- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- ATP-490-135/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-01559-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo, kuriuo Ž. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. 1500 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-07-29 9.47 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį ,,Mercedes Benz E200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,08 promilės (paklaida ± 5 proc.).
Šalies argumentai
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas (toliau – Komisariatas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2012-08-16 nutarimo dalį, kuria netaikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir paskirti pažeidėjui griežtesnę nuobaudą pagal LR ATPK 126 str. 1 d. numatytą sankciją.
Skunde nurodo, kad nutarimo dalis dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės neatėmimo yra nepagrįsta, kadangi teismui nutarus taikyti LR ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nuobaudą nėra nurodyta jokių ypatingų ir išskirtinių aplinkybių, remiantis kuriomis būtų galima daryti išvadą dėl nuobaudos, susijusios su specialiosios teisės atėmimu, per dideliu griežtumu ir neadekvatumu padarytam pažeidimui. Nurodo, kad Ž. D. padarytas teisės pažeidimas susijęs su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, tai šiurkštus, priskirtinas prie padidinto pavojaus visuomenei veikų pažeidimas. Nurodo, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus, nejausdamas atsakomybės visuomenei, Ž. D. lengvabūdišku ir neatsakingu poelgiu sukėlė didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai ir sąmoningai padarė vieną sunkiausių administracinių teisės pažeidimų, už kurį numatyta itin griežta sankcija. Pažymi, kad, nors apylinkės teismo nutarime nurodoma, jog pažeidėjas dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, augina neįgalią dukrą, remiantis vien tik šiomis ATPK 31 str. l d. 1 p. numatytomis lengvinančiomis aplinkybėmis negalima daryti pagrįstos bei teisėtos išvados, kad administracinė nuobauda, numatyta straipsnio sankcijoje, yra per griežta ir neadekvati padarytam pažeidimui ir gali būti sušvelninta. Tvirtina, kad nesant ypatingų ir išskirtinių aplinkybių nėra pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą, o administracinė nuobauda, laikinai suvaržanti specialiąją pažeidėjo teisę, yra adekvati bei proporcinga padarytam šiurkščiam teisės pažeidimui, ir ji užkirs kelią naujiems teisės pažeidimams daryti, turės prevencinę reikšmę, padės apsaugoti viešuosius interesus.
Atsiliepimas
Ž. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir nurodo, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes, todėl tinkamai įgyvendintas teisingumas. Nurodo, kad su sugyventine A. M. jau gyvena ilgiau nei 19 metų, kartu tvarko ir kuria bendrą ūkį, A. M. jau kurį laiką yra nedirbanti, jokių pajamų negauna, kartu gyvena ir A. M. duktė I. Š., kuri turi neįgalumą ir gauna 540,00 Lt dydžio pašalpos pensiją, todėl pagrindinis ir vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis yra jo gaunamos darbinės pajamos. Nurodo, kad šiuo metu dirba UAB „V.“ vilkiko vairuotoju ir dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis netektų darbo, dėl to būtų padaryta didelė materialinė žala jam ir jo šeimai, šeima prarastų galimybę patenkinti net minimalius būtiniausius poreikius. Taip pat nurodo, kad šeimos poreikiams tenkinti turi paėmęs banko paskolą ir vidutiniškai per mėnesį turi sumokėti apie 600 Lt, todėl, netekęs darbo, prarastų galimybę tinkamai įvykdyti kreditinius įsipareigojimus. Nurodo, kad nuo 1996 metų dirba tik vairuotojo darbą, todėl šis darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, jo netekęs negalėtų gauti kitokio pobūdžio darbo. Nurodo, kad 2012-09-10 išklausė 4 valandų privalomą mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą, tvirtina, kad administracinės nuobaudos tikslai dėl paskirtos maksimalios piniginės baudos paskyrimo jau yra pasiekti, ir jis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų teisės pažeidimų. Nurodo, kad paskirtą baudą jau sumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Komisariato apeliacinis skundas tenkinamas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas neginčija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., tačiau kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Skunde teigiama, kad pažeidėjo atžvilgiu nepagrįstai buvo pritaikytos ATPK 30¹ str. numatytos taisyklės.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Apylinkės teismas paskyrė Ž. D. 1 500 Lt baudą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-23-195/2011, ATP-728-648/2012).
Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nenurodė tokių aplinkybių. Ž. D., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl Ž. D. elgesys yra visuomeniškai pavojingas. Atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas.
Apylinkės teismas, parinkdamas Ž. D. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė yra reikšminga tik parenkant administracines nuobaudas pagal sankciją už padarytą teisės pažeidimą. Ir nors Ž. D. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad Ž. D. praeityje trauktas administracinėn atsakomybėn iš viso keturis kartus, tarp jų buvo baustas ir už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (9–11 b .l.) Visos minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę ir rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles, anksčiau jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos.
Apylinkės teismas nurodė, jog Ž. D. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, kadangi jis vienas dirba šeimoje ir augina neįgalią dukrą, o atėmus teisę vairuoti transporto priemones, šeima atsidurs sunkioje padėtyje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra aiškinama, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-653-648/2011, ATP-728-648/2012). Nors nubaustasis nurodo dirbantis vairuotoju UAB ,,V.“, ši aplinkybė nelaikytina išskirtine. Taip pat šiuo atveju pažeidėjo sugyventinės dukters neįgalumas nelaikytinas išskirtine aplinkybe, leidžiančia taikyti LR ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ž. D. sugyventinė A. M. turi vairuotojo pažymėjimą (12 b. l.), tai rodo, jog pasirūpinti neįgaliu asmeniu, kiek tai yra būtina su jo nuvežimu į vieną ar kitą vietą, Ž. D. šeimos nariai turi galimybę.
Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011).
Tai, kad Ž. D. ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, rodo nubaustojo neatsakingumą, juolab atsižvelgtina ir į tai, kad jis, kaip nurodo, jau ilgus metus dirba vairuotoju, tai taip pat turi būti įvertinta sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą. Pažymėtina, kad žinodamas būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemones, Ž. D. turėjo stengtis jos neprarasti, tačiau to nedarė, taip sąmoningai apsunkindamas tiek savo, tiek ir šeimos padėtį.
Švelnesnės nei numatyta įstatymu administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.
Esant tokioms aplinkybėms, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-08-16 nutarimas keistinas. Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, Ž. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisės pažeidėjo asmenybę, Ž. D. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytam minimaliam – 1 metų – terminui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Tenkinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą.
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą: Ž. D., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., palikti pirmosios instancijos teismo paskirtą 1500 litų baudą bei paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.
Nutartis neskundžiama.