- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- II-99-220/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00271-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Pareiškėjas
- D. R.
- Kategorijos
- 21.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Tauragės AVPK) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANR_N-2293-2019, kuriuo jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skundu prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 7 d. Tauragės AVPK nutarimu jam paskirtą specialiąją teisės atėmimo priemonę- teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 mėn.
Skunde jis nurodo, kad jis Tauragės AVPK buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bauda ir teisės vairuoto transporto priemones atėmimu trims mėnesiams už tai, kad jis 2019-07-8 sankryžoje lenkė kitą automobilį. Policijos pareigūnai atėmę jam 3 mėn. vairuoti transporto priemones neatsižvelgė į tai, kad lenkimo manevrą jis pradėjo nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, lenkimo manevras buvo daromas siekiant užtikrinti saugumą kelyje, lenkiamas automobilis buvo didelis, dėl to nebuvo gerai matomi kelio ženklai, be to ilgo automobilio lenkimas prailgino lenkimo trukmę, todėl nebuvo galimybės manevrą atlikti greičiau nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai parodė, kad būtent skunde jo nurodytos aplinkybės yra pagrindinės, kurioms esant iš jo negalėjo būti atimtos teisės vairuoti transporto priemones, nes jis niekaip negalėjo matyti pagrindiniame kelyje esančio ženklo „šalutinis kelias iš kairės“. Tai trukdė matyti ilgas lenkiamas automobilis su priekaba. Kai pamatė, kad lenkia sankryžoje, tai stabdyti negalėjo, nes iš galo važiavo kitas automobilis. Kadangi jis yra karate treneris praktikantas, tai atėmus teises vairuoti transporto priemones, jis negalės vežioti vaikų į varžybas. Jis mokinasi Vilniuje universitete nuotoliniu būdu ir studijuoja teisę. Ateityje geriau laikysis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Atsiliepimas
Institucija surašiusi administracinio nusižengimo nutarimą atsiliepimu skundą prašo skundą atmesti, palikti priimtą nutarimą nepakeistą, nes , mano, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Dėl administracinio nusižengimo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas 2019-08-07 Tauragės AVPK nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 420straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019-07-08 , 16 val. 01 min. magistraliniame kelyje Ryga- Šiauliai- Tauragė- Kaliningradas 147, 04 km. vairuodamas automobilį pažeidė siauros baltos ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus ir sankryžoje, prieš kurią buvo pastatytas kelio ženklas“ šalutinis keliai iš kairės“, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę ir tokiu būdu pažeidė KET 5,6,8,16, 140.1p. reikalavimus ir padarė pažeidimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Už šį nusižengimą jam buvo paskirta 170 Eur bauda ir 3 mėn. atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat jis šiuo nutarimus buvo nubaustas ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį 10 Eur bauda nes neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Pareiškėjas savo skundu skundžia tik administracinio poveikio priemonės paskyrimą- atėmimą teisių vairuoti transporto priemones, o kitų nuobaudų jis neskundžia.
Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę sankryžoje, prieš kurią pastatytas ženklas „šalutinis kelias iš kairės“. KET 140.1 punktas numato, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. KET 8 punkte nustatyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. KET 3 priedo 1.1 punkte įtvirtinta, kad Horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką: siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. KET 1 priedo II pirmumo ženklai skyriuje nurodyta, jog vienas iš kelio ženklų, nurodantis vairuotojui apie tai, kad kelias, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas, yra kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Šis ženklas įeina į KET 140.1 punktą, kuris nurodo kelių vietas, kuriose lenkti draudžiama, o būtent: sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
Kaip matyti pareiškėjas iš esmės ir neginčija atlikęs lenkimo manevrą, tačiau nurodo, kad lenkimo manevrą jis pradėjo nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, nes lenkimą pradėjo kirsdamas punktyrinę liniją, lenkimo manevras buvo daromas siekiant užtikrinti saugumą kelyje, lenkiamas automobilis buvo didelis, dėl to nebuvo gerai matomi kelio ženklai, be to ilgo automobilio lenkimas prailgino lenkimo trukmę, todėl nebuvo galimybės manevrą atlikti greičiau nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių. Tačiau jo nurodytos aplinkybės, kad jis pradėjo lenkti dar prieš sankryžą ir jis negalėjo laiku grįžti į savo juostą bei nematė ženklų, kad yra artėjama prie sankryžos dėl lenkiamo automobilio gabaritų, negali būti laikytinos, kaip pateisiančios aplinkybės jo neteisėtiems veiksmams atlikti. Kaip tik KET 136 punktas numato eilę aplinkybių, kurias vairuotojas, lenkdamas kitą automobilį, privalo laikytis. Vertinant visas šiame punkte nurodytas aplinkybes, laikytina, kad