Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas, trečiajam asmeniui notarei Gražinai Butienei dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir termino kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vertinant santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, jog toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009, Teismų praktika Nr. 32/2009). Dėl paminėto, tik pratęsus terminą palikimui priimti, gali būti ginčijamas palikimo perėjimo valstybei teisėtumas, todėl nagrinėjamos bylos kontekste teismas pirmiausia sprendžia termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) klausimą.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), yra svarbu nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias jis nurodo svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, vertinti ar jos yra tikrai svarbios pateisinant termino praleidimą ir išsiaiškinti palikimą priėmusių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (atnaujinimo). Teismas turi ne tik vertinti objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai kiek jis praleistas, bet ir kitas priežastis dėl kurių asmuo laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Priežasčių svarbumas siejamas ir su paties pareiškėjo elgesiu, tai yra būtina nustatyti, ar pareiškėjas elgėsi kaip apdairus ir rūpestingas bei sąžiningas asmuo ar priešingai savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-182-421/2016).

Kaip jau minėta, N. K. mirė (duomenys neskelbtini). Tą dieną atsirado palikimas ir trijų mėnesių terminas jam priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini). Ieškovė V. J. yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Jos sesuo A. S. ir brolis A. P., kurie irgi yra N. K. vaikai, taip pat yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Ieškovės sesuo A. S. notaro patvirtintu 2017 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui N. K. palikimo per tris mėnesius nepriėmė ir pretenzijų į turtą neturi (b. l. 9). Ieškovės brolis A. P. šioje civilinėje byloje pateikė pareiškimą, nurodydamas, kad po tėvo N. K. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, faktiniu valdymu palikimo nepriėmė ir neketina į jį pretenduoti, prašė bylą nagrinėti jo neįtraukiant į civilinį procesą (b. l. 50). Byloje nustatyta, kad N. K. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą turtą paliko ieškovės seseriai A. S., bet vėliau ieškovės tėvas testamentą panaikino. Kaip nurodė ieškovė, tėvą iki mirties prižiūrėjo jos sesuo, ieškovė su tėvu nebendravo, artimų ryšių nepalaikė, apie tėvo nuosavybės teise valdytą butą nežinojo. 2017 m. pavasarį jos sesuo A. S. ją informavo apie testamento sudarymą ir jo panaikinimą bei apie tai, kad sesuo palikimo nepriėmė, po tėvo mirties už jam nuosavybės teise priklausiusį butą susidarė skolos, todėl sesuo neketina kreiptis dėl palikimo priėmimo. Ieškovei buvo pasiūlyta pasinaudoti šia teise. Tuomet ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų savo paveldėjimo teisei į N. K. turtą realizuoti: ne tik kreipėsi į notarą, bet ir ėmė rūpintis po tėvo mirties likusiu butu – sumokėjo už jį susidariusias skolas, ką patvirtina 2017 m. balandžio 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovė nuo 2017 m. balandžio 14 d. pradėjo mokėti mokesčius UAB „Joniškio butų ūkiui“ už suteiktas paslaugas ir kaupiamąsias lėšas (b. l. 11). Ieškovei renkant dokumentus apie paveldimą turtą, valstybės įmonė Registrų centras 2017 m. liepos 21 d. raštu pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. balandžio 20 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo valstybė, ir jį patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Turto bankas. Ieškovė operatyviai kreipėsi teisinės pagalbos ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-2554-14916 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ jai paskirtas advokatas teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo (b. l. 17-18). Šios aplinkybės rodo, jog ieškovė sužinojusi apie jos tėvo valdytą turtą bei tai, jog ieškovės sesuo neketina priimti tėvo palikimo aktyviais veiksmais pradėjo siekti įgyvendinti savo teisę į palikimą. Kadangi ieškovės gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas fiktyvus asmuo „N. P.“, todėl siekiant kreiptis į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, iškilo būtinybė pirmiausia inicijuoti procesą dėl giminystės ryšio su N. K. nustatymo. LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 3 d. teisme gautas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-284-874/2018 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. K. yra ieškovės tėvas pagal kilmę.

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu. Nagrinėjamu atveju, ieškovė siekia paveldėti savo artimo giminaičio – tėvo palikimą, kurį pagal įstatymą turi teisę paveldėti.

Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-319-695/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-191/2012; kt.).

Įvertinęs byloje nurodytas priežastis ir įrodymus, teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas manyti, jog pagrindinė termino priimti palikimą praleidimo priežastis buvo tai, kad ieškovė nežinojo, jog jos mirusio tėvo N. K. vardu yra įregistruota turto ir šio turto nustatytais terminais po jo mirties nepriėmė jį slaugiusi ir artimus santykius su juo palaikiusi ieškovės sesuo A. S.. Be to, paaiškėjus, jog ieškovės turimi dokumentai nepatvirtina ieškovės ir mirusiojo N. K. giminystės ryšio, ieškovė turėjo teisme inicijuoti dar vieną bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog N. K. yra jos tėvas pagal kilmę. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad egzistavo ieškovės nurodytos aplinkybės, nes ieškovė sužinojusi apie galimybę paveldėti tėvo turtą aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti savo teisę į palikimą ir nors ieškinys, dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir termino priimti palikimą atnaujinimo, teismui paduotas tik 2018 m. gegužės 11 d., tai nepaneigia aktyvių pačios ieškovės veiksmų, siekiant įgyvendinti savo teisę priimti palikimą, ir dėl šių aplinkybių teismo vertinimu, terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Svarbu pažymėti, kad po N. K. mirties tiek ieškovės sesuo, tiek brolis dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir aiškiai nurodė, kad į palikimą nepretenduoja. Nagrinėjamu atveju palikimą priėmė ne fiziniai asmenys, bet palikimas perėjo Lietuvos valstybei, kuri yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Pastarajai paveldėjus N. K. turtą, šis nėra perleistas jokiems sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl palikimo priėmimo termino atnaujinimas iš esmės valstybei ar jokiems kitiems tretiesiems asmenims nesukels jokių neigiamų teisinių padarinių. Priešingai, atnaujinus ieškovei terminą palikimui priimti, būtų užtikrinti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai, kai teisėta paveldėtoja – mirusiojo N. K. dukra galėtų priimti savo tėvo palikimą. Kitu atveju, ieškovė patirtų materialinių nuostolių, nes butą paveldėjus valstybei, ji nežinodama padengė visus buto komunalinių mokesčių įsiskolinimus, toliau butu rūpinasi ir jį išlaiko.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pripažintina, jog ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.8 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Būtent CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis). Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo atveju, kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. O kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką ieškinį dėl liudijimo nuginčijimo gali reikšti įpėdinis, kuris pretenduoja į palikimą ir kuris įstojo į paveldėjimo teisės santykius (CK 5.50 straipsnio 1-2 dalys) arba iš jų nebuvo pasitraukęs tokiais pagrindais dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta.

