- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- AS-492-765-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00389-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Šiaulių
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, ir prašė panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. gegužes 18 d. nutarimą Nr. 25/04-549 „Dėl suimtojo nubaudimo“. Taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio.
2011 m. liepos 12 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinis teismas nutarė pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio tenkinti iš dalies ir įpareigojo pareiškėją iki 2011 m. liepos 22 d. sumokėti pusę žyminio mokesčio sumos – 50 Lt bei pateikti teismui tai įrodantį banko kvitą.
Teismas šią nutartį grindė tuo, kad nors pareiškėjas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje ir neturi pajamų, tačiau, teismo nuomone, piktnaudžiauja teisminės gynybos teise. Nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2011 m. pareiškėjas teismui buvo pateikęs šešis skundus dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sprendimų ir nutarimų panaikinimo, kurie buvo atmesti arba juos buvo atsisakyta priimti. Taip pat pažymėjo, kad šiuo metu teisme yra nagrinėjamos aštuonios bylos, kuriose pareiškėjas prašo atlyginti Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais padarytą neturtinę žalą ir (ar) panaikinti paskirtą nuobaudą, administracinėje byloje Nr. I-700-84/2010 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu buvo atmestas pareiškėjo skundas.
2011 m. liepos 15 d. pareiškėjas teismui pateikė raštą, kuriuo atsisakė sumokėti 50 Lt, kadangi nėra iš kur jų gauti.
2011 m. liepos 25 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinis teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino trūkumų – nepateikė įrodymų dėl 50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį.
Paaiškina, kad nutartis neteisėta, nes jis neturi galimybių sumokėti žyminio mokesčio. Pažymi, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas per vieną mėnesį yra priėmęs 6 nutartis, kuriose reikalauja sumokėti 50 Lt žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo sunkią materialinę padėtį. Teigia, kad tai, jog pareiškėjas nuo 2008 metų yra suimtas, nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis sunkią materialinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nes pareiškėjas nepašalino ankstesnėje teismo nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nesumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio ir nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo, tačiau pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad teismas, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, tik iš dalies tenkino jo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama. Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi. Įstatymas numato galimybę asmenį, kuris sąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą ir kurio turtinė padėtis yra sunki, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 str.). Tačiau įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 40 str. 4 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (pvz. administracinė byla Nr. AS442-180/2010), jog, nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, turi būti taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Be to, atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą reikšmingumą, piktnaudžiavimas šia teise neturėtų būti konstatuojamas, remiantis vien kiekybiniu kriterijumi. Tokiu atveju turi būti įvertintas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėjas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 8 d. į administracinį teismą kreipėsi 14 kartų, net tris iš jų liepos 8 d. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, formaliai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo teisminės gynybos teise.
Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo laisvė yra apribota – jis yra įkalinimo įstaigoje, todėl yra išlaikomas valstybės, tai, kad jis ginčija atsakovo sprendimą, kuriuo jam buvo paskirta drausminė nuobauda bei tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esantis pinigų likutis yra nepakankamas žyminiam mokesčiui sumokėti, daro išvadą, kad šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją sumokėti dalį žyminio mokesčio, nors formaliai tam ir buvo pagrindas.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2011 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėją įpareigojo sumokėti 50 Lt žyminį mokestį, todėl atitinkamai 2011 m. liepos 25 d. nutartimi nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotą, jam nepašalinus nustatytų skundo trūkumų.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuotina, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.