Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės ,,Karužiškiai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-663-440/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei „Karužiškiai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žvalguva“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Karužiškiai“ 99 429,86 Eur skolą, 22 819,27 Eur palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė sudarė 2014 m. rugsėjo 12 d. pardavimo sutartį Nr. TR 199- 140912- 2 ir 2015 m. rugsėjo 8 d. pardavimo sutartį Nr. TR 2016/17 199-150908-2, kuriomis susitarė, kad pirkėjas ŽŪB „Karužiškiai“ perka, o pardavėjas UAB „Žvalguva“ parduoda trąšas, sėklas, pesticidus ir kitas žemės ūkio veiklai vykdyti skirtas prekes bei žemės ūkio paslaugas. UAB „Žvalguva“, remdamasi minėtomis pardavimo sutartimis, pardavė atsakovei ŽŪB „Karužiškiai“ prekių, už kurias buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir už kurias ŽŪB „Karužiškiai“ turėjo atsiskaityti minėtų pardavimo sutarčių 4.2 punkte nustatytais terminais. Galutinis atsiskaitymo už prekes terminas buvo 2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d., tačiau ŽŪB „Karužiškiai“ nesumokėjo UAB „Žvalguva“ skolos ir apskaičiuotų palūkanų.

2. 2019 m. rugpjūčio 25 d. preliminariu sprendimu teismas ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovei 99 429,86 Eur skolą, 22 819,27 Eur palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 122 249,13 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 946 Eur žyminį mokestį. Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose nesutiko su skolos dydžiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 13 d. galutiniu sprendimu 2019 m. rugpjūčio 20 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

4. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nesutiko su atsakove, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarp šalių sudarytos Grūdų laikino saugojimo sutarties, pagal kurią Panevėžio rajono ŽŪB „Karužiškiai“ perdavė UAB „Žvalguva“ žemės ūkio bendrovės užaugintus grūdus, 2.1 punktą šie grūdai buvo skirti daliniam skolos UAB „Žvalguva“ padengimui. Atsakovė nurodė, kad UAB „Žvalguva“ grūdų žemės ūkio bendrovei niekada negrąžino, juos jau yra realizavusi, todėl perduotų grūdų verte turėtų būti mažinamas žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ įsiskolinimas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė jokių duomenų daugiau neteikė, į teismo posėdį neatvyko, jokios pozicijos dėl ieškovės pateiktų papildomų dokumentų bei atsiliepime į prieštaravimus išdėstytų argumentų taip pat neteikė.

5. Ieškovė ir atsakovė iki bylos nagrinėjimo dienos nėra galutinai suderinę pristatytų saugojimui kviečių kainos, dėl ko nėra aišku, kokią pinigų sumą UAB „Žvalguva“ turėtų galutinai sumokėti už ŽŪB „Karužiškiai“ pristatytus kviečius (prieš tai atėmus už džiovinimą ir valymą ŽŪB „Karužiškiai“ turimas sumokėti pinigų sumas) ir pan.

6. Teismo vertinimu, atsakovė pateiktais dokumentais bei nurodytomis aplinkybėmis nepaneigė, kad yra skolinga ieškovei. Įvertinęs šalių paaiškinimus, visumą įrodymų, teismas darė išvadą, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 99 429,86 Eur sumą, kurios mokėjimo terminas pagal PVM sąskaitas faktūras yra suėjęs. Ieškovė tinkamai įvykdė sutarties sąlygas, tačiau atsakovė pažeidė sutarties sąlygas ir laiku bei tinkamai neatsiskaitė su ieškove, todėl liko skolinga ieškovei 99 429,86 Eur.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.261 straipsnio nuostatomis, ieškovei iš atsakovės už pradelstą apmokėti 99 429,86 Eur sumą pagal ieškovės pateiktus duomenis, pateiktą lentelę priteisė 22 819,27 Eur palūkanų iki kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniame skunde atsakovė ŽŪB „Karužiškiai“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. galutinį sprendimą panaikinti, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje bei išaiškintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Atsakovė byloje reiškė prieštaravimus, kad nesutinka su skolos dydžiu. Pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo sudaryta Grūdų laikino saugojimo sutartis, pagal kurią Panevėžio rajono ŽŪB „Karužiškiai“ perdavė UAB „Žvalguva“ žemės ūkio bendrovės užaugintus grūdus, kurie buvo skirti daliniam skolos UAB „Žvalguva“ padengimui. UAB „Žvalguva“ grūdų žemės ūkio bendrovei niekada negrąžino, juos jau yra realizavusi, todėl perduotų grūdų verte turėtų būti mažinamas ŽŪB „Karužiškiai“ įsiskolinimas. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad grūdai dar yra tebesaugomi, kad jie nėra realizuoti. Taigi, arba ieškovė turi pateikti įrodymus, kad tinkamos kokybės grūdai tebesaugomi UAB „Žvalguva“, arba jų įprasta rinkos kaina turi būti atskaitoma iš prašomos priteisti skolos.

