Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-28-651/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-08
Bylos Nr.
AN2-28-651/2019
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00238-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
M. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-28-651/2019Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00238-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.4; 21.11.10 (S)
KAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. M. K. 2018 m. rugsėjo 9 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2018-09-09, apie 11.45 val., (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitas, ta pačia kryptimi judančias transporto priemones, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus. Tuo M. K. kaltinamas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 8 punkto, 140.1 punktų, 3 priedo 1.4 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje.

2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau Tauragės AVPK Šilutės r. PK) pareigūno 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu M. K. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė nuobauda – 210 Eur bauda ir specialiosios tesės atėmimas 4 mėnesiams.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. pateikė skundą teismui ir prašė panaikinti Tauragės AVPK Šilutės r. PK 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusiengimo teiseną.

Žemesnės instancijos teismas

4. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi Tauragės AVPK Šilutės r. PK 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimą paliko nepakeistą ir M. K. skundą atmetė. Teismas, įvertinęs paties pažeidėjo nurodytus argumentus, rašytinę medžiagą, vaizdo įrašą, padarė išvadą, kad M. K. padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo M. K. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 11 d. nutartį. Nurodo, kad teismas netinkamai išanalizavo pareigūnės parodymus, vaizdo įrašą, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Anot apelianto, pareigūnė, nors teigė, kad viską matė, tačiau ji negalėjo matyti jo lenkimo manevro pradžios, nes sėdėjo automobilyje. Vaizdo įraše taip pat nėra matyti jo lenkimo pradžios. Remdamasis į tai, kad vaizdo įraše užfiksuota, kad priešpriešiniams automobiliams kirtus sankryžą iki jo automobilio pasirodymo vaizdo įraše praeina apytiksliai 7 sekundės, todėl daro išvadą, kad lenkimo manevrą galėjo pradėti nepriartėjęs prie ženklo „pagrindinis kelias“. Anot apelianto, byloje nepakanka įrodymų, sudarančių pagrindą tvirtinti, kad jis lenkimo manevrą pradėjo už ženklo „pagrindinis kelias‘“.

5.1. Tvirtina, kad buvo priverstas atlikti lenkimo manevrą. Nurodo, kad jis važiuodamas 50 km/h greičiu pasivijo du automobilius, kurie važiavo akivaizdžiai mažesniu greičiu nei leidžiama, todėl, įvertinęs greitį, matomumą, kelio ženklus, horizontalų ženklinimą ir tai, kad priešpriešai atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, pradėjo lenkimo manevrą. Lenkimo manevro negalėjo užbaigti dėl komercinio automobilio vairuotojo elgesio, kuris staiga padidino greitį, o tuo metu, kai jis norėjo grįžti į savo juostą ir nebelenkti minimo automobilio, pastarasis sulėtino greitį. Dėl tokių veiksmų jis priėmė sprendimą užbaigti lenkimo manevrą ir išvengti avarinės situacijos. Be to, pažymi, kad komercinis automobilis buvo gana aukštas, todėl galėjo uždengti kelio ženklą „pagrindinis kelias“ ir jis jo nematė.

5.2. Mano, kad teismas turėjo panaikinti už padarytą nusižengimą taikytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, nes tai neatitinka administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, prieštarauja teisingumo, protingumo kriterijams ir yra neadekvati padaryto nusižengimo pavojingumui. Nurodo, kad būtina atsižvelgti į nusižengimo pavojingumo laipsnį, sąžiningą vairavimą, neskaitant smulkių pažeidimų, nuoširdų gailėjimąsi.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas, atstovaujamas viršininko A. M., prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį. Nurodo, kad byloje yra įrodyta, kad M. K. lenkimo manevrą pradėjo dar prieš sankryžą, todėl pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliantas Tauragės AVPK Šilutės r. PK 2018m. rugsėjo 12 d. nutarimu nubaustas už tai, kad padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje bei 417 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. Konstatuota, kad M. K. nelygiareikšmių gatvių sankryžoje lenkė kitas, ta pačia kryptimi judančias transporto priemones, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus. Tokiais veiksmais pažeidė KET 8, 140.1, III priedo 1.4 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sutiko su Tauragės AVPK priimtu nutarimu ir padarė išvadą, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad M. K. padarė jam inkriminuojamus nusižengimus. Su tokia išvada apeliantas nesutinka ir priešingai nei nustatė teismas, tvirtina, kad byloje nepakanka duomenų, jog jis lenkimo manevrą pradėjo už ženklo „Pagrindinis kelias“, be to, kaip nurodo apeliantas, jis privalėjo užbaigti lenkimo manevrą dėl komercinio automobilio, kurį lenkė, neprognozuojamų veiksmų, taip siekdamas išvengti avarinės situacijos.

9. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą ir apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino tinkamai, todėl padarė argumentais pagrįstą išvadą, kuri yra teisinga ir atitinkanti byloje esančius įrodymus.

