Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Dubovskienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovei R. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, – (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namo savininkų bendrija, ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

14. Teismas sutinka su atsakove bei Bendrija, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos įvykio vietos nuotraukos bei video medžiaga savaime nėra pakankamai informatyvios, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad ieškovės automobilis buvo apgadintas būtent prie namo (duomenys neskelbtini) Tačiau kiti į bylą pateikti įrodymai patvirtina žalos vietą bei faktą:

14.1. Bendrojo pagalbos centro pateikta informacija patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 21 d., Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis dėl apgadinto automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

14.2. apie įvykį pranešančio skambučio garso įrašas, patvirtina, kad prie namo (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme stovintis automobilis Nissan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas nukritusiais varvekliais ir virš jo dar kabo daug varveklių;

14.3. liudytojo parodymai, kad 2022 m. gruodžio 21 d. atvykęs į darbą ir pasistatęs automobilį namo (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme pamatė apgadintą automobilį ir paskambino Bendruoju pagalbos centro telefonu;

14.4. liudytojo ieškovei pateiktoje nuotraukoje užfiksuoti ant automobilio stogo, kapoto bei šalia automobilio ant žemes esantys dideli ledo gabalai.

15. Šių aplinkybių kontekste vertinant ieškovės pateiktas nuotraukas spręstina, kad jos papildomai patvirtina, kad ant namo stogo dar buvo likę varveklių, kad ant žemės yra prikritę panašių į varveklius ledo gabalų, dalis nuotraukų bei video medžiaga patvirtina, kad automobiliui (stogui, kapotui) padaryti apgadinimai. Taip pat užfiksuoti likę varvekliai patvirtina buvus poreikį perstatyti automobilį toliau nuo namo ir pažeidimų fiksaciją atlikti kitoje – saugesnėje vietoje. Aptartų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad ieškovė įrodė, jog jai priklausantis automobilis buvo pastatytas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme ir automobilio pažeidimus lėmė nuo namo stogo nukritę ledo gabalai (varvekliai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnis, 185 straipsnis).

16. Teismo vertinimu, nurodytas aplinkybes, apie įvykio vietoje ant namo stogo susikaupusius varveklius, papildomai patvirtina ir Bendrijos pateiktas jos valdymo organo nario – valdybos nario, D. R. susirašinėjimas su atsakove – 2022 m. gruodžio 15 d. 12.24 val. el. laišku informuojant, kad ant namo (duomenys neskelbtini), yra susidarę varvekliai ties lietaus latakais ir lietvamzdžiais tiek iš (duomenys neskelbtini) pusės, tiek iš vidinio kiemo pusės. Atsakovė atsakydama informavo, kad tinkamai pasirūpins saugumu, nedelsiant inicijuos pavojų keliančių varveklių šalinimą. Bendrijos pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas ant durų, lietvamzdžio, prikabinti vienodo turinio informaciniai pranešimai, apie gruodžio 22 d. nuo 9.30 val. planuojamą varveklių valymą; prašoma nestatyti automobilių prie šių sienų. Taip pat ir atsakovės atsiliepime pateikto 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimo patalpinto vidinėje įmonės sistemoje, adresuoto namo (duomenys neskelbtini) gyventojams, turinys, kuriuo gyventojams pateikiama svarbi informacija dėl varveklių – nurodyta, kad dėl temperatūrų svyravimų ant daugiabučio namo stogo ir laiptinių stogelių gali susidaryti varvekliai. Gyventojai įspėjami būti atsargūs – nestovėti po varvekliais ir nestatyti po jais transporto priemonių, o pastebėjus pavojingus darinius, informuoti administratorių. Primenama, kad rūpinantis gyventojų ir praeivių saugumu, remiantis teisės aktais nuo daugiabučių namų būtina šalinti susidariusius varveklius. Nurodyta, kad užfiksavę pavojingai kabančius varveklius arba gavę pranešimą apie pavojingus ledo darinius, mes (Mano Būstas) tinkamai pasirūpins gyventojų saugumu ir nedelsdami inicijuos pavojų keliančių varveklių šalinimą. Taigi, kaip minėta, tai tik patvirtina, kad ieškovei priklausančio automobilio, pastatyto vidiniame namo (duomenys neskelbtini) kieme pažeidimus lėmė nuo namo stogo nukritę varvekliai.

