Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LTS servisas“ vadovei ir trečiajam asmeniui G. S., atsakovės ir trečiojo asmens atstovei advokatei M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LTS servisas“, trečiasis asmuo G. S., dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 185,01 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 11 965,00 Eur dienpinigių, 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 4632,00 Eur netesybų, 6 procentų dydžio palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. dirbo pas atsakovę UAB „LTS Servisas“, staliaus pareigose. Dirbdamas pas darbdavį UAB „LTS Servisas“ savo darbines funkcijas vykdė Švedijoje, ten buvo atliekami vidaus ir lauko statybos darbai, darbo užmokestis apskaičiuojamas ir mokamas Lietuvoje. 2019 m. gegužės 8 d. atsakovei pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, kadangi darbdavys nemokėjo darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio. Prieš sutariant dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, darbdavio atstovė (direktorė), trečiasis asmuo G. S. susiderinusi įmonės įsiskolinimus su ieškovu, išrašė du paprastuosius vekselius įsipareigodama sumokėti 5000,00 Eur ieškovui priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, už jo darbą UAB „LTS Servisas“, tokiu būdu užtikrindama darbdavio įsipareigojimus darbuotojui. Trečiojo asmens išrašytas vekselis 2500,00 Eur sumai turėjo būti apmokėtas iki 2019 m. liepos 8 d., antrasis vekselis 2500,00 Eur sumai turėjo būti apmokėtas iki 2019 m. rugsėjo 8 d. Pažymi, jog nei vienas įsipareigojimas iki šios dienos nėra įvykdytas ir darbdavys pažeisdamas savo pareigas iki šios dienos nėra atsiskaitęs su darbuotoju. Nurodo, jog dienpinigių įsiskolinimas suskaičiuotas pagal AB „DFDS Seaways“ pažymą: nuo 2018 sausio 21 d. iki 2018 m. balandžio 22 d., 89 dienos x 53 Eur - viso 4717,00 Eur; nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. liepos 10 d., 48 dienos x 53 Eur - viso 2544,00 Eur; nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d., 30 dienų x 65 Eur - viso 1950 Eur; nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d., 73 dienos x 65 Eur - viso 4745,00 Eur; nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d., 14 dienų x 65 Eur - viso 910 Eur; nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. balandžio 8 d., 86 dienos x 65 Eur - viso 5590,00 Eur. Per 2018 – 2019 metus viso priskaičiuota dienpinigių - 20 456,00 Eur suma, atsakovė nesumokėjo likusios 11 965,00 Eur sumos. Nurodė, jog nepraleisdamas įstatyme numatyto termino kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau ji atsisakė nagrinėti ieškovo reikalavimą. Papildomai pažymi, jog dėl neteisėtų darbdavio UAB „LTS Servisas“ veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė ieškovo išgyvenimais dėl neišmokėto darbo užmokesčio, ieškovui teko skolintis lėšų, dėl ko patyrė nepatogumus, emocinį sukrėtimą, nes darbdavys trukdo įgyvendinti savo teises, elgiasi nesąžiningai, nesiekia bendradarbiauti. Savo neturtinę žalą įvertino 1000,00 Eur.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, ieškovo pateikti argumentai neatitinka tikrovės. Nurodo, jog planuoja pateikti priešieškinį, kuriame išdėstys faktines aplinkybes ir išsamius nesutikimo motyvus.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti iš esmės patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad 2018 m. sausio 22 d. šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas R. B. nuo 2018 m. sausio 23 d. buvo įdarbintas pas atsakovę UAB „LTS servisas“ staliumi-dailide. Iš darbo sutartyje padaryto įrašo matyti, kad šalių darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.

Dėl termino inicijuoti darbo ginčą

Atsakovė UAB „LTS servisas“ į jai pareikštą ieškinį atsikerta, be kita ko, tuo, kad, kaip nurodė darbo ginčų komisija, ieškovas R. B. yra praleidęs trijų mėnesių terminą kreiptis dėl pažeistų darbuotojo teisių.

DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu; praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis; jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Iš byloje esančios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) pateiktos darbo bylos medžiagos ((duomenys neskelbtini) matyti, kad R. B. į darbo ginčų komisiją dėl darbo išmokų išieškojimo kreipėsi 2019 m. spalio 16 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams nuo jo atleidimo (2019 m. gegužės 10 d.). Darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. DGKS-7330 R. B. prašymą dėl darbo išmokų išieškojimo buvo atsisakyta nagrinėti, kaip pateiktą praleidus DK 220 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą.

Naujausi kasacinio teismo apibendrinimai ir išaiškinimai dėl nustatytų terminų kreiptis į darbo ginčų komisiją ir, nesutinkant su komisijos sprendimu, į teismą teisinio kvalifikavimo bei šių terminų nesilaikymo pasekmių yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020. Šioje nutartyje, be kita ko, išaiškinta, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės yra procedūrinis terminas; šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia; jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad DK 231 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčo nagrinėjimą teisme, 4 dalyje nustatyta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, jog teismas, gavęs darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta. Taigi teismas netikrina ir neperžiūri darbo ginčų komisijos sprendimo ir DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių kreipimosi termino aspektais. Šio procedūrinio termino (ne)pasibaigimo iki kreipiantis į darbo ginčų komisiją ir jo (ne)atnaujinimo darbo ginčų komisijos sprendimu klausimai neturi teisinės reikšmės ieškinio dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, priėmimui ir nagrinėjimui teisme.

Vadovaudamasis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir pirmiau išdėstytais kasacinio teismo išaiškinimais, teismas konstatuoja, kad praleisto procedūrinio termino kreiptis į darbo ginčų komisiją atnaujinimo klausimas yra darbo ginčų komisijos kompetencija, todėl teismas šio termino praleidimo priežasčių iš naujo nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką nei aptariamo termino praleidimas, nei atsisakymas jį atnaujinti nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, teismas toliau vertina tai, kaip ieškovas laikėsi įstatymų nustatyto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą.

Minėta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas dėl R. B. prašymo buvo priimtas 2019 m. lapkričio 26 d. Ieškovo ieškinys per elektroninių paslaugų portalą buvo pateiktas (pasirašytas) 2019 m. gruodžio 25 d., teisme užregistruotas po pateikimo einančią kitą darbo dieną 2019 m. gruodžio 27 d. Taigi ieškovas ieškinį teismui pateikė nepraleidęs DK 220 straipsnio 2 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino nuo darbo ginčų komisijos sprendimo ir tai buvo teismo įvertinta, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta atsakovės atsikirtimus, kad ieškovas yra praleidęs įstatyme nustatytą terminą kreiptis dėl savo pažeistų darbo teisių gynybos.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio

Teismui kartu su ieškiniu pateiktas ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad, atskaičius mokesčius, ieškovui į jo banko sąskaitą buvo pervesta 7 504,49 Eur atlyginimo (išrašo 2, 4, 8, 11, 14, 16, 19-24 eilutės).

Minėtoje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijoje nurodyta, kad iš ieškovo draudžiamųjų pajamų 2018 m. turėjo būti išskaičiuota 3 560,88 Eur, o 2019 m. – 716,13 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, taigi iš viso 4 277,01 Eur šių įmokų.

Remdamasis šiais duomenimis, ieškovas teigia, kad jam, atskaičius mokesčius, turėjo būti išmokėta 7 689,5 Eur (11 966,51-4 277,01), taigi yra susidariusi 185,01 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) nepriemoka (7 689,5-7 504,49). Atsakovė savo paskaičiavimų ir argumentų, pagrindžiančių, kad tokios darbo užmokesčio nepriemokos nėra, nepateikė, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 185,01 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) nepriemoka.

Dėl neišmokėtų dienpinigių

Teismui kartu su ieškiniu (CBP-12126) pateiktas ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovui į jo banko sąskaitą per darbo UAB „LTS servisas“ laikotarpį buvo pervesta 7 841 Eur dienpinigių (išrašo 1, 5, 9, 10, 12, 15, 17, 18, 25, 26 eilutės). Iš patikslintame ieškinyje išdėstytų skaičiavimų matyti, kad ieškovas neginčija, jog dar 650 Eur dienpinigių jam buvo išmokėta pagal 2018 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 29 (DOK-7322).

