- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-1463-653/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grindos būstas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GRINDA“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grindos būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-34140-933/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GRINDA“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Grindos būstas“ dėl pažeistos teisės į juridinio asmens pavadinimą gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „GRINDA“ ieškiniu (e. b. l. 1–5) prašė įpareigoti atsakovę UAB „Grindos būstas“ pakeisti savo pavadinimą, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovės UAB „GRINDA“ pavadinimą, taip, kad jame jokia forma ir jokiame linksnyje nebūtų vartojamas žodis „Grinda“, ir pakeistą juridinio asmens pavadinimą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „GRINDA“ yra nuo 1996 m. veikianti ir Juridinių asmenų registre įregistruota bendrovė, kurios steigėja ir vienintelė akcininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Bendrovė įsteigta Vilniaus miesto savivaldybės viešosioms paslaugoms (poreikiams) tenkinti. UAB „GRINDA“ įstatuose nustatyti bendrovės veiklos objektai, tarp kurių daugiabučių namų ir pastatų bendrojo naudojimo objektų administravimas, pastatų ir statinių priežiūra, pastatų inžinerinių sistemų techninė priežiūra ir eksploatavimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-12-09 priėmė įsakymą Nr. 30-2727 „Dėl asmenų, pretenduojančių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, įrašymo į sąrašą“, kuriuo įrašė ieškovę į asmenų, pretenduojančių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą. Kai ieškovė buvo įtraukta į sąrašą, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre 2017-01-17 buvo įregistruota bendrovė UAB „Grindos būstas“, kurios pavadinime vartojamas tapatus žymuo (žodis Grinda kilmininko linksnyje), kuris jau daugiau kaip 20 metų naudojamas ieškovo UAB „GRINDA“ pavadinime. Pavadinimas UAB „Grindos būstas“ sudarytas iš įmonės teisinę formą nusakančio (UAB – uždaroji akcinė bendrovė) įmonės rūšinio pavadinimo bei iš tiesioginės reikšmės žodžio (būstas) ir simbolinio pavadinimo (Grindos). Tokia UAB „Grindos būstas“ pavadinimo visuma leidžia tvirtinti, kad juridinio asmens pavadinime žodis „Grindos“ yra akivaizdžiai dominuojantis (pagrindinis), t. y. šis žodis yra stiprusis ir pagrindinis juridinio asmens pavadinimo elementas, kuris parodo kieno yra būstas, t. y. Grindos. UAB „GRINDA“ naudojamame juridinio asmens pavadinime žodis „Grinda“ yra vienintelis ir dominuojantis pavadinimo elementas. Be to, ieškovė juridinio asmens pavadinime žymenį „Grinda“ naudoja ne tik kaip juridinio asmens pavadinimą, bet ir kaip prekės ženklą, skirtą teikiamoms paslaugoms atskirti nuo kitų juridinių asmenų teikiamų paslaugų. Ieškovės prekės ženklas 1997-12-02 įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure. Žymens „Grinda“ naudojimas ne tik kaip juridinio asmens pavadinimo, bet ir kaip prekės ženklo, ieškovės naudojamam juridinio asmens pavadinimui suteikia daugiau išskirtinumo ir didesnį skiriamąjį poveikį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės pavadinimas UAB „Grindos būstas“ yra klaidinamai panašus į ieškovės UAB „GRINDA“ pavadinimą. VĮ Registrų centro duomenimis, vienintelė UAB „Grindos būstas“ akcininkė yra UAB „Skolos LT“, o jos vienintele akcininke yra UAB „Mano Būstas“. Viešai skelbiamais duomenimis pagrindinės UAB „Mano Būstas“ veiklos kryptys – daugiabučių namų ir komercinės paskirties pastatų priežiūra, o UAB „Skolos LT“ yra „Mano Būstas“ įmonių grupės bendrovė, kuri išskirtinai specializuojasi ikiteisminiame bei teisminiame skolų išieškojime (valdyme). Taigi, tiek ieškovė UAB „GRINDA“, tiek „Mano Būstas“ įmonių grupė, kuriai taip pat priklauso UAB „Grindos būstas“, vykdo veiklą (ar ketina vykdyti) toje pačioje paslaugų rinkoje (daugiabučių namų ir komercinės paskirties pastatų priežiūros), o tai reiškia, kad jos yra konkurentės, todėl panašūs tapačias paslaugas teikiančių juridinių asmenų pavadinimai neišvengiamai klaidina esamus ir būsimus klientus. Lyginant abu pavadinimus susidaro įspūdis, kad UAB „Grindos būstas“ yra UAB „GRINDA“ valdoma dukterinė bendrovė, įkurta tam tikroms, specifinėms paslaugoms teikti. Toks klaidinantis įspūdis turės įtakos ieškovo ir atsakovo teikiamų paslaugų vartotojams renkantis paslaugų teikėją. Tokiu būdu atsakovė nepagrįstai įgyja konkurencinį pranašumą dėl ieškovės vardo neteisėto naudojimo. Tai prieštarauja sąžiningos konkurencijos principams. Be to, egzistuoja reali tikimybė, jog dėl atsakovės veiklos gali būti padaryta žala ieškovės reputacijai, kadangi paslaugų gavėjai (vartotojai) atsakovę nepagrįstai tapatins su ieškove.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Grindos būstas“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 44–47).