Teismui atnaujinus terminą ieškovei V. J. priimti po tėvo N. K. mirties atsiradusi palikimą, yra pagrindas teigti, jog V. J. yra asmuo, įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ((duomenys neskelbtini)) ir iš jų nebuvo pasitraukęs, ir tai sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti bei duoda pagrindą ieškovę laikyti asmeniu, pretenduojančiu priimti palikimą, bei suteikia jai teisę (galimybę) ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009, Teismų praktika Nr. 32/2009). Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis).

Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, ieškovė yra pirmesnės eilės įpėdinė pagal įstatymą prieš Lietuvos valstybę paveldėti N. K. turtą. Be to, Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Atsakovė nurodė, jog nesant duomenų apie N. K. palikimo priėmimo fakto, privalėjo inicijuoti palikimo priėmimą valstybės vardu, dėl to paveldėjimo teisės liudijimas valstybei buvo išduotas pagrįstai. Byloje nustatyta, kad atsakovė gavusi iš UAB „Joniškio butų ūkis“ pranešimą, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo niekas nesikreipė ir nustačiusi, kad po N. K. mirties nėra įregistruotų palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, 2017 m. vasario 17 d. raštu kreipėsi į Joniškio rajono notarų biurą, prašydama išduoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą. 2017 m. balandžio 20 d. Joniškio rajono notarų biuro notarė Gražina Butienė išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriame nurodyta, kad N. K., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise pereina valstybei. Šiuos du dokumentus – atsakovės 2017 m. vasario 17 d. prašymą ir notarės išduotą 2017 m. balandžio 20 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais.

Kaip minėta anksčiau valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad būtų išsiaiškinta ar nėra turto įpėdiniu. Teismo vertinimu byloje nėra duomenų, jog buvo imtasi maksimalių pastangų surasti N. K. artimuosius giminaičius (pvz. nebuvo kreiptasi į Gyventojų registrą), siekiant nustatyti galimus paveldėtojus ir išsiaiškinti jų ketinimus paveldėti ginčo turtą. Be to, dar nesant išduotam palikimo perėjimo valstybei liudijimui ieškovė pradėjo rūpintis mirusiojo N. K. turtu, kas patvirtina, jog valstybės institucijos neatsižvelgė ir neįvertino, jog šiuo atveju gali būti ir pirmesnės eilės įpėdinių paveldint mirusiojo N. K. turtą.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog valstybei paveldėjimo teisės liudijimas išduotas, nepriklausomai nuo to, jog yra pirmesnės eilės įpėdinė, turinti teisę į palikimą, t. y. ieškovė. Ieškovė savo teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jai tenkantį palikimą nėra įgyvendinusi. Jeigu ieškovė būtų priėmusi palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pateikusi palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, atsakovei nebūtų atsiradusi teisė ir kilusi pareiga priimti palikimą valstybės vardu.

Teismui atnaujinus dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ieškovei priimti palikimą, ieškovės reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Taigi, valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, 2017 m. vasario 17 d. atsakovės valstybės įmonės Turto banko pateiktas prašymas notarei dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, kaip vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 1 ir 2 dalys), laikytinas prieštaraujančiu imperatyviai CK 5.62 straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl pripažintinas negaliojančiu ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Atitinkamai pripažintinas negaliojančiu ir šio vienašalio sandorio pagrindu išduotas 2017 m. balandžio 20 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės Gražinos Butienės išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), liudijantis, kad valstybei paveldėjimo teise pereina 50,44 kv. m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (CK 5.8 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnio, 1.80 straipsnio 1 dalis).

Teismo nuomone, tik tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovės teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Ieškovei, vadovaujantis 2017 m. liepos 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-2554-14916 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (su 2018 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-P-2554-13334 pratęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą), teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 9 d. pažymą Nr. (2.19)NTP-7-6775 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 227,50 Eur advokato užmokestis.

Nagrinėjamu atveju civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieškovės teises. Atsakovė, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Pati ieškovė per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas šioje byloje buvo kažkokiu būdu nulemtas atsakovės veiksmų (pvz. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-308-221/2018). Nurodytos aplinkybės leidžia taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį ir iš atsakovės nepriteisti valstybės naudai ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atnaujinti ieškovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Pripažinti negaliojančiu ab initio vienašalį sandorį – valstybės įmonės Turto bankas prašymą, pateiktą 2017 m. vasario 17 d. raštu Nr. (15.23-21)SK4-1949, išduoti jai, atstovaujančiai valstybės interesus, paveldėjimo teisės liudijimą į N. K. valdytą turtą.

Pripažinti negaliojančiu 2017 m. balandžio 20 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės Gražinos Butienės išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.