Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. M. , J. M., Varėnos rajono savivaldybės administracijos ir Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei „Turto bankas“, V. M. , J. M. dėl juridinio fakto nustatymo – nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jokių kitų dokumentų, išskyrus teismui teikiamus Tolkūnų žemės ūkio bendrovės perdavimo – priėmimo aktus ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, pareiškėja neturi. Apie tai, kad nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai turi būti įregistruoti notaro biure, komisija pajininkų neinformavo. Šiuo metu jokių dokumentų, susijusių su Tolkūnų žemės ūkio bendrovės turto perleidimu gauti nėra galimybių, nes bendrovė yra likviduota. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialas jau anksčiau yra pateikęs pažymą, jog Varėnos rajono Tolkūnų žemės ūkio bendrovės dokumentai saugoti į Kauno regioninio valstybė archyvo Alytaus filialą neperduoti. Todėl dėl juridinio fakto nustatymo ji kreipiasi į teismą.

Pareiškėjos atstovas advokatas Gintaras Česnulevičius teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja pateikė visus turimus dokumentus. Kitų pretendentų nėra, nekilnojamojo turto objektai valdomi nuo 1996 m. Paaiškino, kad V. M. Tolkūnų ŽŪB likvidacinė komisija perdavė 2 garažus ir katilinę, D. V. ir A. P. – garažų boksus. Parduodant statinių teisinė registracija nebuvo atlikta. Garažų boksus iš D. V. ir A. P. pareiškėja įsigijo 2019 m. Katilinė buvo perduota už pajus V. M. , tačiau dokumentai nebuvo išsaugoti. A. P. garažo boksu iš karto naudojosi pats, vėliau perleido pareiškėjai už simbolinę kainą, o D. V. iš karto leido naudotis pareiškėjai (jie padarė mainus).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjos pareiškimui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. K. kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamojo turto objektus – garažo boksą Nr. 2, kurio plotas yra 53,34 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo boksą Nr. 3, kurio plotas yra 26,20 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo boksą Nr. 4, kurio plotas yra 55,88 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir katilinę, kurios bendras plotas 201,66 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad 1996 metais Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija pareiškėjos J. K. tėvui V. M. (miręs), už bendrovėje turėtus pajus perdavė 2 garažus, kurie Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje įvardijami kaip vienas garažo boksas Nr. 2, kurio plotas 53,34 m², kuriems šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei tuo pačiu metu V. M. už bendrovėje turėtus pajus buvo perduotas gamybos, pramonės paskirties statinys – katilinė, kurios bendras plotas 201,66 m², kuriai šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo pat garažo boksų perdavimo V. M. žinion, t. y., pagal perdavimo priėmimo aktus (išsaugotas vienas Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos perdavimo – priėmimo aktas, o kitas perdavimo – priėmimo aktas neišlikęs) jis valdė iki savo mirties, po jo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė J. M. bei ji dar būdama gyva minėtus statinius perdavė savo dukrai pareiškėjai J. K..

Taip pat tais pačiais metais (1996 m.) Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija už bendrovėje turėtus pajus D. V. perdavė nekilnojamojo turto objektą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jis įvardintas kaip garažo boksas Nr. 3, kurio plotas 26,20 m² bei A. P. už bendrovėje turėtus pajus perdavė nekilnojamojo turto objektą – du garažus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriems šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jie įvardinti kaip vienas garažo boksas Nr. 4, kurio plotas yra 55,88 m² (patvirtinama Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos perdavimo – priėmimo aktais bei kasos pajamų orderio kvitu).

Kaip nurodyta aukščiau, mirus pareiškėjos tėvui V. M. , palikimą priėmė jo sutuoktinė, pareiškėjos motina J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi – (duomenys neskelbtini). Kadangi V. M. už bendrovėje turėtus pajus perduotų statinių teisinė registracija nebuvo atlikta, paveldėjimo teisės liudijimas į šiuos statinius nebuvo išduotas. Palikimą po J. M. mirties priėmė pareiškėja J. K. ir jos broliai V. M. bei J. M.. Pastarieji pretenzijų į garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir katilinę, kurios unikalus Nr. 4(duomenys neskelbtini), nereiškia. Pareiškėja patvirtinusi, kad palikėja (pareiškėjos motina – J. M.) dar būdama gyva minėtus statinius neatlygintinai perleido jai, pareiškėjai J. K..

Pareiškėja patvirtinusi bei tai patvirtinama ir liudytojų parodymais, kad 2019 metais J. K. iš D. V. įsigijo garažą, kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jis įvardintas kaip garažo boksas Nr. 3 bei iš A. P. įsigijo 2 garažus, kurie šiuo metu įvardinti kaip vienas garažo boksas Nr. 4 bei kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžiu metu liudytojas A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad jis iš Tolkūnų žemės ūkio bendrovės pirko 2 garažus. Iš pradžių jis pats ūkininkavo, o kai nebeūkininkavo, tai tuos garažus perleido pareiškėjai J. K..