4. Atsiliepime nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su teiginiais, jog tai, kad atsakovės pavadinime yra žodis „Grindos“, savaime lemia, jog atsakovo pavadinimas dėl to tampa klaidinamai panašus į ieškovo pavadinimą. Panašumas siejamas ne tik su pavadinime naudojamų žodžių ar žymenų tapatumu ir/ar panašumu, tačiau ar tokių žymenų ir/ar žodžių panašumas sudaro sunkumų vieną juridinį asmenį atskirti nuo kito. Dėl skirtingos vykdomos veiklos nėra pagrindo teigti, kad ieškovas gali būti tapatinamas su atsakovu. Nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovė yra konkurentai. Vien formalus veiklos detalizavimas įstatuose ir buvimas sąraše asmenų, teikiančių administravimo paslaugas, nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to atsakovė ir ieškovė yra konkurentai, nes atsakovė paminėtos veiklos šiuo metu nevykdo. Ieškovės teikiamos paslaugos, su kuriomis siejamas jo registruotas prekės ženklas, susijęs iš esmės su žemės asfaltavimu, antikorozinių transporto priemonių padengimu, inžineriniais darbais, pastatų izoliavimu, statyba ir kitomis veiklomis, kurios neturi nieko bendra su bendrojo naudojimo objektų administravimu. Tą patvirtina ieškovo logotipas, kuriame pavaizduotas kelias. Atsakovė neturi intereso ir neketina užsiimti veikla, kuriai buvo registruotas ieškovės prekės ženklas pagal pateiktą patentų biuro išrašą. Atsakovės pavadinime esantys abu žodžiai „Grindos būstas“ vertintini kaip vienodai reikšmingi ir nesudarantys pagrindo išskirti bent vieną iš jų kaip pagrindinį, stiprųjį ar dominuojantį kito žymens atžvilgiu. Atsakovė vertinama kaip galimas konkurentas bendrojo naudojimo objektų administravimo rinkoje, todėl žodžio „būstas“ panaudojimas šioje srityje veikiančių subjektų yra gana dažnas. Žodis „būstas“ netgi gali būti vertinamas kaip atsakovo akcininkų įmonės skiriamasis bruožas ir skiriamasis žymuo, esantis daugumoje įmonių grupę sudarančių bendrovių pavadinimų. Atsakovės pavadinime naudojamas kitas žodis „Grindos“ yra tiesiog vietovardis salos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) archipelage, kuris buvo pasirinktas atsižvelgiant į atsakovo viziją ir darant aliuziją į tai, jog atsakovei nusprendus vykdyti veiklą – administruoti bendrojo naudojimo objektus, jie būtų administruojami laikantis tokių standartų, vertybių bei principų, kurių laikomasi (duomenys neskelbtini) saloje, t. y. dėti pastangas, jog žmonės uždaroje aplinkoje gautų aukščiausio lygio paslaugas ir kad būtų užtikrinamas kokybiškas jų aplinkos tvarkymas ir priežiūra. Todėl ieškovės teiginiai, jog atsakovė save tapatina su ieškove ar juo labiau jos prekiniu ženklu, nepagrįsti ir atmestini. Ieškovei pradėjus vykdyti ūkinę veiklą, ieškovė nedelsiant imtųsi priemonių registruoti savo prekinį ženklą, kurio vizualika patvirtins aukščiau nurodytų teiginių pagrįstumą. Ieškovės teiginiai deklaratyvūs. Vien tai, kad atsakovės ir ieškovės pavadinimus atitinkamai sudaro du ir vienas žymuo, yra pakankamas pagrindas teigti, jog nėra nei vizualinio, nei fonetinio, nei semantinio pavadinimų panašumo, nekalbant jau