8.2. Atsakovė nesutinka su teismo priteista palūkanų suma ir mano, kad teismas turėjo ją mažinti, nes palūkanos yra akivaizdžiai per didelės ir neprotingos. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas palūkanas priteisė bei jokio svarstymo bei jų dydžio pagrįstumo vertinimo ir taip pažeidė atsakovės interesus. Priteistos palūkanos mažintinos bent jau iki įstatyminio dydžio.

9. Ieškovė UAB „Žvalguva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Priešingai nei teigia apeliantė, Grūdų saugojimo sutarties 2.1 punkte daroma nuoroda į atsiskaitymą už UAB „Žvalguva“ suteiktas džiovinimo ir valymo paslaugas, o ne atsiskaitymą už apeliantės skolą ieškovei už iš ieškovės pirktas prekes.

9.2. Net ir tada, kai šalys galutinai suderins pristatytų saugojimui kviečių kainą, ieškovė tą sumą privalės pervesti antstoliams, kurie gautą pinigų sumą paskirstys išieškotojams ir ši suma nebus skirta apeliantės skolos ir palūkanų, priteistų ginčijamu sprendimu, dengimui.

9.3. Šalys laisva, abipusiškai išreikšta valia 2014 m. rugsėjo 12 d. pardavimo sutartyje (4.4 punkte) susitarė dėl 0,04 procentų palūkanų už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną. Toks palūkanų dydis neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliantė skunde nurodo, kad nesutinka su teismo priteista skolos suma, nes ji turėjo būti sumažinta 2018 m. rugpjūčio 20 d. sudarytos Grūdų laikino saugojimo sutartimi ieškovei perduotų saugoti grūdų verte.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Žvalguva“ ir atsakovė ŽŪB „Karužiškiai“ 2014 m. rugsėjo 12 d. sudarė pardavimo sutartį Nr. TR 199-140912-2 ir 2014 m. rugsėjo 8 d. – pardavimo sutartį Nr. TR 2016/17 199-150908-2, kuriomis susitarė, kad pirkėjas ŽŪB „Karužiškiai“ perka, o pardavėjas UAB „Žvalguva“ parduoda prekes. UAB „Žvalguva“ remiantis minėtomis pardavimo sutartimis pardavė atsakovei ŽŪB „Karužiškiai“ prekių, už kurias buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir už kurias ŽŪB „Karužiškiai“ turėjo atsiskaityti minėtų pardavimo sutarčių 4.2 punkte nustatytais terminais. Pagal byloje pateiktus duomenis galutinis atsiskaitymo terminas už prekes buvo 2015 m. rugsėjo 30 d. bei 2016 m. rugsėjo 30 d. Be to, UAB „Žvalguva“ ir ŽŪB „Karužiškiai“ sudarė trišalį susitarimą 2016 m gegužės 4 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d., pagal kurį ŽŪB „Karužiškiai“ liko skolinga UAB „Žvalguva“ 18 649,12 Eur. Taip pat ŽŪB „Karužiškiai“ prašymu UAB „Žvalguva“ pervedė ŽŪB „Karužiškiai“ laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d. 6 204,34 Eur sumą.

