Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui K. S. S., jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Pavel Kolosov,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio K. S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) pilietį K. S. S., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) URC iki 2023 m. gegužės 14 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

3. Užsienietis buvo sulaikytas 2021 m. liepos 4 d. be asmens tapatybę ar teisę atvykti ar būti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų asmenų grupėje nelegaliai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 21S41399 nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį į kilmės valstybę, šiuo metu Užsieniečio prieglobsčio byloje priimtas galutinis sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2145-567/2022).

4. Užsieniečiui 2022 m. rugpjūčio 11 d. buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų, o Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimu – įpareigojimas kiekvieną antradienį nuo 8:00 iki 17:00 val. pranešti URC apie savo buvimo vietą iki 2023 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Iš kilmės valstybės ambasados 2022 m. gruodžio 16 d. gautas Užsieniečio grįžimo dokumentas, galiojantis tris mėnesius nuo išdavimo datos. Užsienietis 2023 m. vasario 13 d. VSAT pareigūnų buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Pradėta Užsieniečio išsiuntimo procedūra, jis atsisako savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir tai vertintina kaip nebendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis, o neribojant Užsieniečio laisvės jis gali siekti vengti išsiuntimo ir sutrikdyti išsiuntimo procedūra. Atsižvelgus į tai, nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose ir 2 dalyje įtvirtinti Užsieniečio sulaikymo pagrindai.

II.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. vasario 15 d. sprendimu teikimą tenkino, taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą URC nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

6. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu.

7. Teismas nustatė, jog Užsieniečio prieglobsčio procedūra yra baigta, išduotas jo grįžimo į kilmės valstybę pažymėjimas ir artimiausiu metu numatytas Užsieniečio išsiuntimas, kurio data pirmosios instancijos teismui yra žinoma. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, su savimi neturėdamas asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, jis neturi šeiminių, ekonominių, socialinių ir kitokių ryšių su Lietuvos Respublika, atsisako savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

8. Teismo vertinimu, šios aplinkybės padidina Užsieniečio pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos ir Lietuvos Respublikos riziką, dėl to būtina apriboti jo judėjimo laisvę, tačiau URC prašomas taikyti Užsieniečio sulaikymas būtų neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti. Be to, Užsienietis faktiškai buvo sulaikytas nuo jo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos 2021 m. liepos 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 11 d., t. y. ne daugiau nei 14 mėnesių, dėl to alternatyvios sulaikymui priemonės netaikant judėjimo laisvės apribojimų taikymas yra galimas.

III.

9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – teikimą atmesti.

11. Pagrindinė Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimą grindžianti aplinkybė – vykdomas Užsieniečio išsiuntimas į kilmės valstybę ir išsiuntimo data – nėra patvirtinta bylos duomenimis, o Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai yra neproporcinga ir nepagrįsta priemonė. Tam, kad būtų įvykdytas priimtas sprendimas, nebūtina riboti jo judėjimo laisvę. Užsieniečiui nebuvo suteikta galimybė susisiekti su advokatu, iš jo buvo paimtas telefonas. Užsienietį atstovavusi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatė nebuvo susipažinusi su jo byla ir negalėjo Užsieniečio tinkamai atstovauti.

12. URC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

14. Užsienietis 2023 m. vasario 17 d. pateikė pakartotinį prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti skubos tvarka, dėl to Užsienietis tapo prieglobsčio prašytoju. Pasikeitus Užsieniečio teisiniam statusui, VSAT pagal Įstatymo 140²¹ straipsnio 1 dalį kreipėsi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti alternatyvios sulaikymui priemonės klausimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

15. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Užsieniečio atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes bei planuojamą įvykdyti Užsieniečio išsiuntimą į kilmės valstybę, taikė Užsieniečio judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę.

17. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad vykdomas Užsieniečio išsiuntimas ir jo data, dėl to judėjimo laisvės apribojimai yra nepagrįsti.

18. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo sujungti nagrinėjamą bylą su kitų kilmės valstybės piliečių bylomis dėl jų judėjimo laisvės apribojimo, nes, pareiškėjo vertinimu, šių asmenų situacija yra identiška ir priimti sprendimai grindžiami tais pačiais motyvais. Teisėjų kolegija, įvertinusi Užsieniečio argumentus ir poreikį individualiai išnagrinėti kiekvieno asmens judėjimo laisvės apribojimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimą bei atsižvelgusi į tai, jog apeliaciniame skunde prašoma sujungti bylas dėl skirtingų asmenų judėjimo laisvės apribojimų, nustatytų skirtingais pirmosios instancijos teismo sprendimais, Užsieniečio prašymo netenkina.