18. Pagal CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

19. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

20. Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

21. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-403/2023).

22. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, administratorius pagal sutartį (ne pagal paskyrimą) gali būti atsakingas už padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, bet tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-491-219/2016; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis gyvenamasis namas. Byloje esantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų cento išrašas bei pateikti įstatai patvirtina, kad Bendrija įgyvendina namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Įstatų bendrosios dalies 10 punkte įtvirtinta Bendrijos teisė samdyti darbuotojus arba sudaryti sutartis su gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

24. Nustatyta, kad 2015 m. vasario 23 d. su atsakovė (tuometis pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) kaip administratorius su Bendrija sudarė sutartį Nr. MB-SUT-15-027, kuria administratorius įsipareigojo teikti namo ((duomenys neskelbtini)) ir namui priskirtos teritorijos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o klientas (Bendrija) sumokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas (3.1 papunktis). Apibrėžiant sutartyje vartojamas sąvokas, nurodyta, kad paslaugos – tai administratoriaus klientui teikiamos namo administravimo, eksploatavimo bei komunalinės paslaugos (1.2.3 papunktis). Bendro naudojimo objektai reiškia bendro naudojimo patalpas, bendrąsias namo konstrukcijas ir bendrąją inžinerinę įrangą (1.2.4 papunktis). Sutarties 1.2.6 papunktyje nurodyta, kad bendrosios pastato konstrukcijos reiškia pagrindines namą laikančias (pamatus, sienas, perdenginius, stogą) ir kitas konstrukcijas (balkonų bei laiptinių konstrukcijas, fasadų apdailos elementus, įėjimo į namą laiptus ir duris). Eksploatavimas – namo pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo ir patikimumo (būklės) stebėjimas, vertinimas ir palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (šalto vandentiekio ir buitinės kanalizacijos sistemų, elektros bendrojo naudojimo instaliacijos, natūralaus vėdinimo) saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, gaisrinės saugos palaikymas (1.2.8 papunktis). Administravimas – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, kai administratorius atlieka veiksmus, būtinus namo bendro naudojimo objektų techninės būklės išsaugojimui ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį (1.2.9 papunktis).

25. Sutartimi atsakovė, kaip administratorius, teikdama administravimo paslaugas už 5.1 punkte nurodytą administravimo tarifą, įsipareigojo, be kita ko, organizuoti administratoriaus pasitelktų rangovų garantinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą, paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų kokybės kontrolę (4.1.1.1 papunktis); administruoti sutartis su administratoriaus pasitelktais subrangovais ir paslaugų teikėjais (4.1.1.2 papunktis); teikti informaciją apie suteiktas paslaugas bei apie bendrojo naudojimo objektų būklę, kliento įgaliotam asmeniui pateikus raštišką prašymą (4.1.1.3 papunktis); pateikti rekomenduojamų papildomų darbų sąrašą ir suderinus su klientu organizuoti jų vykdymą (4.1.1.4 papunktis); iki kiekvieno mėnesio 5 dienos pateikti kliento pirmininkui ar jo įgaliotam asmeniui pasirašyti papildomų darbų aktus (4.1.1.5 papunktis); apskaičiuoti mokesčius už suteiktas paslaugas, juos paskirstyti tarp savininkų, pateikti savininkams mokėjimo pranešimus, teikti raginimus, išieškoti skolas ir kt. (4.1.1.6–4.1.1.8 papunkčiai); pildyti techninės priežiūros žurnalą bei kitus privalomus techninius dokumentus (4.1.1.10 papunktis); atlikti visus veiksmus, kurie būtini siekiant išsaugoti namo bendrojo naudojimo objektus ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį (4.1.1.11 papunktis). Taip pat teikiant namo eksploatavimo paslaugas už 5.1 punkte nurodytus tarifus atlikti bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklų bei įrengimų priežiūrą (4.1.2.1 papunktis); atlikti elektros ūkio priežiūros darbus (4.1.2.2 papunktis); vykdyti kitus STR 1.12.05.2010 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ reikalavimus, jei šalys nesusitarė kitaip (4.1.2.2.3 papunktis). Prie bendro pobūdžio įsipareigojimų nurodyta: namo skelbimo lentose skelbti informaciją apie administratoriaus darbuotojus, atsakingus už sutarties pagrindu teikiamas paslaugas, t. y. nurodyti atsakingo darbuotojo vardą, pavardę, kontaktinį telefoną bei paslaugos sritį, už kurią jis atsakingas, taip pat visą parą veikiančių dispečerinių telefonus (4.1.5.1 papunktis); glaudžiai bendradarbiauti su klientu (4.1.5.3 papunktis); pagal kliento pateiktus užsakymus sudaryti papildomų darbų sąmatas bei jas suderinti su klientu (4.1.5.6).

