- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- 1-559-1007/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34344-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Civilinis ieškovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. J. mušdamas nežymiai sužalojo A. Š., o būtent: 2023 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini), namo kieme, tyčia sudavė kumščiu ir delnu ne mažiau septynių smūgių į galvos, krūtinės, abiejų žastų ir pilvo sritis, taip padarė nukentėjusiajam A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – galvos, kaklo, abiejų žastų, krūtinės ir pilvo poodines kraujosruvas.
2. Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Nurodė, jog atvažiavo pas nukentėjusįjį pirkti dviratuko. Jam kažkas paskambino ir jam greitai reikėjo išvažiuoti. Padavė pinigus už dviratuką ir pasakė, kad atvažiuos vėliau jo pasiimti. Po maždaug valandos grįžo dviratuko ir pamatė, kad yra defektų, todėl pasakė A., kad jo nebepirks. Jis jam grąžino pinigus, jie dar pakalbėjo ir jis išvažiavo. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Vakare jam paskambino A., kuris pasiūlė kartu dirbti. Paskui, 22 val. jis jam pradėjo rašinėti žinutes, norėjo pamatyti jo padarytą fasadą. Paskutinėje žinutėje jis jam parašė: „Suaiškės“. Jis nesuprato, kodėl vyksta toks pokalbis. Jis norėjo išsiaiškinti ir nuvažiavo pas jį. Atvažiavo dviračiu su „tapkėmis“, neturėdamas minčių muštis. Kieme nieko nebuvo. Namo durys buvo praviros ir jis įėjęs į vidų išgirdo antrame aukšte kažką šnekant. Užlipo laiptais į namo antrą aukštą. Ten pamatė A.. Jis pradėjo rėkti ir stumti jį nuo laiptų. Nulipo žemyn, išėjo lauk. Kieme pasiėmė dviratį ir bandė išeiti. Jis neleido jam išeiti ir puolė su kumščiais. A. trenkė jam į dešinės rankos žastą, jis nugriuvo. Dengėsi rankomis nuo jo smūgių. Jis išsigando, todėl atsistojęs jį prispaudė prie žemės ir paklausė, ar jis dar puls. Šalia stovėjo jo moteris ir prašė jam nieko nedaryti. Jis norėjo kviesti policiją. Pasiėmė „tapkę“. Jis bandė mesti jo dviratį per tvorą. Smogė jam iš dešinės rankos delno. Jis kažkam skambino. Jis (A. J.) bandė išeiti iš kiemo. Jis vėl jį (A. J.) puolė, bet jis išvažiavo. A. Š. buvo girtas arba kažko pavartojęs. Jis skambino broliui ir klausė, ką jam daryti, nes jį užpuolė. Jis skambino 112, irgi klausė, ką jam daryti. Jis pats buvo visai neadekvatus, buvo pasimetęs, net nesuprato, kad jam lūžo ranka. Išsikvietė greitąją. Medikai pažiūrėjo, pasiūlė važiuoti į ligoninę. Nukentėjusysis bandė taikytis. Jo moteris skambino jam į mesendžerį. Jis ištrynė jį iš mesendžerio. Nuvyko į policiją, parašė pareiškimą, ten apžiūrėjo jo sužalojimus. Papasakojo, kad gynėsi nuo girto užpuoliko. Buvo „mėlynė“ ant žasto, buvo sutrenkimai, sudraskyti rūbai, jis buvo išsekęs ir pavargęs. Buvo apie 1 val. nakties, kai grįžo namo. Tiriant jo pareiškimą po mėnesio paprašė jo rūbų. Vėliau jį dar kartą apklausė. Buvo atliktas patikrinimas vietoje, tai vyko toje byloje, kur buvo nukentėjęs. Akistata vyko nuotoliniu būdu, joje jis nurodė teisingas aplinkybes. Ta baudžiamoji byla buvo nutraukta, tačiau su tuo jis nesutiko. