- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-308-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01103-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Turto bankui
- Trečiasis asmuo
- R. R., D. R., notarui R
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui, tretiesiems asmenims R. R., D. R., notarui R. K. dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po B. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti; panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro R. K. 2017 m. balandžio 5 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 872.
2. 2017 m. rugsėjo 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2017 m. rugsėjo 19 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-9326, kurioje nurodė, kad valstybei priteistina suma sudaro 167,8 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu tenkino ieškinį: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė priėmė palikimą po savo tėvo B. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, faktą nustatė turto paveldėjimo tikslu; pripažino negaliojančiu Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro R. K. 2017 m. balandžio 5 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 872.
4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog po savo tėvo B. R. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą. Nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po tėvo mirties jo palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, teismas laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nustatė, kad ieškovė neprašė priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr.2.1.(NTP-2)-17-T-1914-7841 ieškovei suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, t. y. ji yra visiškai atleista nuo išlaidų valstybei, o bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra VĮ Turto bankas, kuri yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, teismas sprendė, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą ir įpareigoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismą išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų civilinėje byloje Nr. 2-1703-1021/2017 klausimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, nepriteisęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011). Nepaisant to, kad pralaimėjusi šalis yra valstybės įmonė ir valstybė, užtikrindama nemokamą antrinės teisinės pagalbos teikimą R. R., patyrė išlaidas, teisės aktai nenumato išlygų bylos šaliai – valstybei, atstovaujamai valstybinių institucijų, pralaimėjus bylą neatlyginti bylinėjimosi išlaidų. CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas, atleidžiamos tik nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas nėra atleidžiamos nuo pareigos atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnis). Kiekviena biudžetinė įstaiga veikia savo kompetencijos ribose ir jai skiriami asignavimai yra naudojami skirtingoms funkcijoms atlikti, todėl kiekviena biudžetinė įstaiga jai skirtas lėšas privalo naudoti racionaliai, tinkamai jas administruoti ir įgyvendinti teisės aktuose jai priskirtas funkcijas bei nustatytas pareigas. Kadangi teismas patenkino ieškovės R. R. ieškinį, iš atsakovės VĮ Turto banko turėtų būti priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Atsakovu civilinėje byloje Nr. 2-1703-1021/2017 buvo Lietuvos Respublika, o ne jos atstovas VĮ Turto bankas. Atstovui nesant ginčo teisinio santykio šalimi, negali būti keliami savarankiški reikalavimai atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (VĮ Valstybės turto banko įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. TK-300, 8.4 punktas, Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634). Šias išlaidas vis vien turėtų padengti valstybė.
7.2. Ieškovei šioje byloje atstovavo advokatas Arūnas Sakalauskas, o ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad minėta institucija patektų į asmenų, išvardintų CPK 56 straipsnio 1 dalyje, sąrašą, o tai reiškia, kad ji savarankiškai negali būti ieškovės atstovu byloje ir teikti apeliacinį skundą. Be to, pati ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-1703-1021/2017 nebuvo pareiškusi prašymo jai atlyginti apeliaciniame skunde nurodytas išlaidas.
7. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
9. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo B. R. mirties priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti; panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro R. K. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2-)-17-T-1914-7841 buvo suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsakove byloje nurodyta Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, kuris ieškinio tenkinimui neprieštaravo.
10. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, tačiau iš atsakovės (Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto bankas), valstybei nepriteisė jos turėtų išlaidų (167,80 Eur) teikiant teisinę pagalbą ieškovei. Sprendimą apskundė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, motyvuodama tuo, kad nepagrįstai nepriteistos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
11. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš atsakovės nepriteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei motyvavo tuo, kad VĮ Turto bankas yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 87, 93 straipsniuose numatytais pagrindais.
12. CPK 83 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimo išlaidų mokėjimo. Pagal šio straipsnio 1 dalies 11 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas. Tačiau atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014).
13. Taigi VĮ Turto bankas nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu yra atleista tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Nuo visų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje yra atleista tik viena iš ginčo šalių – ieškovė, VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalies pagrindu.
14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai.
15. CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
16. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieškovės teises, o dėl to, kad pati ieškovė per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė ieškovės reikalavimų neginčijo, palikdama jų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra, proceso nevilkino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį ir iš atsakovės nepriteisti valstybės naudai ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, paliktina nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei už suteiktą ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nepriteisimo apeliacinės instancijos teismo išdėstytais motyvais.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.