apie klaidinantį atsakovės pavadinimo pobūdį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-27 sprendimu (e. b. l. 109–116) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę UAB „Grindos būstas“ pakeisti savo pavadinimą „Grindos būstas“, taip, kad jame jokia forma ir jokiame linksnyje nebūtų vartojamas žodis „Grinda“, ir pakeistą juridinio asmens pavadinimą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre; priteisė ieškovei 2 193,25 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės; priteisė iš atsakovės 4,17 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
6. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad UAB „GRINDA“, juridinio asmens kodas 120153047, įregistruota 1990-12-28, UAB „Grindos būstas“, juridinio asmens kodas 304447902, įregistruota 2017-01-17. Ieškovė yra įregistravusi prekės ženklą GRINDA, taip pat savo įstatus. UAB „Grindos būstas“ akcininkas yra UAB „SKOLOS LT“, o UAB „SKOLOS LT“ akcininkas yra UAB „Mano būstas“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-09 įsakymu Nr. 30-2727 nutarė įrašyti UAB „Grinda“ į Asmenų, pretenduojančių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą, kuris skelbiamas Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje. UAB „GRINDA“ teikė UAB „Grindos būstas“ 2017-04-12 pretenziją dėl juridinio asmens teisės į pavadinimą pažeidimo.
7. Teismas, vadovaudamasis CK nuostatomis bei teismų praktika, susijusią su juridinio asmens pavadinimu ir jo tapatumu, visuomenės suklaidinimo galimybe, taip pat vertindamas ginčo šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus argumentus, nurodė, kad atsakovės UAB „Grindos būstas“ pavadinime naudojamas terminas „Grinda“ yra dominuojantis (pagrindinis), t. y. šis žodis yra stiprusis ir pagrindinis juridinio asmens pavadinimo elementas; terminas „Grinda“ nėra bendrinis žodis; ieškovė „GRINDA“ žymenį naudoja ne tik kaip juridinio asmens pavadinimą, bet ir kaip prekės ženklą. Dalis respondentų teigė, kad UAB „Grinda“ ir UAB „Grindos būstas“ pavadinimai yra klaidinančiai panašūs. Teismas konstatavo, kad atsakovės ir ieškovės steigėjai yra skirtingo pobūdžio juridiniai asmenys. Ieškovės pavadinimas UAB „GRINDA“ yra įregistruotas daugiau anksčiau nei atsakovės pavadinimas. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, laikė, kad atsakovės pavadinimas yra klaidinančiai panašus į ieškovės pavadinimą. Lyginant abu pavadinimus, gali susidaryti įspūdis, kad UAB „Grindos būstas“ yra UAB „GRINDA“ valdoma dukterinė bendrovė, įkurta tam tikroms, specifinėms paslaugoms teikti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliantė atsakovė UAB „Grindos būstas“ pateikė teismui apeliacinį skundą (b. l. 27–32), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-34140-933/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantė taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant proceso teisės normas, sprendimas argumentuotas netiksliomis faktinėmis aplinkybėmis. Teigia, jog teismas visiškai neįsigilino į apeliantės pateiktus argumentus, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.