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog A. Š. jį puolė ir jis gynėsi, nes nežinojo, gal jis stipresnis už jį. Pilvo jam nelietė. Pripažįsta, kad kitus sužalojimus jam padarė gindamasis. Po įvykio jam buvo „mėlynė“ ant žasto, ant pėdos, kraujosruva po nagu, buvo nuimtas nagas, buvo delnakaulio lūžis. Jam buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Jis pats nenugriuvo, būdamas blaivus nenukrito ant akmens be jo prisilietimo. Jo nuomone, ikiteisminis tyrimas nutrauktas neteisingai. A. Š. nekvietė policijos, nors sako, kad jam buvo baisu. Viskas vyko 2023 m. rugpjūčio 20 d. Jis ieškojo dviratuko draugo vaikui. Skelbimą rado facebooke. Nuvažiavo adresu: (duomenys neskelbtini), tai nuosavas tvora aptvertas namas. Vartai buvo neužrakinti, šiek tiek praverti, ir jis įėjo į nuosavo namo teritoriją. Pabarškino į duris ir išėjo nukentėjusysis. Namas dviejų aukštų. Nesigilino, kas ten gyvena. Tik pašnekėjo, kad namą patvarkius galima parduoti, nes gera vieta. Tame name daugiau žmonių nematė. Pirmą kartą ten buvo 16 val., grįžo ten apie 17 val. Pinigus jau buvo padavęs, bet pamatė defektų ir nusprendė nebepirkti dviratuko. A. Š. grąžino jam pinigus. Konflikto nebuvo. Jam grįžus nukentėjusiojo elgesys nepasikeitė. Dviratukas buvo padėvėtas, kaina buvo 50 eurų. Dviratukas buvo paliktas kieme. Jis pabeldė į duris ir, jam išėjus, pasakė, kad nebepirks dviratuko. Išsiskirstė draugiškai. Telefonus žinojo iš fb. A. Š. parašė jam savo telefono numerį. Jis jam skambino ir paklausė adreso. Išvyko iš jo dviračiu. Pirmą kartą užėjus į kiemą nebuvo jokio prašymo neiti į kiemą. Antrą kartą taip pat nebuvo jokių pastabų, išsiskyrė geruoju. Tada vakare jis pradėjo jam siųsti žinutes. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas ir davė teisingus parodymus ir teismas gali jais remtis. Žinutėje A. Š. jam parašė, kokiu adresu jis darė fasadą, nes norėjo pažiūrėti. Jis jam parašė adresą. Tada nuvažiavo paklausti, kodėl jis rašo tokias žinutes. Važiavo nusipirkti cigarečių ir užvažiavo pas jį pasiklausti. Jis vėl įėjo į kiemą, priėjo prie durų, kurios buvo šiek tiek praviros. Tada bandė paskambinti, pabarškinti ir išgirdo antrame aukšte balsus. Tada užlipo laiptais į antrą aukštą, nes niekas neatsiliepė, ir pamatė A. Š. su moterimi. Suprato, kad jis apsvaigęs. Pirmus kartus jo būsena buvo visai kitokia. Jis pradėjo neadekvačiai šaukti: „varyk iš čia“. Suprato, kad jis neblaivus. Jis jam pasakė, kad nori išsiaiškinti, kodėl jis jam rašinėja agresyvias žinutes. Jis išėjo į kiemą. Savo dviratį buvo palikęs kieme prie durų. Pasiėmė dviratį ir ėjo link išėjimo, stūmėsi dviratį. A. Š. išėjo iš namo paskui jį. Jis ėjo link namo kampo, link vartelių, o A. Š. užlindo priešais jį. Matė, kad jis nori muštis. Šalia buvo jo moteris M. Lauke buvo prietema, nors tamsu dar nebuvo, apšvietimo nebuvo. Matė, kad A. Š. agresyvus iš balso tono, boksininko pozicijos. Bet jis nebuvo nusiteikęs muštis. A. Š. pastojo jam kelią. Jis laikė dviratį ir laukė. Jis pasakė A. Š., „leisk išeiti“. Matė, kad A. Š. galėtų pulti. Jei A. Š. būtų pasitraukęs, jis būtų išėjęs. Jis buvo 3-4 žingsniai nuo A. Š.. A. Š. puolė kumščiais ir trenkė kumščiu į žastą, jis išsigando. A. Š. smūgiavo jam, jis ėjo atbulas ir pagriuvo. A. Š. toliau švaistėsi kumščiais. Jis greit atsistojo ir smūgiavo A. Š. į veido sritį du kartus, pargriovė jį ir prispaudė jį, nes jis buvo nevaldomas. Jis laikė jį prispaudęs, ranką įrėmęs į kaklą, savo kelius įrėmęs jam į krūtinę ir taip jį sutramdė. Jo moteris prašė jo nemušti ir jis pasakė, kad nemuš. Jis paklausiau A. Š., „ar nebepulsi?