19. Vertindama Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsienietis 2023 m. vasario 17 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir šiuo metu pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

20. Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas URC teikimą, taikė alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 3 p.). Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos sprendimą panaikinti ir teikimą atmesti.

21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022)

22. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ str. 1 d.).

23. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

24. Byloje nustatyta, jog Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimu buvo taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas kiekvieną antradienį nuo 8:00 iki 17:00 val. pranešti URC apie savo buvimo vietą iki 2023 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. URC nurodo, jog iš kilmės valstybės ambasados 2022 m. gruodžio 16 d. gautas Užsieniečio grįžimo dokumentas, galiojantis tris mėnesius nuo išdavimo datos, atsižvelgus į tai, Užsienietis 2023 m. vasario 13 d. VSAT pareigūnų buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. ir 2023 m. vasario 15 d. buvo priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apribojanti Užsieniečio judėjimo laisvę (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 3 p.).

25. Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų pagrįstumas ir poreikis taikyti kitą asmens judėjimo laisvės režimą nei taikytą iki šioje byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, grindžiamas išimtine Užsieniečio išsiuntimo aplinkybe. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamoje byloje turi būti įvertinta, ar URC nurodoma Užsieniečio išsiuntimo aplinkybė, kurios pagrįstumą apeliaciniame skunde ginčija Užsienietis, yra įrodyta ir ar ši aplinkybė sudaro pagrindą apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę.

26. Pažymėtina, jog situacijose, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo) (Įstatymo 113 str. 2 d.).

27. Byloje nenustatyta, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, būtų vengęs sprendimo įvykdymo ar trukdęs kompetentingų institucijų pareigūnams vykdyti Užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę procedūrą, todėl atmestini URC argumentai, jog Užsieniečio atsisakymas savanoriškai grįžti į kilmės valstybę gali būti vertinamas kaip nebendradarbiavimas, o kaip ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pareiga įvykdyti sprendimą dėl prieglobsčio nustatyta VSAT, ne pačiam Užsieniečiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3908-968/2022, 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4128-502/2022).

28. Šioje byloje nėra duomenų, kurie leistų neabejotinai teigti, kad Užsienietis keltų grėsmę visuomenei ar viešajai tvarkai, būtų bandęs (ar planavęs, susiruošęs, pasirengęs) išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su Užsieniečio atvykimu į Lietuvos Respubliką ir šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika neturėjimu, taip pat jo prašymo suteikti prieglobstį atmetimu, negali būti vertinamos kaip tokios, kurios šioje byloje nulemtų tinkamą žmogaus judėjimo laisvės ribojimų proporcingumo patikrą.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir Užsieniečio individualią situaciją prigimtinės žmogaus judėjimo laisvės kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje įtvirtintos vertybės kontekste, konstatuoja, kad nėra nustatytų ypatingų aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo pritaikyti Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai galėtų būti kvalifikuojami kaip neabejotinai būtini ir proporcingi siekiamam tikslui, t. y. pradėtos Užsieniečio išsiuntimo procedūros pabaigimui maksimaliai užtikrinti. Šis tikslas neabejotinai gali būti pasiektas nebūtinai ištisus tris mėnesius (ar ištisus du mėnesius arba ištisą vieną mėnesį) pagal URC teikimą teismui ribojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio garantuojamą žmogaus judėjimo laisvę tam, kad įgaliotos valstybės institucijos per tris mėnesius ar per du mėnesius arba per vieną mėnesį tinkamai planuotų, parengtų ir pabaigtų Užsieniečio išsiuntimo procedūrą. Todėl nebuvo tinkamai laikomasi proporcingumo principo, pirmosios instancijos teismui taikant Užsieniečiui Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio garantuojamos prigimtinės žmogaus judėjimo laisvės ribojimus nurodytam tikslui iki 2023 m. kovo 16 d. pasiekti.

30. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų bylos aplinkybių bei niekaip nekeičia padarytų išvadų, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma.

31. Apibendrindama sprendime išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai skyrė Užsieniečio judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 3 p.), dėl to Užsieniečio apeliacinis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas ir URC teikimas – atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliečio K. S. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.