Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-380-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00203-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2; 3.3.1.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, civilinėje byloje Nr. e2-663-440/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei „Karužiškiai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Žvalguva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės ŽŪB „Karužiškiai“ 99 429,86 Eur skolos, 22 819,27 Eur palūkanų, 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. preliminariuoju sprendimu ieškinį tenkino, o 2019 m. lapkričio 13 d. galutiniu sprendimu paliko galioti 2019 m. rugpjūčio 20 d. preliminarųjį sprendimą. 3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatė atsakovei ŽŪB „Karužiškiai“ terminą trūkumams pašalinti ir įpareigojo sumokėti 946 Eur žyminį mokestį. 4. Atsakovė pateikė prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad neturi pakankamai einamųjų lėšų, turtui pritaikyti areštai, bankų sąskaitose rezervuotos sumos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi netenkino atsakovės ŽŪB „Karužiškiai“ prašymo atidėti likusios nesumokėtos 900 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, nustatė atsakovui terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus ir įpareigojo pateikti išsamius duomenis apie materialinę padėtį, t. y. duomenis, įrodančius apelianto turtinės padėties pagerėjimo perspektyvas arba sumokėti trūkstamą 900 Eur žyminį mokestį. 6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė, prašydama atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą, turi įrodyti ne tik, kad jos turtinė padėtis yra nepalanki, bet ir tai, kad ji pagerės, t. y. atsakovė turi įrodyti, kad jos turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia padėtis yra laikina. Nustatė, kad atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, leidžiančių vertinti jos turtinę padėtį, žiūrint į ateities perspektyvas, t. y. kad turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį. 7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus dokumentus (antstolių priimtus patvarkymus, duomenis apie pareikštus ieškinius, sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad sąskaitoje lėšų nėra, duomenis apie turimus įsiskolinimus), konstatavo, kad jie iš esmės nepatvirtina kokia yra įmonės finansinė padėtis, ar įmonė turi turto, vykdo veiklą, ar gali materialinė padėtis pasikeisti ir atsakovei atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį ateityje. Nepateikus išsamių duomenų, nėra galimybės įvertinti realios atsakovės turtinės padėties, todėl nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad apeliacinio skundo padavimo metu atsakovė neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio, be to, nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės materialinė padėtis ateityje pasikeis. III. Atskirojo skundo argumentai 8. Atsakovė ŽŪB „Karužiškiai“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir atidėti likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, o jei teismas netenkintų atskirojo skundo – nustatyti naują terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 8.1. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Apeliantė neturi pakankamai einamųjų lėšų, iš kurių galėtų sumokėti žyminį mokestį. Turtui yra pritaikyti areštai, banko sąskaitose yra rezervuotos sumos, todėl žyminio mokesčio sumokėjimas yra neįmanomas. Dėl areštų apeliantė negali realizuoti turimo turto ir sumokėti žyminį mokestį. 8.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kartu su prašymu pateiktus įrodymus. Nors šie ir patvirtina, kad apeliantės galimybė atlikti mokėjimus yra apsunkinta dėl areštuoto turto ir banko sąskaitų, tačiau prašo atsižvelgti į apeliantės, kaip žemės ūkio bendrovės, specifiką – žiemą rinkos visiškai nėra ir kartu nėra galimybių gauti pajamų. Kalbant apie finansines perspektyvas, pateiktame prašyme buvo nurodyta, kad ūkininkavimo veikla yra sezoninė, o tai reiškia, kad pajamos bus uždirbtos ateityje ir apeliantė atidėtą žyminio mokesčio dalį galės sumokėti. 8.3. Egzistuoja visos sąlygos atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Tai atitiktų teisingumo principą, užtikrintų asmens teisę į gynybą, suteiktų galimybę pasinaudoti teismine ginčų sprendimo tvarka ir tokiu būdu apginti savo turtinius interesus. Dalis žyminio mokesčio už apeliantę yra sumokėta. Tai patvirtina jo sąžiningumą ir rimtus ketinimus išnagrinėti šioje byloje spręstą ginčą iš esmės. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 11. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama teisė į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis). Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik laikantis įstatymo visiems vienodai privalomos nustatytos specialios tvarkos. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų – žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). 12. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjo nustatytas reikalavimas sumokėti atitinkamo dydžio mokestį negali būti aiškinamas kaip asmens, paduodančio atitinkamą procesinį dokumentą, procesinių teisių suvaržymas. Kita vertus, asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti šio asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to civilinio proceso įstatyme yra įtvirtinta asmens teisė prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti. Tokie prašymai sprendžiamai pagal CPK 83 ir 84 straipsniuose nustatytas taisykles. Nagrinėjamu atveju apeliantė ŽŪB „Karužiškiai“ prašė atidėti dalies (900 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. 13. CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. 14. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pasisakyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018, 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019). 15. Taigi sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys (šiuo atveju – apeliacinis skundas) bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-516/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019, 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019). 16. Nagrinėjamu atveju apeliantė ŽŪB „Karužiškiai“ savo prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka grindė tuo, kad neturi pakankamai einamųjų lėšų, turtui taikyti areštai, bankų sąskaitose rezervuotos sumos. 17. Byloje esantys antstolių patvarkymai, bankų sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovės turtinės teisės į pinigines lėšas yra areštuotos antstolių, atsakovė turi įsiskolinimų, sąskaitose lėšų nėra, sumos rezervuotos, o tai patvirtina, kad ateityje gautos pajamos bus pervestos antstoliams, kurie gautas sumas įstatymų nustatyta tvarka paskirstys išieškotojams, todėl gautos lėšos nebus savaime skirtos dengti apeliantės mokėjimus. Taigi pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantės finansinė padėtis yra komplikuota ir sudėtinga. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pateikti tik pavieniai dokumentai, iš kurių nematyti, koks konkrečiai kitas turimas apeliantės kilnojamas ir nekilnojamas turtas, ar areštai taikomi tik lėšoms, ar areštuotas ir kitas turimas turtas. 18. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui pateiktus 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatyta, kad apeliantės balansinė turto vertė 1 766 436 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 600 273 Eur. Bendrovė 2018 m. gavo 2 839 Eur pelno. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad bendrovė turi ilgalaikio materialaus turto (žemė, pastatai, mašinos ir įrenginiai, kita įranga, prietaisai), kurio balansinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d. yra 733 932 Eur. Nors apeliantė nurodo, kad negali sumokėti žyminio mokesčio, nes neturi apyvartinių lėšų, kadangi jos sąskaitos yra areštuotos, tačiau teismui sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą yra aktuali asmens turtinė padėtis ne tik apyvartinių lėšų turėjimo aspektu, bet visais aspektais: kiek ir kokio turto turi asmuo, ar yra galimybė disponuoti turtu, t. y. dalį turto parduoti, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises, tame tarpe ir teisę į apeliaciją. Kadangi apeliantė pateikė tik epizodiškus įrodymus apie taikytus areštus, o iš balanso matyti, kad turi didelės vertės turto, apie kurio areštą ar kitokius apribojimus juo disponuoti duomenų nepateikė, laikytina, kad apeliantė neįrodė, kad jos turtinė padėtis neleidžia jai sumokėti reikiamos žyminio mokesčio sumos. 19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovės, kaip žemės ūkio bendrovės, veikla yra specifinė, rinka ir gaunamos pajamos priklauso nuo sezono, tačiau, kaip minėta, teismui ne tik nepateikti duomenys, kurie neabejotinai patvirtintų apie apeliantės pagerėsiančią materialinę padėtį ateityje, bet ir, atsižvelgiant į turimą ilgalaikį materialųjį turtą, neįrodyta, kad tokios galimybės neturi ir šiuo metu (pvz., realizavus dalį tokio turto). 20. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad iš pirmosios instancijos teismui apeliantės pateiktų duomenų nebuvo galimybės nustatyti viso jos turimo turto, sudėties, vertės ir jo galimų apsunkinimų, visapusiškai ir išsamiai įvertinti apeliantės turtinę padėtį apeliacinio skundo pateikimo momentu, įvertinti galimus pokyčius (veiklos pelningumą, galimybę iš gaunamų veiklos pajamų ne tik atsiskaityti su išieškotojais, bet ir sukaupti reikiamą sumą ir pan.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantės teismui pateikti įrodymai buvo nepakankami susiformuoti pagrįstam įsitikinimui, kad ŽŪB „Karužiškiai“ turtinė padėtis neleidžia sumokėti trūkstamos žyminio mokesčio dalies. 21. Apibendrinant konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą išsprendė neteisingai, netinkamai taikydamas ar aiškindamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą, ar netinkamai vertindamas įrodymus. Todėl apeliantės ŽŪB „Karužiškiai“ atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista. 22. Apeliacinis teismas papildomai pažymi, kad pačios apeliantės procesinis elgesys galimai apsunkina jai teisės į apeliaciją įgyvendinimą: žyminis mokestis yra skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. Apeliantė tiek prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti visą ieškinyje nurodytą sumą, tačiau aiškiai nesuformuluoja savo pozicijos, kokią gi reikalavimo dalį ginčija. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti teismo sprendimą visa apimtimi ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Tačiau, įvertinant tai, kad apeliacinis skundas dar nėra priimtas (sprendžiamas jo trūkumų šalinimo klausimas), tuo atveju, jeigu šalindama apeliacinio skundo trūkumus, apeliantė aiškiai suformuluotų savo poziciją dėl apeliaciniu skundu ginčijamos sumos, tikėtina, kad galėtų pasikeisti ir mokėtina žyminio mokesčio suma, atitinkamai, tai palengvintų pačios apeliantės teisės į apeliaciją įgyvendinimo galimybę. 23. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas (iki 2020 m. sausio 16 d.) apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nustatyti atsakovei Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei „Karužiškiai“ terminą iki 2020 m. balandžio 30 d. įskaitytinai sumokėti trūkstamą 900 Eur (devynių šimtų eurų) žyminio mokesčio dalį ir pateikti Šiaulių apygardos teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus. Teisėja Rasa Gudžiūnienė