“. Jis spurdėjo, bet pasakė, kad nebepuls. Jis jį laikė gal 5 minutes, tada jį paleido. Nuėjo pasiimti tapkės, kuri buvo nukritusi gal 4 metrus nuo tos vietos. Tada jis pribėgo prie jo, griebė jo dviratį, išplėšė iš rankų, pakėlė ir bandė išmesti per tvorą. Tada jam sutrenkė iš delno į veidą. Be to smūgio dviračio negalėjo pasiimti. Tada išsistūmė dviratį ir bandė važiuoti. Jis tuomet skambino kažkokiam draugeliui. Kodėl jis taip elgėsi, nežino. Jis išėjęs iš kiemo sėdo ant dviračio ir, jam būnat gatvėje, A. Š. vėl atbėgo ir pastojo kelią. A. Š. bandė spirti būdamas kairės pusės šone. A. Š. apėjo aplink dviratį ir bandė smogti iš dešinės rankos jam į veidą. Jis buvo nulipęs nuo dviračio, kaire ranka laikė sėdynę, ir išsisuko nuo jo smūgio. A. Š. bandė trenkti jam į veidą, bet nepataikė. Tikriausiai neturėjo reakcijos. Jis tada A. Š. smogė dešine ranka atgal ir pataikė į kaktą, kai jis bandė jam smogti antrą kartą. Tada atbėgo jo moteris ir jis nuvažiavo. Kol viskas vyko praėjo pusvalandis ir jau lauke buvo visiškai sutemę. Savo sužalojimus patyrė tuo metu, kai eidamas atbulas pargriuvo. Delnakaulį susilaužyti galėjo krisdamas arba nuo smūgio. Jautė, kad skauda ranką. Jis galėjo suduoti A. Š. tris smūgius. Iš kojos jam nesmūgiavo, dar galėjo sužaloti laikydamas jį prispaudęs. Pilvo jis jam tikrai nelietė. Sužalojimus kakle galėjo padaryti spausdamas jo kaklą, dėl pilvo nežino, gal galėjo padaryti jį spausdamas. Nukentėjęs parašė pareiškimą 7 dieną. A. Š. bandė taikytis tą patį vakarą, kai jis buvo ligoninėje. Jis buvo kartu ligoninėje, jie ten susitiko. Jis pranešė policijai. Ligoninėje buvo apie 23.30 val. Tuo metu dar nebuvo parašęs pareiškimo. Jis matė A. Š. ligoninėje. A. Š. bandė jam pasakyti – taikykimės, bet jis nesutiko. Vėliau jau bandė susitaikyti jis, tyrėjai pasakė, kad gali susitaikyti. Kaltės nepripažino, bet suprato, kad neįmanoma įrodyti. Susitaikyti nepavyko. A. Š. norėjo 900 eurų. Teisme taip pat nebandė susitaikyti su nukentėjusiuoju. Jis dėl sužalojimo buvo nedarbingas du mėnesius. Dabar nori, kad byla būtų išnagrinėta priimant nuosprendį. Jis nežinojo, kad jis apgirtęs. Tik užlipęs laiptais daugiau nieko nebesiaiškino, nes buvo aišku, jis apsisuko ir ėjo. Jo judesiai buvo normalūs, tik kalba buvo neadekvati. A. Š. lengvai pakėlė jo dviratį. Jis nežinojo, kad tyrimo metu svarbu nurodyti smūgį į ranką, ikiteisminio tyrimo metu to nesureikšmino, jam svarbiau buvo lūžusi ranka. Jei A. Š. būtų turėjęs galimybę, būtų jį užmušęs, bet tokios galimybės neturėjo. Vakare važiavo, nes norėjo tuojau pat išsiaiškinti dėl tos žinutės, žmonės nerašo tokių nesąmonių. Jis nemeluoja, kad nukentėjusysis jį nustūmė. Būnant kieme, kai nukentėjęs jį puolė, suprato, kad jam kilo grėsmė. Tik paskui jį prispaudus suprato, kad nieko baisaus iš jo nėra.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti įtariamojo A. J. parodymai. 2023 m. rugsėjo 26 d. apklaustas įtariamuoju A. J. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad tyčia A. Š. nesudavė. Jis vengė jį sužaloti, nes nenorėjo teisinių ir jokių kitokių problemų. Smūgiai A. buvo suduoti visą laiką ginantis, nes buvo savisaugos instinktas. Jis mosikavosi kumščiais jam prieš veidą, puolė jį, bet niekur jam nepataikė. Tada jis A. Š. sudavė smūgius į veidą, galvos sritį, galėjo pataikyti į kaklą, į abu žastus, į krūtinės sritį galėjo pataikyti, o į pilvo sritį, jis nemano, kad pataikė, nes koja jam nespyrė. Suduoti smūgiai buvo rankomis, delnu ir kumščiu. Kiek ir į kurią kūno vietą smūgių jam jis pataikė, jis negali pasakyti. Į pilvą jis jam nepataikė. Kai