- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- e2S-2000-773/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02742-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Remedija“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, atstovaujamos advokato T. D., atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. M., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Remedija“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo V. M. 14 3000 Eur turtinės žalos atlyginimą, 483,85 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo pastebėta, jog vandeniu yra užpiltos trečiojo asmens UAB „Remidija“ naudojamos patalpos, kurias ieškovė buvo apdraudusi. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 14 300 Eur draudimo išmoką. Pažymėjo, kad užpylimo židinys buvo atsakovui V. M. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame trūko vandens ventilis, todėl jis privalo atlyginti atsiradusią žalą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovei AB ,,Lietuvos draudimas“ nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas nustatė, kad šalto geriamojo vandens apskaitos prietaisus eksploatuoja ir jie priklauso UAB ,,Dzūkijos vandenys“, todėl įpareigojo ieškovę trečiuoju asmeniu įtraukti šią bendrovę, nes priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir interesams. Be to, trečiuoju asmeniu ieškovė turi įtraukti Daugiabučio namo savininkų bendriją, kuriai priklauso atsakovo V. M. butas. Teismas nurodė, kad ieškovė prie ieškinio turi pridėti Verslo turto draudimo taisykles Nr. (duomenys neskelbtini) (2012 m. gruodžio 19 d. redakcija, galiojusi nuo 2013 m. vasario 2 d.) ir priedą prie draudimo liudijimo ,,Verslo turto draudimas“.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama advokato T. D., prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties dalį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę AB „Lietuvos draudimas“ prašyti teismą į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti UAB „Dzūkijos vandenys“ ir Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendriją ir neteisėtai tai laikė ieškinio trūkumu. Pažymėjo, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, nenurodymas, nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Nurodė, kad ieškovė pateikė teismui nuorodą į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kurioje teismai formuoja praktiką, kuomet vandeniu užpilamos patalpos iš viršuje esančio buto dėl trūkusio ventilio, atsakingas už padarytą žalą yra viršuje esančio buto savininkas, kuris neprižiūrėjo jam priklausančios inžinerinės sistemos dalies ir neužtikrino saugaus jos eksploatavimo.
Teismas turėjo įvertinti, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Pažymėjo, kad ieškovė sprendžia, kam pareikšti savo materialinį teisinį reikalavimą. Dėl to tam tikro asmens, kuris, teismo nuomone, taip pat turėtų atsakyti pagal ieškinį, nenurodymas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinio trūkumas ir neturėtų būti taikomi tokio kvalifikavimo teisiniai padariniai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo V. M. žalą, kuri atsirado jo bute trūkus vandens ventiliui ir vandeniui užpylus nukentėjusiam asmeniui priklausiusias patalpas (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiama 2016 m. liepos 18 d. nutartimi įpareigojo ieškovę AB „Lietuvos draudimas“ byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti UAB ,,Dzūkijos vandenys“ ir Daugiabučio namo savininkų bendriją ir pateikti Verslo turto draudimo taisykles Nr. (duomenys neskelbtini) (2012 m. gruodžio 19 d. redakcija, galiojusi nuo 2013 m. vasario 2 d.) ir priedą prie draudimo liudijimo ,,Verslo turto draudimas“. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė minėtus rašytinius įrodymus, tačiau nesutinka su nutarties dalimi dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kasacinis teismas nurodė ir tai, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas, nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepateikimas ieškinyje jo trūkumu gali būti pripažintas tik išimtiniu atveju, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika Nr. 36).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip ieškinio trūkumą kvalifikavo trečiųjų asmenų, kurie, teismo nuomone, turėtų dalyvauti byloje, nenurodymą ieškinyje. Pažymėtina, kad toks ieškinio trūkumas gali būti taisomas teismo ir jis nelaikytinas trūkumu, dėl kurio ieškinys apskritai negali būti priimtas, nes nėra pagrindo manyti, kad tokio trūkumo nepašalinus, procesas negalėtų vykti.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje nurodė, jog už žalą atsakingas yra atsakovas V. M., nes užpylimo židinys buvo atsakovui priklausančiame bute. Pažymėtina, kad teismas tik vėlesnėse proceso stadijose, aiškindamasis atsakovo atsakomybės sąlygas, galimai turės spręsti dėl vandens apskaitos prietaisų priklausomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio priėmimo stadijoje, dar nežinant atsakovo pozicijos dėl ieškinio, nėra pagrindo spręsti, kad UAB ,,Dzūkijos vandenys“ ir Daugiabučio namo savininkų bendrija akivaizdžiai turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir byla yra susijusi su jų teisėmis ir pareigomis. Pažymėtina, kad parengiamojo teismo posėdžio metu tikslinant ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, teismas gali nuspręsti dėl trečiųjų asmenų įtraukimo tikslingumo, todėl teismo nustatytas ieškinio trūkumas dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo negali būti laikomas pagrįstu ir nesuderinamas su siekiu užtikrinti efektyvų teisminės gynybos prieinamumą (CPK 5 straipsnis, 47 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas priėmęs ieškinį gali pasiūlyti į bylą įtraukti trečiuosius asmenis ar įpareigoti pateikti duomenis apie į bylos nagrinėjimą įtrauktinus asmenis, kad galėtų pats juos įtraukti (CPK 225 straipsnio 5, 6 punktai).
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas kaip ieškinio trūkumą nustatydamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, neįtraukimą į bylą, netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 135 straipsnis). Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio priėmimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas su atskiruoju skundu gavęs ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pateiktus dokumentus ir atsižvelgdamas į tai, kad trečiuosius asmenis į bylos nagrinėjimą gali įtraukti savo iniciatyva, sutikdamas su atskiruoju skundu galėjo pats pasinaikinti skundžiamą nutartį, taip užtikrindamas asmenų teisę į teisminės gynybos įgyvendinimą (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, klausimas dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti.
Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.