Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarimo R. J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. G. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės 2014 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 20N-14016119-14 (toliau – Nutarimas) nubaustas 100 Lt, kas atitinka 28 Eur, bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014 m. gegužės 8 d., 6.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas troleibusą „Škoda 14 TR“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, važiuodamas pro automatinį iešmą nesulėtino greičio, nukritus srovės nuėmėjui, nutraukė troleibusų linijos laidus ir, krisdamas automatinis iešmas, atsitrenkė į pravažiuojantį autobusą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas autobusas. Šiais veiksmais R. J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 9 ir 133 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Tačiau apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, paskyręs byloje eismo įvykio ekspertizę ir įvertinęs eksperto pateiktą išvadą, 2015 m. birželio 17 d. nutarime padarė išvadą, kad R. J. G. vis dėlto padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta atitinkama nuobauda.

Nepaisant to, apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad troleibuso kompiuterio spidometro parodymų ypatumas yra tas, jog didinant troleibuso greitį, greitis rodomas su peršokimais 1-5-7-13 km/h, atitinkamai lėtinant – 13-7-5-0 km/h. Sustojus stotelėje, ir atidarius duris spidometras dar kelias sekundės dalis rodo, jog troleibusas juda. Atitinkamai vairuotojas bet kuriuo vairavimo momentu gali žinoti tik apytikslį vairavimo greitį vieno kilometro per valandą tikslumu. Tačiau apylinkės teismas galimos troleibuso greitį fiksuojančio troleibuso kompiuterio spidometro paklaidos apskritai nevertino. O taip pat nevertino to, kad laidai yra tinklo specialiosios dalys, veikiamos ne tik mechaninių veiksnių, tačiau veikiamos ir atmosferos bei natūralaus nusidėvėjimo. Dėl visų šių aplinkybių apeliantas mano, kad jo veiksmai negali būti traktuojami kaip administracinės teisės pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

R. J. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. J. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, Nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai juos išanalizavo ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliantas nesutinka su tuo, kad kita transporto priemonė buvo apgadinta dėl nuo jo priklausiusių priežasčių ir aplinkybių, t. y., šiuo konkrečiu atveju, jam vairuojant troleibusą per iešmą, dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių ir aplinkybių nukrito iešmas, ko pasekoje ir buvo apgadinta tai pačiai įmonei priklausanti kita transporto priemonė.

Atmesdamas šiuos argumentus kaip nepagrįstus, aukštesnysis teismas pažymi, kad teisėje įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – atsakomybės taikymas. Transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti.

Kaip asmuo, kuriam privalomi KET reikalavimai, R. J. G. vairuodamas troleibusą, privalo laikytis kelių eismo saugumo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Nors apeliantas teigia, kad jis nagrinėjamu atveju neviršijo greičio, tačiau pažymėtina, kad pagal KET 133 punktą (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo dieną), pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Taigi, nors iš esmės jis iš tiesų neviršijo KET numatyto maksimalaus greičio, leidžiamo gyvenvietėse, tačiau, jis privalėjo pasirinkti tokį greitį, kuris būtų saugus, ypač atsižvelgiant į jo vairuojamos transporto priemonės ypatumus. Be to, troleibuso vairuotoją pasirinkti tokį greitį ar vairuojant elgtis taip, kad nekiltų žalingų padarinių, įpareigoja ir jo darbo specifika. O tai, kad, anot apelianto, jo vairuojamas troleibusas „Škoda 14 TR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo eksploatuojamas su gamintojo konstrukcijos pakeitimais, t. y. buvo be srovės imtuvų virvių gaudymo mechanizmo, kuris užtikrina srovės imtuvų pritraukimo prie stogo, tikslu išvengti nusprūdusių srovės imtuvų užkliuvimą už tinklo ar jo dalių, nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Tai paneigia ir byloje esanti techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 205-0001361, iš kurios matyti, jog troleibusas „Škoda 14TR“, kurios valst. Nr, (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 15 d. atitiko techninius reikalavimus (b. l. 32). Kita vertus, net jei ir iš tiesų troleibuse nebuvo įrengtas imtuvų virvių gaudymo mechanizmas, kuris techniniu požiūriu turėtų priežastinį ryšį eismo įvykio kilimui, tai sudaro sąlygas spręsti ir dėl pareiškėjo atsakomybės vairuojant techniškai netvarkingą transporto priemonę (KET 15 p.). Sutiktina su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pareigą užtikrinti nepriekaištingą tiek transporto priemonių, tiek troleibusų linijų tinklų priežiūrą ir saugumą, tačiau vairuotojui bet kuriuo atveju kyla pareiga vairuoti tik techniškai tvarkingą priemonę, nepriklausomai kam ji nuosavybės teise priklauso. Todėl apelianto pasiteisinimas neva troleibuse nebuvo įrengtas imtuvų virvių gaudymo mechanizmas, jo atsakomybės bet kuriuo atveju nešalintų, o šiuo atveju tai netgi nėra nustatyta.

Kritiškai vertintinas ir apelianto argumentas dėl drausminės nuobaudos jam panaikinimo, kas neva leidžia pripažinti faktą, jog jis yra nekaltas dėl automatinio iešmo nukritimo. Tačiau aukštesnysis teismas šiame kontekste visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju R. J. G., vairuodamas troleibusą, pirmiausia buvo eismo dalyvis, kuriam galioja KET, o po to tik įmonės darbuotojas ir pan. Todėl tai, kad jis nepadarė darbo drausmės pažeidimo, visiškai nereiškia, kad jis nepadarė ir jokio KET pažeidimo. Kaip jau minėta, KET įpareigoja vairuotojus, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o šiuo atveju R. J. G., važiuodamas per iešmą šių reikalavimų nesilaikė, nesielgė ypač rūpestingai ir apdairiai, kas nulėmė kitos transporto priemonės apgadinimą. Apelianto padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodytas Nutarime aptartais įrodymais, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, taigi priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Tačiau, apylinkės teismas nagrinėdamas skundą dėl priimto pareigūno nutarimo ir atsisakydamas skundą tenkinti privalo priimti ne nutarimą, kaip šiuo konkrečiu atveju, o nutartį (ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Atsižvelgus į tai, kad pirmos instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą, ši klaida, kaip nekeičianti priimto sprendimo esmės, ištaisytina įrašant vietoje nutarimo – nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. J. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą, ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarimą laikyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartimi.

Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną.