Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybė traukiamam asmeniui V. T., jo atstovui advokatui K. D.,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui R. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) viršininkės A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimo, V. T. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3.1. Skunde nurodoma, kad V. T. kaltė įrodyta surinktų duomenų ir įrodymų visetu, o Kauno apylinkės teismas, vertindamas įrodymus padarė esminius procesinius teisės normų pažeidimus vertindamas byloje surinktus įrodymus. Teismas savo išvadas dėl V. T. kaltės (ne)buvimo padarė remdamasis pavienių įrodymų vertinimu, nevertindamas jų visumos, suteikdamas prioritetą V. T. paaiškinimams prieš kitus bylos įrodymus. Iš apylinkės teismo nutarimo nenustatyta, kad būtų paneigtas eismo įvykio kilimo faktas.

5.4. Atsiliepime teigia, kad V. T. kaltės turinys ir jį pagrindžiantys duomenys nenurodyti, tiesioginis priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir padarinių nenustatytas. V. T. parodė, kad nesuvokė sukėlęs eismo įvykį. Nukentėjusysis D. B. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galėjo nejusti sukėlęs eismo įvykį. Policijos pareigūnas teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad darė prielaidą, kad V. T. apgadino kitą transporto priemonę. Šios bylos tyrimo metu netirta ir nenustatyta ar tikrai būtent šio eismo įvykio metu buvo padaryti apgadinimai automobiliui Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Neįrodyta, kad V. T. vartojo alkoholį žinodamas ir suprasdamas, kad padarė eismo įvykį. V. T. nepadarė ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo. Bylos duomenimis nėra objektyviai ir neginčytinai nustatytas tyčinis neteisėtas V. T. pasišalinimas iš eismo įvykio, nes neįmanoma suprasti, kad esi sukėlęs eismo įvykį jeigu svetimo turto apgadinimo nesimato net dienos metu. Policijos pareigūno nutarime padarytos išvados dėl aptariamo nusižengimo sudėties V. T. veiksmuose buvimo ir įvykio aplinkybių ištyrimo vengimo paremtos tik prielaidomis. Vadovaujantis byloje esančia vaizdo medžiaga yra aišku, kad joks kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimas (apgadinimas) nebuvo padarytas, t. y. eismo įvykio nebuvo.

9. Institucijos atstovas R. K. Kauno apygardos teismo posėdyje nurodė, jog buvo gauta pažyma dėl vieno automobilio ir dėl kito raštas, ką susumavus, žalos suma neviršijo 750 Eur. Tai, kad buvo eismo įvykis ir buvo atsitrenkta į Lexusą, buvo pastebėta peržiūrėjus vaizdo įrašą.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas tenkinamas.

10. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju Institucijos apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir neteisingai V. T. atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo bylą, nes jis sukėlė eismo įvykį, padarė žalą, iš jo pasišalino ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Apylinkės teismas įvertino, jog V. T., nesupratęs, kad padarė eismo įvykį, neturėjo pareigos pasilikti įvykio vietoje bei nevartoti alkoholio, todėl jokių ANK požiūriu neteisėtų veiksmų jis nepadarė. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas su apylinkės teismo vertinimu nesutinka ir tokius teismo argumentus atmeta kaip prieštaraujančius bylos įrodymų visumai bei vertina, jog apylinkės teismas per daug sureikšmino V. T. parodymus ir jų nevertino kartu su kitais byloje esančiai duomenimis. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, skundą nagrinėjantis teismas, sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai V. T. atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.

11. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

13. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

16. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, kai vairuotojas pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 850 Eur iki 2 000 Eur.

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (redakcija galiojanti nuo 2018-01-01) patvirtintas 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Taigi, atsakomybė pagal inkriminuotą ANK 426 straipsnio 1 dalį kyla, kai žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 750 Eur.

18. Pagal KET 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 150.10 punktas draudžia sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 219 punkte yra apibrėžtos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Tuo tarpu KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. KET 221 punktas įtvirtina draudimą, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti. KET 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

19. Byloje neginčijama, kad V. T. po inkriminuoto eismo įvykio vartojo alkoholį, tačiau nesutinkama, kad V. T. sukėlė eismo įvykį, padarė žalą ir iš jo pasišalino. V. T. teigia, kad nebuvo nustatyta padaryta žala abiem automobiliams, o vaizdo įraše užfiksuoto, kaip pats nurodo, prisilietimo prie automobilio Lexus jis nejautė. Sutinka, kad per arti prisiparkavo prie Opelio, bet jo veidrodėlio nesugadino, galėjo jį tik užlenkti. Todėl byloje kilo pagrindas nustatyti ar V. T. sukėlė eismo įvykį, padarė žalą ir tyčia iš eismo įvykio pasišalino.

20. Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, tai yra, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3/2013, 2AT-54/2014, 2AT-70/2014 ir kt.). Pažymėtina, jog priešingai nei nurodo V. T., tai, kad automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkimo smūgis į automobilį „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo toks stiprus, kad jo nepajusti buvo neįmanoma, patvirtina visų pirma vaizdo įrašas. Iš vaizdo įrašo nustatyta, jog nuo smūgio automobilis „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelis kartus sulinguoja, tad akivaizdu, kad lengvojo automobilio vairuotojas V. T. negalėjo nepajusti tokio stipraus smūgio, nuo kurio kitas automobilis akivaizdžiai ir stipriai sujuda. Priešingi V. T. teiginiai, jog jis nejuto atsitrenkimo, laikytini tik jo gynybine versija, kurią paneigia objektyvūs bylos duomenys, t. y. jau minėtas vaizdo įrašas bei nukentėjusiojo D. B. parodymai apeliacinėje instancijoje, nurodant, kad tai buvo ne šiaip prisilietimas, o smūgis, nuo kurio jo automobilis sujudėjo, jis kaip 17 metų vairavimo stažą turintis vairuotojas gali pasakyti, jog tokio smūgio nepajausti neįmanoma, juolab po šio atsitrenkimo jo automobiliui Lexus buvo padaryti sugadinimai, neveikė parkavimo sensorius. Be to, įvertinus bylos duomenis, teismas sutinka su nukentėjusiojo D. B. atsiliepime nurodyta aplinkybe, jog kadangi atsakomybėn patraukto asmens vairuotas automobilis Citroen Berlingo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) turi galinio bamperio parkavimo jutiklius, galinio vaizdo kamerą, todėl objektyviai nebuvo įmanoma negirdėti cypiančių parkavimo jutiklių, nematyti situacijos per galinio vaizdo kamerą, dėl ko nebuvo įmanoma nematyti, negirdėti ir nejusti kontakto su kitu automobiliu. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kurias patvirtina minėtas vaizdo įrašas ir nukentėjusiojo D. B. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, V. T. akivaizdžiai pajutęs minėtą smūgį į automobilį Lexus ir supratęs, kad jam nepavyks automobilio priparkuoti šalia šio automobilio „Lexus IS 250“, jis (V. T.) nusprendė savo automobilį toliau parkuoti šalia kito automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet tai padarė vėlgi kliudydamas minėtą Opel automobilį, jo veidrodėlį, jį sugadindamas (nulenkdamas ir sulaužydamas). Pastebėtina, kad kaip matyti iš bylos duomenų, fotonuotraukų, V. T., parkuodamas savo automobilį jau kitoje vietoje, šalia automobilio Opel Insignia, paliko vertinant protingumo principais nepaaiškinamai mažą tarpą tarp automobilių, kelių centimetrų, kaip pats apygardos teismo posėdžio metu pripažino, apie 5 cm tarpą, pro kurį automobilio Opel vairuotojas negalėjo nei įlipti, nei išlipti. Toks V. T. prisiparkavimas šalia Opel automobilio pažeidžia KET 150.10 punktą, draudžiantį sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Be to, V. T., kaip didelę, daugiau kaip 40 metų vairavimo patirtį turintis vairuotojas, turėjo suvokti, jog taip arti besiparkuojant, paliekant nuo šalia esančio automobilio, šalia kurio parkuojamasi, keleto centimetrų tarpą, yra rizikuojama kliudyti kitą automobilį ar jau bent atsikišusias jo dalis, elementus, kaip kad šiuo atveju buvo kliudytas automobilio Opel šoninis veidrodėlis. Tai, kad ant V. T. vairuoto automobilio Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo priekinio sparno liko įbraukimas, rodo, jog kontaktas tarp automobilių buvo braukiamojo pobūdžio ir tai turėjo sukelti neįprastą būdingą braukimui (kontaktas tarp metalinių, metalinio ir plastmasinio paviršių) garsą, kurio negirdėti ir nejausti patyrusiam vairuotojui, įvertinus įvykio vietą (miegamasis kvartalas), įvykio laiką (nakties metu), nebuvo kliūčių.

21. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismas pažymi, kad tiek apylinkės, tiek apygardos teismo posėdžių metu duoti V. T. parodymai, jog jis parkuodamas savo transporto priemonę nejautė smūgio į Lexus automobilį, nejautė ir negirdėjo Opel automobilio veidrodėlio sugadinimo, vertinami kritiškai ir laikytini tik jo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, be to juos paneigia bylos duomenų visuma. Pažymėtina, kad V. T. inkriminuotu įvykio laiku ir vietoje, parkuodamas savo transporto priemonę, kliudė net dvi transporto priemones: Lexus ir Opel. Kaip minėta, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti automobilių susidūrimo momentas, akivaizdžiai „plika akimi“ matomas labai stiprus smūgis į Lexus automobilį, nuo kurio Lexus automobilis smarkiai sujuda, taip pat matyti paties V. T. išlipimas iš automobilio ir ėjimas apžiūrėti Lexus ir Opel automobilių ir vėliau pasišalinimas iš eismo įvykio vietos – ėjimas namo griuvinėjant, kur paties V. T. nurodymu, jis vartojo alkoholį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog V. T. nejautė susidūrimo su Lexus automobiliu, nejautė, jog kliudė automobilio Opel veidrodėlį, nes ankščiau minėti objektyvūs bylos duomenys patvirtina, jog tokio stipraus smūgio į automobilį Lexus nejausti buvo neįmanoma, kaip ir nebuvo įmanoma nejausti kito automobilio Opel padarytų sugadinimų dėl nulaužto veidrodėlio, o paties V. T. nurodymas, kad jis nei smūgio į Lexus automobilį nei Opel automobilio veidrodėlio nulaužimo nejautė, pirmos instancijos teismo turėjo būti vertinamas ypač kritiškai, nes jį paneigia ankščiau minėti objektyvūs bylos duomenys. Pabrėžtina, kad vaizdo įrašas patvirtina ne tik minėtas V. T. automobilio parkavimo aplinkybes, padarant eismo įvykį, kliudant dvi transporto priemones, bet ir tai, kad V. T. priparkavęs savo automobilį prie Opel automobilio išlipa pasižiūrėti būtent į tą vietą, kur yra kliudytas ir nulaužtas veidrodėlis, tačiau nieko nedaręs (neieškojęs automobilių savininkų, nekvietęs policijos pareigūnų) nueina namo. Iš to akivaizdu, jog V. T. suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir turėjo apie jį pranešti bei laukti jo aplinkybių nustatymo, o ne pasišalinti iš eismo įvykio vietos, eiti namo ir vartoti alkoholinius gėrimus.

22. Nors V. T. viso proceso metu savo kaltę neigė, nurodydamas, jog eismo įvykio nesukėlė, nes nejautė nei vieno iš dviejų sugadintų automobilių kliudymo, be to pasak atsakomybėn patraukto asmens nebuvo nustatytas minėtiems automobiliams padarytos žalos faktas, tačiau jo parodymai paneigti byloje esančių duomenų visuma. Pažymėtina, kad vertinant V. T. versijos pagrįstumą (jog jis nejautė kontaktų tiek su automobiliu Lexus, tiek su automobiliu Opel, bei jiems jokios žalos nepadarė), tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų D. B. ir R. B. nurodytos įvykio aplinkybės (nuo įvykio metu buvusio stipraus smūgio D. B. automobiliui Lexus buvo padaryta žala – sugadintas parkavimo daviklis ir įbrėžtas priekinis bamperis, bei R. B. automobiliui Opel sulaužytas veidrodėlis, jį per stipriai užlenkiant) viso proceso metu buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai. Nukentėjusieji ir apygardos teisme apklausti parodė, kad jų automobilių sugadinimai atsirado dėl šio eismo įvykio, iki kurio automobiliai buvo tvarkingi, be jokių sugadinimų, su galiojančiomis technikinėmis apžiūromis. Nukentėjusiųjų parodymus dėl įvykio metu jų automobiliams padarytos žalos patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, fotonuotraukos, draudimo bendrovės pateikti rašytiniai duomenys, todėl netikėti nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Netikėti aukščiau paminėtais nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad jie tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusieji nėra susiję su atsakomybėn patrauktu asmeniu jokiais ryšiais, byloje nėra duomenų, rodančių, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas turi pagrindą pripažinti, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino selektyviai, suteikdamas prioritetą atsakomybėn patraukto asmens V. T. paaiškinimams prieš kitus bylos įrodymus, nevertindamas bylos duomenų visumos.

