- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- A-525-1282-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00389-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Šiaulių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2), prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas) direktoriaus 2011 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 25/04-549 „Dėl suimtojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jam paskirta nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių 10 (dešimčiai) parų.
Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimas buvo priimtas dėl to, jog jis pramiegojo rytinį patikrinimą. Teigė, kad patikrinimą pramiegojo dėl gydytojo paskirto gydymo psichotropiniais vaistais Haloperidoliu. Nutarimą apskundė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, Departamentas, trečiasis suinteresuotas asmuo) direktoriui, kuris 2011 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 2S-1856 atsisakė panaikinti Nutarimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į skundą (I t., b. l. 51?52) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, jog nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis nevykdė pareigūno teisėtų reikalavimų keltis iš lovos ir dalyvauti rytinėje skaičiuotėje, gulėjo lovoje, bet nemiegojo, ginčijosi su korpuso vyresniuoju. Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo psichiatro paskirti vaistai, remiantis vaisto gamintojo pateikiamu informaciniu lapeliu, kaip šalutinį poveikį gali sukelti mieguistumą ar turėti slopinamąjį poveikį, tačiau tai nėra migdomieji vaistai, galintys užmigdyti taip, jog pareiškėjas negalėtų dalyvauti rytinėje rikiuotėje. Be to, korpuso vyresniajam duodant teisėtus reikalavimus, pareiškėjas nemiegojo ir sąmoningai atsisakė vykdyti pareigūno nurodymus. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas, SVĮ) 32 straipsnyje nustatytos suimtųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai. To paties įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad suimtiesiems už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą skiriamos nuobaudos. Pareiškėjui nuobauda paskirta nepraleidus SVĮ 36 straipsnyje nustatyto nuobaudos skyrimo termino ir nepažeidžiant nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarkos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (I t., b. l. 73?74) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad vaistas Haloperidolis gali turėti nepageidaujamą slopinantį, tačiau ne migdantį poveikį, todėl neatitinka tikrovės pareiškėjo teiginys, jog gydytojo paskirtas vaistas užmigdė jį taip, kad dėl to jis negalėjo dalyvauti rytiniame patikrinime. Nuobauda pareiškėjui paskirta ne už tai, kad jis pramiegojo rytinį patikrinimą, o už tai, kad rytinio patikrinimo metu nevykdė pareigūnų reikalavimų keltis iš lovos ir dalyvauti rytinėje skaičiuotėje. Šias aplinkybes patvirtina ir Šiaulių TI pareigūnų paaiškinimai.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendimu (II t., b. l. 56?59) pareiškėjo G. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas rėmėsi SVĮ 34 straipsnio 1 dalies 1?4 punktais, 9 straipsniu, 32 straipsnio 1 dalimi, Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), kuri yra privaloma Departamentui pavaldžioms įstaigoms, tarp jų ir tardymo izoliatoriams, nustato laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros tvarką, būtiną, siekiant užkardyti laisvės atėmimo įstaigose laikomų asmenų pabėgimą, užpuolimą, turto apsaugą ir pan. (4, 6 punktai). Instrukcija nustato, kad viena iš asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse priežiūros sudėtinių dalių yra asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, patikrinimai ir skaičiuotės (7.2 punktas). Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1/01-117 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė nustato, kad nuo 7.30 val. iki 8.00 val. tardymo izoliatoriuje vyksta rytinis patikrinimas (5 punktas). Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad įrodymų visetas patvirtina Nutarime nurodytą aplinkybę, jog G. K. 2011 m. gegužės 9 d. apie 7 val. 50 min. vykusio rytinio patikrinimo metu nevykdė R. V. reikalavimų keltis iš lovos ir dalyvauti rytinėje skaičiuotėje. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti teismo posėdyje apklaustų Šiaulių TI pareigūnų parodymų teisingumu. Liudytojų teismo posėdyje duotus parodymus tiek apie paties pažeidimo įvykio, tiek apie jo nustatymo aplinkybes teismas vertino kaip išsamius ir nuoseklius, neprieštaraujančius nei tarpusavyje, nei rašytiniuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms bei logiškai papildžiusius juose esančią informaciją. Be to, darydamas išvadą apie Nutarimo pagrįstumą, teismas atsižvelgė ir į paties pareiškėjo teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, iš kurių matyti, kad jis rytinėje skaičiuotėje nedalyvavo, dalyvauti joje neišėjo ir po to, kai pareigūnas R. V. jį pažadino ir pasidomėjo, dėl kokių priežasčių jis nedalyvauja rytinėje skaičiuotėje. Teismas taip pat atsižvelgė į liudytojo V. V. parodymus, kad: Haloperidolio šalutinis poveikis – mieguistumas pasireiškia labai retai, jo gydytojo praktikoje atvejų, kad nuo šio vaisto sukelto mieguistumo pacientas negalėtų atsikelti, nepasitaikė; pareiškėjas iki 2011 m. gegužės 9 d. nėra išsakęs nusiskundimų, jog paskirtas vaistas kėlė jam mieguistumą; dėl vaisto Haloperidolio paskyrimo suimtiesiems ir nuteistiesiems jokių išimčių, leidžiančių nesilaikyti dienotvarkės režimo, nėra taikoma. Teismas įvertino ir specialistės V. Š. paaiškinimus, kad nurodytas vaistas nėra skirtas migdymui ir miego paprastai netrikdo, jis gali turėti šalutinį poveikį ? sukelti lėtumą, silpnumą, tačiau stipraus migdančio ir slopinančio poveikio neturi; pareiškėjui skirta dozė buvo vidutinė, pakankamai lengva. Teismo vertinimu, specialistės V. Š. paaiškinimai patvirtina liudytojo V. V. duotus parodymus apie vaisto Haloperidolio skyrimą ir veikimą. Tokiu būdu, teismas sprendė, kad teisminio nagrinėjimo metu duomenų, patvirtinančių pareiškėjo duotus paaiškinimus apie migdantį vaisto Haloperidolio poveikį, dėl kurio pareiškėjas negalėjo įvykdyti pareigūno reikalavimo keltis iš lovos ir dalyvauti rytinėje skaičiuotėje, nebuvo nustatyta. Atsižvelgęs į išvardytas aplinkybes bei minėtą suėmimo vykdymo režimo laikymosi teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, jog, siekiant užtikrinti sulaikytųjų priežiūrą, rytinį patikrinimą atlikęs Šiaulių TI pareigūnas R. V. turėjo teisėtą pagrindą reikalauti, kad pareiškėjas atsikeltų iš lovos ir dalyvautų rytinėje skaičiuotėje, o pareiškėjui šio reikalavimo neįvykdžius, pagrįstai užfiksavo suėmimo vykdymo režimo pažeidimą. Įvertinęs G. K. asmens sveikatos istorijos duomenis, liudytojo V. V. parodymus, atsakovo atstovės paaiškinimus, teismas sprendė, kad vaistą Haloperidolį skyręs gydytojas–psichiatras gydymo laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki gegužės 16 d. jokio specialaus gydymo režimo, kuris Šiaulių TI administracijai būtų suteikęs pagrindą šiuo laikotarpiu atleisti pareiškėją nuo dienotvarkėje nustatyto rytinio patikrinimo, nepaskyrė. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo Šiaulių TI pareigūno reikalavimą G. K. keltis iš lovos ir dalyvauti rytinėje skaičiuotėje vertinti kaip neteisėtą. Teismas rėmėsi SVĮ 34 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad suimtieji, kurie per vienus metus padaro ne mažiau kaip tris režimo pažeidimus, taip pat šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose nurodytais atvejais motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu gali būti uždaryti į drausmės izoliatorių iki dešimties parų. Iš byloje esančios pažymos teismas nustatė, jog G. K. už įvairius režimo pažeidimus per vienerius metus iki 2011 m. gegužės 9 d. buvo skirta 10 drausminių nuobaudų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui paskirta nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių 10 parų – atitinka SVĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, nuobauda paskirta nepažeidus SVĮ 36 straipsnio 3, 4, 6 dalyse įtvirtintų reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, kad prieš paskiriant nuobaudą, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos raštu pateikti paaiškinimą, bei į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas aktyviai naudojosi savo teise susipažinti su bylos medžiaga, teikti išsamius paaiškinimus, dalyvauti renkant, tiriant ir vertinant byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad visa tai užtikrino pareiškėjui teisę teisminio nagrinėjimo metu efektyviai gintis nuo įtarimo padarius nusižengimą. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas G. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 70?77) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašo: nustatyti visus 2011 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 101 buvusius asmenis ir iškviesti juos į teismo posėdį, apklausti slaugytoją, kuri pareiškėjui davė vaistus, apsvaigimo nustatymo specialistą, užklausti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją dėl vaisto Haloperidolio priskyrimo prie psichotropinių vaistų bei pavesti Valstybinei medicininio audito inspekcijai įvertinti Šiaulių TĮ veiksmus, skiriant minėtą vaistą negydymo tikslais.