Šiame kontekste pažymėtina, kad ant kito atsakovės teismui pateikto 2018 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderio Nr. 35 (DOK-7322) 1 896 Eur sumai nėra R. B. parašo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad, vertinant įrodymus, būtina atsižvelgti į bylos specifiką. Įrodymų vertinimo specifiką darbo bylose lemia tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali būti panaudoti kaip rašytiniai įrodymai, tvarkymą yra atsakingas darbdavys. Jis, tvarkydamas įmonės dokumentaciją savo nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie yra išimtinai naudingi jam ir atitinkamai nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesnė šalis ekonomine, socialine prasme. Darbuotojas, net ir žinodamas, kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darbą, gali nereikšti darbdaviui jokių pretenzijų. Į šią darbo bylų specifiką turi būti atsižvelgiama tiek vertinant įrodymus, tiek ir sprendžiant apie jų pakankamumą bei paskirstant įrodinėjimo pareigą šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2001; ir kt.). Už teisingos, tikslios, išsamios, teisėtos ir savalaikės informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas, t. y. darbdavys (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 14, 21 straipsniai). Ieškovė yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl būtent jis, o ne darbuotojas savo atliktas ūkines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003). Duomenys apie darbdavio darbuotojui sumokėtas sumas turi būti aiškiai identifikuojami, atitikti įstatymų nustatytus reikalavimus. BAĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (BAĮ 12 straipsnio 1 dalis). Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (BAĮ 14 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas yra juridinis asmuo, todėl būtent jis, o ne darbuotojas savo atliktas ūkines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003). Pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, pagal 4¹ punktą kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti (2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktas). Darytina išvada, kad tik gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą. Taigi, pinigai iš kasos buvo išmokėti įmonės vadovei, o ne ieškovui, todėl apie šių pinigų panaudojimą ieškovo dienpinigių mokėjimui būtent ieškovui oficialių dokumentų nėra.

Vadinasi, byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra pagrįstas 8 491 Eur (7 841+650) dienpinigių išmokėjimas ieškovui.

Iš atsakovės UAB „LTS servisas“ pateiktos pažymos (DOK-7322) apie ieškovui R. B. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas 8 stulpelio matyti, kad ieškovui už 2018 m. sausio-lapkričio mėn. yra priskaičiuota 8 737 Eur dienpinigių. Taigi nuo 2019 m. gruodžio mėn. dienpinigiai ieškovui nebebuvo skaičiuojami. Atsakovė į bylą taip pat pateikė Komandiruočių grafiką 2018 metams (DOK-7322), pagal kurio duomenis ieškovas buvo komandiruojamas šiems laikotarpiams: 2018 m. sausio 23 d. – vasario 5 d.; kovo 4-17 d.; balandžio 1-23 d.; gegužės 22 d. – birželio 18 d.; liepos 2-15 d.; rugsėjo 15-28 d.; spalio 18 d. – lapkričio 26 d.

