Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-06 · Administracinė byla Nr. AS-662-963-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-02Regionų apygardos administracinis teismas
  3. TA-492-2-13Nutartis · 2013-02-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-06-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-06
Bylos Nr.
AS-662-963-13
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00389-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Šiaulių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. AS662-963/2013Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00389-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2012 m. rugsėjo 12 ir 13 dienomis buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. 1-164-283-2012 pagal pareiškėjo G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl nutarimo panaikinimo atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (II t., b. 1. 56-59). G. K. šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą (II t., b. l. 106-112).

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius 2013 m. liepos 4 d. pateikė Panevėžio apygardos administraciniam teismui prašymą, kuriuo prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 85,84 Lt kelionės į teismo posėdį išlaidos bei 8,85 Lt išlaidos už pateiktos į bylą medžiagos kopijų rengimą (t. II, b. 1. 114). Prašymo pagrindimui pridėjo Šiaulių TI Ūkio skyriaus viršininko parengtą 2013 m. liepos 1 d. pažymą Nr. 62/08-60.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, patenkino iš dalies ir priteisė iš pareiškėjo atsakovui 80,27 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį, 45 straipsnį. Teismas, įvertinęs atmesto pareiškėjo reikalavimo ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. priimto sprendimo turinį, sprendė, kad įvardintas sprendimas priimtas atsakovo Šiaulių TI naudai. Dėl šios priežasties, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, Šiaulių TI įgijo teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-164-283-2012, atlyginimą. Prašymas priteisti turėtas teismo išlaidas paduotas laiku ir tinkama forma.

Šiaulių TI prašo priteisti 85,84 Lt patirtų transporto išlaidų bei 8,85 Lt už kopijų rengimą administracinėje byloje. Šiaulių TI, remdamasis Ūkio skyriaus viršininko pažymos duomenimis, nurodė, jog penki Šiaulių TI darbuotojai tarnybiniu automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko į 2012 m. kovo 26 d. teismo posėdį administracinėje byloje Nr. 1-164-283-2012 ir kad buvo nuvažiuota 172 km bei sunaudota 18,54 1 degalų (t. II, b. 1. 115). Kelionės bei kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 4 dalimi. Šiaulių TI pateikė automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimą Nr. C 007258. Iš transporto priemonės pažymėjimo duomenų matyti, kad automobilis priskirtas lengviesiems automobiliams; yra M₁ klasės, t. y. skirtas keleiviams vežti (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 8.1 p.); jo variklio darbinis tūris yra 2198 cm³; naudoja dyzeliną (t. II, b. l. 124). Iš 2012 m. kovo 26 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo Šiaulių TI įgaliota atstovė ir buvo apklausti keturi šios institucijos darbuotojai (t. I, b. 1. 160-172). Šiaulių TI nepateikė dokumentų apie faktiškai 2012 m. kovo 26 d. nuvažiuotą atstumą, kelionei sunaudotų degalų kiekį ir jų kainą. Dėl šios priežasties teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtinta Automobilių kuro normų nustatymo metodika, kurios 1, 1.1 ir 1.2 punktuose yra reglamentuotos lengvojo automobilio normatyvinės sąnaudos normos su pavyzdinėmis lentelėmis, Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialiai teikiamais duomenimis, apie 4,62 Lt už vieną litrą vidutinę dyzelinių degalų kainą Šiaulių mieste 2012 kovo mėnesį ir Lietuvos Respublikos kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos viešai skelbiama informacija apie 79 km atstumą tarp Šiaulių ir Panevėžio. Remiantis nurodytais duomenimis ir vadovaujantis nustatyta kuro normos apskaičiavimo formule, Šiaulių TI atlyginta 71,42 Lt turėtų transporto išlaidų.

Šiaulių TI taip pat prašė priteisti 8,85 Lt išlaidų, turėtų rengiant 59 dokumentų kopijas po 0,15 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 1039 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ 6 punktą, maksimali vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo dokumento kopijos parengimo kaina – 0,15 Lt. Remiantis administracinės bylos Nr. I-164-283/2012 duomenimis, Šiaulių TI į administracinę bylą pateiktų dokumentų kopijų skaičius atitinka nurodytą prašyme. Padaryta išvada, kad prašoma priteisti dokumentų kopijavimo išlaidų 8,85 Lt suma yra pagrįsta.

II.

Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti arba panaikinti jos dalį ir priimti pareiškėjui palankų sprendimą.

Atskirajame skunde teigia, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių degalų pirkimą (čekio) ir kopijų padarymą. Mano, kad byla buvo nagrinėjama Panevėžio apygardos administraciniame teisme dėl šališkų Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų, kitu atveju transporto išlaidų nebūtų buvę. Nepanaikinus nutarties, prašys teismo išlaidas priteisti ne iš pareiškėjo, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apygardos administracinio teismo ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Mano, kad Šiaulių TI nebuvo būtina teikti teismui dokumentų kopijas, galėjo teikti originalus, be to, kopijos buvo darytos Šiaulių TI kopijavimo aparatu. Mano, kad kopijavimo išlaidos nėra realios.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių TI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir nesutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsakovui iš pareiškėjo priteisė 80,27 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog atsakovas nepateikė jo išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, paliko nepakeistą. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui priteisė patirtas teismo išlaidas.

Pažymėtina, jog iš ABTĮ 44 straipsnio nuostatų matyti, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Čia iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011). Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-521/2011).

Dėl transporto išlaidų, kai jos patiriamos proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone, atlyginimo teismui turi būti pateikti ir tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62–180/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašydamas priteisti iš pareiškėjo transporto išlaidas pateikė Šiaulių TI Ūkio skyriaus viršininko 2013 m. liepos 1 d. pažymą, kurioje nurodoma, jog tarnybiniu automobiliu „Fort transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 įstaigos darbuotojai vyko į Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdį, vykusį 2012 m. kovo 26 d., buvo nuvažiuota 172 km, sunaudota 18,54 l kuro, patirta 85,84 Lt išlaidų (t. II, b. l. 115). Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių degalų pirkimą, t. y. atsakovas nepateikė degalų pirkimo kvito. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias transporto išlaidas, patirtas vykstant į teismą savo transporto priemone, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iš pareiškėjo transporto išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas, siekdamas pasinaudoti jam suteikta galimybe prisiteisti patirtas transporto išlaidas, turėjo būti aktyvus bei vykdyti nustatytus teisės aktų reikalavimus, pateikti visus reikalingus duomenis.

Prašydamas priteisti išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatomis (59 kopijos po 0,15 cnt), tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 8,85 Lt sumą, t. y. nepateikė kopijavimo kvito, įrodančio atsakovo išlaidų pagrįstumą. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, atmetant atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasVeslava Ruskan Arūnas Sutkevičius