10. Vien tai, kad terminas „Grinda“ ieškovės pavadinime yra dominuojantis ir pagrindinis, negalėjo būti vertinamas kaip argumentas sprendimui priimti ar vien šiuo pagrindu konstatuoti klaidinamą apeliantės ir ieškovės pavadinimų panašumą. Ieškovės pavadinimą sudaro vienintelis terminas, ar raidžių darinys, todėl yra akivaizdu, kad šis vienintelis dėmuo pavadinime ir bus dominuojantis.
11. Teismas visiškai neatsižvelgė į apeliantės nurodytą aplinkybę, kad apeliantės pavadinime panaudotas žodis „Grindos“ yra siejamas su tikriniu žodžiu – (duomenys neskelbtini) (sala (duomenys neskelbtini) archipelage) atitikmeniu kilmininko linksnyje. Apeliantės vertinimu, ieškovės pavadinime esantis darinys net negali būti laikomas žodžiu ir yra nelinksniuojamas iš vis. Vien ši aplinkybė savaime paneigia ieškovės reikalavimą, o draudimas bet kokioms kitoms asmeniui drausti savo pavadinime naudoti tikrinio žodžio „Grinda“ formas skirtinguose linksniuose, yra neproporcinga ir neteisėta.
12. Teigia, jog sunkumų atskirti vieną asmenį nuo kito nekyla. Ieškovės pavadinimą sudaro vienas žymuo, tuo tarpu apeliantės – du žymenys, turintys savo prasmę bei reikšmę. Mano, jog bet kuris kitas asmuo sutiktų, kad tokie pavadinimai nėra nei panašūs, nei tapatūs. Ieškovės vienašališkai užsakytas visuomenės tyrimas/apklausa paneigia arba sumažina tokio tyrimo objektyvumą ir nešališkumą. Nebuvo paaiškinta, koks klausimas buvo užduotas respondentams ir kokia informacija jiems buvo suteikta/nesuteikta prieš gaunant atsakymą, kurio pagrindu buvo padaryta tokia išvada. Ieškovė nepateikė atsakymo į klausimą, kokiu aspektu buvo vertinamas pavadinimų panašumas, t. y. semantiniu, fonetiniu ar kt. aspektu.
13. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ginčo šalys tarpusavyje konkuruoja ar veikia toje pačioje rinkoje. Apeliantė nevykdo jokios veiklos, iš viešų ieškovės pasisakymų žiniasklaidoje matyti, jog ir pati ieškovė nevykdo daugiabučių namų administravimo veiklos. Vien formalus veiklos detalizavimas įstatuose ir buvimas sąraše nesudaro jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog dėl to ieškovė ir atsakovė yra konkurentai.
14. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog apeliantės pavadinime esantis žodis „būstas“ ir jo prasmė bei reikšmė viso apeliantės pavadinimo kontekste negali būti nuvertinama. Žodžio „būstas“ naudojimas bendrojo naudojimo objektų administravimo srityje veikiančių subjektų yra itin dažnas. Minėtas žodis net gi gali būti vertintinas kaip atsakovės akcininko įmonių grupės skiriamasis bruožas ir skiriamasis žymuo. Tuo tarpu atsakovės pavadinime naudojamas kitas žodis – (duomenys neskelbtini), yra salos vietovardis, kuris buvo pasirinktas, atsižvelgiant į atsakovės viziją ir aliuziją. Vienas iš apeliantės pavadinimo registracijos motyvų buvo ir prevencija dėl galimo ieškovės bandymo užregistruoti analogišką pavadinimą.
15. Teismas nepasisakė, kokiu pagrindu remiantis buvo padaryta išvada, kad apeliantės pavadinimas gali klaidinti visuomenę. Mano, kad neįmanoma suklaidinti visuomenės nevykdant veiklos, kadangi tokiu atveju visuomenė iš esmės netenka galimybės rinktis tarp apeliantės ir ieškovės.