1) Teismas išnagrinėjo bylą neišsamiai, neapklausė 2011 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 101 gyvenusių asmenų, pareigūno, kuris pareiškėją apie 7 val. ryto nuvedė į sveikatos priežiūros kabinetą, slaugytojos, kuri pareiškėjui davė vaistų ir nurodė eiti miegoti bei pažadėjo pranešti, kad pareiškėjas geria vaistus ir pramiegos rytinį patikrinimą. Teismas taip pat neįvertino, jog pareiškėjui nurodžius, kad jis miega ir neina į patikrinimą dėl vaistų, R. V. leido jam miegoti ir išėjo nereikalaudamas keltis. Į bylą nebuvo pateikta priklausomybės ligų specialisto paaiškinimų, kad išgėrus psichotropinių vaistų, asmuo laikomas apsvaigusiu. Neapklausęs nurodytų liudytojų, teismas darė išvadą, kad nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais. Be to, apelianto nuomone, liudytojai buvo apklausiami šališkai.
Atsiliepimas
2) Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjui nuobauda skirta ne už pramiegojimą, o už tai, kad jis neišėjo į patikrinimą. Tačiau tam, kad pareiškėjas išeitų, nebuvo sudarytos galimybės, nebuvo leidimo išeiti. Be to, slaugytoja buvo nurodžiusi pareiškėjui eiti miegoti. Tad būtent atsakovo veiksmai lėmė, kad pareiškėjas pramiegojo, nes jam buvo skirti vaistai.
3) Ginčijamas Nutarimas priimtas remiantis Šiaulių TI pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir paaiškinimais, kurie yra nenuoseklūs, neišsamūs ir nepagrįsti.
4) Apelianto nuomone, teismas turi įvertinti visumą Šiaulių TI veiksmų, kurie turėjo įtakos priimant neteisėtą Nutarimą.
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 97?99) atsakovas remiasi šiais argumentais:
1) Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu vertinimu, todėl jis neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų. Atsakovo nuomone, teismas įvertino visas aplinkybes ir skundo netenkino pagrįstai.
2) Pareiškėjo vartoti vaistai mieguistumą sukelia labai retai, tačiau net ir pasireiškus tokiam poveikiui, asmens savijauta nebūtų tokia, kad jis negalėtų atsikelti. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Šiaulių TI pareigūnas, pareikalavęs išeiti iš kameros, nenorėjo ir nesiekė, jog apeliantas atsikeltų, išliptų iš gulto ir išeitų iš kameros. Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytas suėmimo vykdymo rėžimas įpareigoja suimtąjį paklusti tardymo izoliatoriuje nustatytai tvarkai, laikytis jos, vykdyti administracijos nurodymus.
3) Dėl apelianto argumentų, kad teismas rėmėsi tik teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais ir neapklausė papildomų liudytojų, atsakovas pažymi, jog įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu teismo įsitikinimu, be to, teismas neturi pareigos apklausti visų pareiškėjo nurodomų asmenų, kai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti pakanka surinktų įrodymų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 100?102) nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, o apeliaciniame skunde pateikti argumentai ir reikalavimai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 25/04-549, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių 10 parų už tai, kad 2011 m. gegužės 9 d. apie 7 val. 50 min. rytinio patikrinimo metu jis nevykdė pareigūnų reikalavimų keltis iš lovos ir dalyvauti rytinėje skaičiuotėje.
Atsižvelgdama į tai, kad šios bylos ginčo dalykas yra Nutarimo, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda, teisėtumas ir pagrįstumas, teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje nenagrinėtini kaip išeinantys už ginčo ribų pareiškėjo argumentai (išdėstyti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde), susiję su Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybe.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal ABTĮ 136 straipsnyje nustatytas taisykles, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino ginčui svarbias faktines aplinkybes bei taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų normas, todėl ginčą išsprendė iš esmės teisingai.
ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijumi. Taigi administraciniame procese galioja taisyklė, kad bylos įrodymus vertina teismas, ir nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, p. 213?241). Tačiau tam, kad byloje būtų nustatytas vienas ar kitas faktas, teismas privalo įvertinti įrodymų leistinumą ir pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei ryšį su byla. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias bylai esminės reikšmės aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka (ABTĮ 57, 86, 87 str.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikėsi išvardytų įrodymų vertinimo taisyklių. Be kita ko, teismas teisingai sprendė, jog byloje surinktų įrodymų visumos pakanka esminėms bylos aplinkybėms nustatyti, o pareiškėjo teismui pateikti prašymai dėl papildomų įrodymų surinkimo (t. y. dėl 2011 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 101 buvusių kitų asmenų bei išdavusios pareiškėjui vaistus slaugytojos apklausos) atmestini kaip neturintys ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku ir dėl to pertekliniai.
Patikrinusi bylą, kolegija priėjo prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą pažeidimą, t. y. 2011 m. gegužės 9 d. apie 7 val. 50 min. vykusio rytinio patikrinimo metu nevykdė pareigūnų reikalavimų keltis iš lovos ir dalyvauti rytinėje skaičiuotėje. Pažymėtina, kad dėl faktinės aplinkybės, jog 2011 m. gegužės 9 d. apie 7 val. 50 min. pareiškėjas neišėjo iš kameros rytiniam patikrinimui (skaičiuotei), byloje ginčo nėra. Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas minėto patikrinimo metu nemiegojo, tačiau patikrinimui iš kameros į koridorių neišėjo, kitaip tariant, atsisakė vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus. Pažymėtina, jog pats pareiškėjas savo 2011 m. gegužės 16 d. rašytiniame pasiaiškinime Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui (I t., b. l. 55–56) irgi patvirtino, kad pareigūnas R. V. jį pažadino.
Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienas iš pagrindinių suėmimo vykdymo režimo reikalavimų yra nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra. Pagal SVĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, suėmimo vykdymo režimas, be kita ko, užtikrinamas tardymo izoliatorių vidaus tvarka (4 p.), suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarke (5 p.). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija. Remiantis Instrukcijos 7 punktu, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą, be kita ko, sudaro šių asmenų patikrinimai ir skaičiuotės (7.2 p.). Detalizuojant šią normą, Instrukcijos 111.3 punkte nustatyta, kad priežiūros postų keitimas pradedamas nuo suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimo–skaičiuotės kamerose. Budinčiųjų pamainų korpuso skyriaus vyresnieji atidaro kamerų duris, liepia suimtiesiems (nuteistiesiems) atsistoti, šie rikiuojasi kameroje saugiu atstumu nuo durų taip, kad visus būtų galima matyti, keičiančios budinčiosios pamainos prižiūrėtojas įeina į kamerą ir, stebint keičiamos budinčiosios pamainos prižiūrėtojui bei korpuso skyriaus vyresniajam, juos skaičiuoja. Skaičiuotės rezultatai įrašomi į Pažymą apie suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimą ir sudėtį korpuso skyriuje (21 priedas) ir atvykusios į budėjimą pamainos atitinkamą priežiūros posto žiniaraštį. Be to, pagal Instrukcijos 161 punktą, ne rečiau kaip vieną kartą per dvi dienas atliekama kamerų techninė apžiūra, kuri atliekama nesant kamerose suimtųjų ir nuteistųjų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1/01-355 patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriui tyčiniais ar neatsargiais suimtųjų ir nuteistųjų veiksmais (neveikimu) padarytos materialinės žalos nustatymo ir įvertinimo tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) rytinio patikrinimo–skaičiuotės metu tarnybą pradedantis Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresnysis apžiūri kamerą, įvertina joje esančios įrangos būklę ir patikrinimo rezultatus įrašo į kamerų apžiūros lapą <...>.
Įvertinus aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, nagrinėjamo ginčo kontekste darytina išvada, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai, vadovaudamiesi instrukcijomis bei vykdydami teisės aktuose jiems nustatytus įpareigojimus, 2011 m. gegužės 9 d. apie 7 val. 50 min. atliekamo rytinio patikrinimo metu teisėtai nurodė kameroje Nr. 101 buvusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, tarp jų ir pareiškėjui, išeiti iš kameros į koridorių bei dalyvauti rytinėje skaičiuotėje. Dėl šių motyvų atmestini kaip visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, susiję su Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų neteisėtumu, iš kurio pareiškėjas taip pat kildina Nutarimu jam skirtos nuobaudos neteisėtumą.
SVĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos suimtųjų pareigos inter alia vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos (1 p.), vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus (2 p.). Už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos SVĮ 34 straipsnyje numatytos nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; 3) teisės pirkti maisto produktų atėmimas iki vieno mėnesio; 4) uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka. Uždarymas į drausmės izoliatorių yra griežčiausia iš SVĮ 34 straipsnyje numatytų nuobaudų rūšių, skiriama suimtiesiems, kurie per vienus metus padaro ne mažiau kaip tris režimo pažeidimus, taip pat kurie nevykdo tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų (SVĮ 32 str. 1 d. 2 p.) ir kitais SVĮ 34 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atitinka abi nurodytas sąlygas dėl uždarymo į drausmės izoliatorių nuobaudos jam skyrimo, t. y., pirma, pareiškėjas per metus yra padaręs septynis režimo pažeidimus (I t., b. l. 112?131), antra, ginčo atveju nustatytas režimo pažeidimas pasireiškė Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos įgaliotų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymu.
Pareiškėjas ginčijamo Nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą iš dalies kildina iš atsakovo veiksmų skiriant jam gydymą vaistu Haloperidoliu. Tačiau minėta, kad šioje byloje nenagrinėtinas klausimas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Atsižvelgus į aukščiau aptartą nagrinėjamos bylos ginčo dalyką, pažymėtina, kad klausimas dėl pareiškėjo pažeidimo nustatymo metu vartotų vaistų šioje byloje nagrinėtinas tik tuo aspektu, ar šių vaistų vartojimas galėjo turėti įtakos pareiškėjo fizinėms galimybėms įvykdyti pareigūnų nurodymus atsikelti iš lovos ir išeiti iš kameros. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai sprendė, jog medicininių žinių turinčių specialistų ? liudytojo V. V. parodymų ir specialistės V. Š. paaiškinimų pakanka spręsti dėl vaisto Haloperidolio bendro medicininio poveikio asmens sveikatai. Remiantis šiais žodiniais įrodymais, galima daryti išvadą, kad pareiškėjui skirta vaisto Haloperidolio dozė, nepaisant tam tikrų šio vaisto medicininių savybių (gali turėti šalutinį poveikį ? sukelti lėtumą, silpnumą, tačiau stipraus migdančio ir slopinančio poveikio neturi), negalėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio slopinantį poveikį, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs įvykdyti pareigūno nurodymų keltis iš lovos bei išeiti iš kameros į koridorių. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad duomenų, patvirtinančių pareiškėjo duotus paaiškinimus apie migdantį vaisto Haloperidolio poveikį, dėl kurio jis negalėjo įvykdyti pareigūno reikalavimo, nėra. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat vertina minėtus pareiškėjo paaiškinimus dėl vartojamų vaistų poveikio jam kaip nepagrįstus jokiais įrodymais teiginius, pareiškėjui galimai siekiant išvengti atsakomybės už nustatytą suėmimo vykdymo režimo pažeidimą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog dėl vaisto Haloperidolio paskyrimo suimtiesiems ir nuteistiesiems jokių išimčių, leidžiančių nesilaikyti dienotvarkės režimo, nėra taikoma. Be to, net ir nustačius, kad skirtas vaistas kėlė pareiškėjui padidintą mieguistumą, pažymėtina, jog nuobauda pareiškėjui paskirta ne už tai, kad jis pramiegojo rytinį patikrinimą, o už tai, kad pažadintas iš miego rytinio patikrinimo metu nevykdė pareigūnų reikalavimų keltis iš lovos ir dalyvauti rytinėje skaičiuotėje.
Patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir remdamasis šiomis aplinkybėmis priėmė sprendimą dėl ginčijamo Nutarimo pagrįstumo bei jo atitikimo Suėmimo vykdymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Todėl skundžiamas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimas laikytinas teisėtas ir pagrįstas ir negali būti panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Remiantis išdėstytu, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Kolegija, remdamasi šioje nutartyje nurodytais motyvais, ypač atsižvelgdama į aukščiau aptartas šios bylos nagrinėjimo ribas (ginčo dalyką), taip pat netenkina pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktų procesinių prašymų (dėl kitų buvusių kameroje su pareiškėju asmenų, slaugytojos ir specialisto apklausos, paaiškinimų iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos gavimo dėl vaisto Haloperidolio priskyrimo prie psichotropinių vaistų, pavedimo Valstybinei medicininio audito inspekcijai įvertinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmus, skiriant minėtą vaistą ne gydymo tikslais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.