Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei akcinei bendrovei (toliau - AB) „Lietuvos draudimas“, atstovaujamai advokato T. D.,

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) (duomenys neskelbtini), atstovaujamai įgalioto atstovo R. R., UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamai advokato V. K., (duomenys neskelbtini) atstovaujamai direktorės L. C. ir advokato V. K.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, gyvenamųjų namų bendrijai (toliau - GNB) (duomenys neskelbtini), jos atstovui pirmininkui P. Ž., trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir E. M., trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, (duomenys neskelbtini) dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas T. D. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nuostoliai apskaičiuoti draudiko atstovui nuvykus į įvykio vietą, apžiūrėjus vandeniu sulietas sugadintas prekes, kurių vertė nustatyta pagal pateiktus prekių sugadinimo bei nurašymo aktus, atsargų likučio ataskaitą. Auditoriaus išvada, inventorizacija, buhalterinės apskaitos dokumentai šiuo atveju nėra privalomi, į juos neatsižvelgiama apskaičiuojant draudimo išmoką. Pirminės apžiūros metu draudiko atstovas konstatuoja tik padarytos žalos faktą, o žalos atsiradimo priežastys nustatomos išmokėjus draudimo išmoką bei pateikus užklausas kitiems asmenims. Šiuo atveju pagal (duomenys neskelbtini) pateiktus atsakymus buvo nustatyta, kad knygyno patalpos užlietos iš atsakovui priklausančio buto, todėl jam pareikšta pretenzija. Ieškinys yra pilnai pagrįstas byloje pateiktais įrodymais - žalos administravimo byla ir kitais dokumentais. Įvykus draudiminiam įvykiui sugadintas prekes apžiūrėjo ir pats atsakovas, kuris iki teisminio proceso jokių pretenzijų dėl atliktų žalos skaičiavimų neturėjo, neginčijo ekspertės sudaryto prekių sugadinimo akto. Atsakovas turėjo visas galimybes susipažinti su nuostolius įrodančiais dokumentais ir dalyvauti žalos įvertinimo procese, reikšti pretenzijas dėl sugadintų prekių, taip pat jas pasiimti. Sugadintos prekės buvo kruopščiai patikrintos, jų vertė tiksliai įvertinta vadovaujantis nurašymo aktais bei įsigijimo dokumentais, taigi ieškovas teisėtai ir pagrįstai (duomenys neskelbtini) sumokėjo nuostolius atitinkančio dydžio draudimo išmoką.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas V. K. nurodė, kad abu ieškinius palaiko, mano, kad jie pagrįsti. Paaiškino, kad apie atsakovo bute įvykusią avariją (duomenys neskelbtini) informavo atsakovas, kuris tą pačią dieną atvyko į užlietas patalpas, todėl turėjo galimybę įvertinti padarytą žalą, matė užlietas knygas ir lubas, per kurias skverbėsi vanduo. Avarija įvyko prieš prasidedant mokslo metams, todėl knygyne buvo didesnis nei įprastai prekių kiekis. Tuo metu buvo pats mokyklinių prekių pirkimo įkarštis, kai kurios prekės netilpo lentynose, buvo išdėliotos ir kitur. (duomenys neskelbtini) nedelsiant informavo draudikus, buvo pradėta žalos nustatymo procedūra. Iki atvykstant žalos nustatymo ekspertei, buvo vertinama žala, knygos bei kitos prekės perdėliojamos, sprendžiama ar jos sugadintos. Šiuo atveju sugadintos ne tik knygos, bet ir kitos prekės - žymekliai, sąvaržėlės, parkeriai, kurios dėl pažeistų pakuočių prarado prekinę išvaizdą. Po keleto dienų atvyko žalų ekspertė, jai buvo pateikti nurašymo aktai, kurie buvo sudėlioti ant nurašomų prekių krūvelių. Ekspertė patikrino ar tie aktai atitinka sugadintas knygas. Įsitikinus, kad nurašymo aktai atitinka faktines aplinkybes, surašė turto sunaikinimo ir sugadinimo aktą, papildomai esančią situaciją nufotografavo. Pirminiai sugadintų prekių įsigijimo dokumentai taip pat buvo pateikti draudimo įmonei, jiems nekilo abejonių, kad visos nurodytos prekės iš tiesų buvo knygyne, taip pat nekilo abejonių dėl jų vertės. Šiuo atveju nurašytų prekių vertė buvo nustatyta pagal jų įsigijimo savikainą. Prekių įsigijimo sąskaitos-faktūros yra suvedamos į įmonės buhalterinę programą, joms suteikiami barkodai. Pagal šią programą buvo vertinamos knygyne buvusios prekės ir nurašytų prekių vertė. Atsakovas buvo informuotas kur saugomos sugadintos prekės, jis galėjo jas apžiūrėti ir pasiimti, tačiau nepageidavo to padaryti, todėl sugadintos prekės buvo utilizuotos - išvežtos į sąvartyną. Didelę dalį knygų (duomenys neskelbtini) buvo įsigijusi konsignacijos būdu, su tiekėjo numatyta galima grąžinimo data. Įmonė su tiekėju atsiskaito pagal parduotų prekių kiekį. Už tokiu pagrindu gautas ir sugadintas prekes pilnai atsako pats knygynas, tiekėjai sugadintų prekių atgal nebepriima, todėl tiekėjams už šias prekes sumokėjo (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atstovė direktorė L. C. paaiškino, kad pamačiusi užlietas patalpas ji įsakymu sudarė komisiją inventorizuoti sugadintas knygas. Buvo užlieta labai daug knygų, komisija veikė skubiai, traukė knygas iš balų, bandė džiovinti, stengėsi išvengti didesnės žalos. Knygos, buvusios lentynose, taip pat buvo sugadintos dėl drėgmės, susibangavo jų lapai. Prekės buvo sudėliotos atskiromis krūvelėmis. Draudimo ekspertės prašymu, ant kiekvienos sugadintų prekių krūvos buvo padėtas komisijos surašytas prekių nurašymo aktas. Tuomet atėjusi draudimo atstovė įvertino kiekvieną prekių krūvą atskirai. Prekių vertė nustatyta pagal buvusius duomenis buhalterinėje sistemoje. Draudimo kompanijai buvo pateikti jų reikalauti dokumentai (kopijos), draudimo ekspertė žodžiu nurodė ką pateikti. Įmonė turi tris knygynus, kurių kiekvienas turi atskiras ataskaitas apie tuose knygynuose esančias prekes. Be to, įsigyjant knygas sąskaitose-faktūrose nurodomas konkretus padalinys (knygynas), kur tos prekės pristatomos. Į knygyną žalos padarymo dieną buvo užsukęs ir atsakovas, matė sugadintų prekių kiekį. Sugadintos buvo ne tik knygos, bet ir kitos prekės: markeriai, parkeriai ir kit. Sugadintos prekės vėliau buvo išvežtos įmonės automobiliu, viso buvo utilizuota 1026 kilogramai prekių. Atsakovui buvo pasiūlyta sugadintas prekes pasiimti, tačiau jis to nepageidavo.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas R. R. parodė, kad palaiko tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) ieškinius. Atsakovo kaltė byloje įrodyta, žala padaryta trūkus jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam ventiliui, kurį atsakovas privalėjo prižiūrėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Dėl įvykio aplinkybių

