtus veiksmus, jiems pritarė ir siekė to paties tikslo – neteisėto pasipelnymo.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog A. R. ir M. P., veikdami bendrininkų grupe su A. A. ir V. N., pastarajam stovint prie automobilio „Audi A8“ ir stebint aplinką, 2015 m. sausio 27 d. apie 3.25 val. įsibrovė į UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas ir pagrobė svetimą 2 628,94 Eur vertės turtą.

Dėl R. K. turto vagystės

22. Apeliantas A. A. nurodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. R. K. priklausančio turto vagystės, nepadarė. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus bei atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Todėl ši nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad kaltinamasis A. A. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

23. Skundžiamame nuosprendyje apeliantą kaltinančiais įrodymais pripažinti liudytojų A. M. ir L. B. parodymai, kratos, asmens parodymo atpažinti protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai bei veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nė vienas iš šių įrodymų nepatvirtina fakto, kad A. A. dalyvavo kartu su D. V. padarant nusikalstamą veiką, t. y. pavogė R. K. turtą.

23.1. Nuteistasis A. A. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad R. K. priklausančių chemikalų vagystėje pats nedalyvavo, tačiau D. V. perdavė jam juos parduoti. Vieną dieną po pietų važiavo per (duomenys neskelbtini), ir jį susistabdė D. V., pasakė, kad turi chemikalų, prašė pasiūlyti chemikalų M. P. tėvui. A. A. paskambino M. P., kuris pasakė, kad jam chemikalų nereikia, bet reikia jo kaimynui. D. V. sukrovė dėžes jam į mašiną ir jie kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyveno chemikalų pirkėjas. A. M. ir D. V. išnešė atvežtas dėžes ir jis (A. A.) su D. V. išvažiavo. D. V. jam nesakė, iš kur gavo chemikalų, o jis pats neklausė, tačiau suprato, kad chemikalai gali būti pavogti (t. 21, b. l. 33–35; t. 27, b. l. 100).

23.2. Nuteistasis D. V. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad A. A. R. K. turto vagystėje nedalyvavo. Parodė, kad 2015 m. balandžio 27 d. važiavo per (duomenys neskelbtini) kaimą ir pamatė atidarytą garažą, kuriame buvo chemikalų dėžutės. Paėmė chemikalų dėžutes, nusinešė prie kelio ir susidėjęs į mašiną nuvažiavo. Kiek paėmė dėžučių, neatsimena. Grįžęs dėžutes su chemikalais susidėjo kaime prie jam priklausančios žemės. Kitą dieną važiavo A. A.. D. V. jį susistabdė ir paklausė, gal kam nors reikia chemikalų. A. A. paskambino M. P., kuris jam pasakė, kad chemikalų reikia jo kaimynui. Tada jis su A. A. chemikalus nuvežė ir pardavė M. P. nurodytam asmeniui. Taip pat parodė, kad neatsimena, kiek pinigų gavo, su niekuo pinigais nesidalijo, o A. A. jam padėjo, nes jie buvo draugai (t. 23, b. l. 4–6, 11–12, 15–16; t. 27, b. l. 139–140).

23.3. Liudytojas A. M. parodė, kad kartu su savo tėvu užsiima augalininkyste. Jiems trūko augimo reguliatoriaus, todėl susisiekė su savo draugu M. P., nes jis anksčiau yra sakęs, kad žino, kas parduoda. Jis paskambinęs M. P. pasakė, kad reikia chemikalų, o pastarasis po kurio laiko perskambinęs pasakė, kad chemikalų yra. Tą pačią dieną jam į kiemą chemikalus atvežė A. A. ir D. V., o A. M. sumokėjo sutartą kainą (t. 26, b. l. 4–5).