26. Klientas įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties įsigaliojimo dienos, pasirašant namo perdavimo–priėmimo aktą, perduoti namą administratoriui sutartinių įsipareigojimų vykdymui (4.2.1 papunktis); pateikti administratoriui prašymą raštu dėl papildomų darbų atlikimo bei su administratoriumi suderinti papildomų remonto darbų kainas. Jei papildomų darbų kaina yra didesnė nei 1 000 Eur, klientas privalo pateikti kliento narių susirinkimo protokolą, kuriuo nutarta pritarti tokių darbų atlikimui (4.2.4 papunktis).

27. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra įtvirtinti Statybos techninės priežiūros reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujųjų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (redakcija galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) (toliau – STR 1.07.03:2017). STR 1.07.03:2017 III skyriaus, apibrėžiančio pagrindines sąvokas, 10.3 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų valdytojo sąvoka – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. STR 1.07.03:2017 IV skyriaus „Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai“ 11 punkte yra numatytas statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad: nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu (13.3 papunktis). 18 punkte numatyta pareiga periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas. STR 1.07.03:2017 VII skyriaus „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“ pirmojo skirsnio „Techninės priežiūros organizavimas“ 84–85 punktuose įtvirtinta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi šiame reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę.

28. Aptartos Bendrijos su atsakove sudarytos sutarties nuostatos, STR reikalavimai patvirtina atsakovei turėjus pareigą periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas. Net jei tokius darbus vertinti kaip papildomus, šios nutarties 16 punkte aptartas atsakovės 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimo patalpinto vidinėje įmonės sistemoje, adresuoto namo (duomenys neskelbtini) gyventojams, turinys, kuriuo gyventojai įspėjami būti atsargūs, pastebėjus pavojingus darinius, informuoti administratorių; nurodyta, kad užfiksavę pavojingai kabančius varveklius arba gavę pranešimą apie pavojingus ledo darinius, mes (administratorius) tinkamai pasirūpins gyventojų saugumu ir nedelsdami inicijuos pavojų keliančių varveklių šalinimą; Bendrijos pateiktas, jos valdybos nario susirašinėjimas su atsakove – 2022 m. gruodžio 15 d. 12.24 val. el. laišku informuojant, kad ant namo (duomenys neskelbtini), yra susidarę varvekliai ties lietaus latakais ir lietvamzdžiais tiek iš (duomenys neskelbtini) pusės, tiek iš vidinio kiemo pusės; atsakovės atsakymas, kad tinkamai pasirūpins saugumu, nedelsiant inicijuos pavojų keliančių varveklių šalinimą, patvirtina, kad apie prašomus atlikti darbus atsakovė buvo informuota ir įsipareigojo juos atlikti.

