Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys - E. L., V. L., antstolė I. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti skolininkės E. L. dalį bendrame turte su skolininkės sutuoktiniu V. L., t. y. nustatyti, kad skolininkei E. L. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ar būsimų jos ar jos sutuoktinio V. L. vardu atidarytose sąskaitose kredito įstaigose kredito įstaigose. Nurodė, kad antstolė I. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-11111-1077/2023 dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. L. išieškotojos (duomenys neskelbtini) naudai. Siekiant užtikrinti nurodyto vykdomojo dokumento įvykdymą, antstolė areštavo skolininkės E. L. ir jos sutuoktinio V. L. pinigines lėšas, esančias ar būsimas jų vardu atidarytose sąskaitose kredito įstaigose, pasiūlė skolininkei per 20 dienų nuo turto akto surašymo pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau toks sutikimas antstolei nebuvo pateiktas. Kadangi skolininkė ir/ar jos sutuoktinis per antstolio nustatytą terminą nepateikė numatytos formos sutikimo dėl turto padalinimo, duomenų apie sudarytą vedybų sutartį nėra, darytina išvada, kad skolininkės ir jos sutuoktinio dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po ½ dalį atitinkamo turto.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos (išieškotojos) prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešant apie jo nagrinėjimą suinteresuotiems asmenims.

Bylos duomenimis antstolės I. B. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-11111-1077/2023 dėl 15,34 Eur administravimo mokesčio, 3,52 Eur delspinigių, 78,29 Eur palūkanų, 293,56 Eur skolos, 144,14 Eur žyminio mokesčio, 100,75 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės E. L. išieškotojos (duomenys neskelbtini) naudai. (duomenys neskelbtini) Patvarkymas dėl informacijos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad antstolė pasiūlė išieškotojai per 30 kalendorinių dienų nuo patvarkymo gavimo kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, kadangi iš skolininkės E. L. sutikimas (per įstatyme nustatytą terminą) dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nebuvo gautas.

Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad vykdymo proceso metu antstolė (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktais Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkės ir jos sutuoktinio pinigines lėšas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-15232-465/2023 pagal E. L. ieškinį V. L. dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindus, 4 punktas numato, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalies nuostatas, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos, o pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra jungtinė su sutuoktiniu nuosavybė, dalis negali būti nustatoma po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1235-560/2014; 2015 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1508-603/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2876-450/2015).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką bei aplinkybę, kad teisme yra iškelta civilinė byla dėl E. L. ir V. L. santuokos nutraukimo, skolininkės E. L. turto dalis jos sutuoktinio sąskaitose negali būti nustatyta. Todėl prašymas atmetamas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 ir 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo netenkinti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.