trečią kartą jis atvyko pas A., jis, užėjęs pro vartelius, kurie buvo nerakinti, lipo į antrą namo aukštą. Durys buvo praviros. Jis girdėjo balsus antrame aukšte, todėl lipo į antrą aukštą ir ant laiptų pamatė A. Š.. Jis jam pasakė, ką jis jam padarė, dėl ko jis jam rašo grasinančias žinutes. A. Š. nugara buvo nusisukęs nuo jo ir tada atsisukęs pradėjo rėkti bei varė jį iš namų. Jis A. Š. sakė: „gerai, gerai, eina lauk“. Jam „tapkė“ nuslydo ir jis dešine ranka atsirėmė į sieną. Nulipęs žemyn, jis ėjo į lauką, pasiėmė savo dviratį, nes juo buvo atvykęs, kurį pasistūmė iki namo kampo. Lygiagrečiai ėjo A. ir jo draugė. A. Š. kažką šnekėjo, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, kurių jis neatsimena. Jis sustojo ir pasakė: „ką aš tau padariau“. Tada tas vyras kalbėjo apie tai, kad jis atvyko ir nepirko jo dviračio. Jis savo dviratį pastatė sau už nugaros ant kojelės. Atstumas tarp jų su A. buvo apie 3-4 žingsniai. Vyras staiga, mosikuodamasis rankomis, bėgo link jo, įsikabino į jo striukę ir marškinius, kurie suplyšo. Striukės užtrauktukas ir šonas išplyšo. A. Š. bandė jam trenkti, bet nepataikė. Tuo metu jis savo dviratį buvo padėjęs sau už nugaros. Kai jam pagriebė už rūbų, jis paėjo žingsnį atgal, užkliuvo už dviračio ir nukrito ant žemės. Jis neprisimena, ar nuvirto dešine ranka ant pačio dviračio, ar ant žemės. Tuo metu jam nukrito „tapkė“, nes su jomis buvo. Jis atsistojo ir trenkė tam vyrui iš dešinės ir kairės kumščiais į veido sritį du smūgius, kiek jis pamena. Tada jis A. parvertė ant žemės, kuris gulėjo ant nugaros, o jis kaire ranka laikė šiam prispaudęs kaklą ir veidą prie žemės. Gal nuo to jo laikymo jam ir galėjo atsirasti „mėlynės“. Tada jis smūgių nesudavė. Tuo metu jis pajautė skausmą dešinės rankos plaštakoje. Moteris jo prašė, kad jis nebemuštų jos draugo. Jis jam pasakė, kad, jei jis nepuls jo ir leis jam išeiti, jis jį paleis. A. Š. sutiko. Jis jį paleido. Tada A. atsistojo ir dar labiau pasiuto, tai yra rėkė, šūkavo, o moteris jį ramino ir laikė rankomis. Jis tuo metu pasiėmė savo dviratį ir stūmėsi link išėjimo. Nusistūmus iki pusės kiemo, A. priėjęs pagriebė jo dviratį ir norėjo jį permesti per tvorą, bet jis vyrui kaire ranka trenkė per veidą vieną kartą ir pasiėmė dviratį. A., paėmęs savo telefoną, kažkam norėjo skambinti. Tuo metu, kai jis norėjo skambinti, anot jo, kažkokiems bachūrams, A. Š. pasakė jam: „dabar aš pasuksiu bachūrams ir tau bus „keiksmažodis“ už mano galvą“, kad jis jam pataikė tuos smūgius. Jis dviratį nusistūmė už vartų ir, pribėgęs A. prie jo, pasakė agresyviai: „davai, trenk, neturi smūgio“ bei mosikavosi rankomis, laikydamas sugniaužęs kumščius prieš jį, puolė, bandė pataikyti kumščiu jam, bet nepataikė. Jis pasitraukė ir trenkė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu A. Š. į kaktą. Kairėje rankoje jis laikė dviratį. A. atsitraukė nuo jo ir nurimo. Kažką dar šnekėjo, bet jis pasiėmė savo dviratį ir atsisėdęs nuvažiavo. 2023-08-30 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) jis gavo žinutes: 21.20 val. A. Š. jam parašė: „tai fasada paziuret“; 21.20 val. jis jam atrašė: „(duomenys neskelbtini) Bet kartais nebunu paskambint reik“; 21.21 val. A. Š. jam parašė: „aiškutis ;)“; 21.26 val.: „krw kai nevirskinu tokiu dielavarciku“; 21.27 val. jis jam atrašė: „Kaip suprast kalbek aiskiau“; 21.27 val. A. Š. jam parašė: „suaiskės ;)“; 21.27 val. jis jam atrašė: „Tai pasakyk kas yra aiskiai“; 21.28 val.: „PA“; 21:38 val.: „Tu man grasini?