23. Kaip matyti iš byloje esančių draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo pateiktų duomenų, nukentėjusiajam R. B. dėl sugadinto automobilio OPEL INSIGNIA SPORTS TOURER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo išmoka – 215,29 Eur buvo išmokėta 2025-02-17 pagal „ERGO Insurance SE“ sudarytą remonto darbų sąmatą už kairės pusės veidrodėlio korpuso apgadinimą. Kaip nurodė minėta draudimo bendrovė, šis automobilis draudiko apžiūrėtas nebuvo, tačiau kliento pateikta informacija iš eismo įvykio vietos buvo aiški, padaryti apgadinimai buvo akivaizdūs, kad apskaičiuoti automobiliui padarytą žalos dydį. Taip pat minėta draudimo bendrovė nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ už D. B. priklausantį automobilį LEXUS IS 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo išmoka – 489,58 Eur buvo išmokėta 2025-03-19 (392,43 Eur) ir 2025-03-28 (97,15 Eur) pagal faktiškai atlikto remonto pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Pažymėtina, kad šis automobilis buvo apžiūrėtas remonto įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristačius remontui, buvo nustatytas priekinio bamperio bei atstumo daviklio pažeidimas. Netikėti minėtos įmonės pateikta sąmata nėra jokio pagrindo, juolab pagal ją pati draudimo bendrovė, pripažindama eismo įvykį draudiminiu įvykiu, atlygino padarytą žalą, t. y. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilio Lexus įvykio metu patirtų sugadinimų remontą. Pažymėtina, kad ir administracinių nusižengimų tyrimo metu buvo išreikalauta ir administracinio nusižengimo medžiagoje yra pateikti duomenys dėl eismo įvykio metu sukeltos žalos dydžio, neviršijančio penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (AN bylos medžiagos b. l. 35-37). Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms atmestinas kaip nepagrįstas V. T. gynėjo argumentas, kad neaišku kaip nustatyta, jog žalos dydis neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

24. Apygardos teismas pažymi, kad tiek iš nukentėjusiųjų parodymų, tiek iš vaizdo medžiagos, fotonuotraukų, tiek iš draudimo bendrovės pateiktų duomenų akivaizdu, jog eismo įvykis V. T. sukeltas buvo, jo metu buvo padaryta žala (viso 704,87 Eur), neviršijanti penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, kuri buvo tinkamai nustatyta draudimo bendrovės ir pagrįsta pateiktais į bylą duomenimis (sąmatomis, pranešimais apie draudimo išmokas ir fotonuotraukomis), bei atlyginta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nurodyta darbų kaina. Be to, kaip jau minėta, nėra pagrindo netikėti ir apygardos teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiųjų parodymais dėl jiems priklausantiems automobiliams padarytų pažeidimų. Vien tai, kad pats nukentėjusysis D. B. ryte nematė padarytų pažeidimų savo automobiliui Lexus, nepaneigia aplinkybės, kad V. T. sukėlė eismo įvykį, padarydamas minėtam automobiliui sugadinimus, kurie tyrimo eigoje ir buvo nustatyti. Nukentėjusysis D. B. nurodė, kad pažeidimus pastebėjo tik po to kai važiuojant pastebėjo neveikiantį atstumo daviklį, o peržiūrėjęs vaizdo medžiagą pamatė smūgį į jo automobilį, po ko nuvalęs automobilio purvą pastebėjo įlenkimą daviklyje, įbrėžimus bamperyje, kurie matomi ir byloje esančiose fotonuotraukose, bei naujai apygardos teismo į bylą iš draudimo bendrovės išreikalautose fotonuotraukose. Be to, šio nukentėjusio D. B. parodymus, kad automobilio sugadinimai padaryti būtent V. T. sukelto eismo įvykio metu, patvirtina aukščiau aptartas vaizdo įrašas, iš kurio akivaizdžiai matomas atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio atsitrenkimas – stiprus smūgis į nukentėjusiojo automobilį Lexus. Taip pat pabrėžtina, kad automobilio Opel veidrodėlis buvo akivaizdžiai sugadintas, jį nulaužiant. Tai patvirtina tiek nukentėjusiųjų parodymai (R. B. apygardos teisme pabrėžė, kad iki įvykio veidrodėlis buvo geras, po to sugadintas, draudimas pripažino įvykį draudiminiu, išmokėjo išmoką; D. B. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teisme parodė, kad veidrodėlis buvo nulaužtas), tiek fotonuotraukos esančios byloje (b. l. 129, 131-133). Taigi, šių objektyvių duomenų visuma pagrindžia V. T. kaltę padarius inkriminuotus KET pažeidimus – sukėlus eismo įvykį ir jo metu padarius žalą tiek Opel, tiek Lexus automobiliams, kuomet padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur), bei pasišalinus iš įvykio vietos, nesusisiekus nei su nukentėjusiaisiais asmenimis, kurių turtą apgadino, nepildžius eismo įvykio deklaracijų, taip pat nesikreipus į policijos pareigūnus, tam, kad užfiksuoti eismo įvykio faktą, o sąmoningai pasitraukus iš įvykio vietos, taip tyčia ignoruojant eismo dalyviams keliamas pareigas ir siekiant išvengti ar sušvelninti atsakomybę dėl eismo įvykio ar kitų aplinkybių.

