- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-18-361/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00023-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- T. P., ir M
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo T. P. faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas ir M. M.. Apeliacinio skundo dėl šio nuteistojo negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 28 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., automobilyje „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai iš M. M. įgijo 1,328 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurią tą pačią dieną, apie 12.45 val., prie maisto prekių parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 40 Eur pardavė anoniminiam liudytojui Nr. 1. Šie T. P. veiksmai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, paskiriant įpareigojimus, pavyzdžiui, pradėti dirbti, gydytis priklausomybės ligas ir kt.
2.1. Nurodo, jog neneigė aplinkybės, jog kartais vartodavo narkotines medžiagas, platinimu neužsiimdavo. Priešingų duomenų byloje nėra. Šiuo atveju imituojant nusikalstamos veikos modelį jis buvo išprovokuotas padaryti nusikaltimą, t. y. nuo pirminio momento, kai gavo prašymą suteikti narkotines medžiagas, iki paskutinio, kai iš jo buvo priimtos narkotinės medžiagos ir paduoti pinigai. Daugiau epizodų, kurie užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, byloje nėra. Daro išvadą, jog yra nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padaryti buvo išprovokuotas. Todėl nuosprendį vertina kaip neteisėtą. Motyvuoja, jog tokie veiksmai kaip nusikalstamos veikos imitacijos modelis gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-510/2011). Modeliu gali būti tik „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, juo negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas).
2.2. Nesutinka su teismo motyvais, jog nėra BK 62 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje numatytų sąlygų, kurios leistų skirti apeliantui švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę. Nuosprendyje konstatuota, jog apeliantas pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos veikos epizodo. Todėl yra pagrindas taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 62 straipsnio 1 dalį. Aktualioje veikoje nėra didelio narkotinės medžiagos kiekio, o jo apelianto vaidmuo buvo antraeilis. Jis pats nelaikė narkotinių medžiagų, o tik tarpininkavo jas įsigyjant slaptajam liudytojui pagal imituotos nusikalstamos veikos modelį. Paaiškina, jog apeliantas pats nelaikė narkotinių medžiagų, o slaptąjį liudytoją palydėjo pas asmenį, kuris jas laikė ir iš esmės turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas turėdamas tikslą iš to pelnytis. Visuma šių aplinkybių leidžia taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, t. y. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ir kartu paskiriant įpareigojimus (pradėti dirbti, gydytis nuo priklausomybių, kt.). Nurodo, jog yra gana jauno amžiaus, nėra itin linkęs daryti nusikaltimus, o resocializacijos tikslai dar neišnaudoti ir jis, vykdydamas ankstesniu teismo nuosprendžiu skirtą įpareigojimą, yra įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ maisto pusgaminių ruošėju, gauna minimalų atlyginimą. Stengiasi įgyti socialinių įgūdžių ir būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Teismas turėjo įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014). Laisvės atėmimo bausmės vykdymas ją atidedant turi resocializacijos tikslą ir šis tikslas yra vertybė, į kurią turi būti kreipiamas tinkamas teismo dėmesys (kasacinė nutartis Nr. 2K-215-303/2015).
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
3.1. Nuteistasis T. P. papildomai nurodė, jog kanapes įsigijo iš M. M., jis jam padavė du jau sulankstytus lankstinukus, o po 30 sekundžių vieną lankstinuką jis perdavė kitam asmeniui. Tas asmuo jam nieko nemokėjo, už tai jis gavo parūkyti. Tuo metu buvo priklausomas nuo narkotikų. Neturėjo tikslo platinti, norėjo pats parūkyti, tik buvo išprovokuotas. Pats narkotinių medžiagų nepardavinėjo, neteko to daryti, apie tai su niekuo nekalbėjo ir 5 metus diena iš dienos rūkė marihuaną. Tas žmogus, iš kurio įsigijo kanapes, buvo jo tiekėjas. Dabar turi draugę, kuri padėjo išlipti iš to liūno. Gynėjas nurodė, jog negalima provokuoti naujo nusikaltimo. T. P. įgijo narkotines medžiagas ne pats sau, o kitam asmeniui ir jas realizavo per 30 sekundžių. Užfiksuotuose pokalbiuose apie narkotikus nekalbama, todėl neaišku, kodėl T. P. buvo taikomas nusikalstamos veikos imitavimo modelis.
