Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-10-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-17201-1169/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-03
Bylos Nr.
e2YT-17201-1169/2023
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02396-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marija Vaičiūnaitė
Pareiškėjas
I. B.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, T. B., A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-17201-1169/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02396-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, T. B., A. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikmę turinčius faktus, kad V. B. yra priėmusi savo mirusiosios motinos G. J. palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti ir kad pareiškėja I. B. yra priėmusi savo mirusiosios motinos V. B. palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.

2. Pareiškėja nurodė, kad jos senelei G. J. ir motinai V. B., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 70 kv. m ploto gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir stoginės, esantys (duomenys neskelbtini). Tarp G. J. ir V. B. buvo susitarimas, jog mirus G. J. visas jos turtas pereis pareiškėjos motinai V. B.. G. J. mirus jos dukra V. B. pradėjo valdyti visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat gyvulius, bei kitus vertingus daiktus kaip savo, klaidingai manydama, jog mirusios motinos dalis pareina jai savaime nesikreipiant dėl paveldėjimo į notarų biurą, todėl palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo priimti palikimą nepareiškė ir paveldėjimo bylos notarų biure neužvedė. Taigi V. B. faktiškai pradėjo valdyti turtą po savo motinos mirties, kurį valdė, kol pati mirė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad tarp V. B., bei jos dukters I. B., sūnaus T. B. ir sutuoktinio A. B. buvo žodinis susitarimas, jog visą turtą po motinos mirties paveldės pareiškėja I. B., pareiškėja neturėdama jokių teisinių žinių, bei manydama, jog po motinos mirties visas turtas perėjo jos nuosavybėn, dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo priimti palikimą nepareiškė ir paveldėjimo bylos notarų biure neužvedė.

3. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad iki G. J. mirties palikimą sudarančiame name (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo bei ūkinių pastatų kitos 1/2 dalies savininkė jos dukra V. B., o G. J. mirus, ji liko ten gyventi bei valdyti turtą (visą namų valdą) kaip savo, bei laikė save viso namo bei ūkinių pastatų savininke. Rūpindamasi namu ji mokėjo komunalinius mokesčius už elektrą, rūpinosi mirusios motinos paliktais gyvuliais bei ūkiu, naudojosi mirusios motinos paliktais ūkio padargais, bei kitais vertingais daiktais. V. B. mirus būtent jos dukra, t. y. pareiškėja I. B., kuri gyveno su motina dar iki jos mirties, liko gyventi, prižiūrėti bei rūpintis turtu kaip savo. V. B. mirus, pareiškėja trijų mėnesių bėgyje po motinos mirties, ūkio būdu padarė kosmetinį namo remontą nudažydama grindis, pakeisdama tapetus, sutvarkydama santechnikos įrenginius. Ji vienintelė paveldėjo bei naudojosi visais palikėjos daiktais: juvelyriniais dirbiniais, televizoriumi, spinta, puodais, knygomis ir kt. kilnojamais daiktais, o įgyvendinama savo kaip namo savininko teises leido jame gyventi broliui T. B. bei tėvui A. B. Priimdamos palikimą šiuo būdu, tiek V. B. po savo motinos G. J. mirties, tiek pareiškėja I. B. po savo motinos V. B. mirties savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjų turto savininkėmis faktiškai jį valdydamos.

4. Pareiškėja nurodė, kad palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti, siekiant įregistruoti faktiškai paveldėtą namą, bei ūkinius pastatus Nekilnojamojo turto registre, nes iki šiol paveldėtas bei faktiškai valdomas turtas nėra registruotas.

Atsiliepimas

5. VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų G. J. ir V. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. J. ir V. B. palikto turto priėmimą jį valdant. Jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. B. ir pareiškėja I. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas nereikš prieštaravimų, jei prašymas bus tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

7. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

8. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

9. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad G. J., V. B. gyveno, o pareiškėja I. B. šiuo metu gyvena name (duomenys neskelbtini). Minėtas namas, žemės sklypas, kuriame stovi šis namas bei kiti sklype esantys statiniai VĮ Registrų centre nėra įregistruoti, nuosavybės teisės į šiuos objektus taip pat neįregistruotos. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažyma (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad po V. B. mirties namų ūkį, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūri ir tvarko I. B. (Duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikti namų ūkio narių sąrašai patvirtina, kad po G. J. mirties namų ūkio galva buvo nurodoma jos dukra V. B. Pareiškėja po motinos V. B. mirties rūpinasi aptariamu namų ūkiu, jį valdo kaip savo, prižiūri, saugo, moka komunalinius mokesčius. Taigi darytina išvada, kad tiek V. B. po motinos G. J. mirties, tiek I. B. po motinos V. B. mirties valdė ir prižiūrėjo kaip savo mirusioms savininkėms priklausiusius daiktus. Kaip minėta, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad V. B. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo motinos G. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono 1-ojo notaro biuro notarės liudijimu, jokie kiti asmenys dėl G. J. turto paveldėjimo įstatymų nustatyta tvarka į notarą nesikreipė. Taip pat konstatuotina, kad I. B. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo motinos V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nėra įrodymų, jog pareiškėja ar jos motina kaip nors atsisakė palikimo ar neketino palikimą sudarančiais daiktais naudotis kaip savo turtu, o pareiškėjos ir jos motinos teisės paveldėti ar palikimo priėmimo fakto byloje dalyvaujantys asmenys neginčija.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinai juridinę reikšmę turintys faktai, kad V. B., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo motinos G. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, o taip pat, kad pareiškėja I. B. po savo motinos V. B. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos I. B. teisę paveldėti po motinos mirties likusį turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo sprendimu nėra nustatomas konkretus paveldimas turtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marija Vaičiūnaitė