Teismo posėdžiu metu liudytojas D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad buvo pajus, o turto nebeliko. Jis sutiko, kad jam už pajų duotų garažą. Su pareiškėja padarė mainus – apmainė rąstus į garažą.

Išdėstytos aplinkybės apie turto įsigijimą patvirtina, kad aukščiau nurodytų nekilnojamojo turto objektų valdymas nuo šių nekilnojamojo turto objektų įsigijimo daugiau kaip dvidešimt šešerius metus, t. y. nuo 1996 metų buvo atviras ir nepertraukiamas, ir nėra apribojimų, nurodytų CPK 531 straipsnio 5 punkte nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą.

Teismas šiuo atveju laiko, kad nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, svarbias dėl įgyjamosios senaties nustatymo, kadangi pareiškėja nekilnojamojo turto objektus (statinių dalis) įgijo ne statybos, o nekilnojamojo daikto priėmimo – perdavimo aktais, t. y. kitu būdu (prilyginant nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarčiai). Be to, Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjo AB „Vilniaus hidroprojektas“, plane sudarytame 2013 m. kovo 24 d. nurodytos garažų boksų naudotojų vardai pavardės, kur viena iš naudotojų nurodyta pareiškėja J. K.. Varėnos rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius 2020 m. gruodžio 1 d. pateikė atsakymą, kad 1968-1978 m. leidimų statybai vykdyti Varėnos rajone/mieste registracijos knygoje nurodyta, kad P. Cvirkos kolūkiui 1978 metų lapkričio 1 d. išduotas statybos leidimas Nr. 626-25/78 rekonstruoti P. Cvirkos kolūkio mechanizacijos kiemą. Dėl to galima daryti išvadą, kad garažai ir kiti statiniai nebuvo pastatyti savavališkai ar pažeidžiant jų statybos metu galiojusių statybų procesą reglamentavusių teisės aktų nuostatas. Teismas šiuo atveju laiko, kad nagrinėjamu atveju negali būti suabsoliutintas reikalavimas dėl statybos teisėtumo, o turi būti atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, svarbias dėl įgyjamosios senaties nustatymo, kadangi pareiškėja statinio dalis įgijo ne statybos, o nekilnojamojo daikto priėmimo – perdavimo aktais ir pan., t. y. kitu būdu (prilyginant nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarčiai ir kt.). Nekilnojamojo turto objektais, kuriems šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jie įvardinti kaip vienas garažo boksas Nr. 2, kurio plotas yra 53,34 m² bei gamybos pramonės paskirties statinys – katilinė, kurios bendras plotas 201,66 m², kuriai šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi pareiškėjos tėvas V. M., jam mirus palikimą priėmė jo sutuoktinė, pareiškėjos motina J. M., mirusi 2020 m. gegužės 1 d. Kadangi V. M. už bendrovėje turėtus pajus perduotų statinių teisinė registracija nebuvo atlikta, paveldėjimo teisės liudijimas į šiuos statinius nebuvo išduotas. Palikimą po J. M. mirties priėmė pareiškėja J. K. ir jos broliai, suinteresuoti asmenys šioje byloje – V. M. bei J. M.. Iš V. M. bei J. M. atsiliepimų į pareiškėjos J. K. pareiškimą, matosi, kad pretenzijų į garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir katilinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jie nereiškia. Pareiškėja patvirtinusi, kad palikėja, jos motina J. K., dar būdama gyva minėtus statinius neatlygintinai perleido jai. Pareiškėja J. K. bei bylos nagrinėjimo eigoje dalyvavę liudytojai D. V. ir A. P. patvirtinę, kad 2019 metais pareiškėja iš D. V. įsigijo garažą, kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jis įvardintas kaip garažo boksas Nr. 3 bei iš A. P. įsigijo garažo boksą Nr. 4, kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta aukščiau šiuos nekilnojamojo turto objektus 1996 m. D. V. ir A. P. buvo įgiję iš Tolkūnų ŽŪB už bendrovėje turėtus pajus.