3.2. Prokuroras paaiškino, jog policija apelianto neprašė nupirkti, parduoti narkotines medžiagas ir pan. Įslaptintas liudytojas lakoniškai paklausė apelianto: „ar žinai ką nors“. Platintojai tokiomis užšifruotomis frazėmis bendrauja, ir T. P. žinojo, ko nori tas asmuo. Nors pastarasis teigia, kad neturėjo jokios naudos, tačiau jis įgijo narkotines medžiagas ir vieną dalį pasiėmė sau, o kitą dalį atidavė įslaptintam liudytojui. Taigi naudos jis turėjo – įgijo narkotines medžiagas. Byloje yra aiškūs telefoniniai pokalbiai, kur kalbama, ar turi parūkyti, ir pan. Jei policija būtų provokavusi, būtų dar ne kartą apeliantui skambinusi. Dirbtinai niekas nebuvo tiražuojama ir užteko užfiksuoti vieną narkotinių medžiagų pardavimo atvejį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymo teisėtumo ir pagrįstumo
4. Apeliantas teigia, jog yra nuteistas nepagrįstai, nes buvo išprovokuotas padaryti nusikaltimą. Nusikalstamos veikos imitavimo modelis (toliau – NVIM), jo nuomone, buvo taikytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nurodytam veiksmui atlikti keliamus reikalavimus.
5. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apelianto skundo argumentais, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą – apklaususi teismo posėdyje apeliantą, išklaususi jo ir jo gynėjo bei prokuroro pozicijas, teisėjų kolegija neturi pagrindo įžvelgti skunde akcentuojamos provokacijos situacijos.
6. BPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, jog tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai pripažįstami teisėtais ir jų atlikimo metu gauti duomenys gali būti panaudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdytos visos įstatyme nustatytos sąlygos ir tiksliai laikytasi kitų reikalavimų juos atliekant. Viena iš tokių sąlygų – tai ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas (motyvuota nutartis) (BPK 159 straipsnio 2 dalis). Kita sąlyga – nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų vykdymo teisėtumas, tai reiškia, jog atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus turi būti laikomasi įstatymų reikalavimų.
7. Baudžiamojo proceso įstatymas asmenims, atliekantiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžia provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą (BPK 159 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje šiuo klausimu yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2010, 2K-238-139/2015 ir kt.).
8. Įtarimai T. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pareikšti 2019 m. gegužės 17 d., o iki tol nuo 2018 m. lapkričio 10 d. policija rinko ir fiksavo duomenis apie kitų asmenų galbūt padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, kol galiausiai išryškėjo ir T. P. veiksmai, kuriais jis galbūt platino iš kitų asmenų įsigytas narkotines medžiagas. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi leido tris mėnesius nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. vasario 6 d. anoniminiam liudytojui Nr. 1 atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t. y. leisti jam susitikti su V. Č., R. R., T. P. ar jų nurodytais bendrininkais, ir, jeigu bus pasiūlyta įgyti, laikyti, gabenti narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, tarp jų ir labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse, 260 straipsnio 1,2, 3 dalyse. Šių veiksmų atlikimo metu leido naudoti garsą ir vaizdą įrašančias priemones (t. 1, b. l. 98–99). Be to, kita apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi leista tris mėnesius nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. vasario 6 d. atlikti V. Č., R. R. ir T. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, fiksavimą ir kaupimą, t. y. klausytis šių asmenų pokalbių, SMS, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus ir ją fiksuoti bei kaupti, taip pat kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (elektroninį paštą, „Viber“, „Skype“, „Facebook“ ir kt.) ir ją fiksuoti bei kaupti (t. 1, b. l. 71–72). Galiausia dar viena apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi leista tris mėnesius nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. vasario 6 d. atlikti V. Č., R. R. ir T. P. slaptą sekimą, jo metu daryti vaizdo ir garso įrašus arba filmuoti (t. 1, b. l. 88–89). Pagrindas šioms nutartims priimti buvo ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, jog Plungės miesto bei rajono gyventojai V. Č., R. R. neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis bei jas platina (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone. Taip pat įvertinti policijos turimi duomenys, jog (duomenys neskelbtini) mieste narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, kokainą ir psichotropines medžiagas – amfetaminą bei „Extazy“ tabletes platina vaikinas, kuris interneto socialiniame tinkle „Facebook“ susikūręs paskyrą, pavadinimu „T. T.“. Nustatyta, kad šia paskyra naudojasi T. P., ir pastarasis tolimesniam platinimui narkotines ir psichotropines medžiagas galbūt įsigyja iš V. Č., kuris „Facebook`e“ naudojasi paskyromis „V. V.“, „(duomenys neskelbtini)“.