Bylos dalyvių paaiškinimais, pateiktomis fotonuotraukomis, turto sugadinimo aktu, (duomenys neskelbtini) raštu dėl informacijos pateikimo bei vandens apskaitos mazgo patikrinimo aktu nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo vandeniu užpiltos ir sugadintos (duomenys neskelbtini) naudojamos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), bei patalpose buvusios prekės. Užpylimo židinys buvo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui V. M.. Avarija įvyko trūkus minėtame bute prieš šalto vandens skaitiklį esančiam šalto vandens tiekimo sistemos ventiliui. Byloje pateiktas ekspertizės aktas patvirtina, kad ventilis atsidalijo dėl eksploatacinio įtrūkimo išsivystymo iki kritinės ribos viršijančios metalo stiprumo ribą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje ši aplinkybė įrodyta, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino neteisėtą atsakovo neveikimą prižiūrint minėtą ventilį. Taip pat byloje nekilo ginčas dėl aplinkybės, jog įvykusios avarijos metu dėl išsiliejusio vandens buvo padaryta žala tretiesiems asmenims. Tarp atsakovo netinkamo bute įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimo ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant šioms aplinkybėms teismas plačiau nepasisako dėl byloje keltų klausimų, susijusių su trūkusio ventilio keitimu, atliktų darbų kokybe bei trečiųjų asmenų atsakomybe naudojant ir prižiūrint šalto vandens tiekimo sistemą daugiabutyje.

