- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- AN2-390-888/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00095-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- E. B.
- Kategorijos
- 1.4.3Įspėjimas (ANK 24 str.)
- 8.12Duomenų ar informacijos apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų veiklą pateikimo Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinei sistemai tvarkos pažeidimas (ANK 136 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Įžanginė dalis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 15 d. nutarimo, kuriuo E. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo E. B. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad E. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, kuomet įmonė yra Institucijos skolininkė, o įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui siekia 495 377,60 Eur, atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tokiais savo veiksmais E. B. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 15 d. nutarimu E. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1400 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vadovas, atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Dėl tokių E. B. veiksmų buvo pažeisti Institucijos interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. E. B. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Teismas nurodė, kad įmonės vadovas, žinodamas, jog įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad E. B. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais įmonės kreditoriais. Skiriant nuobaudą teismas nustatė viena E. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi, nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už analogiško administracinio nusižengimo padarymą jis nebaustas, todėl skyrė ne Institucijos prašomą 2 200 Eur baudą, o 1 400 Eur baudą.
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 15 d. nutarimą ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti mažesnę baudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutarimu paskirtas baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis ir neproporcingas. Pasak skundo autoriaus, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, įstatymas nereikalauja nustatyti kokias nors ypatingas aplinkybes, o tokių įstatymo normų taikymui užtenka įvertinti kompleksą faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis, finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn.
3.2. Skundo autoriaus teigimu, jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad jam poveikį gali daryti iš švelnesnė nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta poveikio priemonė. Jis yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, besirūpinantis savo senyva mama, jis visuomet dirbo turėdamas tikslą gauti tik legalias pajamas, ne tik teisių realizavimui, tačiau ir pareigų įgyvendinimui. Atlikdamas mokėjimus jis nesiekė sau jokios finansinės naudos, stengėsi sąžiningai atlikti savo kaip vadovo pareigas bei siekė, kad įmonė galėtų vykdyti savo veiklą ir kuo racionaliau naudotų savo piniginius išteklius. Šiuo metu jis yra atleistas iš darbo ir niekur nedirba, todėl tokios didelės baudos sumokėjimas sukeltų dar didesnes neigiamas pasekmes.
4. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo patarėja D. Š. prašo atmesti E. B. apeliacinį skundą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas nustatė viena apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad administracine tvarka už analogiško nusižengimo padarymą jis nebaustas. Nors apeliantas nurodė, kad rūpinasi savo senyvo amžiaus mama ir yra nedirbantis, tačiau byloje nėra pateikta šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą.
4.2. Atsiliepime nesutinkama ir su apelianto argumentu, kad jis stengėsi tinkamai atlikti vadovo pareigas ir siekė, jog bendrovė galėtų vykdyti savo veiklą ir kuo racionaliau naudotų savo išteklius. Pažymima, kad įmonei Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo nutraukta restruktūrizavimo byla dėl restruktūrizavimo plano neįgyvendinimo per restruktūrizavimo laikotarpį ir nutarta 2025 m vasario 13 d. spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 25 d. nutartimi įmonei iškelta bankroto byla ir ji pripažinta nemokia, negalinčia atsiskaityti su visais kreditoriais. Įmonės vadovas žinojo, kad įmonė pardavė savo turimą nekilnojamąjį turtą, kuriuo vykdė savo veiklą (patalpų nuomą) ir neturėdama turto nebegalės vykdyti veiklos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliantas skunde apygardos teismui neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutikdamas su jam paskirtos nuobaudos dyžiu, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtos nuobaudos dydį arba apskritai jos neskirti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas nagrinėtinas skundo ribose – paskirtos nuobaudos individualizavimo kontekste.
7. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamo nutarimo turiniu, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentais, sprendžia, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, reikšmingas nuobaudos skyrimui, tad keisti ar naikinti apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
8. Visų pirma paminėtina, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be kita ko, tiek baudos dydis, tiek specialiosios teisės atėmimo trukmė bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatomi atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir administracinio poveikio priemonės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.
9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
10. Nagrinėjamu atveju E. B. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. konstatuota, kad jis pažeidė kreditorių teises, o konkrečiai – pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės tvarką. Šio straipsnio sankcijoje numatyta, kad šis administracinio nusižengimo padarymas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
11. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad E. B. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nenustatė ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog E. B. praeityje būtų baustas administracine tvarka už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, kad skundo autorius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė tyčia. Nors Institucijos atstovas šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apylinkės teisme, prašė skirti E. B. 2 200 Eur baudą, t. y. nuobaudą, kurios dydis būtų lygus straipsnio sankcijos vidurkiui, tačiau apylinkės teismas įvertinęs aukščiau įvardintas aplinkybes, apeliantui skyrė straipsnio sankcijos minimumui lygų nuobaudos dydį – 1 400 Eur.
12. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, jog nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
13. Visgi, apygardos teismas, nesutikdamas su apelianto skundo argumentais sprendžia, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje surinkti ir apelianto skunde įvardijami duomenys susiję tiek su administracinio nusižengimo pavojingumu, tiek su jo asmenybės pavojingumu, nesudaro pagrindo nei dar labiau sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, nei apskritai jos neskirti. Pažymėtina, kad šiuo atveju apelianto valdytos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo pakankamai ženklus ir siekė 495 377,60 Eur, tačiau E. B. sąmoningai rinkosi nedengti turimo įsiskolinimo valstybės biudžetui, tačiau atsiskaityti su kitais kreditoriais, tokiu būdu nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Be to, kaip teisingai akcentuota Institucijos pateiktame atsiliepime, apelianto skunde įvardijami teiginiai dėl pastangų tinkamai atlikti vadovo pareigas, kad įmonė galėtų racionaliai naudoti savo finansinius išteklius, laikytini abejotinais, nes vis tik neįgyvendinus restruktūrizavimo plano per restruktūrizavimo laikotarpį, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 25 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla ir ji pripažinta nemokia bei negalinčia atsiskaityti su visais kreditoriais. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiomis aplinkybėmis padarytas administracinis nusižengimas neleidžia daryti išvados apie mažesnį jo pavojingumą.
14. Be to, apeliantas skunde kartu nurodė, kad turi senyvo amžiaus mamą, kuria turi rūpintis bei visuomet dirbo, turėdamas tikslą gauti tik legalias pajamas, tačiau šiuo metu nedirba, todėl tokio dydžio nuobauda jam yra pernelyg didelė finansinė našta. Vis tik, pirma – kaip teisingai nurodyta Institucijos atsiliepime, apeliantas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo skunde išdėstytas aplinkybes. Antra, šios jo įvardintos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, tačiau priešingai, rūpinimasis senyvo amžiaus tėvais visuomenėje yra dažnas bei įprastas elgesys, tuo tarpu darbo vietos paieška ir suradimas yra aplinkybė, kuri tiesiogiai priklauso nuo paties skundo autoriaus, t. y. jis turi galimybes ieškoti naujos darbo vietos ir kartu gauti pajamas bei sumokėti jam paskirtą nuobaudą. Jokių kitų argumentų ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, apeliantas nepateikė. Juolab, kaip jau minėta, apylinkės teismas apeliantui skyrė ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalų nuobaudos dydį, todėl jį dar labiau sumažinti ar apskritai neskirti administracinės nuobaudos nėra jokio teisinio pagrindo, ji nėra akivaizdžiai per didelė ar neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybei ir yra būtina tam, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Be kita ko, nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paskirtoji nuobauda skundo autoriui sukels tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus, tačiau neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
15. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad E. B. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, o apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas. Taigi, keisti skundžiamą nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 15 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.