9. Apelianto ir jo gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju taikyti NVIM nebuvo pagrindo, kadangi apelianto buvo prašoma suteikti narkotines medžiagas. Tačiau byloje apylinkės teismo nuosprendyje išsamiai atskleistais, tinkamai įvertintais ir ištirtais įrodymais yra įrodyta ir teisėjų kolegijai nekyla dėl to jokių abejonių, jog būtent iš kito nuteistojo, t. y. M. M., apeliantas įgijo 1,328 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurią tą pačią dieną už 40 Eur pardavė anoniminiam liudytojui Nr. 1. T. P. NVIM taikytas teisėtai ir pagrįstai. Policijos gauta informacija apie galbūt kitų asmenų atliekamas nusikalstamas veikas platinant ar disponuojant narkotinėmis medžiagomis pasitvirtino. Pagrindai nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų pradėjimui ir šių veiksmų sankcionavimui gali egzistuoti ir tada, kai yra duomenų apie asmens galbūt jau atliekamą nusikalstamą veiką, todėl, prokurorui įvardijus konkrečius minėtus asmenis, galbūt užsiimančius nusikalstama veika, platinant narkotines medžiagas, kartu ir konkrečius platinimo kelius ir būdus, teismo sankcija pradėti taikyti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, išduota pagrįstai. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai prieš apeliantą atlikti turint patikimus, svarius duomenis apie, tikėtina, ir jo daromas nusikalstamas veikas, o ne remiantis gandais ar nepatikrinta, nepatikima informacija. Todėl šiuo konkrečiu atveju policija turėjo pagrindą prisijungti prie galbūt T. P. daromos nusikalstamos veikos. Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų taikymas nevaržė T. P. pasirinkimo laisvės, nes jis galėjo pasirinkti kitą teisėtą elgesio variantą, atsisakydamas daryti nusikalstamą veiką arba apie tai pranešti teisėsaugos pareigūnams, bet to nepadarė.
10. NVIM atlikusio policijos anonimo pokalbių su T. P. turinys, beje, aiškiai ir nuosekliai atskleistas skundžiamame nuosprendyje, leidžia įsitikinti tuo, jog T. P. nebuvo provokuojamas daryti aktualią nusikalstamą veiką, t. y. skatinamas, įtikinėjamas ar kitokiais veiksmais kurstomas. Priešingai, T. P. ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad įgytų narkotinių medžiagų per „Facebook`ą“ į jo paskyrą „T. T.“ parašius anonimui, vardu N. T. P. parodė N., kur jie turi kartu nuvažiuoti ir su kuo jam reikės susitikti dėl „žolės“ įsigijimo. Minėtojo N. klausimo T. P. pastarojo „Facebook`o“ paskyroje – „ar pagelbėtų?“, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kaip T. P. provokavimo daryti nusikaltimą. Izoliuotai, fragmentiškai vertindamas pirminio kontakto metu su N. užduotą klausimą, apeliantas nutyli savo atliktų aktyvių nusikalstamų veiksmų įgyjant iš M. M. narkotinę medžiagą – kanapes – ir jas parduodant N. (anoniminiam liudytojui Nr. 1) pobūdį. T. P. už 40 Eur sumą, kurią būtent pastarasis nurodė anonimui N. kaip kainą už kanapes, nupirko iš M. M. kanapes, o po to, nedelsiant, grįžęs iš M. M. automobilio ir įsėdęs į N. automobilį, perdavė šias kanapes N., beje, iš su N. sutartų 3 gramų padavė mažiau nei pusę šio kiekio. Taigi T. P. turimi ryšiai, kontaktai davė jam apčiuopiamą naudą, kai dėl „žolės“ gavimo į jį kreipėsi N. Vien tai, jog neva T. P. pirko „žolę“ ne sau, o minėtajam N., nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Toks narkotinių medžiagų platinimo būdas, priešingai nei mano apeliantas, taip pat yra nusikalstamas. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas T. P. iš esmės pripažino kaltę padaręs jam inkriminuotą veiką, prašydamas suteikti galimybę likti laisvėje ir įrodyti, jog gali būti normalus žmogus, sukurti šeimą. Byloje neginčijamai nustatyta, jog žalsva augalinė medžiaga iš folijos gniužulėlio, kurią T. P. perdavė N., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,328 g (THC koncentracija yra 9,0 %).
11. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste (kasacinė nutartis Nr. 2K-1-719/2020 ir kita toje pačioje nutartyje nurodyta kasacinė praktika).