“. Jis pas vyrą nuvažiavo labai greitai po šių paskutinių žinučių, kurios buvo 21.27 val. Jis jam paskutinę žinutę išsiuntė 21.38 val. ir pas jį galėjo būti 21.50 val. Jis važiavo su tikslu, kad paklausti A. Š., ką jis jam tokio padarė, dėl ko jis jam tai rašo, nes prieš tai, apie 19 val., jis jam skambino ir siūlė daryti du namo fasadus abiem kartu. Jie prieš tai dar kalbėjo apie jo namo garažo dekorą, kurį pats darėsi. Jis jam parašė savo namų adresą, kur gali pasižiūrėti, tai yra: (duomenys neskelbtini). Jo veiksmuose tyčios nebuvo, o buvo kaip tik siekiama išvengti didesnių sužalojimų. Jis A. sudavė, nes gynėsi. Šalia visą laiką buvo A. draugė. Ji pati ramino A., kai jis jį paleido, ir jis atsistojo, jis vėl bandė jį pulti, tai yra pirmą kartą. Vieną kartą ramino. O daugiau jo neramino, nors visą laiką buvo šalia. Kitų asmenų nematė, kad būtų. Po įvykio, kažkur praėjus 10-15 min., telefonu jam skambino A. draugė ir klausė: „kam tu taip stipriai jį mušei“. Jis atsakė, kad pats puolė, ir tada jos paklausė, kodėl jis jį puolė, ką jis tokio jam padarė. Ji atsakė, kad jis buvo „šokęs ant baltų“. Vėliau jam skambino į Messenger programėlę A. draugė, bet jis ją užblokavo, nekalbėjo (2 tomas, b. l. 75–79). 2023 m. lapkričio 15 d. papildomos apklausos metu A. J. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jis tyčia A. Š. nedavė, o gynėsi, ir į pilvo sritį jam tikrai nepataikė, nes kojomis nesmūgiavo. Buvo neįmanoma kumščiu jam pilvą pasiekti. Jis mano, kad jis pats galėjo pilvą girtas susižeisti vaikščiodamas namuose. Į veidą jis davė mažiausiai porą smūgių, į krūtinę - tai galėjo nuo to, kad jį laikė prispaudęs prie žemės su keliu. Su keliu jis buvo prirėmęs A. Š. labiau krūtinės sritį, kaklą spaudė su alkūne, nes A. spurdėjo, bandė spirti jam keliais, bet nepamena, ar pataikė. O jei ir pataikė, tai neskaudžiai. Iš pat pradžių jie su A. buvo nukritę ant žemės, kuri yra apsėta žole, o ne ant grindinio. Jis krisdamas su dešine ranka nukrito ant akmens, kuris buvo įspraustas žolėje. Jis nepamena, ar buvo sugniaužęs kumštį, ar ištiesęs delną. Po to pajuto skausmą dešinėje plaštakoje. Bet buvo streso būsenoje ir išsigandęs, todėl staigiai atsistojo ir gynėsi, nes manė, kad jam gresia didelis pavojus. Tiksliai nepamena, ar buvo suduoti smūgiai A. ir jam iš šio pusės, kai jis bandė permesti jo dviratį per tvorą po jo to veiksmo. Jis pamena tik tiek, kad, paėmęs iš A. dviratį, kad jo nemestų per tvorą, jis trenkė jam kairės rankos delnu į veido sritį ir sakė: „ką čia darai nesąmones“. Kai atėmė dviratį iš A. ir stūmėsi dviratį link išėjimo (vartelių), jis nepamena, ar dar jie susistumdė vienas su kitu, ar buvo suduoti smūgiai. Jis pamena, kad A. skambino kažkam ir sakė: „dabar bus šakės tau“. Jis, kai buvo už vartelių, atsisėdo ant dviračio ir norėjo važiuoti, bet pamatė, kad pribėga A., tai A. Š. jam bandė suduoti, spirti, tačiau nepataikė. Jis nulipo nuo dviračio ir A. jam pasakė: „davai, ateik čia, ką tu neturi smūgio“, kažką tokio kalbėjo. Jis laikė savo dviratį, o A. bandė jam smogti ranka, bet jis pasitraukė ir išvengė smūgio, o jis A. smūgiavo dešine ranka į kaktą 1 kartą. Tada jis pajautė skausmą dar kartą dešinėje plaštakoje. A. nurimo, o jis išvažiavo. Šimtu procentu jis A. nepuolė, stengėsi nuraminti girtą asmenį ir jo neprovokuoti. Smūgiai buvo suduoti nestiprūs, vengiant sužalojimų (2 tomas, b. l. 92–95).