Atsakovės vadovė G. S. ir liudytoju apklaustas UAB „LTS servisas“ akcininkas K. S. nurodė, kad nuo 2018 m. spalio mėn. ieškovas dirbo Švedijos įmonėje, o UAB „LTS servisas“ jam buvo mokamas tik darbo užmokestis tam, kad ieškovas išsaugotų socialines garantijas Lietuvoje. Teismas šiuos darbdavio atstovų teiginius vertina kritiškai, visų pirma, dėl to, kad darbo užmokesčio mokėjimas įmonėje realiai nedirbančiam asmeniui nėra nei ekonomiškai, nei šiuo atveju kaip nors teisiškai pagrįstas, todėl neatitinka teisėtumo, sąžiningumo, protingumo kriterijų ir nėra tikėtinas. Paminėtina ir tai, kad iš teismui pateiktuose dviejuose ieškovo algalapiuose Švedijos įmonėje ir sutarties su šia įmone fragmente (DOK-22393), nors dokumentai ir neišversti į lietuvių kalba, skaičiais pateiktos informacijos matyti, kad pagal juos išmokos ieškovui yra mokamos už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Taigi šie duomenys niekaip nepagrindžia aplinkybių, kodėl ieškovui dienpinigiai nebuvo skaičiuojami 2019 m. Kartu pažymėtina, kad ieškovai niekuo nepagrindė ir to, kad šalių darbo santykiai nuo 2019 m. spalio mėn. būtų buvę modifikuoti, t. y. kad dėl ieškovo galimo darbo kitoje Švedijos įmonėje būtų pakeistos šalių darbo sutarties sąlygos, įskaitant darbdavio pareigą mokėti dienpinigius, ieškovui būnant užsienyje. Priešingai, iš pačios atsakovės sudaryto Komandiruočių grafiko 2018 metams (DOK-7322) matyti, kad atsakovė beveik visą 2018 m. lapkričio mėn. buvo įtraukusi kaip ieškovo komandiruotės laikotarpį. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovės atsikirtimai dėl to, kad ji neturėjo skaičiuoti ir mokėti dienpinigių ieškovui nuo 2018 m. spalio 1 d., yra atmetami kaip nepagrįsti.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad, teismo nuomone, atsakovės pozicija, jog ji su ieškovu yra visiškai atsiskaičiusi, taip pat vertintina kritiškai. Prieš pat šalių darbo santykių nutrūkimą 2019 m. gegužės 8 d. atsakovės vadovė G. S. išdavė ieškovui du neprotestuotinus vekselius sumoms po 2 500 Eur (ieškinio CBP-12126 priedai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vekselių davėja G. S., pasirašydama minėtus, vekselius taip pat uždėjo įmonės antspaudą. Tai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad šis trečiojo asmens įsipareigojimas ieškovui yra susijęs ieškovo ir įmonės teisiniais santykiais. Byloje nėra duomenų, kad R. B. ir UAB „LTS servisas“ būtų sieję kokie nors kiti nei darbo teisiniai santykiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal šiuos vekselius yra išduoti vykdomieji įrašai ir vykdomas priverstinis išieškojimas iš trečiojo asmens G. S. ieškovo naudai. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų ginčijusi šiuos vykdomuosius įrašus byloje nėra, todėl, teismo vertinimu, jos teiginiai apie apgaulės būdu gautus vekselius yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Pažymėtina ir tai, kad ilgą laiką trukusiuose ieškovo ir atsakovės vadovės G. S. susirašinėjimuose, pateiktuose į bylą, atsakovės vadovė ne kartą pripažino egzistuojant įmonės skolą ieškovui, kuri negali būti padengta dėl įmonės skolininkės bankroto.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal DK 33 straipsnio 5 dalį šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl DK nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo; tokiems susitarimams taikomos darbo teisės normos. Todėl trečiojo asmens G. S. išduoti vekseliai ir pagal jų pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus vykdomi išieškojimai nepaneigia darbdavio – UAB „LTS servisas“ – iš darbo teisinių santykių kylančių prievolių ieškovui.

Ieškovas su jam išmokėtų dienpinigių dydžiu nesutinka dar ir tuo aspektu, kad, jo teigimu, atsakovė neteisingai nurodė ieškovo komandiruočių laikotarpius.

Ieškovas teismui pateikė AB DFDS Seaways pažymą apie savo keliones maršrutu Klaipėda-Karlshamnas-Klaipėda. Iš šių pažymų matyti, kad ieškovas vyko į Švediją šiems laikotarpiams savo darbo UAB „LTS servisas“ metu: 2018 m. sausio 21 d. – 2018 m. balandžio 22 d., 2018 m. gegužės 22 d. – 2018 m. liepos 10 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d. – 2018 m. rugsėjo 6 d., 2018 m. rugsėjo 15 d. – 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 5-19 d., 2019 m. sausio 10 d. – 2019 m. balandžio 8 d.