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto tikslas parduoti narkotines medžiagas šioje byloje yra įrodytas. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnams minėtasis N. perdavė T. P. jam iš M. M. nupirktą ir perduotą kanapių „lankstinuką“. Taigi pirminiai įtarimai, jog T. P. internetu galbūt įgyja narkotinių medžiagų, taigi objektyviai turi kontaktų su narkotikų prekeiviais, o po to jas platina, pasitvirtino. Nors apeliantas įgijo anonimo prieš tai jam duotais pinigais iš M. M. nedidelį narkotinių medžiagų kiekį, tačiau tai jis darė turėdamas tikslą jas platinti, ir tai faktiškai realizavo – nupirktas kanapes perdavė anoniminiam liudytojui. Todėl apeliantas klysta vertindamas savo veiksmų pobūdį, o ypač jų pavojingumą baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, tokių kaip sveikata, gyvybė, prasme. Aptartas aktyvus apelianto elgesys kanapių įgijimo–pirkimo–perdavimo grandinėje tikrai nebuvo antraeilis. Nors už kanapes jis mokėjo ne savo pinigais, tačiau tai darė turėdamas tikslą uždirbti ir iš modelio duotų už kanapes 40 Eur sau pasiliko įsigytų kanapių dalį, nes ir pats vartojo „žolę“. Todėl priešingi apelianto skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, siekiant sumenkinti savo veiksmų pavojingumą ir išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apelianto manymas, jog jis tik tarpininkavo slaptajam liudytojui įsigyjant narkotines medžiagas, nes pats jų nelaikė, taip pat nepaneigia jo kaltės dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir pardavimo. Pažymėtina, jog apeliantui nebuvo inkriminuota narkotinių medžiagų laikymo turint tikslą jas parduoti ir pan. veika. Vien tai, kad galutinis bylos rezultatas – priimtas apkaltinamasis nuosprendis – yra nepalankus apeliantui ir jo netenkina, nėra pagrindas teigti, jog teismas bylą išnagrinėjo neįvertinęs ir neįsigilinęs į visas bylos aplinkybes, o priimtas nuosprendis yra nepagrįstas.
Dėl bausmės
13. Apeliaciniu skundu kvestionuojama T. P. nuosprendžiu skirta bausmė, teigiant, jog bausmė per griežta ir yra sąlygos bei pagrindai taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kartu paskiriant įpareigojimus (pradėti dirbti, gydytis nuo priklausomybių, kt.), apelianto nuomone, turi būti atsižvelgta į tai, jog yra jauno amžius, dirba, turi draugę, o jo vaidmuo aktualioje veikoje buvo antraeilis, nes jis tik tarpininkavo įsigyjant narkotines medžiagas slaptajam liudytojui.
14. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas T. P. už šios nusikalstamos veikos padarymą skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu, ir jam paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą T. P. teisingai parinko ir paskyrė bausmę, nustatė jos dydį bei sumažino ją vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti T. P. paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.
16. Nagrinėjamu atveju T. P. padarė baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Nusikalstama veika sunkių ar nepataisomų padarinių kitiems asmenims nesukėlė. Nustatyta T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagristai nenustatyta. Šiuo metu T. P. dirba, nuo 2020 m. lapkričio 20 d. įsidarbino AB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai kaip darbštus, punktualus, patikimas, sąžiningas darbuotojas (t. 3, b. l. 96), gyvena su sugyventine. Šių ir kartu pirmosios instancijos teismo įvertintų, apelianto asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, jog jos nėra išskirtinės BK 62 straipsnio nuostatų prasme, o bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytos minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmę. Tokia aplinkybė kaip „jaunas amžius“ Baudžiamajame kodekse neįtvirtinta kaip pagrindas bausmės švelninimui. Teismų praktikoje yra suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, jog jaunas amžius nėra išimtinis kriterijus, galintis nulemti teisinės padėties švelninimą (žr. 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-616/2020, 22 punktą).
17. Apylinkės teismo paskirta T. P. bausmė yra proporcinga nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jos taikyti nėra pagrindo. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalią ribą siekiančios bausmės paskyrimas, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, aiškiai neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), nes skiriama bausmė dar sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Pažeidimų sumažinant paskirtą T. P. bausmę vienu trečdaliu nėra padaryta. Paskirta bausmė nelaikytina per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl ko apeliantui turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė, byloje nenustatyta. Tokių teismo išvadų nekeičia jau anksčiau teisėjų kolegijos aptarti ir kaip nepagrįsti įvertinti apelianto teiginiai, jog neva jo vaidmuo aktualioje veikoje buvo antraeilis ar jis tik atliko tarpininko vaidmenį.
18. T. P. yra nuteistas už sunkaus, BK XXXVII skyriuje įtvirtinto nusikaltimo padarymą, todėl jam pagal galiojančias BK 75 straipsnio nuostatas negali būti taikomas nei visiškas, nei dalinis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Apylinkės teismas apie tai nuosprendyje aiškiai pasisakė, todėl kolegija nekartoja pagrįstų nuosprendžio motyvų dėl šio instituto taikymo negalimumo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.