- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- II-671-990/2023
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Pažeidėjas
- K. G.
- Advokatai
- Girdutis Vainius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-671-990/2023
2023 m. rugpjūčio 9 d.
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. G., jo atstovui advokatui Girdučiui Vainiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausio policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. K. 2023 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-10660-2023, kuriuo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 850 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja R. K., nustačiusi, kad 2023 m. kovo 8 d. 15.33 val. (duomenys neskelbtini), K. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,43 promilės neblaivumas), 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-10660-2023 K. G. skyrė administracinę nuobaudą – 850 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių.
II. Skundo argumentai
2. K. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti 2023 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-10660-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; netenkinus pirmojo prašymo, pakeisti skundžiamą nutarimą ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams sutrumpinti iki keturių mėnesių. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Skunde nesutinkama su skundžiamo nutarimo motyvais. Pirmiausia pareiškėjas nurodo neneigiantis, jog prieš dvi valandas iki įvykio, t. y. 2023 m. kovo 8 d. apie 13.00 val. jis vartojo alkoholinius gėrimus – išgėrė taurę vyno. Sustabdžius policijos pareigūnams, alkotesterio pagalba pirmojo tikrinimo metu – 15.33 val. jam buvo nustatytas 0,45 promilių lengvas girtumo laipsnis. Policijos pareigūnas nurodė, kad tyrimą kartos po 15 min. ir liepė sėsti į savo automobilį, o pats su alkotesteriu nuėjo į savąjį. Po 16 min., t. y. 15.49 val. pakartojus tyrimą alkotesteris parodė tą patį – 0,45 promilių girtumą (įvertinus ribinę paklaidą alkotesterio parodymai buvo 0,43 promilių). Pareiškėjui garsiai išreiškus abejones dėl pakartotinio patikrinimo rezultatų, pareigūnas patikino, jog viskas gerai ir nepasiūlė dar kartą atlikti patikrinimo abejonėms išsklaidyti. Policijos pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, su kuriuo pareiškėjas nesutiko, kadangi antrojo patikrinimo rezultatai buvo tapatūs pirmojo, nors buvo praėjęs 16 min. laiko tarpas; be to, prieš pučiant į alkotesterį jam nebuvo pasiūlyta prasiskalauti burnos.
2.2. Pareiškėjas, abejodamas alkotesterio rodmenų patikimumu, nuvyko į medicinos įstaigą, kurioje buvo atlikta pirminė medicininė apžiūra bei paimtas kraujas specialisto išvadai pateikti. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2023 m. kovo 10 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. G. kraujyje, paimtame 2023 m. kovo 8 d. 16.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,37 promilės etilo alkoholio. Gydytoja 16.40 val. alkotesteriu atliko patikrinimą, kurio metu buvo nustatytas 0,21 promilės girtumo laipsnis, taigi medicinos įstaigoje nustatytas apsvaigimo laipsnis nebeviršijo leistinos 0,4 promilės ribos. Šie objektyvūs įrodymai, pareiškėjo nuomone, kelia pagrįstas abejones dėl policijos pareigūno užfiksuoto alkotesterio parodymų ir paneigia skundžiamame nutarime padarytą išvadą, jog K. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
2.3. Skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo ne vėliau kaip per valandą, po to kai jam atliktas tikrinimas, gali kreiptis į asmens sveikatos įstaigą prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tarp pirmojo policijos pareigūno tikrinimo alkotesteriu (15.33 val.) ir kraujo mėginio paėmimo sveikatos įstaigoje (16.35 val.) praėjo 1 valanda 2 minutės, po antrojo patikrinimo alkotesteriu (15.49 val.) iki atvykimo į sveikatos įstaigą nebuvo praėjusi nei valanda, t. y. 46 minutės.
2.4. Teigiama, kad patikros alkotesteriu rezultatai prieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams, t. y. ištirtas kraujo ėminys paneigia policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuotą neblaivumo laipsnį. Pateikiama teismų praktika, kai skiriama ekspertizė, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatų ir teismo medicinos specialisto išvados dėl kraujo. Taip pat pabrėžiama, kad esant galimybei kitomis priemonėmis pašalinti prieštaravimus tarp skirtingu laiku skirtingais metodais užfiksuotų alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo rezultatų, ekspertizės skyrimas nebūtinas. Taip pat pateikiama teismų praktika, kai patikros alkotesteriu rezultatai prieštaravo kraujo ėminio tyrimo rezultatams ir teismas kraujo ėminio tyrimo rezultatus vertino kaip patikimesnį įrodymą, dėl ko asmenys nebuvo traukiami administracinėn atsakomybėn.