4. Perskaičius parodymus kaltinamasis A. J. nurodė, jog nukentėjusysis gal jam ir pataikė, nes mato, kokie yra sužalojimai. Jam nebuvo tai aktualu. Kai pamatė kraujosruvą, suprato, kad jam sutrenkė tuo metu, nes iki tol jokių „mėlynių“ neturėjo. Grindinio nebuvo. Dviratį laikė, ant kojelės jo nebuvo pastatęs. Tik atvykęs dviratį pasistatė ant kojelės. Kieme yra žolė ir vienas akmuo. Susistumdymas vyko ant žolės. Nėra takelių, vien tik žolė. Trinkelių ten nėra. Krisdamas pataikė į kažką kieto. Visame kieme ten tik vienas akmuo. Grindinio ir trinkelių ten nėra. Kai dviratį nusistūmė už vartų, nukentėjusysis jam bandė spirti ir trenkti kumščiu, apėjo aplink dviratį ir bandė dar kartą trenkti, bet nepataikė. Jis bandė ne vieną sykį. A. Š. būtų ir įspyręs, bet nepataikė. A. Š. porą kartų bandė suduoti, jis stengėsi išvengti, pasitraukė, nes matė, kad puls. Jo smūgis A. Š. į kaktą buvo būtinas, nes jis nebūtų nurimęs. Į savo žinutę: „ar tu man grasini?“ atsakymo negavo ir išvažiavo iki A. Š. namų. Tai buvo po 22 val. Jis važiavo aiškintis. Įėjimą į patalpas laiko neteisėtais veiksmais. A. Š. varė jį lauk ir jis būtų išėjęs. Jis trenkė, kai A. Š. bandė mesti jo dviratį per tvorą. Gynėsi nuo tokio veiksmo. Tai svetimo daikto laužymas.
5. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu perskaityti 2023 m. spalio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje įtariamojo A. J. duoti parodymai. A. J. nurodė vietą, adresu: (duomenys neskelbtini). Kaip išėjęs iš namo jis priėjo prie savo dviračio, kuris buvo lauke. Kaip jis laikė dviratį rankose, o visą laiką A. Š. kažką jam kalbėjo, keikėsi, kalbėjo apie dviratį, kurio jis nepirko. Paskui jis parodė, kaip dviratį pastatė už savęs ant kojelės, parodė, kaip jis stovėjo už dviračio. Paskui A. J. nurodė, kaip jis nukrito ant dviračio, kuris buvo už jo, nes nukentėjęs A. Š. staiga ėjo link jo mosikuodamas kumščiais, pagriebė jam už rūbų ir jis, eidamas atgal, užkliuvo už dviračio. A. J. nurodė, kaip jis su dešine ranka atsirėmė į žemę, kur žemėje buvo įsispaudęs akmuo, kaip tuo metu nuo kojos nukrito įtariamojo tapkė. A. J. nurodė, kaip sudavė smūgį A. Š. su dešine, o po to su kaire ranka į veido sritį. Jis parodė, kaip A. Š. parvertė ant žemės, pakišęs koją. Jis parodė, kaip laikė A. Š., prispaudęs prie žemės. A. J. parodė, kaip prispaudęs laikė nukentėjusiojo A. Š. veidą ir kaklą prie žemės bei paaiškino, kad tuo metu smūgių jam nesudavė. Po to jis nurodė, jog paleido A. Š. A. J. parodė, kad pasiėmė dviratį ir ėjo su juo iš kiemo. Kaip A. Š., paėmęs A. J. dviratį, bandė jį permesti per tvorą. Jis parodė, kaip jis trenkė vieną karta kaire ranka A. Š. per veidą. A. J. parodė, kaip jis, pasiėmęs savo dviratį, išsistūmė iš kiemo teritorijos ir sustojo už vartelių. Kaip priėjęs A. Š., mosikuodamas rankomis, šaukė, kad jam trenktų dar. A. J. parodė, kaip jis trenkė A. Š. dešinės rankos kumščiu į kaktą. Po to A. J. paaiškino, kad jis atsisėdo ant dviračio ir išvažiavo (1 tomas, b. l. 105–119).
6. Pagarsinus parodymus kaltinamasis A. J. nurodė, jog visas aplinkybes nurodė teisingai. Koks skirtumas kaip jis krito. Jis krito nuo nukentėjusiojo veiksmų. Krito ant dviračio ir pataikė į akmenį. Gal nukrito kartu su dviračiu. Krito ant žolės ir akmens kartu su dviračiu. Jis pilnai nenukrito, atsirėmė ranka. Į dviratį jokia kūno dalimi neatsirėmė. A. Š. įsipainiojo rankomis į jo rūbus. Jis nukrito bandydamas išvengti smūgio eidamas atgal, slinko atbulas dėl to, kad A. Š. puolė. Jis neužkliuvo už dviračio, o krito kartu su dviračiu. Jis negali pasakyti, ar susitrenkė ranką į dviratį ar į akmenį, nes gynėsi.
7. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu perskaityti 2024 m. vasario 13 d. akistatos metu tarp įtariamojo A. J. ir nukentėjusiojo A. Š. duoti parodymai. Akistatos metu nukentėjusysis A. Š. nurodė, kad konfliktas įvyko 2023 metų rugpjūčio 30 dieną, kadangi A. J. pas jį ir atvažiavo. Jis buvo parverstas ant žemės ir buvo smūgiuota į šonkaulius ir galvos sritį po tris kartus į kiekvieną dalį atskirai, bet jis tiksliai negali pasakyti, nes neskaičiavo, nors daugiau nei 5 smūgiai buvo, tai yra 3 ar 4 į galvą ir 3 į šonkaulius, bet tiksliai jis nepasakys. Daugiau nesudavė kitur. Kai jis atsikėlė, gyvenimo draugė atitraukė A. J., po to jau smūgių nebebuvo. Kaip jį stovintį galėjo pasiekti smūgiai, ką jis vienu smūgiu 6 smūgius padarė, šonkaulių skilimą. Su logika apsilenkiama. Ausies sritis, veido sritis, kairės akies, kairės pusės pakaušio ir kairės pusės šonkauliai. Maždaug į veidą 3-4 smūgiai, šonkauliai 2-3 smūgiai. Pakaušio sritis 1 smūgis. Gulint ant žemės šie smūgiai buvo suduoti po pervertimo. Iš jo pusės nė vienas smūgis nepasiekė A. J. Jis jam nė vieno smūgio nesudavė. Jis nepastūmė A. J., kad jis nuvirsti galėjo ant žemės, nes A. J. nuvirtęs nebuvo nė karto, tuo labiau su dviračiu. Jis galėjo suplėšyti A. J. drabužius, kai jis jį pervertė ant žemės, galėjo kibtis, bet ne savo protu prieiti ir suplėšyti. Jis jį norėjo tiesiog išstumti iš kiemo, bet kumščiais sumušti jį, tai,- ne. Jis kaip tik norėjo, kad A. J. išeitų iš kiemo, nes jis išvarė jį iš namo ir norėjo, kad jis išeitų iš kiemo. Visi smūgiai buvo suduoti, parvertus jį ant žemės. Kai jis stovėjo, lyg ir nebuvo smūgiai suduoti. Jeigu lietuvių kalbos žmogus nesupranta, jis ėmėsi veiksmų, norėjo varyti dviratį iš kiemo ir to pasėkoje varėsi dviratį iš kiemo. Jis norėjo iš vidinio kiemo pusės išvaryti dviratį į gatvės pusę, tai yra iš viso iš kiemo teritorijos. Įvyko žodinis konfliktas po mušimo. Jei A. J. matė, kad jis yra išgėręs, reikėjo neiti į kiemą. Iš kiemo jis išėjo, nes įvyko toliau žodinis konfliktas, o jis norėjo išsiaiškinti, kodėl jis taip jį sumušė. Buvo žodinis įspėjimas, kad daugiau jis nesirodytų šioje teritorijoje. Ir jis pradėjo aiškinti, kad jis jam ranką sulaužė, o jis jam pasakė, kaip galėjo sulaužyti, jei jis A. J. netrenkė. Pokalbis už vartų buvo, bet jokių bandymų įspirti, apeiti nebuvo. Kodėl jo moteris sakė, kad jis nesiskundė jokiais rankų skausmais, sužalojimais, jeigu ji buvo šalia, tai gal tą sekundę neužfiksavo, vis tik mergina, tamsu, stresas, jai tikrai stresas buvo matant. Tą stresą jai sukėlė tikrai A., atėjęs į namus po 10 vakaro nepranešęs, kuris nenorėjo žodiniu prašymu pasišalinti iš jo namų. Jis turi išsisaugojęs to vakaro kokius 5-6 skambučius. Jis nekėlė ragelio po jo skambučių, o jam perskambino po to. Ligoninėje ne tiek taikytis jis norėjo, galbūt norėjo ranką paspausti. Pareigūnai buvo šalia, matė, kad net krumpliai nebuvo raudoni. Nesutiko taikytis pats A. J., pasakė, kad jis yra ožys. A. J. pats pirmas parašė pareiškimą. Jis ne pareiškimą rašyti norėjo, o paspausti ranką. A. J. visiškai nesutiko su A. Š. parodymais ir nurodė, jog A. Š. gulintis buvo prispaustas prie žemės su keliu ir alkūne. Jo gyvenimo draugė sakė paleisti jį, o jis klausė A., ar nebepuls, tai paleis, jeigu nebepuls. Jis pažadėjo, kad nepuls. Gulinčio A. Š. niekas nemušė. Niekas jo ant žemės nemušė, nes jis tik buvo prispaustas su