Dėl žalos dydžio

Kaip matyti iš 2014 m. spalio 31 d. Įmonių turto draudimo liudijimo Nr. IB 020092, UAB (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) sudarė draudimo sutartį, kuria apdraustas prekybos statinys, esantis (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl pastatui padarytos žalos (duomenys neskelbtini) išmokėjo (duomenys neskelbtini) 1124 Eur dydžio draudimo išmoką ir vadovaudamasis CK 6.1015 straipsniu pateikė pretenziją atsakovui, regreso tvarka reikalaudamas sumokėti draudimo išmokos dydžio sumą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė sutiko su (duomenys neskelbtini) ieškiniu, neginčijo išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

AB „(duomenys neskelbtini) išduotas verslo draudimo liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 8 d. sutartimi apdraudė ir patalpose esančias prekes. Kaip matyti iš draudimo išmokos apskaičiavimo, pranešimo apie žalos atlyginimą ir mokėjimo nurodymo, už prekes, sugadintas, užliejus patalpas, 2015 m. spalio 5 d. AB (duomenys neskelbtini) apskaičiavo ir išmokėjo (duomenys neskelbtini) viso 14300,58 Eur dydžio draudimo išmoką. 2015 m. spalio 23 d. dėl šios išmokos išieškojimo (duomenys neskelbtini) pareiškė pretenziją atsakovui.

Atsakovo atstovė neginčija aplinkybės, kad dėl užlietų patalpų buvo sugadinta dalis ten buvusių prekių, tačiau nesutinka su (duomenys neskelbtini) paskaičiuotu žalos dydžiu. Nurodė, kad sugadintų prekių kiekis nepagrįstai didelis, nėra duomenų, kad jos visos iš tiesų buvo knygyne užpylimo metu, dalis prekių gautos konsignacijos būdu galėjo būti grąžintos. Be to, kadangi neatlikta inventorizacija, nenustatyta tiksli prekių vertė, skaičiuojant sugadintų daiktų vertę neatsižvelgta į jų nuvertėjimą dėl ilgo saugojimo. Taip pat į nurašytų prekių sąrašą įtraukti ir daiktai, kurių vanduo negalėjo sugadinti.

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

Šioje byloje žalos ieškovei atsiradimą lėmė apdrausto turto sugadinimo faktas, kuriam įvykus ieškovas turėjo pareigą draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis išmokėti draudėjui draudimo išmoką. Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 (2012-12-19 redakcija, galioja nuo 2013-02-02), kurios yra neatsiejama draudimo sutarties dalis, 42 punkte nustatyta, kad nuostolį nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš draudėjo. Kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju ieškovė patirtus nuostolius įvertino vadovaudamasi šiomis taisyklėmis - žala grindžiama būtent žalų ekspertės vertintojos surašytu bei žalą patyrusios (duomenys neskelbtini) vadovės pasirašytu turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, taip pat byloje pateiktais (duomenys neskelbtini) nuostolių vertinimui sudarytos komisijos narių surašytais ir patvirtintais nurašymo aktais. Teismo vertinimu toks žalos dydžio nustatymo būdas atitinka įprastą praktiką, todėl ieškovė neturėjo pagrindo reikalauti (duomenys neskelbtini) papildomai atlikti pilną prekių inventorizaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovės nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių reikalavimai yra skirti juridinių asmenų buhalterinės apskaitos vedimui ir šiuo atveju taikytini ne ieškovei, o turtą valdančiai (duomenys neskelbtini). Ieškovė nagrinėjamu atveju neturėjo nei pareigos, nei kompetencijos tikrinti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos, pagrįstai vadovavosi verslo turto draudimo taisyklėmis.

Teismas pažymi, jog esant ginčui dėl žalos atlyginimo, jos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais ir įrodinėjimo priemonėmis (turto vertintojo pažymomis, žalos turtui įvertinimo aktais ir kt.). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Šiuo atveju, atsakovo atstovė, ginčydama ieškovės nustatytą žalos dydį, teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų, kad nurašymo aktuose įvardijamos prekių kainos yra neteisingos, neatitinka vidutinių rinkos kainų. Atsakovo atstovės pateikta (duomenys neskelbtini) patikrinimo ataskaita nei patvirtina, nei paneigia kituose bylos dokumentuose nurodytas aplinkybes, todėl teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumo dėl atsiradusios žalos dydžio klausimą, ja nesivadovauja. Tai, kad sugadintų prekių nurašymo aktai buvo vienašališkai surašyti (duomenys neskelbtini) darbuotojų, savaime nepaneigia tuose aktuose nurodytų aplinkybių ir nėra pagrindas tuos aktus besąlygiškai atmesti, kai byloje nėra jokių juose nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Priešingai, nurašymo aktuose nurodytas sugadintų prekių kainas patvirtina ir byloje pateikti pirminiai šių prekių įsigijimo dokumentai - sąskaitos-faktūros. Atkreiptinas dėmesys, kad užliejus (duomenys neskelbtini) patalpas, didžiąją sugadintų prekių dalį sudarė knygos (grožinė, mokslinė literatūra), vadovėliai, pratybos ir kitos mokyklinės prekės, kurios išlieka aktualios ilgą laiką.

Taip pat nepagrįstu laikytinas ir atsakovo atstovės argumentas, kad dėl įvykusios avarijos negalėjo būti užlietas toks knygų kiekis, kad neįrodyta, jog visos nurašytos prekės avarijos metu buvo užlietoje patalpoje, kadangi kai kuruos jų buvo gautos konsignacijos pagrindais ir galėjo būti grąžintos. Visų pirma, sugadintų prekių kiekį ir sugadinimo mąstą patvirtina ir byloje pateiktos sugadintų prekių bei patalpų nuotraukos. Kaip matyti iš ieškovo, atsakovo bei trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovų paaiškinimų, ieškovės atsakovui siųstų pranešimų bei pretenzijų, užlietų prekių kiekis, sugadinimo mastas buvo vertinamas draudiko bei draudėjo atstovų, nurašymo aktų atitikimą faktinei situacijai vertino bei nuotraukomis užfiksavo ir žalų vertinimo specialistė. Teismo vertinimu, šių duomenų pakanka įrodyti, jog nurašytos prekės užliejimo metu buvo būtent užlieto knygyno patalpose bei buvo sugadintos šių patalpų užliejimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neneigia, jog sugadintas prekes apžiūrėjo, jam buvo pasiūlyta galimybė jas pasiimti bei sandėliuoti, atsakovas žalos vertinimo metu nei ieškovei, nei (duomenys neskelbtini) pretenzijų dėl sugadintų prekių kiekio nereiškė, todėl kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) išrašytos sąskaitos-faktūros bei netinkamų (negalimų) parduoti prekių likvidavimo akto, prekės buvo utilizuotos (viso 1126 kg). Nagrinėjamu atveju atsakovas tik dėl savo neveiklumo ir pasyvumo netapo žalos administravimo dalyviu, nerodė iniciatyvos dalyvauti žalos ir jos dydžio nustatyme, nors turėjo informaciją apie tai, jog nuostoliai bus skaičiuojami, nesidomėjo žalos nustatymą patvirtinančių dokumentų turiniu, neginčijo jam reiškiamose pretenzijoje nurodytų duomenų.