2.5. Pažymima, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas ir kaltė. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti nustatytas konkretus neblaivumo laipsnis, kuris nekelia abejonių. Nagrinėjamu atveju abejonės liko nepašalintos, todėl nutarimą priėmusi vyriausioji tyrėja negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados, kad K. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymiai. Taip pat pabrėžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, kuris, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistas, kadangi abejonės dėl K. G. kaltės ir neblaivumo nebuvo pašalintos. Institucija, turinti įrodinėjimo naštą, nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog K. G. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, todėl administracinio nusižengimo byla nutrauktina nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu).
2.6. Nenutraukus administracinio nusižengimo bylos, skunde pateiktas alternatyvus prašymas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams sutrumpinti iki keturių mėnesių. Šis prašymas grindžiamas ANK 34 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais dėl tinkamo bausmės (nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės) individualizavimo. Taip pat pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
2.7. Nurodoma, kad K. G. yra atsakingas, sąmoningas bei doras pilietis, dirba ir teisė vairuoti jam yra būtina tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nėra jokių duomenų apie tai, kad piktnaudžiauja alkoholiu ar daro kokius nors teisės pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymima, kad anksčiau nėra trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą būnant neblaiviu, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, po šio nusižengimo naujų administracinių nusižengimų nepadarė. Tokį pažeidimą padarė pirmą kartą ir jis yra visiškai atsitiktinio pobūdžio. Nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 promilės), dėl padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės (nebuvo sukeltas eismo įvykis), nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, K. G. netrukdė išsiaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybių, priešingai – paaiškino ir prisipažino, jog vartojo alkoholinius gėrimus, nesutiko su alkotesterio rodmenimis, tačiau nebandė išvengti teisinės atsakomybės, kas turėtų būti vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
2.8. Pareiškėjo nuomone, ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą keturiems mėnesiams. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias, ankščiau išvardintas, bylos aplinkybes.
III. Atsiliepimo į skundą argumentai
3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas G. R. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame prašo K. G. skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Skundžiamas nutarimas Nr. 10-ANR-N-10660-2023 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais faktinio ir teisinio pagrindo nėra. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, alkotesterio parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžiaga, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą. K. G. nustatytas girtumo laipsnis (0,43 promilės) viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilės). Nekyla abejonių, jog K. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
3.2. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai kelia klausimą dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. K. G. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės individualizuotos tinkamai, sankcijos ribose ir atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
3.3. Pažymima, kad teismų praktikoje administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pareiškėjas nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Išskirtine aplinkybe galėtų būti laikoma nedidelis veikos pavojingumas, tačiau pareiškėjo padarytas nusižengimas priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių nusižengimų transporto bei kelių srityje ir nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.
3.4. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatymo leidėjas transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam įvertino kaip vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl už jo padarymą numatė griežtą sankciją. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jo padaryta veika nesukėlė jokių realių pasekmių ir niekas nenukentėjo, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Institucijos vertinimu, pažeidėjas elgėsi itin nerūpestingai ir aplaidžiai ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių.
3.5. Teigiama, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, teismų praktikoje taip pat nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Pažymima, kad pareiškėjas iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau akivaizdu, jog ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Pareiškėją charakterizuojantys duomenys ir jo nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
4. Teismo posėdžio metu K. G. pakartojo faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nurodytas skunde. Nagrinėjamo įvykio dieną jis išgėrė keletą taurių šampano moters dienos proga, tačiau buvo praėjusios dvi valandos ir jis jautėsi gerai. Jam kelia abejonių policijos pareigūnų užfiksuoti alkotesterio rodmenys – tai, jog po dviejų pūtimų buvo nustatytas tas pats girtumo laipsnis – 0,45 promilės. Tą dieną snigo, buvo dargana, alkotesteris buvo laikomas tai mašinoje, tai lauke, todėl galėjo būti sugedęs – paveiktas drėgmės. Po antrojo alkotesterio matavimo praėjus 50 min. kitu alkotesteriu medicinos įstaigoje pamatavus girtumą buvo nustatytas 0,21 promilės girtumas, taigi per 15 min. turėjo sumažėti 0,07 promilės. Po policijos pareigūnų atliktų matavimų alkotesteriu nebuvo jokio pokyčio, todėl, jo vertinimu, antras matavimas nebuvo įvykdytas, t. y. antrojo matavimo rezultatas yra nepatikimas. Jam išreiškus abejones ir norą atlikti trečią matavimą, policijos pareigūnai nesutiko, nurodė, kad pakanka dviejų matavimų ir atsisakė atlikti trečiąjį. Automobilis jam reikalingas, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini). Teisė vairuoti transporto priemones atimta jau 5 mėnesius - jo vertinimu, šis terminas yra pakankama bausmė už nustatytą 0,45 promilės girtumą.