visos jos nurodo, kad lenkiančiojo automobilio vairuotojas turi būtį atsargus, todėl jis privalo prieš lenkdamas įsitikinti, kad jis pirmiausiai savo lenkimu nepažeis Kelių eismo taisyklių, o po to saugiai lenkiamą automobilį aplenkti. Tai, kad pareiškėjas nematė kelio ženklo įspėjantį apie artėjančią sankryžą, o taip pat lenkė ilgesnį automobilį neįsitikinęs, kiek jam laiko reikės jį aplenkti, rodo jo neatsargumą ir nerūpestingumą kelyje. Be to, teismas laiko, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, lenkiamas automobilis nebuvo jau toksai ilgais kaip teigia pareiškėjas, tempė nedidelę priekabą, todėl laikytina, kad toks automobilio lenkimas niekaip negalėjo įtakoti kelio ženklo užstojimą, nes šis kelio ženklas yra statomas gerokai toliau nuo sankryžos ir pareiškėjas, važiuodamas iš paskos lenkiamo automobilio, būdamas pakankamai atsargus, apdairus ir rūpestingas iš anksto galėjo jį pastebėti. Jo aiškinimas, kad nepastebėjo kelio ženklo įspėjančio apie artėjančią sankryžą vertintinas, kaip jo bandymas pateisinti savo neteisėtus veiksmus sudarant įspūdį, kad jis niekaip negalėjo pamatyti šio ženklo, o vėliau jo veiksmai pamačius, kad jis lenkia sankryžoje, buvo privalomi, nes taip jis užtikrino saugumą kelyje. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas prieš lenkimą turėjo įsitikinti kur jis lenkia, įvertinti esamą situaciją - ar toje vietoje galimas lenkimas ar ne, tačiau to nepadarė. Teismas laiko, kad pareiškėjas galėjo ir nepastebėti šio ženklo, tačiau ne dėl lenkiamo automobilio gabaritų, kurie jau nebuvo tokie dideli, tačiau dėl kitų priežasčių, tai yra dėl nepakankamo atsargumo, apdairumo, rūpestingumo vairuojant transporto priemones kelyje.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas – kitos transporto priemonės lenkimas sankryžoje – pavojingas nusižengimas transporto bei kelių srityje. Šis jo padarytas nusižengimas nepatenka ir į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia jos valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnį pavojaus šaltinį. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas), eismo dalyvių elgesys yra grindžiamas savitarpio pagalba ir atsargumu (12 straipsnio 1 dalis). Eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles, taip pat privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2, 5 dalys, 13 straipsnio 12 dalis, Kelių eismo taisyklių 5 ir 9 punktai). Pareiškėjas, neturėdamas ilgos vairavimo patirties, ( vairuoja automobilį du metus) kaip tik turėjo didesnę pareigą kelyje būti atidus ir rūpestingas, todėl privalėjo pastebėti, kad įvykio vietos sankryža yra pažymėta kelio ženklu“ šalutinis kelias iš kairės“ ir laiku padaryti išvadą, kad šioje kelio vietoje lenkti yra draudžiama. Tačiau jis, neįsitikinęs, kad kelio vietoje lenkti negalima, ir atlikęs lenkimo manevrą, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pareiškėjas aiškina, jog lenkimo manevras buvo pradėjęs dar iki sankryžos pradžios, tačiau tai, kad pradėjo tokį lenkimo manevrą iki sankryžos pradžios ir galiausiai tęsė tokio lenkimo manevro darymą nematydamas kelyje artėjančios sankryžos, negali būti vertinama kaip eismo dalyvio atidus, apdairus ir rūpestingas elgesys. Jeigu pareiškėjas lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, tai jis turėjo įsitikinti, kad galės baigti lenkti kelio ruože, kuriame lenkti nėra draudžiama. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-382/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-127-380/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. AN2-28-651/2019).
Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjo kaltė, padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, yra tinkamai įrodyta ir šis jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teises vairuoti transporto priemones yra įgijęs prieš du metus, o tai yra trumpas laiko tarpas, važiavo su negaliojančiomis teisėmis, ir, vertinant jo paaiškinimus galima teigti, kad jis dar neturi patirties vairuojant transporto priemones ir pakankamai nesuvokia Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kad kelyje reikia elgtis pakankamai atsargiai, rūpestingai, atsakingai. Dėl savo neatidumo ir atsakomybės trūkumų pažeidžiant KET bando kaltinti atitinkamas situacijas kelyje, kurios teismo nuomone neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių ( nebuvo jau toksai ilgas automobilis su ilga priekaba taip kaip nurodo pareiškėjas), prašo tik panaikinti administracinio poveikio priemonę, kitų esminių aplinkybių patvirtinančių jo prašymą dėl teisių vairuoti transporto priemones panaikinimo nepateikė, todėl teismas laiko, kad trumpiausias sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės- atėmimo teisių vairuoti transporto priemones, termino paskyrimas yra adekvati sankcija padarytam pažeidimui, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, todėl Tauragės AVPK 2019-08-7 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, dėl to jis paliktinas nepakeistu ir skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Skundą netenkinti.
2019 m. rugpjūčio 7 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANR_N-2293-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.