Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. Y. J. A., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei-Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. Y. J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kurį išnagrinėjęs Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 21S38844, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti Užsienietį į kilmės valstybę. Užsienietis šį sprendimą skundė teismine tvarka, tačiau 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas įsiteisėjo. Pasikeitus Užsieniečio teisinei padėčiai, jis URC 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu buvo apgyvendintas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. gruodžio 28 d., bet ne ilgiau nei iki bus įvykdyta jo išsiuntimo procedūra.

2.2. Užsienietis 2022 m. liepos 12 d. išvyko iš apgyvendinimo vietos ir nustatytu laiko negrįžo į URC. 2023 m. vasario 28 d. Užsienietis buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (toliau – ir Dublinas III reglamentas). Užsienietis 2023 m. kovo 1 d. pateikė pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį, buvo perduotas URC ir sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.

2.3. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tikėtina, jog Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę ir šiuo metu nėra išaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas pakartotinis prašymas suteikti prieglobstį. Dėl to yra pagrindas taikyti Užsieniečio judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktą.

II.

4. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo.

11. Pirmosios instancijos teismas tenkino URC teikimą ir skyrė Užsieniečio judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 3 p.), nurodė, jog Užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir Lietuvos Respublikos, buvo grąžintas pagal Dublinas III reglamentą ir pateikė prieglobsčio prašymą, dėl to nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų pareigūnais, prieglobsčio prašymo motyvai nėra aiškūs ir netaikant judėjimo laisvės apribojimų, išlieka rizika, jog Užsienietis gali pakartotinai siekti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis apeliaciniame skunde neginčija pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl judėjimo laisvės apribojimų pagrįstumo, nurodo, jog jis yra prieglobsčio prašytojas ir jo judėjimo laisvės apribojimai yra nepagrįsti, skirta alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta sulaikymui ir Įstatyme įtvirtinti tikslai gali būti pasiekiami neapribojant jo judėjimo laisvės, todėl prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 2 p.).

12. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi patikrinti pirmosios instancijos teismo taikytų Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų pagrįstumą.

13. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

14. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ str. 1 d.). Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

15. Vertindama Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsienietis 2023 m. kovo 1 d. pateikė pakartotinį prieglobsčio prašymą (Migracijos departamento 2023 m. kovo 2 d. pažyma Nr. 23S21976). Atsižvelgus į tai, Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo Lietuvos Respublikoje teisinį statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugpjūčio mėn. ir jo judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje buvo apribota nuo atvykimo momento iki 2022 m. birželio 28 d., kai Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu skirta Užsieniečio judėjimo laisvės neapribojanti alternatyvi sulaikymui priemonė iki 2022 m. gruodžio 28 d. Šiame kontekste primintina, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

17. Kaip nustatyta byloje, URC kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su teikimu, grįsdamas poreikį apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę nebendradarbiavimo aplinkybe, t. y. jog 2022 m. liepos 12 d. išvykdamas iš apgyvendinimo vietos, negrįždamas nustatytu laiko į URC ir 2023 m. vasario 28 d. grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką pagal Dublinas III reglamentą, Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis. Pirmosios instancijos teismas su URC argumentais sutiko ir konstatavo, jog URC nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę ilgiau nei 6 mėnesiams Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies prasme.

18. Šiame kontekste primintina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Įstatymo nuostatas, užsieniečių nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, kompetentingų institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3694-502/2022; 2023 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1503-1047/2023).

19. Byloje nustatyta, jog Užsienietis 2023 m. kovo 1 d. pateikė prieglobsčio prašymą ir šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta (kilmės valstybės asmens pasas, galioja iki 2028 m. rugsėjo 23 d.) ir byloje nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu URC atstovė nurodė, kad Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūroje nebuvo ir šiuo metu nėra atliekami jokie aktyvūs veiksmai, susiję su Užsieniečio prašymą grindžiančių motyvų ir informacijos nustatymu. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina Migracijos departamento ar kitų kompetentingų institucijų aktyvių veiksmų Užsieniečio prieglobsčio procedūroje.

20. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nenustačius aplinkybių, kad Užsienietis trukdytų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui ar atsisakytų teikti informaciją ar prašymą grindžiančius motyvus, nedalyvautų organizuojamose procedūrose ir pan., nėra pagrindo sutikti su URC argumentais ir daryti išvadą, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį.

21. Vertinant šios nutarties 17 punkte nurodytas aplinkybes kaip pagrindą apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę, primintina, jog kaip pažymėta Europos Sąjungos Teisingumo Teismas jurisprudencijoje, pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013, p. 96) 8 straipsnio 2 dalį, tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti sulaikytas tik tada, kai, individualiai įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, paaiškėja, kad tai būtina, ir jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių priemonių. Vadinasi, nacionalinės valdžios institucijos gali sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją tik kiekvienu konkrečiu atveju patikrinusios, ar toks sulaikymas yra proporcingas juo siekiamiems tikslams. Be to, direktyvos 8 straipsnio 3 dalyje išsamiai išvardyti įvairūs sulaikymą pateisinantys pagrindai ir kiekvienas iš šių pagrindų atitinka konkretų poreikį ir yra savarankiško pobūdžio. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į laisvę svarbą ir į šios teisės ribojimo tokia sulaikymo priemone sunkumą, naudojimosi ja apribojimai neturi viršyti to, kas griežtai būtina (žr. Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą Valstybės sienos apsaugos tarnyba byloje C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, 82 ir 83 p.).

22. Taigi, nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsienietis pasišalino iš Lietuvos Respublikos ir buvo grąžintas pagal Dublinas III reglamentą, ir dėl šio fakto ginčo byloje nėra, teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų taikymas, nenustačius Užsieniečio nebendradarbiavimą grindžiančių aplinkybių, nepripažintina būtina ir proporcinga priemone siekiamiems tikslams (prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimui ir sprendimo priėmimui) ir vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, vien šiuo pagrindu Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas nagrinėjamoje byloje viršytų tai, kas griežtai būtina.

23. Įvertinus tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė Užsieniečio judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę ir Užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant jo judėjimo laisvės apribojimų pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. Y. J. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. Y. J. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. birželio 2 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.