5. Teismo posėdžio metu K. G. atstovas advokatas Girdutis Vainius nurodė, kad jis palaiko K. G. skundo motyvus. Skundžiamas nutarimas priimtas neištyrus visų byloje esančių įrodymų ir nepašalinus abejonių. Abejones kelia alkotesterio parodymai, kurie užfiksuoti policijos pareigūnų, o būtent tai, kad alkotesterio parodymai po dviejų pūtimų buvo vienodi –0,45 promilės (įvertinus paklaidą - 0,43 promilės). Technika genda, todėl negalima atmesti galimybės, jog alkotesteris buvo sugedęs. Įstatymų numatytu terminu K. G. nuvyko į medicinos įstaigą ir alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,21 promilės girtumas, o kraujyje nustatyta 0,37 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šie įrodymai skundžiamame nutarime nėra išanalizuoti ir dėl jų nepakankamai pasisakyta. Tarp trijų alkotesterių parodymų yra skirtumai ir tai rodo, kad yra abejonės, kurios turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Jeigu teismas manytų, kad vis dėl to administracinis pažeidimas buvo padarytas, prašoma sutrumpinti vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą iki 4 mėnesių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. K. G. yra nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą.
7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas. Pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).
9. K. G. neginčija aplinkybės, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Skundu iš esmės ginčijamas policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuotas neblaivumo laipsnis, kurį K. G. ir jo atstovo advokato vertinimu paneigia medicinos įstaigoje ištirtas kraujo ėminys. Šios abejonės skundžiamame nutarime liko nepašalintos ir vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, turi būti laikoma, kad K. G. veiksmuose nėra nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymiai.
10. Vertindamas šiuo argumentus teismas pažymi, kad K. G. 2023 m. kovo 8 d. 15.33 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) K. G. blaivumą patikrinus alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0090, patikros sertifikato Nr.1916620, 2023 m. kovo 8 d. 15.33 val. nustatytas 0,45 promilės neblaivumas, 15.49 val. - 0,45 promilės neblaivumas, kuris įvertinus paklaidą apskaičiuotas kaip 0,43 promilės neblaivumas (bylos lapas 15-16). K. G. nuvykus į Respublikinį priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) skyrių pasitikrinti neblaivumo, 2023 m. kovo 8 d. 16.40 val. alkotesteriu nustatytas 0,21 promilės neblaivumas (bylos lapas 25-26). Atlikus kraujo, paimto 2023 m. kovo 8 d. 16.35 val., tyrimą nustatyta mažiausia koncentracija 0,37 promilės etilo alkoholio (bylos lapas 23). Visi išvardinti K. G. neblaivumo patikrinimai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių.
11. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014 yra išaiškinęs, jog policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai ir nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog priešingai nei plačiai dėstoma skunde, kraujo tyrimo rezultatams nėra ir negali būti suteikiama išskirtinė (didesnė) įrodomoji galia prieš kitus įrodymus.
12. Nagrinėjamu atveju tai, kad alkoholio koncentracija kraujyje ir iškvėptame ore praėjus apie valandai laiko po pirmojo patikrinimo sumažėjo, nepaneigia to, jog K. G. sustabdžius policijos pareigūnams ir patikrinus jo blaivumą buvo nustatytas 0,43 promilės (įvertinus paklaidą) neblaivumas. Alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai nustatinėjo K. G. blaivumą, patikros sertifikatas galiojo (bylos lapas 17), todėl pagrindo abejoti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie K. G. neblaivumo laipsnį tuo metu, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, ir bylą nutraukti nėra. Taip pat aplinkybė, jog policijos pareigūnų nustatytas neblaivumo laipsnis įstatyme numatytą ribą, nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė, viršijo nežymiai, nesuteikia pagrindo bylą nutraukti.
13. Priešingai nei nurodoma skunde, skundžiamas nutarimas yra motyvuotas, paremtas išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstas bylos medžiaga, įvertinta įrodymų visuma. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas K. G., savaime nereiškia, kad buvo nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas daro išvadą, kad K. G. nustatytas neblaivumo laipsnis atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalies dispoziciją, todėl K. G. nubaustas pagrįstai ir teisėtai.
14. Skunde taip pat ginčijamas K. G. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas - prašoma atsižvelgti į tai, kad K. G. netrukdė išsiaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes, paaiškino ir prisipažino, jog vartojo alkoholinius gėrimus, nebandė išvengti teisinės atsakomybės, todėl pripažintina K. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teigiama, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams sutrumpinti iki keturių mėnesių. Šis prašymas grindžiamas, be kita ko, ir K. G. charakterizuojančiais duomenimis.
15. Skunde iš esmės ginčijamas tik administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pagrįstumas, prašant taikyti trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą.
16. Spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo pagrįstumo ir termino teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
17. K. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
18. Nagrinėjamu atveju K. G. buvo skirta 850 eurų bauda, kurios dydis artimas minimaliam, ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui – šešiems mėnesiams, kartu taikant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių. Administracinio poveikio priemonių terminas paskirtas atsižvelgus į paties K. G. institucijai pateiktą prašymą (bylos lapas 24).
19. Institucija, paskyrusi minėtą nuobaudą bei poveikio priemonę, atsižvelgė ir įvertino K. G. asmenybę ir tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors teismo posėdžio metu K. G. ir jo atstovas teigė, kad skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė nepagrįstai nepripažino K. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole K. G. savo ranka įrašė žymą, kad jis nesutinka vairavęs neblaivus (bylos lapas 15), taigi, nors K. G. ir pripažino prieš nagrinėjamą įvykį išgėręs alkoholinių gėrimų, tačiau neigė esminius požymius, būtinus jo veiksmus pripažinti kaip atitinkančius ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. tai, kad transporto priemonę jis vairavo neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės). Akivaizdu, kad asmeniui nelaikant savo veiksmų neteisėtais, imantis aktyvių veiksmų, siekiant paneigti savo elgesio priešingumą teisei, jo gailestis, būtinas ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui, laikytinas deklaratyvaus pobūdžio. Kita vertus, kaip minėta, administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios terminą K. G. prašo sutrumpinti, K. G. skirta minimaliam terminui, taigi net ir pripažinus K. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagrindo švelninti jam skirtą administracinio poveikio priemonę nėra.
20. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos, t. y. administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, Nr. 2AT-42/2013, Nr. 2AT-17/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-188-211/2018, Nr. AN2-198-870/2018 ir kt.).
21. Kaip išskirtines aplinkybes, galinčias būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, K. G. nurodo tai, kad jis yra atsakingas, sąmoningas bei doras Lietuvos Respublikos pilietis, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į priklausomybės ligų įskaitą, nėra teistas ar baustas administracinėmis nuobaudomis, dėl jo padaryto pažeidimo sunkių pasekmių nekilo, o teisė vairuoti jam reikalinga darbui.
22. Šioje nutartyje jau minėta, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo atsižvelgta į K. G. padarytos veikos pobūdį, dėl ko K. G. buvo skirta artima minimaliai ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda bei administracinio poveikio priemonė, nustatant minimalų sankcijoje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą. Priimant skundžiamą nutarimą buvo įvertintos tiek K. G. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, tiek jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas.
23. Teismas pažymi, kad didžioji dalis K. G. nurodomų jo savybių, jo nuomone leidžiančių jį vertinti kaip išskirtinę asmenybę, kuriai turėtų būti skirta švelnesnė nei įstatymų leidėjo įtvirtinta administracinio pobūdžio priemonė (jis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į priklausomybės ligų įskaitą, nėra teistas ar baustas administracinėmis nuobaudomis), nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas: nors K. G. akcentuoja, kad jis nėra teistas ar baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau teismas pažymi, kad teisės normų laikymasis yra kiekvieno asmens pareiga, kurios nevykdymas sąlygoja teisės normų sankcijose įtvirtintas pasekmes. Kita vertus, nors K. G. teigia, kad dėl jo padaryto pažeidimo sunkių pasekmių nekilo, tačiau teismas pažymi, kad dėl šių K. G. veiksmų kilus sunkioms pasekmėms, būtų vertinamas jo veiksmų atitikimas ne ANK, bet baudžiamajam įstatymui.
24. Prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, K. G. nurodo, kad šis nusižengimas yra atsitiktinis, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui. Vertindamas šiuos argumentus teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, o būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis (administracinės bylos Nr. N¹-1524/07, Nr. N-34/07, Nr. N¹-413/07). K. G. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. K. G., nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, tai yra jo netinkamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą nuobaudą. Dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
25. Negalima nepastebėti ir to, jog, kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro, 2022 m. kovo 16 d. administraciniu nurodymu K. G. nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę leistiną greitį jis viršijo 12 km/h, o 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu, pakeistu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi – už tai, kad vairuodamas transporto priemonę leistiną greitį jis viršijo net 62 km/h. Nors nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu galiojo tik pirmoji iš šių nuobaudų, tačiau šie baustumai neleidžia K. G. charakterizuoti kaip išimtinai pavyzdingo vairuotojo, kas ypač svarbu svarstant galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad K. G. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo neskirti K. G. administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su visuomenės interesu į kelių eismo saugumą. K. G. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, taigi K. G. skundas netenkintinas ir Vilniaus apskrities vyriausio policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. K. 2023 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. 10-ANR-N-10660-2023 paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausio policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. K. 2023 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-10660-2023 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.