29. Kadangi atsakovei teko pareiga periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas, bei nustačius, kad dėl nuo namo nukritusių varveklių ieškovei priklausantis automobilis buvo apgadintas 2022 m. gruodžio 21 d., įvertinus, kad 2022 m. gruodžio 15 d. el. laišku atsakovė įsipareigojo nedelsiant inicijuoti pavojų keliančių varveklių šalinimą, jai tenka pareiga įrodyti, jog ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių, siekdama išvengti galimos žalos, t. y. rūpinosi varveklių pašalinimu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovė į bylą tokių įrodymų nėra pateikusi. Kaip nustatyta, 2022 m. gruodžio 15 d. gavusi pranešimą apie varveklius ir nurodžiusi, kad nedelsiant inicijuos pavojų keliančių varveklių šalinimą atsakovė jokių veiksmų neatliko iki 2022 m. gruodžio 22 d. Pagal Bendrijos pateiktus paaiškinimus 2022 m. gruodžio 21 d. ryte ant namo vidiniame kieme esančios sienos atsakovės valdymo organo narys D. R. pakabino pranešimus apie gruodžio 22 d. planuojamus varveklių šalinimo darbus ir prašymą nepalikti automobilių, bendrija pateikė tai pagrindžiančias nuotraukas. Pati atsakovė jokių įrodymų šiuo aspektu neteikė apsiribodama tik argumentais apie įspėjamojo pobūdžio 2022 m. gruodžio 15 d. informacinio pranešimo (duomenys neskelbtini) gyventojams patalpinimą sistemoje. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė nėra namo (duomenys neskelbtini) gyventoja, dirba (duomenys neskelbtini), todėl administratorės sistemoje patalpintų, namo (duomenys neskelbtini) gyventojams skirtų informacinių pranešimų nemato. Atsakovė posėdžio metu patvirtino, kad namo (duomenys neskelbtini) neadministruoja, tai atlieka Civinity namai, UAB. Taip pat ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškovė, ryte atvažiavusi į darbą nematė jokių iškabintų pranešimų apie ketinamus atlikti varveklių šalinimo darbus. Liudytojas R. K. nurodė, kad atvažiavęs į darbą ir įvažiavęs į namo (duomenys neskelbtini) vidinį kiemą pamatė apgadintą automobilį ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Buvo gal apie 9 val. ryto, jokių iškabintų įspėjamųjų pranešimų, ženklų nematė. Į bylą pateiktame Bendrojo pagalbos centro rašte, kuriuo pateikta skaitmeninė garso įrašo kopija, nurodyta, kad garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir telefono numerį; garso įrašo numeris – 2022_12_21_15-09-29_3706754764.mp3. Tokiu atveju darytina išvada, kad į bendrąjį pagalbos centrą liudytojas skambino 15.09 val., taigi dienos metu, bet kaip pats teigė, jokių įspėjamųjų pranešimų nematė. Nors ieškovės atstovas nenurodė kelintą valandą atvažiavusi į darbą ieškovė pastatė automobilį namo vidiniame kieme, tačiau Bendrija taip pat nedetalizavo kelintą valandą jos narys D. R. iškabino įspėjamuosius pranešimus.

30. Teismas sutinka su atsakove, kad nei sutartyje, nei teisės aktuose nėra konkretizuota, per kiek laiko turi būti šalinami defektai, pavojingi dariniai, varvekliai ar pan. Pastebėtina, kad pati atsakovė 2022 m. gruodžio 15 d. komunikuodama su Bendrija, el. laiške nurodė varveklių šalinimo darbus inicijuosianti nedelsiant. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „nedelsiant“ aiškinamas kaip negaištant, tuojau, nieko nelaukiant.

31. Esant aptartų aplinkybių visumai teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog operatyviai, nedelsdama ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių ir veiksmų siekdama išvengti galimos žalos asmenims ar jų turtui, t. y. pasirūpinti varveklių pašalinimu. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė savo kaip namo administratoriaus pareigą rūpestingai ir atidžiai vykdyti namo bendro naudojimo objektų priežiūrą, taip pat ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai, taigi nustatyti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

32. Nesant duomenų, kad nuo 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimo iki 2022 m. gruodžio 21 d. atsakovė ėmėsi varveklių šalinimo veiksmų, spręstina, kad atsakovės neveikimas priežastiniu ryšiu susijęs su automobiliui Nissan Qashai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala (CK 6.247 straipsnis). Atsakovė nepaneigė kaltės, kuri yra preziumuojama.