23.4. Iš aptartų parodymų matyti, kad nuteistasis A. A. pripažįsta, kad chemikalus kartu su D. V. nuvežė A. M. ir juos jam pardavė, tačiau neigia dalyvavęs šiuos chemikalus vagiant iš R. K. garažo. Kitas nuteistasis šioje byloje D. V. tvirtino, kad tik jis dalyvavo R. K. priklausančių chemikalų vagystėje, o jo draugas A. A. tik padėjo jam pavogtus chemikalus parduoti ir nuvežti juos įsigijusiam asmeniui. Kiti liudytojai, įskaitant liudytoją A. M., kuris įsigijo iš R. K. pavogtus chemikalus, taip pat nenurodė konkrečių, realiai A. A. atliktų veiksmų, susijusių su chemikalų vagyste. Pažymėtina, kad liudytojas A. M. patvirtino nuteistųjų nurodytas aplinkybes, kad pastarieji tik kartu jam atvežė chemikalus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina tik faktą, kad A. A. kartu su D. V. atvežė chemikalus A. M., kuriuos jam pardavė.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad A. A. veikė kartu su D. V. padarant aptariamą nusikalstamą veiką, t. y. pavagiant chemikalus iš R. K. priklausančio garažo, neįrodo ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai. 2015 m. balandžio 27 d. 19.06.53 val. M. P. skambino A. M. ir klausė, ar jo draugai, kurie ,,kažką kažkur veikia gero, daro?“, neturi chemikalų purškimui, M. P. pasiūlė jam duoti telefono numerį, į kurį A. M. atsiųstų chemikalų pavadinimą. 2015 m. balandžio 27 d. 19.08.09 val. M. P. išsiuntė žinutę į A. M. telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (L. A. telefono numeris); 2015 m. balandžio 27 d. 19.11.01 val. M. P. skambino A. M. ir klausė, kiek chemikalų reikia, į tai A. M. atsakė, kad iki 100. 2015 m. balandžio 27 d. 19.25.21 val. M. P. išsiuntė žinutę A. A.: ,,Cika reikia 8 vnt gal turi“, į tai A. A. atsakė: ,,Nk nzn as.“; 2015 m. balandžio 27 d. 19.26.47 val. M. P. išsiuntė žinutę A. A.: ,,Tai bent cikas zinai kas yra:-D.“, į tai A. A. atsakė: ,,Neidomu man tai.“ 2015 m. balandžio 28 d. 09.53.02 val. M. P. skambino A. M. ir klausė, ar yra naujienų, o M. P. atsakė, kad sužinojęs praneš. 2015 m. balandžio 28 d. 10.34.50 val. M. P. skambino A. M. ir pasakė, kad šiuo metu chemikalų nėra, bet jei reikia, tai ryt ar poryt bus. 2015 m. balandžio 28 d. 15.05.39 val. A. A. skambino M. P. ir pasakė, kad yra 10 po 10, gali privežti A. M., bus pas jį namie po 10 min., taip pat, kad kaina po 10. 2015 m. balandžio 28 d. 15.06.36 val. M. P. skambino A. M. ir pasakė, kad jam dešimt po dešimt atveš dabar, po 10 minučių pasako kainą ,,po červuką, nu žodžiu šimts eurų būtų“, su tuo A. M. sutiko. 2015 m. balandžio 28 d. 15.07.48 val. M. P. paskambino A. A. ir pasakė vežti chemikalus A. M.. 2015 m. balandžio 28 d. 15.37.56 val. M. P. paskambino A. M. ir klausė, ar atvežė chemikalus, o A. M. patvirtino, kad atvežė ir viskas tiko (t. 7, b. l. 83–85). Pažymėtina, kad šiuose protokoluose iš nurodytų telefoninių pokalbių matyti, jog nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. liepos 22 d. M. P. pokalbiais ir SMS žinutėmis su liudytoju A. M. ir nuteistuoju A. A. bendravo apie chemikalus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad A. A. paskambino M. P. ir pranešė apie turimus chemikalus bei galimybę juos parduoti, neginčijamai patvirtina tik faktą, kad jis surado chemikalų pirkėją, tačiau ne tai, kad realiai dalyvavo šių chemikalų vagystėje kartu su D. V.. Ankstesnis nuteistųjų M. P. ir A. A. bendravimas SMS žinutėmis, kuriose A. A. teigė, kad reikalai, susiję su chemikalais, jam nėra įdomūs, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti išvadą, kad A. A. apie chemikalų vagystę nieko nežinojo ir joje nedalyvavo. Pažymėtina, kad kitų nuteistųjų pokalbių ar SMS žinučių, kurie patvirtintų A. A. dalyvavimą padarant aptariamą nusikalstamą veiką, byloje nėra.

25. Teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio argumentus, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnės L. B. parodymai bei veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas paneigia nuteistųjų A. A. ir D. V. parodymus, vertina kaip prieštaraujančius bylos medžiagai.

25.1. Iš tikrųjų iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo (t. 14, b. l. 150–171) matyti, kad A. A. pasakoja S. M., kad jam (A. A.) inkriminuotos septynios nusikalstamos veikos, tačiau viena iš jų iškrinta, ,,nes draugelis apsiėmęs viens“, bet policija jį vis tiek traukia baudžiamojon atsakomybėn. Taigi nors A. A. atliekant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės areštinėje patvirtino, kad jo draugas prisipažins padaręs vieną nusikalstamą veiką, t. y. vagystę, kuri inkriminuota ir jam (A. A.), tačiau, kaip ir vėliau duodant parodymus viso proceso metu, nenurodė, jog pats dalyvavo šiuos chemikalus pavagiant. Priešingai, iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad A. A. nurodė S. M., jog iš tikrųjų aptariamoje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo, to apygardos teismas visiškai nepagrįstai neaptarė ir neįvertino (t. 14, b. l. 151). Pažymėtina, kad tų pačių pokalbių su S. M. metu A. A. prisipažino apie kitų nusikalstamų veikų padarymą, to neneigė ir pirmosios instancijos teisme, pavyzdžiui, papasakojo iš parduotuvės išnešęs seifą su pinigais (t. 14, b. l. 152). Tai leidžia daryti išvadą, kad minėtame veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokole nurodytos aplinkybės apie A. A. nedalyvavimą chemikalų vagystėje kartu su D. V., yra patikimos. Atsižvelgiant į tai, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo turinys niekaip nepatvirtina apygardos teismo išvadų, susijusių su A. A. kalte dėl R. K. priklausančio turto vagystės.

25.2. Liudytoja L. B. parodė, kad atlikdama ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje turėjo įtarimų, jog D. V. ruošiasi prisiimti kaltę (t. 27, b. l. 193–194). Tačiau tokie liudytojos parodymai vertinami kaip subjektyvi jos nuomonė, nes viso ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis D. V. nuosekliai parodė, kad R. K. priklausančio turto vagystę padarė jis vienas, nedalyvaujant kitiems asmenims, įskaitant ir A. A.. Šiuos savo parodymus nuteistasis patvirtino tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Vien tai, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nuteistieji A. A. ir D. V. netiksliai nurodė vietą, kurioje buvo sudėti chemikalai, neleidžia daryti išvados, jog jų duoti parodymai nepatikimi. Iš bylos duomenų nustatyta, kad chemikalus į tam tikrą vietą padėjo, o vėliau į A. A. vairuojamą automobilį krovė tik D. V., todėl natūralu, kad A. A. galėjo tiksliai neįsidėmėti, kur chemikalai buvo padėti, todėl aptariami parodymų netikslumai nėra esminiai ir nepaneigia kitų jų nurodytų aplinkybių apie nusikalstamų veikų darymo eigą. Be to, pažymėtina, kad parodymų patikrinimo metu abu nuteistieji tiksliai ir vienodai nurodė vietą, esančią Negirvos kaime, kurioje D. V. sustabdė važiuojantį A. A. (t. 21, b. l. 78–79; t. 23, b. l. 30a).

26. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normomis draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra neginčytinai ir nustatyta tvarka įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir jis išteisinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl R. K. turto vagystės, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nuteistajam D. V. iš nuosprendžio pašalinama jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. A. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bausmių paskyrimo nuteistiesiems A. R. ir M. P.

28. Bausmė skiriama vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį. Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. R., tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61, 64¹, 75 straipsnių nuostatas.