13. Iš ieškinio dalyko matyti, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl skolos pagal minėtas pardavimo sutartis, trišalius susitarimus ir atsakovės prašymus pervesti lėšas priteisimo. Taigi, šioje byloje atsakovė turėjo įrodyti, kad atsiskaitė su ieškove (CK 6.38, 6.305 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atsiskaitymo faktą skolininkas gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji atsiskaitė su ieškove, nepateikė. Be to, apeliantė paties neatsiskaitymo su ieškove fakto neneigia, tik nesutinka su priteistos skolos dydžiu, nes, pasak apeliantės, minėta suma turėjo būti sumažinta 2018 m. rugpjūčio 20 d. sudarytos Grūdų laikino saugojimo sutartimi ieškovei perduotų saugoti grūdų verte.

14. Byloje pateikta 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarp šalių sudaryta Grūdų laikino saugojimo sutartis, pagal kurią Panevėžio rajono ŽŪB „Karužiškiai“ perdavė UAB „Žvalguva“ žemės ūkio bendrovės užaugintus grūdus. Pagal minėtos sutarties 2.1 punktą saugomi grūdai grąžinami užsakovei (apeliantei) tik jai pilnai atsiskaičius už įmonės suteiktas paslaugas. Šalių susitarimu už įmonės paslaugas užsakovas gali atsiskaityti grūdais. Pagal sutarties 1 skyriaus nuostatas (1.1, 1.7 punktai) sutarties objektas yra grūdų saugojimo, priėmimo, džiovinimo, valymo, pakrovimo paslaugos. Taigi, pagal apeliantės minimą Grūdų laikinojo saugojimo sutartį grūdais galima atsiskaityti už UAB „Žvalguva“ suteiktas minėtoje sutartyje nurodytas paslaugas, o ne pagal kitas sutartis – 2014 m. rugsėjo 12 d. pardavimo sutartį Nr. TR 199-140912-2 ir 2014 m. rugsėjo 8 d. sudarytą pardavimo sutartį Nr. TR 2016/17 199-150908-2, kuriomis buvo perkamos prekės (trąšos, sėklos, pesticidai ir kt., sutarčių 1.1 punktai) ir dėl kurių vykdymo kilęs ginčas byloje. Pardavimo ir minėtoji Grūdų laikinojo saugojimo sutartys yra atskiros sutartys, kurių tiek objektas, tiek vykdymas yra skirtingi.

15. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ieškovė, pasak apeliantės, yra realizavusi apeliantės perduotus grūdus, todėl apeliantės skola turėtų būti mažinama, niekaip nepaneigia to, kad apeliantė su ieškove nėra atsiskaičiusi pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus. Be to, iš šalių paaiškinimų galima daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovė nėra galutinai suderinusios pristatytų saugojimui kviečių kainos, dėl ko nėra aišku, kokią pinigų sumą UAB „Žvalguva“ turėtų galutinai sumokėti už ŽŪB „Karužiškiai“ pristatytus kviečius. Apeliantė tik abstrakčiai nurodo, kad ieškiniu prašoma priteisti skola turtėtų būti mažinama, bet jokio konkretaus šios sumos skaičiavimo nepateikia, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo apeliantė nėra atlikusi, todėl nėra pagrindo mažinti šioje byloje ieškovės prašomą priteisti skolą. Jei apeliantė mano, kad ieškovė pažeidė su apeliante sudarytą Grūdų laikino saugojimo sutartį, ji dėl savo pažeistų teisių gynybos gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu.

16. Kadangi apeliantė nepaneigė, kad yra skolinga ieškovei, netinkamai vykdė sutartyje nustatytas pareigas ir taip pažeidė sutartinę prievolę, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės UAB „Žvalguva“ reikalavimas priteisti iš apeliantės ŽŪB „Karužiškiai“ 99 429,86 Eur pagrįstas.

17. Apeliantė nesutinka su teismo priteista palūkanų suma ir mano, kad teismas turėjo ją mažinti, nes palūkanos yra akivaizdžiai per didelės ir neprotingos.

18. Pastebėtina, kad apeliantė klausimo dėl neva nepagrįstai didelio palūkanų dydžio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė, jokių argumentų dėl būtinybės mažinti palūkanas nebuvo pateikusi. Apeliacinėje instancijoje nauji reikalavimai negali būti keliami, todėl dėl šių skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.