- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-07
- Bylos Nr.
- A20.-177-1156/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00152-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Donata Šimkutė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Ilona Šaltė
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavelui Kolosovui (Pavel Kolosov),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui J. H. C. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Teikimu prašoma skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą URC suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje – trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus įvykdytas galutinis sprendimas užsieniečio byloje. URC atstovas teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti bei nurodė, kad užsienietis nesutinka sugrįžto į kilmės šalį, todėl nėra galimybės jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.
2. Užsienietis ir jo atstovė nurodė, kad sutinka su teikimu. Užsienietis paaiškino, kad prieš pat teismo posėdį pateikė pakartotinį prieglobsčio prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
4. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Tai pripažįstama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, aiškinant Europos parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. Direktyvos 2013/33/ES 8 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnį (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą Valstybės sienos apsaugos tarnyba byloje C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, 82 ir 83 punktai; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1578/821/2023).
5.1. Esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 Lietuvos Respublikoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, 2021 m. liepos 16 d. į Lietuvos Respubliką neteisėtai (ne per pasienio punktą) atvyko J. H. C. S.. Jis su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturėjo dokumentų suteikiančių teisė būti Lietuvos Respublikoje.
5.2. Užsienietis prašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su minėtu sprendimu užsienietis jį apskundė, Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti skundą kaip nepagristą. Šį sprendimą užsienietis apskundė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu užsieniečio skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. galutine neskundžiama nutartimi atmetė užsieniečio skundą. Taigi, nuo 2022 m. kovo 30 d. užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme, nes jo atžvilgiu priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.
5.3. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2022 m. kovo 28 d.
5.4. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šios sprendimo priėmimo dienos.
5.5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinė 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) užsienietis apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., net ne ilgiau iki kol bus įvykdytas išsiuntimo procedūra iš Lietuvos Respublikos. Nesutikdamas su priimti sprendimu, užsienietis kreipėsi į teismą, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. birželio 14 d. sprendimu pakeitė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinė 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikino sprendimo dalį dėl užsieniečio laikino apgyvendinimo sąlygų, nusprendė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą URC netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
5.6. Turėdamas galimybę laisvai judėti, užsienietis 2022 m. birželio 25 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos, išvyko iš Lietuvos Respublikos. Buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), todėl pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (reglamentas „Dublinas III“) jis buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką.
Žemesnės instancijos teismas
5.7. 2023 m. balandžio 6 d. 11.00 val. užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, todėl URC kreipėsi į teismą su teikimu.
5.8. Užsienietis nurodė, kad prieš teismo posėdį jis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Nors byloje nėra duomenų patvirtinančių šias užsieniečio nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C?36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas. Užsieniečiui nurodžius, kad prašo suteikti prieglobstį, jis laikytinas prieglobsčio prašytoju Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.
6. Nors kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną užsienietis kartu su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, teismas pažymi, kad jis bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis (prisistatė, nurodė savo vardą, pavardę, kitus asmens duomenis, pateikė paso nuotrauką), be to, išnagrinėtas pirminis prieglobsčio prašymas, todėl nėra pagrindo vertinti, kad užsieniečio tapatybė nenustatyta.
7. Byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, nes jis dalyvavo Migracijos departamento apklausose, nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą, atsakė į jam užduotus klausimus. Be to, užsieniečio atsisakymas savanoriškai grįžti į kilmės valstybę negali būti vertinamas kaip nebendradarbiavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1504-1188/2023, 27 punktas ir jame nurodyta teismų praktika. Taip pat nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Vien aplinkybė, jog užsienietis pažeidė apgyvendinimo tvarką, savaime nėra pagrindas taikyti griežčiausias asmens judėjimo laisvę ribojančias priemones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1419-822/2023, 24 punktas).
8. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, užsienietis, apgyvendintas URC netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidęs laikino išvykimo tvarką, išvyko į kitą užsienio valstybę, iš kurios buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką, o sugrįžęs pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. Nors užsienietis, jo atstovė nurodė, kad neprieštarauja teikimo tenkinimui, teismas pažymi, kad užsieniečiui pateikus paskesnį prieglobsčio prašymą, nėra galimybės jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, Migracijos departamentas privalės spręsti jo priėmimo klausimą, o priėmęs įvertinti prieglobsčio prašymo motyvus, be to, užsieniečiui atsisakant savanoriškai išvykti, jis negali būti grąžintas į savo kilmės šalį dėl joje galiojančių teisės aktų, todėl šiuo metu nėra realios galimybės įvykdyti Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimą.
9. Esant tokioms aplinkybėms netikslinga taikyti tokius griežtus judėjimo laisvės suvaržymus asmeniui, kurių prašoma URC teikimu. Nėra pagrindo manyti, kad Įstatymo tikslai negali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl jis apgyvendintinas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant jokių judėjimo laisvės suvaržymų – tris mėnesius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1349-815/2023). Tokios praktikos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1578-821/2023, 2023 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1426-525/2023.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2–4, 7 punktais, 117 straipsniu, 140¹⁸ straipsniu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Skirti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui J. H. C. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas: (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – iki bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. liepos 5 d.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.