16. Nesutinka su teismo sprendimu priteisti 998,25 Eur išlaidų, patirtų dėl visuomenės nuomonės tyrimo, kadangi atsakovės nuomone, toks tyrimas byloje nebuvo reikalingas apskritai. Teigia, jog analogiškos bylos yra išnagrinėjamos neatliekant tokio tyrimo. UAB „Eurotela“, atlikusi visuomenės rinkos tyrimą, yra sudariusi ne vieną sutartį su ieškove ir ieškovės pagrindine akcininke – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Atsiliepimas
17. Ieškovė UAB „Grinda“ atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 136–140), o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė taip pat prašo priteisti jos naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliantės argumentai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014, kad ji negali būti laikoma ieškovės konkurente, nes neteikia to paties pobūdžio paslaugų, nėra teisiškai reikšminga. Apeliantės argumentai dėl vizualinių prekės ženklų skirtumų, vadovaujantis LAT civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-469/2017 suformuota praktika, taip pat atmestini. Tiek ieškovė, tiek „Mano būstas“ įmonių grupė, kuriai taip pat priklauso apeliantė, vykdo veiklą (ar ketina vykdyti) toje pačioje paslaugų rinkoje (daugiabučių namų ir komercinės paskirties pastatų priežiūros), o tai reiškia, kad jos yra potencialios konkurentės, todėl panašūs tapačias paslaugas teikiančių juridinių asmenų pavadinimai neišvengiamai klaidina esamus ir būsimus klientus.
Šalies argumentai
19. Dėl apeliantės argumentų, kad jos pavadinime esantis žodis „Grindos“ nelaikytinas dominuojančiu žodžiu/žymeniu, o turi būti vertinama kaip abiejų žodžių „Grindos būstas“ visuma, taip pat dėl ginčo šalių pavadinimų reikšmės ir prasmės, bei dėl to, kad apeliantė pavadinimą įregistravo prevenciniais tikslais, pažymėjo, kad tokie apeliantės argumentai prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir LAT formuojamai praktikai šios kategorijos bylose.
20. Analizuojant apeliantės UAB ,,Grindos būstas“ pavadinimą matyti, kad apeliantė savo
pavadinime panaudojo ieškovei priklausantį prekių ženklą ,,GRINDA“, o taip pat visą ieškovės, kaip juridinio asmens, pavadinimą. Apeliantės pavadinime yra vartojamas tapatus žymuo (žodis Grinda, kilmininko linksnyje), kuris jau daugiau kaip 20 metų naudojamas ieškovės UAB „Grinda“ pavadinime. Apeliantės pavadinime be minėto tapataus žodžio taip pat yra naudojamas ir žodis „būstas“. Pavadinimas UAB „Grindos būstas“ sudarytas iš įmonės teisinę formą nusakančio (UAB – uždaroji akcinė bendrovė) įmonės rūšinio pavadinimo ir iš tiesioginės reikšmės žodžio (būstas) ir simbolinio pavadinimo (Grindos). Tokia UAB „Grindos būstas“ pavadinimo visuma leidžia tvirtinti, kad naudojamame juridinio asmens pavadinime žodis „Grindos“ yra akivaizdžiai dominuojantis (pagrindinis), t. y. šis žodis yra stiprusis ir pagrindinis juridinio asmens pavadinimo elementas, kuris parodo kieno yra būstas. Žodis „būstas“, būdamas tiesioginės reikšmės, nesusilpnina žodžio „Grindos“ išskirtinumo bei pats savaime vartotojui neatlieka konkretaus juridinio asmens indentifikavimo funkcijos. Todėl apeliantei naudojant šį išskirtinį žymenį savo pavadinime, net ir su kitu jį lydinčiu žodžiu „būstas“, neabejotinai prarandama ieškovės pavadinimo skiriamoji funkcija ir sudaromas klaidinantis įspūdis, jog įmonės yra tarpusavyje susijusios. Akivaizdu, jog apeliantė pažeidė teisės normas. Apeliantė savo pavadinime panaudojo ne tik ieškovės vardu registruotą prekių ženklą ,,GRINDA“, bet ir juridinio asmens pavadinimą, todėl tokie jos veiksmai klaidina visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, tapatumo ar panašumo į kitą, žinomesnį ir anksčiau užregistruotą įmonės pavadinimą ir prekių (paslaugų) ženklą, tad apeliantės veiksmai pagrįstai pripažinti neteisėtais.