33. CK 6.253 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės konkrečiais įstatyme nurodytais pagrindais, tarp jų dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį nukentėjusiojo asmens veiksmai – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusiojo asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusiojo asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Pagal CK 6.282 straipsnį, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (1 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, nurodydama, kad žalos atsiradimą lėmė ir pačios ieškovės veiksmai, kad pastatydama automobilį ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė, apsiribodama bendro pobūdžio pasvarstymais. Kaip nustatyta, nebūdama namo (duomenys neskelbtini) gyventoja ieškovė atsakovės sistemoje patalpintų gyventojams skirtų įspėjamojo pobūdžio pranešimų negalėjo matyti ir nematė. Byloje nėra duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad automobilis buvo pastatytas pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kaip ir duomenų, kad pavojinga teritorija buvo apjuosta, ar kitaip pažymėta tuo metu, kai ieškovė pastatė automobilį (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia nesant pagrindo pripažinti, kad civilinė atsakomybė galėtų būti netaikoma dėl pačios ieškovės veiksmų.

35. Nustačius, kad atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę ir priežastinį ryšį, atsakovei kyla civilinė atsakomybė ir prievolė atlyginti ieškovei nuostolius už automobiliui padarytą turtinę žalą (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis).

36. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.281 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškovė nuostolius grindžia UAB „Autovisatos servisas“ pateikta 2022 m. gruodžio 27 d. sudaryta remonto sąmata, kurioje nurodyta remonto kaina – 4 249,85 Eur. Atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, teigė, kad neįvertinta, jog automobilis nenaujas, tačiau kitų argumentų bei įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovo apskaičiuotu ir nurodytu žalos dydžiu atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Bendrija procesiniuose dokumentuose teigė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokia kaina faktiškai sumokėta už automobilio remontą; antrinėje rinkoje parduodamų panašių automobilių kaina yra apie 8 000–8 300 Eur, tad remonto sąmatoje nurodyta suma neatitinka rinkos kainų. Ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškovė neturi pakankamai lėšų ir automobilio nėra susiremontavusi.

38. Teismas sprendžia, kad atsakovė nepaneigė ieškovės pateiktos sąmatos duomenų teisingumo, neargumentavo, neteikė įrodymų, kad į sąmatą įtraukti nebūtini darbai ar detalės, kad nurodyta neadekvati jų kaina ar pan., neteikė kitų remonto kainos apskaičiavimo įrodymų (kito serviso ar pan.), todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktoje UAB „Autovisatos servisas“ sąmatoje pateiktų skaičiavimų teisingumu. Teismo vertinimu, sąmatoje nurodytos remonto kainos teisingumo nepaneigia ir Bendrijos argumentai bei įrodymai apie antrinėje rinkoje parduodamų panašių automobilių kainą, nes remonto kaina atskirais atvejais gali ir viršyti daikto kainą ar likutinę vertę.

39. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Todėl esant nenuginčytai UAB „Autovisatos servisas“ remonto sąmatoje nurodytai remonto kainai, teismas neturi pagrindo sutikti su Bendrija, kad nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė realiai patyrė ieškinyje nurodyto dydžio žalą, t. y. sumokėjo už atliktą remontą, žalos atlyginimas negali būti priteisiamas.

40. Esant nustatytai atsakovės civilinei atsakomybei, atsakovei nepaneigus ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių automobilio remonto kainą – 4 249,85 Eur, teismas tenkina ieškinį ir priteisia ieškovei iš atsakovės 4 249,85 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.

41. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 249,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 2 095 Eur išlaidas: paduodama ieškinį sumokėjo 95 Eur žyminį mokestį (2023 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymas) ir turėjo 2 000 Eur išlaidų už advokato paslaugas (2023 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita bei 2023 m. rugpjūčio 31 d. lėšų pervedimo nurodymas). Išlaidos advokato pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų dydžių, todėl ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 095 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

43. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi valstybei iš atsakovės priteisiama 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 12142091, 4 249,85 Eur (keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt devynis eurus, 85 centus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 249,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 095 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 12142091, 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus, 20 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.