Atsakovės UAB „LTS servisas“ atstovė teismo posėdyje teigė, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl mažesnių, nei numatyta Vyriausybės, dienpinigių dydžio. Dėl šių atsakovės argumentų teismas pažymi, kad šalių darbo sutarties 1.4 punkte susitarta, kad „taip pat gali būti mokami sumažinti dienpinigiai komandiruotėje užsienyje, bet ne mažiau kaip 50 procentų LR Vyriausybės patvirtintos dienpinigių normos užsienyje“. Teismo vertinimu, šioje darbo sutarties nuostatoje šalys susitarė dėl minimalaus dienpinigių dydžio, tačiau sutarties formuluotė „gali būti mokami sumažinti“ negali būti aiškinama kaip reiškianti kad visais atvejais bus mokami tik minimalaus dydžio dienpinigiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintame Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše iki 2018 m. birželio 30 d. buvo nustatytas 53 Eur, o nuo 2018 m. liepos 1 d. – 65 Eur, maksimalus dienpinigių už komandiruotės dieną Švedijoje dydis. Iš pačios atsakovės pateikto Komandiruočių grafiko 2018 metams (DOK-7322) matyti, kad, apskaičiuojant dienpinigius ieškovui, buvo taikoma maksimali Vyriausybės nustatyta dienpinigių norma. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai paskaičiavo atsakovės turimą dienpinigių jam įsiskolinimą, taikydamas būtent maksimalias Vyriausybės nustatytas dienpinigių normas (53 ir 65 Eur).

Kartu pažymėtina, kad kai kurie ieškovo skaičiavimai yra tikslintini. Visų pirma, kaip minėta, atsakovas yra įdarbintas nuo 2018 m. sausio 23 d., todėl jam skaičiuotini dienpinigiai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. balandžio 22 d. Taip pat į komandiruotės trukmę turi būti įskaičiuotos kelionės dienos (DK 107 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 3 punktas). Be to, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą nuo 2018 m. liepos 1 d. taikytinas 65 Eur dienpinigių dydis, t. y. patikslintini ieškovo skaičiavimai už 2018 m. liepos 1-10 d. Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, kad ieškovui už jo darbo UAB „LTS servisas“ laiką turėjo būti priskaičiuota 21 255 Eur dienpinigių:

4 770 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. balandžio 22 d. (už 90 kalendorinių dienų 90x53 Eur=4770 Eur);

2 770 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. liepos 10 d. (už 40 kalendorinių dienų nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. birželio 30 d. (įskaitytinai) 40x53 Eur=2 120 Eur; už 10 kalendorinių dienų nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 10 d. 10x65=650 Eur);

2 080 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. (už 32 kalendorines dienas 32x65 Eur=2080 Eur);

4 875 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. (už 75 kalendorines dienas 75x65 Eur= 4 875 Eur);

975 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. (už 15 kalendorinių dienų 15x65 Eur=975 Eur);

5 785 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. (už 89 kalendorinės dienas 89x65 Eur=5785 Eur).

Atsižvelgiant į ieškovo darbo užmokesčio dydį, nurodytą darbo sutartyje ir jos prieduose (DOK-7322) (nuo 2018 m. sausio 23 d. – 724 Eur, nuo 2018 m. gegužės 1 d. – 1 000 Eur, nuo 2018 m. spalio 1 d. – 530 Eur, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. – 400 Eur (už darbą pusę etato, 20 val. darbo savaitę), teismas neturi duomenų, kad ieškovui mokami dienpinigiai turėjo būti apmokestinami (https://www.vmi.lt/cms/documents/10174/8274962/KD-2535+dienpinigiai+2018-01-01+iki+2018-12-31/a2cd4213-9e37-48a4-89e8-0e9dbf7de64d; https://www.vmi.lt/cms/documents/10174/8274962/KD-2535+dienpinigiai+nuo+2019-01-01+iki+2019-12-31/9b7e5726-0499-4b96-b95b-3bbcf869bd3b), todėl ieškovui priteistinas ir išmokėtas sumas įskaito tarpusavyje ir konstatuoja, kad iš atsakovės ieškovui priteistina 12 764 Eur (21 255-8 491) neišmokėtų dienpinigių.