21. Faktą, jog visuomenės suklaidinimo galimybė egzistuoja ir ji yra reali, ieškovė įrodė pateikusi teismui visuomenės nuomonės tyrimą, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti įmonių UAB „Grinda“ ir UAB „Grindos būstas“ žinomumą ir tarpusavio siejimą. Visuomenės nuomonės tyrimas, kurį atliko Europos viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų asociacijos ESOMAR narė UAB „Eurotela“, patvirtino teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Grinda“ yra gerai žinomas prekės ženklas – net 89,4 proc. apklaustųjų respondentų žino įmonę UAB „Grinda“. Daugiau kaip 70 proc. visų apklaustųjų mano, kad įmonės UAB „Grinda“ ir UAB „Grindos būstas“ yra susijusios, priklauso tai pačiai grupei, o 60,4 proc. apklaustųjų nurodė manantys, kad įmonių UAB „Grinda“ ir UAB „Grindos būstas“ pavadinimai yra klaidinančiai panašūs. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo duomenys patvirtino turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas pagrįstai nusprendė visuomenės nuomonės tyrimo išlaidas pripažinti būtinomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir priteisti jas iš apeliantės ieškovės naudai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinis skundas netenkintinas.
23. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės bendrovės pavadinimo klaidinamo panašumo į ieškovės bendrovės pavadinimą.
25. Vadovaujantis CK 2.39 str. 1 d., juridinio asmens pavadinimo funkcija yra atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų. Teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas yra savarankiškas teisės pažeidimas (CK 2.42 str.). Teismas gali įpareigoti pakeisti juridinio asmens pavadinimą, jeigu panašumu į ieškovo pavadinimą yra pažeidžiamos ieškovo teisės. Juridinio asmens teisė į pavadinimą gali būti pažeista dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka CK 2.39 str. reikalavimų (CK 2.42 str. 2 d.). CK 2.39 str. 3 d. nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Panašumas bendrąja prasme suprantamas kaip tų pačių arba artimų ypatybių turėjimas. Taikant CK 2.39 str. nepakanka nustatyti vien juridinių asmenų pavadinimų panašumo faktą, turi būti nustatyta, kad pavadinimų panašumas neklaidina visuomenės. Remiantis CK 2.39 str. 3 d., neleidžiamas juridinio asmens pavadinimo panašumas, kuris klaidina visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, juridinio asmens veiklos tikslo, teisinės formos ar kitų aplinkybių. Juridinio asmens pavadinimo panašumas turi būti klaidinantis visuomenę, kad susidarytų sunkumų vieną juridinį asmenį atskirti nuo kito ar iškreiptų konkurenciją.
26. Sprendžiant dėl lyginamo pavadinimo klaidinančio panašumo, reikia įvertinti visus pavadinimo elementus. Nagrinėjamoje byloje lyginamuose juridinių asmenų pavadinimuose pasikartoja dirbtinis žodis „Grinda“. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakovės pavadinime esantis žodis „Grindos“ yra akivaizdžiai dominuojantis (pagrindinis), t. y. šis žodis yra stiprusis ir pagrindinis juridinio asmens pavadinimo elementas. Ieškovės pavadinime dirbtinis žodis „Grinda“ išreikštas kilmininko linksniu, kartu panaudojant papildomą žodį „būstas“. Taigi šiuo atveju turi būti vertinamas ne atskirų elementų, o ieškovės pavadinimo visumos panašumas į atsakovės pavadinimą. Įvertinus tai, sutiktina su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais argumentais, kad nagrinėjamu atveju juridinio asmens esmę atskleidžia būtent lyginamuose pavadinimuose naudojamas simbolinis dominuojantis elementas „Grinda“, kuris yra pirmasis dėmuo atsakovės pavadinime. Atsakovės pavadinime naudojamas papildomas žodis „būstas“ laikytinas ne esminiu, bet papildančiu pagrindinį pavadinimo dėmenį. Tiek ieškovės, tiek atsakovės teisinė forma yra sutampanti – abi šalys uždarosios akcinės bendrovės. Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad šalių pavadinimai yra panašūs.
27. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė žymenį „GRINDA“ naudoja ne tik kaip juridinio asmens pavadinimą, bet ir kaip prekės ženklą (e. b. l. 11–14), todėl šiuo atveju yra aktualūs LAT praktikoje pateikti išaiškinimai dėl prekių ženklų santykio su juridinių asmenų pavadinimais: pagal teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų ratio legis (įstatymo prasmę), šių dviejų pramoninės nuosavybės objektų – juridinių asmenų pavadinimų ir prekių ženklų teisinė apsauga (ir reikalavimai kiekvieno jų teisinei apsaugai) nėra visiškai savarankiška, o šie objektai nėra atsieti vienas nuo kito. Juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška. Pirmojo funkcija – atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų (CK 2.39 str. 1 d.). Antrojo – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 2 str. 1 d.). Tačiau, nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa (priešingai) juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais jie iš tiesų nėra kaip nors susiję (LAT 2006-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006; 2014-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014). Kaip minėta, apeliantės pavadinime yra naudojamas žodis „Grinda“ kilmininko linksnyje, o žodis „GRINDA“, kaip žymuo, įregistruotas kaip prekės ženklas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nurodyti argumentai, kad jos pavadinime esantis žodis „Grindos“ yra salos (duomenys neskelbtini) vietovardis, apeliantės pavadinime išreikštas kilmininko linksnyje, taip pat jog ieškovė negali drausti juridinių asmenų pavadinimuose žodį „Grinda“ bet kokiame linsknyje, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi iš aukščiau LAT nurodytos praktikos matyti, kad nagrinėjamu atveju apeliantės pavadinime esantis žodis „Grinda“ (išreikštas kilmininko linksnyje) yra siejamas su įregistruotu prekės ženklu „GRINDA“.
28. Vertinant juridinio asmens pavadinimo atitiktį CK 2.39 str. 3 d. įtvirtintiems ribojimams dėl jo panašumo į kitą juridinio asmens pavadinimą, lemianti aplinkybė yra ne tarp lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų egzistuojantis panašumas, bet tai, ar tas panašumas yra klaidinantis visuomenę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės ir atsakovės pavadinimų panašumas yra visuomenę klaidinančio pobūdžio. Konkrečios bylos faktinių aplinkybių atveju sprendžiant dėl atsakovės pavadinimo panašumo į ieškovės pavadinimą klaidinančio pobūdžio ir ieškovės teisių pažeidimo, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat svarbu atsižvelgti ir į istorinį ieškovės pavadinimo raidos aspektą. Byloje nustatyta, kad ieškovės bendrovė įregistruota dar 1990-12-28 (e. b. l. 6), kai tuo tarpu atsakovės bendrovė UAB „Grindos būstas“ įregistruota 2017-01-17 (e. b. l. 7). Lyginamuose pavadinimuose sutampančios dalies panaudojimas atsakovės pavadinime nėra sąlygotas įmonės veiklos tikslo. Be to, atsakovės pavadinime kartu su žodžiu „Grindos“ naudojamas bendrinis žodis „būstas“ išreiškia pavadinime esančio antrojo dėmens priklausomybę pirmajam.
29. Atsakovės argumentas dėl juridinių asmenų veikimo rinkos aspektu sutapties yra pagrįstas tik tiek, kiek juridinių asmenų veiklų panašumas galėtų turėti įtakos vertinant kitą sąlygą, tai yra visuomenės suklaidinimo galimybę juridinių asmenų pavadinimų kontekste. Kasacinis teismas nurodo, jog didesnis juridinių asmenų veiklų panašumo laipsnis sustiprintų juridinių asmenų panašumo laipsnį ir atvirkščiai (žr., pvz., LAT 2015-11-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630-701/2015). Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „GRINDA“ įstatuose (e. b. l. 20–31) nustatyti bendrovės veiklos objektai, tarp kurių daugiabučių namų ir pastatų bendrojo naudojimo objektų administravimas, pastatų ir statinių priežiūra, pastatų inžinerinių sistemų techninė priežiūra ir eksploatavimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-12-09 priėmė įsakymą Nr. 30-2727 „Dėl asmenų, pretenduojančių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, įrašymo į sąrašą“ (e. b. l. 15), kuriuo įrašė ieškovę į asmenų, pretenduojančių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą. Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, jog jos veiklos sritis yra iš esmės ta pati. Vadinasi, dėl nurodytų faktinių aplinkybių yra klaidinami ne tik esami ieškovės ir atsakovės klientai, bet ir būsimi klientai. Šiuo atveju apeliantės nurodyti teiginiai, jog nei ji, nei atsakovė šiuo metu nevykdo veiklos daugiabučių namų ir komercinės paskirties pastatų priežiūros, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ginčo šalys tokią veiklą gali vykdyti ateityje bei būti laikomi konkurentais.