25. Nors V. T. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog tik tarnybiniame pranešime nurodytas jam nustatytas neblaivumas, o pačio neblaivumo nustatymo akto nėra, tačiau su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos (AN bylos medžiagos b. l. 17), 2025 m. vasario 9 d. 11:50 val. surašytas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog V. T. pirmo patikrinimo metu 11:05 val. nustatytas 0,82 prom., o antro 11:23 val. – 0,74 prom., su patikrinimo rezultatais V. T. sutiko, pasirašė minėtą aktą, juolab savo paaiškinime dėl eismo įvykio V. T. pripažino, kad vartojo alkoholį ryte, valgydamas pietus, jam 11:24 val. nustatytas 0,74 promilės (AN bylos medžiagos b. l. 16). Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu V. T. neginčijo fakto dėl jo neblaivumo nurodytu laiku.

26. Esant ankščiau nustatytoms aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems įrodymams konstatuotina, kad Institucijos buvo tinkamai nustatyta, jog V. T. 2025 m. vasario 9 d. vairuodamas transporto priemonę „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tęsdamas judėjimą toliau atbuline eiga, kliudė greta stovėjusį automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadinti minėti automobiliai, padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Be to, V. T. iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie tai nepranešęs policijai. Gavus pranešimą dėl eismo įvykio, policijos patrulių V. T. buvo surastas, ir jam buvo nustatytas 0,72 promilių neblaivumas (alkoholio vartojimo fakto po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo neginčija ir pats V. T.) ir šiais savo veiksmais jis padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

27. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu Institucijos nutarimu V. T. paskirta nuobauda – 1350 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams. Jam paskirta nuobauda Institucijos apeliaciniu skundu nėra ginčijama. Atsakomybėn patrauktas asmuo V. T. taip pat nei atsiliepime į apeliacinį skundą, nei apygardos teisme vykusio posėdžio metu nereiškė prašymų dėl nuobaudos individualizavimo. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių V. T. administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, darbinės ar šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-35-485/2022 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantas neprašė teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, o vien tai, kad asmuo dirba, vairavimas galimai būtinas darbo funkcijoms atlikti, yra nepakankama ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui, juolab asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo asmeniniams interesams turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, pažeidėjas prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

28. Pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį, už V. T. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 metų iki 5 metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Pagal ANK 423 straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Institucijos nutarimu V. T. paskirta subendrinta, už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, ir vidutiniam terminui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo individualizuoti tinkamai, įvertinus tiek administracinių nusižengimų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, nurodant, kad V. T. penkių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas net 12 kartų už KET pažeidimus, nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą, atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis praeityje baustas daugybę kartų administracine tvarka (iš informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų matyti, kad baustas administracine tvarka viso 23 kartus; iš AN registrų išrašo už 5 metus- baustas 12 kartų), turi galiojančių administracinių nuobaudų, tai, kad padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini atsitiktiniais, yra akivaizdus atsakomybėn patraukto asmens polinkis daryti KET pažeidimus, kurie savo esme tik sunkėja, net ir po šių inkriminuotų administracinių nusižengimų asmuo polinkio nesilaikyti KET neatsisakė, nes vėlei baustas du kartus, todėl institucijos nutarimu paskirtos nuobaudos laikyti per griežta apygardos teismas neturi pagrindo, juolab asmeniui nebuvo skirtas galimas automobilio konfiskavimas. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidėjui paskirta galutinė subendrinta nuobauda yra proporcinga jo padarytiems nusižengimams, asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir visuomenės interesą bei yra tinkama ANK 22 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai V. T. atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, todėl panaikintinas Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimas ir paliktinas galioti Institucijos 2025 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-11586-2025 (ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2025 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-11586-2025.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.