Dėl netesybų ir reikalavimo sumažinimo

Ieškovas R. B. iš atsakovės UAB „LTS servisas“, be kita ko, prašo priteisti 4 632 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Šias netesybas ieškovas apskaičiavo už 6 mėn. laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 10 d. (atleidimo iš darbo dienos) iki 2020 m. lapkričio 10 d., taikydamas savo vidutinį darbo užmokestį 772 Eur.

DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Šios taisyklės taikomos visų darbuotojui mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų atžvilgiu (darbo užmokesčiui, kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kt. mokėjimams) (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-513-883/2018). Taigi netesybos ieškovui priklauso, nes jam atleidimo dieną nebuvo išmokėtos visos priklausančios su darbo santykiais susijusios išmokos, įskaitant dienpinigius.

Darbdavio pareiga mokėti netesybas – darbuotojo vidutinį darbo užmokestis per mėnesį – siejama su darbuotojo kaltės dėl vėluojančio atsiskaitymo nebuvimu. Pažymėtina, kad šalių susirašinėjimuose minimi įmonės finansiniai sunkumai, susiję su įmonės skolininkės bankrotu, nėra susiję su darbuotojo kalte. Taigi nagrinėjamoje byloje yra nustatytas neatsiskaitymo su ieškovu faktas ir nenustatyta jo kaltė dėl neatsiskaitymo.

Pažymėtina, kad ieškovas, skaičiuodamas jam priklausančias netesybas, taiko 772 Eur vidutinį darbo užmokestį, tačiau nenurodo, kaip jį yra apskaičiavęs. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 punkte nustatyta, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2019 m. vasario, kovo, balandžio mėn. ieškovui buvo paskaičiuotas (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis po 555 Eur per mėnesį. pagal pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą būtent toks yra ieškovo vidutinis darbo užmokestis. Taigi, atsižvelgiant į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį bei įstatyme numatytą maksimalų netesybų skaičiavimo terminą, netesybų suma sudaro 3 330 Eur.

Nors įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta galimybė nurodytą sumą mažinti, teisinio reglamentavimo tikslai, orientuoti į šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų užtikrinimą, sąlygoja teismo pareigą įvertinti nustatyta tvarka apskaičiuotos išmokos adekvatumą. Kad įstatyme nuo 2017 m. liepos 1 d. įtvirtintas maksimalus terminas, už kurį priteisiama išmoka, nepaneigia tokios teismo pareigos, akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, kurioje aptariamas savo esme panašus DK 218 straipsnyje įtvirtintas vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo institutas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

Darbo kodekse nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovas dar nepasibaigus darbo teisiniams santykiams su atsakove, tikėtinai dirbo ir gavo atlyginimą kitoje įmonėje, taip pat Švedijoje dirba ir šiuo metu, dėl savo teisių gynybos į darbo ginčų komisiją kreipėsi pavėluotai, t. y. praėjus penkiems mėnesiams nuo jo atleidimo. Ieškovo su darbdaviu sutartos įsiskolinimo sumos yra išieškomos priverstine tvarka pagal trečiojo asmens G. S. išrašytus vekselius ir jų pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus. Todėl, teismo vertinimu, 3 ieškovo vidutinių darbo užmokesčių suma (3x555=1 665 Eur (neatskaičius mokesčių)) užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, kadangi, viena vertus, taps kompensacija ieškovui už jo su darbo santykiais susijusius praradimus, kita vertus, netaps neproporcingai didele finansine našta darbdaviui.

Pažymėtina, kad ieškovas (DOK-24770) pateikė teismui įrodymus, kad iš atsakovės vadovės pagal pirmiau minėtus vekselius ir jų pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus jam yra išieškota 1 092,72 Eur ir šia apimtimi mažino ieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo.

Pagal įstatymą (CK 6.54 straipsnis) išieškota suma pirmiausiai naudojama ne skolos (darbo užmokesčio), bet netesybų dengimui. Todėl ieškovas pagrįstai minėtą išieškotą sumą įskaitė į prašomą priteisti netesybų sumą. Tačiau pabrėžtina, kad ieškovo faktiškai gautos sumos į šiuo sprendimu priteisiamas netesybas galės būti įskaitytos tik po to, kai iš ieškovui mokėtinos sumos bus išskaičiuoti mokėtini mokesčiai.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 1 665 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius, ieškovui mokėtiną sumą sumažinant 1 092,72 Eur iš trečiojo asmens ieškovui išieškota suma.