30. Byloje pateiktas UAB „Eurotela“ rinkos tyrimų atliktas Vilniaus miesto gyventojų apklausos apie įmonių UAB „GRINDA“ ir UAB „Grindos būstas“ žinomumą patvirtina atsakovės pavadinimo klaidinamąjį pobūdį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl UAB „Eurotela“ atlikto neobjektyvaus ir nešališko tyrimo, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 str.), kurie sudarytų pagrindą abejoti tyrimo išvadomis. Atsakovė, teigdama, kad ginčo šalių pavadinimai nėra klaidinančiai panašūs, savo iniciatyva taip pat galėjo užsakyti visuomenės nuomonės tyrimą, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu būtent pati ieškovė, siekdama išsiaiškinti, ar ieškovės UAB „Grinda“ ir atsakovės UAB „Grindos būstas“ pavadinimai yra klaidinančiai panašūs, ir užsakė atlikti visuomenės nuomonės tyrimą, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo būtinas atlikti.
31. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje pateiktu UAB „Eurotela“ atliktu Vilniaus miesto gyventojų apklausos apie įmonių UAB „GRINDA“ ir UAB „Grindos būstas“ žinomumo rinkos tyrimu, kuris patvirtina atsakovės pavadinimo klaidinamąjį pobūdį. Atsižvelgiant į tai, apeliantės su tuo susiję argumentai, atmetami kaip nepagrįsti. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtu įrodymu (visuomenės nuomonės tyrimu) buvo remtasi nagrinėjant bylą iš esmės, jis buvo vertinamas priimant teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti 998,25 Eur išlaidas, patirtas dėl atlikto visuomenės nuomonės tyrimo, pagrįstai pripažino būtinomis ir pagrįstomis bei pagrįstai jas priteisė iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 10 p., 93 str.).
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos faktinių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovės bendrovės pavadinimo panašumas į ieškovės bendrovės pavadinimą sudaro sunkumų vieną juridinį asmenį atskirti nuo kito, dėl to yra klaidinantis, taip pažeidžia ieškovės teises, todėl ieškovės ieškinio reikalavimai pagrįsti (CK 2.39 str. 3 d., 2.42 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
34. Apeliantė teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismui netenkinus apeliantės apeliacinio skundo nėra pagrindo priteisti apeliantei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
35. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė teismui 2018-02-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000014 (e. b. l. 156) ir mokėjimo nurodymą (e. b. l. 157), iš kurių matyti, kad ieškovė patyrė 1 149,5 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Minėtos išlaidos apmokėtos. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė 1 149,5 Eur (įskaitant PVM) prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų.
36. CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
37. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas koeficientas 1.3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui pateiktas 2018-01-24. Taigi, teisinės paslaugos buvo teiktos 2018 m. I ketvirtį, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai už 2017 m. III ketvirtį – 850,8 Eur. Vadinasi, maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą galėtų būti priteista 1 106,04 Eur (850,8 Eur x 1.3). Kadangi ieškovės prašoma priteisti 1 149,5 Eur suma viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį, ji mažintina iki 1 106,04 Eur.
38. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 1 106,04 Eur išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Teismo vertinimu, tokia priteistina suma yra pagrįsta ir protinga, užtikrinanti bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,
nutaria:
apeliantės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grindos būstas“ apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-27 sprendimą nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „GRINDA“ (į. k. 120153047) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grindos būstas“ (į. k. 304447902) 1 106,04 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešis eurus ir keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.