- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- AN2-74-382/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00155-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. rugpjūčio 28 d. T. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m. rugpjūčio 28 d. 7.55 val. Klaipėdos Sukėjų skg., Kretingoje, Kretingos r. sav., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto nuostatas.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 69ANN-120280355-17 T. K. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo paskirta nuobauda – 170 Eur bauda, kartu atimant specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.
Pareiškėjas T. K. apskundė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimą, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir prašė bylą nutraukti. Skunde ir teismo posėdžio metu T. K. ir jo atstovas nurodė, kad policija T. K. nubaudė nepagrįstai, su pažeidimu T. K. nesutiko, nes jis lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, lenkimą pradėjo esant gatvės punktyrinei linijai, o dėl priekyje važiavusio krovininio automobilio negalėjo pastebėti kelio ženklo „Pagrindinis kelias“. Pažeidimą padarė netyčia, todėl mano, kad policija turėtų inicijuoti tokių ženklų pašalinimą iš šios gatvės, nes joje yra daug išvažiavimų iš kiemų. Policija protokolą surašė nepagrįstai, nes T. K. veiksmuose nėra tyčios padaryti nusižengimą. Vairuotojo teisės T. K. yra reikalingos, kad galėtų atlikti darbo funkcijas, nes dirba skirtinguose miestuose.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi T. K. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 69ANN-120280355-17 paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. K. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimą, Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog šioje administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas tik vienintelis įrodymas – protokolą surašiusio pareigūno tarnybinis pranešimas. T. K. neprieštarauja, kad lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, tačiau kategoriškai nesutinka, kad tai darė žinodamas, jog lenkia sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde T. K. nurodo, jog, vairuodamas nurodytą transporto priemonę, važiavo Kretingos m. Klaipėdos gatve nuo miesto centro link Klaipėdos miesto apie 50 km/h greičiu. Priekyje ta pačia kryptimi važiavo krovininis automobilis su būda, jis važiavo daug lėčiau. Šioje gatvėje yra daug sankryžų su įvažiavimais į namų kiemus, prieš kurias nėra ženklų, draudžiančių lenkti, ir kelias pažymėtas punktyrine linija. Artėdamas prie sankryžos su Karšėjų gatve, T. K. matė ženklą „Pagrindinis kelias“ bei prasidėjusią ištisinę kelio ženklinimo liniją, pravažiavęs šią sankryžą, pamatė prasidedančią punktyrinę kelio ženklinimo liniją, dėl to pradėjo lenkti krovininį automobilį ir jau už sankryžos su Sukėjų skg. grįžo į savo eismo juostą. Prieš lenkdamas šią transporto priemonę, T. K. buvo įsitikinęs, kad priešais kitų transporto priemonių nėra ir jis niekam netrukdo. Ženklo, kuris stovėjo prieš sankryžą su Sukėjų skg., T. K. nurodo negalėjęs pamatyti, nes jį užstojo krovininis automobilis.
Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Dėl objektyvių priežasčių nematydamas minėto kelio ženklo, T. K. pradėjo lenkimą, būdamas tikras, kad lenkia transporto priemonę ne sankryžoje, todėl Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimo tyčia nepažeidė, taigi negali būti baudžiamas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Apeliaciniame skunde pažymėta, jog, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą policijos komisariate, T. K. pateikė išsamų aplinkybių paaiškinimą ir pridėjo fotonuotraukas, pagrindžiančias aplinkybes, nurodytas jo paaiškinime, tačiau pareigūnė priėmė skundžiamą nutarimą, nepagrindusi tokio sprendimo. Nagrinėjant T. K. skundą Kretingos rajono apylinkės teisme, jis taip pat tvirtino, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo pamatyti kelio ženklo, žyminčio sankryžą, ir tik dėl to lenkė priekyje važiavusį sunkvežimį. Nors teismas ir paskelbė byloje esančius įrodymus, tačiau nepasisakė, kodėl šie duomenys nėra vertinami, kaip įrodantys galimybę nepamatyti kelio ženklo ir pradėti lenkimą manant, kad jis šioje vietoje nėra draudžiamas.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei visas abejones ir neaiškumus, kurie negali būti pašalinti, aiškinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. T. K. apeliaciniame skunde daro išvadą, kad šioje byloje neįrodyta, jog jis vairavo automobilį chuliganiškai, taigi neįrodyta jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti T. K. apeliacinio skundo ir palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde ginčijamas T. K. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose nesama ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl administracinio nusižengimo byla turėjo būti nutraukta. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisako būtent šiuo klausimu, t. y. ar T. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 3 d.) numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. To paties straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma, į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. T. K. buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto nuostatas, kurios numato, jog lenkti yra draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad T. K. lenkė sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“.
Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog vienintelis T. K. padarytą nusižengimą patvirtinantis įrodymas yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. G. 2017 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 4). T. K. padarytą administracinį nusižengimą taip pat patvirtina ir byloje esantis policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matyti, kaip transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė ta pačia kryptimi važiavusią kitą transporto priemonę (b. l. 19). Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad iki lenkimo nurodytu keliu, skirtingai, nei yra pažymėta apeliaciniame skunde, nevažiavo krovininis automobilis, kuris būtų galėjęs taip užstoti vaizdą ir trukdyti T. K., vairuojančiam transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), matomumą, kad šis būtų galėjęs nepastebėti, jog sankryža yra pažymėta kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ ir todėl joje negalima lenkti.
Būtina atkreipti dėmesį, jog nusižengimo padarymo faktą patvirtina ir paties T. K. paaiškinimai. Tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 6), tiek skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 20–22), tiek apeliaciniame skunde apygardos teismui (b. l. 51–53), taip pat ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu T. K. neneigė lenkęs kitą transporto priemonę, tačiau tvirtino, jog nusižengimą padarė ne tyčia. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad T. K. lenkė ne krovininį automobilį, o mikroautobusą, kuris negalėjo pažeidėjui užstoti kelio ženklų, be to, kaip jau minėta anksčiau, nematyti, kad prieš tai tuo pačiu keliu būtų važiavusi kita transporto priemonė, kurios dydis būtų galėjęs smarkiai trukdyti geram kitų transporto priemonių vairuotojų matomumui.
Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog, net jei T. K. ir nepastebėjo kelio ženklo, dėl kurio nusižengimo padarymo vietoje buvo draudžiama lenkti, tai nutiko dėl jo neatidumo ir nerūpestingumo, tačiau nepaneigia jo tyčios darant administracinį nusižengimą. Atmesdamas apeliacinio skundo argumentą, kad T. K. administracinį nusižengimą padarė neturėdamas tyčios, kaip nepagrįstą, aukštesnysis teismas pažymi, kad teisėje įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą numatyti tam tikri teisiniai padariniai – atsakomybės taikymas. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti (Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-769-317/2015).
Kaip asmuo, kuriam privalomi Kelių eismo taisyklių reikalavimai, T. K., vairuodamas transporto priemonę, privalo laikytis kelių eismo saugumo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taigi T. K. tvirtinimas, kad jis nepastebėjo kelio ženklo, dėl kurio nusižengimo vietoje jam buvo draudžiama lenkti, nepaneigia jo atsakomybės, nes jis, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, privalo laikytis Kelių eismo taisyklių, būti itin atidus ir rūpestingas, t. y. nesant jokių objektyvių priežasčių, kurios galėjo sąlygoti / nulemti administracinio nusižengimo padarymą, T. K. privalėjo pastebėti, kad Klaipėdos g. ir Sukėjų skg. sankryža Kretingoje, Kretingos r. sav., yra pažymėta kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, ir laiku padaryti išvadą, kad šioje kelio vietoje lenkti draudžiama. Neįsitikinęs, kad šioje kelio vietoje lenkti galima, ir atlikdamas lenkimo manevrą, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, pažeidė Kelių eismo taisykles, nors pagal savo asmenines savybes ir situacijos aplinkybes T. K. turėjo ir galėjo numatyti, jog tokiu savo elgesiu gali padaryti administracinį nusižengimą. Be to, byloje esančios fotonuotraukos tik patvirtina, jog minimame kelio ruože visi kelio ženklai yra aiškiai matomi (b. l. 8–11).
Apeliaciniame skunde T. K. taip pat pažymėjo, jog, artėdamas prie sankryžos su Karšėjų gatve, matė kelio ženklą „Pagrindinis kelias“ bei prasidėjusią ištisinę kelio ženklinimo liniją, pravažiavęs šią sankryžą, pamatė prasidedančią punktyrinę kelio ženklinimo liniją, dėl to pradėjo lenkti krovininį automobilį ir jau už sankryžos su Sukėjų skg. grįžo į savo eismo juostą. Apygardos teismo manymu, šis apeliacinio skundo argumentas turi būti vertinamas itin kritiškai. Kadangi net jei T. K. ir pradėjo lenkimo manevrą leistinoje vietoje, tai jis turėjo įsitikinti, kad galės kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę baigti lenkti kelio ruože, kuriame lenkti nėra draudžiama. Kita vertus, pats apeliantas skunde yra nurodęs, jog, artėdamas prie sankryžos su Karšėjų gatve, matė kelio ženklą „Pagrindinis kelias“ bei prasidėjusią ištisinę kelio ženklinimo liniją, t. y. jei apeliantas pripažįsta, jog tame kelio ruože buvo vietų, kuriose lenkti draudžiama, ir jis tai pastebėjo, tai tuo labiau turėjo būti itin atidus ir rūpestingas bei lenkdamas įsitikinti, kad tai daryti yra leidžiama. Tokiu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens rašytiniai paaiškinimai, paaiškinimai, nurodyti skunduose bei duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad jis nematė kelio ženklų, draudžiančių lenkti, ir ištisinės linijos, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę, nes jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų T. K. nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
T. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.