Pagal teismui pateiktą nekilnojamojo turto objekto – statinio (statiniai) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, pareiškėjos J. K. nurodomi nekilnojamojo turto objektai – garažo boksas Nr. 2, kurio plotas yra 53,34 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo boksas Nr. 3, kurio plotas yra 26,20 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo boksas Nr. 4, kurio plotas yra 55,88 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir katilinę, kurios bendras plotas 201,66 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamojo turto objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas. Jame yra nurodyta statinių išsidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita. Sudarytas žemės sklypo planas, kai sklypo plotas 2250 m², kadastro vietovė Tolkūnų 3868, sklypo numeris projekto plane Nr. 390, bloko Nr. 0002. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas AB „Vilniaus hidroprojektas“, planas sudarytas 2013 m. kovo 24 d., patvirtinant, kad žemės sklype pažymėti žemės naudmenų kontūrai, naudmenų rūšys ir plotai atitinka faktinę padėtį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi per CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjai gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktus, jeigu dėl konkrečių daiktų įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjos tėvas V. M. (po jo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė J. M., mirusi (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise įgijo garažo boksus bei pramonės paskirties statinį – katilinę, esančius (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų duomenų matyti, kad 1996 m. liepos mėnesį Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija, kurią sudarė komisijos pirmininkas A. S. ir komisijos nariai M. K., Č. G. perdavė pareiškėjos tėvui V. M. nekilnojamojo turto objektus – 2 garažus, kuris šiuo metu įvardintas kaip garažo boksas Nr. 2, kurio plotas 53,34 m² bei katilinę, kurios plotas 201,66 m². Taip pat likvidacinė komisija, kurią sudarė komisijos pirmininkas A. S. ir komisijos nariai A. P., M. K., J. B., V. M. , ir V. G. už bendrovėje turėtus pajus D. V. perdavė garažą, kuris šiuo metu įvardintas kaip garažo boksas Nr. 3, kurio plotas 26,20 m² bei likvidacinė komisija, kurią sudarė komisijos pirmininkas A. S. ir komisijos nariai A. P., M. K., J. B., V. M., ir D. Č. už bendrovėje turėtus pajus A. P. perdavė garažą, kuris šiuo metu įvardintas kaip garažo boksas Nr. 4, kurio plotas 55,88 m². Visi aukščiau nurodyti nekilnojamojo turto objektai randasi (duomenys neskelbtini).

Jokių dokumentų, susijusių su Tolkūnų žemės ūkio bendrovės turto perleidimu gauti nėra galimybių, kadangi ši bendrovė likviduota bei šios bendrovės dokumentai saugoti į Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialą neperduoti (patvirtina iš Archyvo gautas raštas). Šiuo atveju, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad statiniai (statinys) faktiškai egzistuoja, šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas bei jame nurodyta statinių išsidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kt.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo metu žemės ūkio įmonių turto privatizavimo sąlygas ir tvarką reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 420. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatytas ratas subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą ir pareiškėjos tėvas V. M. bei byloje dalyvavę liudytojais D. V. ir A. P. pagal šias nuostatas pateko į subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą, ratą. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjos tėvas V. M., po jo mirties jos sutuoktinė, pareiškėjos motina J. M. po jos mirties pareiškėja, valdydama garažo boksą Nr. 2 ir katilinę, bei iš D. V. ir A. P. įgytus garažo boksus Nr. 3 ir Nr. 4, juos sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 1996 m. liepos mėnesio, t. y. apie 26 metus. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėją (iki mirties jos tėvą ir motiną V. ir J. M. bei iki garažo boksų Nr. 3 ir Nr. 4 perleidimo – D. V. ir A. P.), niekas garažu nesinaudojo ir nedisponavo jų nuosavybe, dėl jų nereiškė jokių pretenzijų. Šalia esančių garažų boksų savininkai tam neprieštaravo taip patvirtindami valdymo faktą.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti nekilnojamojo turto objektų įgijimą nuosavybės teise faktą pareiškėja įrodinėjo savo pareiškimu bei rašytiniais įrodymais.

Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamojo turto objektais – garažo boksais Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 bei katiline nuo 1996 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Pareiškėja patvirtinusi, kad mirus jos motinai J. M., jos palikimą priėmė ji pareiškėja J. K. bei jos broliai suinteresuoti asmenys V. ir J. M., kurie į garažą ir katilinę jokių pretenzijų neturi, nes palikėja dar būdama gyva minėtus statinius neatlygintinai perleido pareiškėjai.

CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018). Teismas vertina, kad bendras pareiškėjos tėvo, motinos, kurie mirę bei garažo boksus Nr. 3 ir Nr. 4 perleidusių asmenų ir pačios pareiškėjos, valdymas kartu paėmus nepertraukiamai truko nuo pastatų įsigijimo daugiau kaip dvidešimt šešerius metus, šiuo atveju – nuo 1996 metų liepos mėn., ir jis buvo atviras ir nepertraukiamas, nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 straipsnio 5 punkte nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą.

Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Šios aplinkybės rodo, kad garažo boksai (garažai) bei katilinė visą 26 metų laikotarpį buvo valdomai teisėtai, nes jų valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad garažai bei katilinė būtų valdomi neteisėtai.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog J. K., įgijo nuosavybės teises į nekilnojamojo turto objektus – garažo boksą Nr. 2, kurio plotas yra 53,34 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo boksą Nr. 3, kurio plotas yra 26,20 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo boksą Nr. 4, kurio plotas yra 55,88 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir katilinę, kurios bendras plotas 201,66 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl nuosavybės teisės nustatytinos pagal įgyjamosios senaties sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus – garažo boksą Nr. 2, kurio plotas yra 53,34 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo boksą Nr. 3, kurio plotas yra 26,20 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo boksą Nr. 4, kurio plotas yra 55,88 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir katilinę, kurios bendras plotas 201,66 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.