Kaip matyti iš nurašymo aktų, nagrinėjamu atveju sugadintomis laikytos ir utilizuotos buvo ne tik knygos bei prekės, pagamintos iš popieriaus, tačiau taip pat ir kai kurios iš kietų medžiagų pagamintos kanceliarinės prekės - parkeriai, tušinukai, guašas, sąvaržėlės ir kt. Ieškovo bei trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovai nurodė, jog šios prekės laikytos sugadintomis dėl to, kad užliejus vandeniui permirko jų pakuotės ir prekės prarado prekinę išvaizdą, vandenyje atsidūrę markeriai prarado kokybę. Sumirkusios kai kurių prekių pakuotės yra užfiksuotos ir byloje pateiktose nuotraukose. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog tokios prekės pagrįstai buvo laikomos sugadintomis. Be to, atsakovas, apžiūrėjęs padarytą žalą, nereiškė pretenzijų, kad tarp sugadintomis laikomų prekių yra ir nesugadintų prekių, nepageidavo prekių, kurių pakuotės pažeistos, tačiau kurios dar galėtų būti naudojamos pagal paskirtį, pasiimti ir realizuoti pats.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje esančiais duomenimis: prekių nurašymo aktais bei sąskaitomis-faktūromis įrodyta, kad dėl prekių užliejimo iš atsakovo buto (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 14300 Eur turtinė žala. Kadangi ši žala padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų prižiūrint savo turtą, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką trečiajam asmeniui, pagrįstai reiškia reikalavimą, kad šį nuostolį atlygintų atsakovas, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 14300 Eur suma.

Dėl palūkanų

Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) rašto dėl išmokos išieškojimo, ieškovė, išmokėjusi (duomenys neskelbtini) draudimo išmoką, 2015 m. spalio 23 d. raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudama per 15 dienų atlyginti šias išlaidas. Atsakovas šio reikalavimo per ieškovo nustatytą terminą neįvykdė. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Taigi ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti delspinigius už laiku nesumokėtą sumą, kurią sumokėti atsakovas praleido terminą, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 483,85 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2015 m. lapkričio 9 d. (termino iki kada atsakovo buvo pareikalauta įvykdyti prievolę) iki 2016 m. liepos 12 d (ieškinio padavimo dienos).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Tuo pagrindu iš atsakovo ieškovei (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, (duomenys neskelbtini) priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolių visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) sumokėjo 333 Eur žyminį mokestį bei patyrė 455,58 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už ieškinio parengimą. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, (duomenys neskelbtini) už ieškinio pareiškimą teisme sumokėjo 25 Eur žyminį mokestį. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti: (duomenys neskelbtini) - 100 Eur, (duomenys neskelbtini) - 740 Eur, (duomenys neskelbtini) - 500 Eur. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 1, 2 d.). Kadangi tiek ieškovės (duomenys neskelbtini), tiek trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, (duomenys neskelbtini) ieškiniai tenkinti visiškai, byloje priimtas sprendimas ieškovo bei trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudai, dalyvaujančių asmenų turėtos teisinės išlaidos yra pagrįstos, neviršija nustatytų maksimalių dydžių, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Šiuo atveju byloje nėra pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovo atvykimas teikti teisines paslaugas į kitą vietovę buvo būtinas, ieškovė savo iniciatyva pasirinko advokatą, dirbantį kitoje vietovėje nei nagrinėjama byla, todėl 69,69 Eur transporto išlaidos, kurias ieškovė patyrė dėl jos atstovo advokato T. D. atvykimo į teismo posėdžius, iš atsakovo nepriteistinos.

CPK 91 straipsnio 5 dalis numato, kad sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, vietos apžiūros išlaidos, kai avansas nebuvo mokamas ar jo neužteko, išieškomos į valstybės biudžetą CPK 96 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikta PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad už atsakovo iniciatyva byloje atliktą ekspertizę Alytaus apylinkės teismas sumokėjo 1241,82 Eur. Atsakovas, vadovaudamasis 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, ekspertizės atlikimui į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 600 Eur avansą, taigi atsakovo neapmokėta išlaidų ekspertizei dalis - 641,82 Eur - išieškotina iš atsakovo valstybės naudai. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos 97,05 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti (duomenys neskelbtini) ieškinį, juridinio asmens kodas 110051834, ir priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14300 Eur (keturiolika tūkstančiųt ris šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo, 483,85 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 85 ct) palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. liepos 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 788,58 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinti trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį ir priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1124 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt keturis eurus) turtinės žalos, 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. liepos 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 740 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 97,05 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 641,82 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 82 ct) ekspertizės išlaidų, viso 738,87 Eur (septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 87 ct). Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.