Dėl neturtinės žalos

Pagal DK 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, nors teisė į neturtinės žalos atlyginimą pagal DK 151 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą siejama su įvairiais darbo pareigų pažeidimais, vien darbo pareigų pažeidimo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti.

Ieškovas savo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindžia tuo, kad dėl neteisėtų darbdavio veiksmų, t. y. neišmokėto darbo užmokesčio, patyrė išgyvenimus, jam teko skolintis lėšų, dėl to patyrė nepatogumus, emocinį sukrėtimą, nes darbdavys trukdė įgyvendinti ieškovui jo teises, elgėsi nesąžiningai, nesiekė bendradarbiauti.

Šiame sprendime konstatuota, kad ieškovo darbdavė atsakovė UAB „LTS servisas“ pažeidė savo pareigą tinkamai atsiskaityti su ieškovu, tačiau, teismo vertinimu, ieškovas tik abstrakčiai nurodo patyręs neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, tačiau nepateikia reikšmingų argumentų ir konkrečių įrodymų, kad dėl šio pažeidimo jam kilusios neigiamos neturtinio pobūdžio pasekmės yra tokio intensyvumo ar liekamojo pobūdžio, kad jas būtų pagrindas įvertinti pinigais. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas neneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, jog nuo 2018 m. spalio 1 d. jis dirba ir kitoje Švedijos įmonėje, teismo proceso metu taip pat nurodė šiuo metu dirbantis užsienyje, jo susirašinėjimas

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad neišmokėtų sumų priteisimas yra pakankamas ieškovo teisėms apginti, o neturtinės žalos atlyginimo priteisimas ieškovui dėl išdėstytų argumentų neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas R. B. iš atsakovės UAB „LTS servisas“, be kita ko, prašo priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010).

Pažymėtina, kad nors ši kasacinio teismo praktika yra suformuluota aiškinant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK nuostatas, ji aktuali ir šiuo metu, nes netesybas reglamentuojantis DK 147 straipsnis yra pritaikytas nagrinėjamoje byloje.

Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįstas ir netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė 1250 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti (DOK-10744, DOK-16781, DOK-24770). Patikslinto ieškinio suma buvo 17 782,01 Eur. Ieškovui iš atsakovės priteista 14 614,01 Eur. Taigi patenkinta 82 procentai ieškinio. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistina 1025 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Pažymėtina, kad ieškovo pateikti netektų darbinių pajamų (1 050 Eur) dėl atvykimo į 2020 m. kovo 10 d. parengiamąjį teismo posėdį skaičiavimai (DOK-10744) nėra pagrįsi darbdavio pažymomis ar kitais oficialiais dokumentai, o iš pateiktos kelionių agentūros sąskaitos (560 Eur) nėra matyti, kokiu laikotarpiu ieškovas pagal šią sąskaitą vyko į Lietuvą. Šių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepagrindus pakankamais rašytiniais įrodymais, teismas jų nepriteisia.

Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos neskirstomos.

Iš atsakovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, į valstybės biudžetą priteistina 329 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LTS servisas“ ieškovui R. B. 185,01 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus vieną centą) darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LTS servisas“ ieškovui R. B. 12 764 Eur (dvylika tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) dienpinigių.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LTS servisas“ ieškovui R. B. 1 665 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) netesybų (neatskaičius mokesčių). Nustatyti, kad į atskaičius mokesčius ieškovui išmokėtiną šių netesybų sumą turi būti įskaityta trečiojo asmens G. S. už atsakovę UAB „LTS servisas“ ieškovui R. B. įvykdyta 1 092,72 Eur prievolė ir atitinkamai sumažinta ieškovui mokėtina netesybų suma.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LTS servisas“ ieškovui R. B. 1025 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt penkis eurus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LTS servisas“ į valstybės biudžetą 329 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio

Sprendimo dalį dėl 555 Eur (neatskaičius mokesčių) priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LTS servisas“ ieškovui R. B. vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.