29.1. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas skirdamas bausmę nuteistajam A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką A. R. padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors nuteistasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau jį padarė būdamas teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (t. 24, b. l. 30–37, 47–109), neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu, daug kartų baustas administracine tvarka (t. 24, b. l. 38–41). Įvertinęs šias aplinkybes apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. R. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę netikslinga, todėl jam už inkriminuojamo nusikaltimo padarymą teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatė artimą sankcijos vidurkiui.

30. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl M. P. paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, patikrinusi šią baudžiamosios bylos dalį, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė. Apygardos teismas, skirdamas bausmę M. P., atsižvelgė į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe), kaltės formą. Įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, M. P. švelninti paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Dėl A. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės

31. Apeliaciniame skunde A. A. nurodo, kad, skirdamas jam bausmę, apygardos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

32. Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas pagrįstai nenustatė aptariamos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes A. A. nepripažino kai kurių esminių visoms jam inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti reikšmės turinčių įvykio aplinkybių. Nuteistasis A. A. parodė, kad vykdant UAB „S“ (duomenys pakeisti) turto vagystę kartu dalyvavo V. N. ir du jo draugai, taip pat ir tai, kad ne jis (A. A.), o būtent V. N. buvo šio nusikaltimo iniciatorius; vykdant UAB „A“ (duomenys pakeisti) turto sugadinimą ir vagystę kartu dalyvavo V. N.; vykdant AB L (duomenys pakeisti) turto sugadinimą ir vagystę kartu dalyvavo ir V. N., kuris buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius; vykdant A. P. turto vagystę ir R. P. turto vagystę bei šaunamojo ginklo vagystę dalyvavo tik jis (A. A.) vienas. Tačiau tokių įvykių aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė šiuos nuteistojo A. A. paaiškinimus, nurodydamas, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog visų pirmiau minėtų nusikalstamų veikų iniciatoriumi buvo būtent A. A., kuris jam inkriminuotose nusikalstamose veikose dėl pasikėsinimo pagrobti AB L (duomenys pakeisti) turtą ir AB L (duomenys pakeisti) turto sugadinimo bei pasikėsinimo pagrobti UAB „A“ (duomenys pakeisti) turtą ir UAB „A“ (duomenys pakeisti) turto sugadinimo davė nepagrįstus parodymus V. N. atžvilgiu, todėl prisipažinimas laikomas nenuoširdžiu. Aplinkybę, kad nuteistojo A. A. parodymai dėl kitų nuteistųjų A. R. ir M. P. kaltės buvo neteisingi, įvertino ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijų teismai. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad A. A. sąmoningai klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą. Vien tai, kad jis pripažino, jog nusikalstamas veikas padarė vienas, nesudaro pagrindo pripažinti baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos tesimas A. A. nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl vagystės iš AB „Lietuvos paštas“ ir turto sugadinimo), BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) ir turto sugadinimo), BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl turto vagystės iš R. P., A. D., E. V.), BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti A. P. turtą) padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrimas dėl nenustatytų asmenų, su kuriais A. A. galėjo bendrininkauti padarant šias nusikalstamas veikas, atskirtas į atskirą tyrimą (t. 1, b. l. 103–150). Tačiau bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų amžių, pakaltinamumą ir kt., kurie būtini sprendžiant, ar bendrininkavimas gali būti pripažintas kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Esant šioms aplinkybėms, A. A. dėl šių nusikalstamų veikų padarymo iš nuosprendžio pašalinama pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į A. A. asmenybę (neišnykusį ir nepanaikintą teistumą), už šių nusikaltimų padarymą pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes švelninti nėra pagrindo. Tačiau A. A. išteisinus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl turto vagystės iš R. K.), jam nežymiai švelninama subendrinta galutinė bausmė.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam V. N.