11. Apeliantas iš esmės neginčija, kad jis atliko lenkimo manevrą neleistinoje vietoje, tačiau teigia, kad jis lenkimo manevrą pradėjo dar prieš ženklą „Pagrindinis kelias“, o jo užbaigti laiku negalėjo dėl lenkiamo automobilio vairuotojo neprognozuojamų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su apylinkės teismu, jog apelianto argumentai nėra pagrįsti ir vertintini tik kaip gynybinė pozicija.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingos situacijos sukėlimą (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešai transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. KET 140.1 p. numato, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

13. Bylos medžiaga nustatyta, kad pažeidėjas nesilaikė kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ ir atliko lenkimo manevrą sankryžoje. Tai patvirtina byloje esanti vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad lenkimo manevrą pradėjo daryti prieš sankryžą. Ginčo, kad prieš sankryžą buvo ženklas „Pagrindinis kelias“, nėra, tačiau apelianto teigimu, jis lenkimo manevrą pradėjo dar prieš šį ženklą, o pastarojo galėjo ir nepastebėti dėl komercinio automobilio, važiavusio priešais, aukščio. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirma, iš vaizdo įrašo matyti, kad komercinis automobilio, dėl kurio neva galėjo nepastebėti šio ženklo, nėra aukštas, todėl jis niekaip negalėjo trukdyti pamatyti stovintį ženklą. Be to, pats apeliantas skunde nurodo, kad jis, prieš darydamas lenkimo manevrą, tinkamai įvertino visą situaciją: greitį, matomumą, kelio ženklus, horizontalų ženklinimą. Vadinasi, pažeidėjas ne tik privalėjo ir galėjo pastebėti kelio ženklą „Pagrindinis kelias“, bet jį ir matė. Nors apeliantas tvirtina, jog lenkimo manevrą pradėjo daryti dar prieš šį ženklą, tačiau tai nepanaikina jo atsakomybės, nes vaizdo įraše aiškiai matyti, kad lenkimo manevras buvo atliekamas sankryžoje, kertant siaurą ištisinę ženklinimo liniją bei pažeidžiant kelio ženklą „Pagrindinis kelias“. Pažymėtina, kad asmuo, prieš atlikdamas lenkimo manevrą, privalo įsitikinti ar tai daryti leidžiama ir ar turės galimybę užbaigti lenkimo manevrą kelio ruože, kuriame lenkti nėra draudžiama. Taigi, net ir esant duomenis, kad lenkimo manevrą pradėjo daryti iki ženklo „Pagrindinis kelias“, tai nepanaikintų jo atsakomybės. Be to, visiškai sutiktina su apylinkės teismo argumentais, jog iš vaizdo įrašo galima matyti, kad lenkimo manevras buvo pradėtas prieš sankryžą, o ne žymiai anksčiau, nes prieš tai priešpriešine eismo juosta važiavo transporto priemonės ir atlikti lenkimo manevrą pažeidėjas nebūtų galėjęs.

14. Skunde nurodoma, kad iki jo pasirodymo vaizdo įraše praeina 7 sekundės, o tai, anot apelianto, priešpriešai važiavusios transporto priemonės nuo sankryžos buvo nutolusios mažiausiai 100 metrų. Taip pat nurodo, kad pagal svetainės‚ maps.lt duomenis, atstumas nuo ženklo „Pagrindinis kelias“ iki sankryžos yra 85 metrai. Taigi pagal paties apelianto nurodytus duomenis matyti, kad lenkimo manevrą galėjo pradėti atlikti prieš pat ženklą „Pagrindinis kelias“ ir aiškiai suvokti, kad jo baigti kelio ruože, kuriame lenkti nėra draudžiama, negalės, tačiau nepaisant to, jis pradėjo lenkimo manevrą, nors matė, kad priešais jį važiuoja ne viena transporto priemonė. Apelianto teigimu, jis pasivijo ta pačia kryptimi važiavusius du automobilius, kurie važiavo akivaizdžiai mažesniu greičiu.

15. Argumentai, jog lenkimo manevrą buvo priverstas užbaigti dėl kito automobilio vairuotojo staiga padidinto greičio, o vėliau staiga sulėtinto greičio, vertintini tik kaip pažeidėjo gynybinė pozicija, kuri neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Kita vertus, apelianto lenkimo manevro atlikimo motyvai, nepanaikina jo atsakomybės. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad vien dėl to, kad priešais važiuojančios transporto priemonės važiuoja lėčiau nei leidžiama, nėra pagrindas atlikti lenkimo manevrą kelio ruože, kur tai daryti draudžiama.

16. Apeliantas nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu 4 mėnesiams. Anot apelianto, vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, jo nuoširdų gailėjimąsi, nebuvo pagrindo skirti šios administracinio poveikio priemonės.

17. Nustatyta, kad pažeidėjui už ANK 417 straipsnio 1 dalyje be 420 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus paskirta galutinė nuobauda – 210 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams. Nuobauda paskirta vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostata – paskirta nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, t. y. pagal 420 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į tai, kad nenustatyta jokių pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 str. 1 d. 12 p.), paskirta nuobauda atitinka sankcijoje nustatytos nuobaudos vidurkį. ANK 420 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Apeliantui paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas atitinka vidurkį. Norint netaikyti šios administracinio poveikio priemonės, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo nei numatyta sankcijoje, t. y. dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo.

18. Analizuojamu atveju esant nustatytai vienai pažeidėjo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, esant duomenis, kad nuo 2015 m. apeliantas iš viso administracine tvarka yra baustas net 14 kartų, spręsti klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo, nėra jokio pagrindo. Kita vertus, visiškai nesutiktina su apeliantu, jog jo padarytas nusižengimas nebuvo pavojingas. Priešingai, apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad ištisinės linijos kirtimas, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir kitos transporto priemonės lenkimas sankryžoje yra pavojingi nusižengimai transporto bei kelių srityje, nes jie nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Dėl nurodytų priežasčių netaikyti administracinio poveikio priemonės ar jos taikymo terminą sutrumpinti, nėra jokio teisinio pagrindo.

19. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, jog skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas administracinio nusižengimo padarymą, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apygardos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad šioje byloje M. K. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu. Apylinkės teismas institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrinto tinkamai, dėl visų esminių apelianto skundo teiginių išsamiai pasisakyta, nurodyti aiškūs skundo atmetimo argumentai, su kuriais nesutikti apygardos teismas neturi pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių, apygardos teismas, sutikdamas su visais apylinkės teismo motyvais ir jų visų nekartodamas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė