- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-1235-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42909-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Suinteresuotas asmuo
- D. M.
- Pareiškėjas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys D. M., D. M., antstolė Inga Karalienė, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti, jog skolininkui D. M. priklauso 1/2 dalis lėšų, kurias kaip darbo pajamas gauna jo sutuoktinė D. M.. Nurodė, kad antstolė Inga Karalienė vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0139/13/00098 pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5256-141/2012 dėl 37 269,67 Lt skolos išieškojimo iš skolininko D. M. išieškotojo AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Pažymėjo, kad skolininko D. M. ir suinteresuoto asmens D. M. santuoka nėra nutraukta. Skolininkas D. M. neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, jo vardu yra registruotas tik automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) kurio buvimo vieta yra nežinoma, šis automobilis yra menkavertis. D. M. nuosavybės teise nekilnojamojo turto taip pat neturi, tačiau D. M. dirba VĮ Lazdynų poliklinikoje ir gauna 1 570 Lt darbo užmokestį per mėnesį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. M. pateikė atsiliepimą į pareikštą prašymą, su kuriuo nesutiko. Nurodė, kad jau nuo 2010 m. su sutuoktiniu D. M. negyvena. Pažymėjo, kad dar gyvenant kartu su sutuoktiniu jiedu bendro ūkio nevedė, apie sutuoktinio įsiskolinimus D. M. nieko nežinojo. Be to, nurodė, kad yra rengiami dokumentai skyrybų procesui.
Suinteresuoti asmenys D. M. ir antstolė Inga Karalienė atsiliepimų į pateiktą prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-04 nutartimi pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ prašymą tenkino – nustatė, kad D. M. ir D. M. priklauso po 1/2 dalį piniginių lėšų, gaunamų iš D. M. darbinės veiklos. Teismas nurodė, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-01-22 gautas bei po trūkumų šalinimo priimtas D. M. ir D. M. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Tačiau, teismo vertinimu, nors pagal CK 3.67 str. nuostatas santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o pagal CK 3.127 str. nuostatas teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu D. M. ir D. M. santuoka nėra nutraukta, taip pat jų turtas nėra padalintas, todėl nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog darbo užmokestis priklauso suinteresuotam asmeniui D. M. asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad vien teismui pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bei pradėta civilinė byla nepaneigia CK 3.88 str. numatytos sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos. Be to, suinteresuotas asmuo D. M. prezumpcijos, jog bendro turto dalys yra lygios, nenuginčijo, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad paskutinius kelerius metus ji su sutuoktiniu nebeveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo. Taigi teismas padarė išvadą, kad piniginės lėšos, gautos iš D. M. darbinės veiklos, yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe iki santuokos nutraukimo, kartu reiškiančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo D. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-04 nutartį. Nurodė, kad jau nuo 2010 m. sutuoktiniai kartu negyvena, neveda bendro ūkio, o sūnaus išlaikymui tėvas D. M. lėšų neskiria. Iki prašymo gavimo dienos D. M. apie D. M. įsiskolinimą AB „Lietuvos draudimas“ informuota nebuvo. Be to, 2014-03-10 teisme įvyko posėdis, kurio metu išnagrinėtas D. M. ir D. M. prašymas dėl santuokos nutraukimo, sutuoktiniai išskirti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme įsiteisėjusiu sprendimu nebuvo konstatuota, jog D. M. ir D. M. santuoka yra nutraukta, turtas padalintas ir darbo užmokestis D. M. priklauso asmeninės nuosavybės teise. Vien tik teismui pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bei jo pagrindu iškelta civilinė byla nepaneigia sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos. Santuokinio turto bendrumo prezumpcijos bylos nagrinėjimo metu nepaneigė ir D. M., nepateikė įrodymų, jog paskutinius keletą metu su D. M. neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių, todėl iki santuokos nutraukimo darbo užmokesčio lėšos pagrįstai yra laikomos įgytos santuokos metu ir pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe.
Suinteresuoti asmenys D. M. ir antstolė Inga Karalienė atsiliepimų į suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių 2014-03-04 teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Ingos Karalienės kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-5256-141/2012 dėl 37 269,67 Lt skolos išieškojimo iš skolininko D. M. išieškotojo AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Antstolei priėmus vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai. 2013-02-07 antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo skolininko lėšas, esančias kredito įstaigose asmeninėse skolininko sąskaitose. Nustatyta, kad registruoto turto skolininkas D. M. neturi, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininkas niekur nedirba. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ negalėjo realizuoti savo reikalavimo teisės į D. M., o, bylos duomenimis, jo sutuoktinė D. M., su kuria santuoka sudaryta 2002-11-22, dirba (duomenys neskelbtini), taip pat kadangi nenustatyta, jog suinteresuoti asmenys D. M. ir D. M. būtų sudarę vedybų sutartį, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. CK 3.87 str. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios.
CK 3.67 str. 1 d. numatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o pagal CK 3.127 str. 1 d. teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-01-22 gautas bei po trūkumų šalinimo priimtas D. M. ir D. M. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tačiau, neatsižvelgdamas į aukščiau minėtas CK nuostatas, nurodė, jog nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu D. M. ir D. M. santuoka nėra nutraukta, taip pat jų turtas nėra padalintas, todėl nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog darbo užmokestis priklauso suinteresuotam asmeniui D. M. asmeninės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vien teismui pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bei pradėta civilinė byla nepaneigia CK 3.88 str. numatytos sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Minėta, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu, t. y. jau 2014-01-22,Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas bei po trūkumų šalinimo priimtas D. M. ir D. M. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tai reiškia, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu D. M. ir D. M. santuokos nutraukimo byla buvo iškelta. Taigi, konstatuotina, kad pagal CK 3.67 str. 1 d. nuo šio momento santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukelia teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas formaliai, neįvertinęs faktinės situacijos, vadovaudamasis vien tuo, jog sutuoktinių turtas nebuvo padalintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir neatsižvelgdamas į tai, jog teisme nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo, kurioje sprendžiamas klausimas ir dėl sutuoktinių turto padalinimo, priėmė skundžiamą teismo nutartį. Be to, pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimu D. M. ir D. M. santuoka nutraukta bei patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, sprendimas yra įsiteisėjęs. Tai reiškia, jog bylą dėl santuokos nutraukimo teisme iškėlus iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo ir šiuo pagrindu ją išnagrinėjus, priimant sprendimą tarp D. M. ir D. M. sudarytą santuoką nutraukti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-04 nutartis nėra aktuali ir negali būti vykdytina. Esant šiai situacijai, konstatuotina, jog D. M. gaunamos piniginės lėšos bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams nepriklauso, dėl to yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nagrinėjamos bylos aplinkybes, netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo 2014-03-04 nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo atmesti.