33. Kaip matyti iš nuteistojo V. N. apeliacinio skundo turinio, apeliantas neginčija savo kaltės ir veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl teisėjų kolegija dėl šios nuosprendžio dalies plačiau nepasisako. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistas V. N., padarymo metu galiojusioje bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

34. Nagrinėjamu atveju V. N. atitinka formaliuosius BK 75 straipsnio taikymo reikalavimus, tačiau turi būti nustatytas ir materialusis BK 75 straipsnio taikymo pagrindas. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal teismų formuojamą praktiką taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012). Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Pavyzdžiui, atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismui daryti išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį.

35. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai motyvavo, kodėl BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai V. N. nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pagrįstai atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį, padarinius ir kitas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, taip pat ir V. N. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo pakartotinį nusikalstamą elgesį. Nors V. N. dirba (t. 23, b. l. 125), charakterizuojamas teigiamai (t. 25, b. l. 113), charakteristikoje nurodyta, kad jo darbingumo lygis 50 proc., tačiau šią nusikalstamą veiką V. N. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nepraėjus nė keturiems mėnesiams po Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 178 straipsnio 1 dalyje, priėmimo (t. 23, b. l. 128–134) ir nepraėjus nė mėnesiui po jo įsiteisėjimo. Ši aplinkybė rodo didesnį nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį, jo nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. V. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. N. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o jo padarymo tikslas ir motyvas buvo savanaudiškas.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. N. pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Tuo labiau kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, teigiamai apibūdinančių jo asmenybę, nepakanka vienareikšmiškai teigti, kad atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, Nr. 2K-536/2014). Bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistojo socialiniai ryšiai ir sveikatos būklė apygardos teismo buvo įvertinti visų kitų nustatytų bylos aplinkybių kontekste, ir V. N. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma, apibūdinanti padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo V. N. asmenybę, neleidžia daryti išvados, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai gali būti pasiekti pritaikius jam BK 75 straipsnyje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

37. Nuteistasis A. A. apeliacinio proceso metu prašo nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį motyvuodamas tuo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitė bazinis bausmių ir nuobaudų skyrimo dydis, todėl, pasak nuteistojo, nusikalstamų veikų darymo metu pagrobtas turtas nesudaro didelės vertės (250 MGL dydžio).

37.1. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nustatytas 50 Eur. Tačiau tai neturi reikšmės nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes taikomas MGL dydis galiojęs nusikaltimų padarymo metu, o BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl švelninančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laike netaikomos. A. A. nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2015 metais, 1 MGL dydis buvo 36,77 Eur. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo) atsiranda, kai nusikaltimo dalyko vertė viršija 250 MGL sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis) (2015 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija). Nustatyta, kad 2015 m. vasario 18 d. (turto vagystė iš UAB „A“ (duomenys pakeisti)) ir 2015 m. liepos 15 d. (turto vagystė iš A. D., R. P. ir E. V.) nusikalstamų veikų padarymo metu 250 MGL sudarė 9 192,50 Eur, o A. A. pagrobė UAB „A“ (duomenys pakeisti) turto už 9 572,60 Eur, A. D., R. P. ir E. V. priklausančio turto – už 31 580 Eur, todėl apelianto nusikalstamų veiksmų iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. A. pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl R. K. turto vagystės), ir jį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, A. A. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (UAB „S“ (duomenys pakeisti) turto vagystė); pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti AB L (duomenys pakeisti) turtą); pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (AB L (duomenys pakeisti) turto sugadinimas); pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (UAB „A“ (duomenys pakeisti) turto vagystė); pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „A“ (duomenys pakeisti) turto sugadinimas); pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti A. P. turtą); pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (R. P. turto vagystė); pagal BK 254 straipsnio 1 dalį subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir A. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

A. A., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš AB L (duomenys pakeisti) ir AB L (duomenys pakeisti) turto sugadinimo), BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) ir UAB „A“ (duomenys pakeisti) turto sugadinimo), BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl turto vagystės iš R. P., A. D., E. V.), BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti A. P. turtą), iš nuosprendžio pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

D. V. iš nuosprendžio pašalinti jam pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. A..

Nuteistųjų M. P. ir V. N., nuteistojo A. R. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.