alkūne ir keliu. Pirmo kontakto įvykio metu pats A. Š. priartėjo su kumščiais, kada jis nuvirto su dviračiu ir atsikėlė. Tada jis jam davė dešine ir kaire ranka į veido sritį. Gal ir buvo suduoti smūgiai, kur jis ten pataikė, gal į ranką, buvo užminta ant kojos, bet to jis nesureikšmino, buvo streso būsenoje. Ranką dešinę jis jautė, kad skaudėjo, bet nebuvo taip labai, kad skaudėtų, nes atsitrenkęs buvo į kietą daiktą, į akmenį ar dviratį. A. Š. nestūmė jo, o tik artėjo su kumščiais, o jis traukėsi atbulas. Suplėšė jam rūbus tada, kai jis ėjo su kumščiais ir įsisegė, tai yra įsikabino jam į rūbus, o jis tiesiog pasislinko ir ėjo atbulas, tai yra žingsnį padėjo ir krito ant dviračio. A. Š. neleido jam išeiti iš kiemo. Jis jam sakė pasitraukti, jis išeis, bet A. Š. buvo nusiteikęs piktybiškai, agresyviai. A. Š. stovinčiam buvo suduoti smūgiai, tai yra, kada jis puolė, tada ir buvo suduoti smūgiai. Kai antrą kartą jis atvažiavo, jis atvažiavo pasiimti dviračio, nes buvo padavęs pinigus. Jis pastebėjo defektų, todėl ir nepirko. O trečią kartą, tai atvažiavo 22 val. paklausti, kodėl tokias nesąmones jam rašo. Jis nesitikėjo muštis, nes buvo su „tapkėm“, su marškiniais ir striuke. Įsivelti į jokias muštynes jis nenorėjo, o tiesiog norėjo paklausti, kodėl A. Š. pyksta, ir susitarti bei susirasti bendrą kalbą (1 tomas, b. l. 58–64).
8. Pagarsinus parodymus kaltinamasis A. J. nurodė, jog akistatos metu duoti jo parodymai yra teisingi. Nukentėjusysis jo nestūmė. Jis tyrėjai viską papasakojo abstrakčiai. Jis puolė jį kumščiais, nestūmė.
9. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu perskaityti 2023 m. rugpjūčio 31 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyti pareiškėjo/liudytojo A. J. parodymai. A. J. nurodė, kad 2023-08-30, apie 21.30 val. adresu: (duomenys neskelbtini), kieme jį užpuolė jam nepažįstamas vyras, su kuriuo jis tarėsi dėl dviračio pirkimo. Anksčiau minėtas vyras jį puolė, stumdė ir kumščiu trenkė į jo dešinę ranką. Dėl tokių nepažįstamojo veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio jis kreipėsi į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas dešinės plaštakos 5 delnakaulio bazės lūžimas. Apklaustas liudytoju A. J. nurodė, kad 2023-08-29 apie 19 val. jis, naudodamasis mobiliąja programa „Facebook“, jis rado dviračio skelbimą, kurį įdėjo vartotojas „Tas A.“. Jis iš karto susisiekė su pardavėju numeriu (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu jam paaiškino, kad šiandien negali jam aprodyti parduodamo dviračio, o galės aprodyti tik rytoj. 2023-08-30, apie 17 val., kaip ir buvo tartasi su pardavėju, jis nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus jį pasitiko pardavėjas, kuris aprodė jam parduodamą dviratį. Jis, apžiūrėjęs dviratį, nusprendė jo nepirkti, kadangi jis pastebėjo tam tikrų defektų. Po to jie pradėjo kalbėti apie jo gyvenamą namą, o jis užsiminė, kad šis gyvena gana brangioje vietoje, ir, jei įdės į šį namą šiek tiek lėšų, gali gauti daug pinigų parduodamas. Pokalbio metu jis parodė savo namo nuotrauką, ant kurio buvo uždėtas pastato fasadas. Pabendravus jis išvyko namo. Tą pačią dieną apie 21.20 val. jam pradėjo rašinėti SMS žinutes iš anksčiau minėto numerio, kaip jis suprato, dviračio pardavėjas, kuris jo pasiteiravo, ar jis gali atvažiuoti apžiūrėti jo namo fasadą. Po to, bendraudamas žinutėmis, šis ėmė vartoti keiksmažodžius bei bendravo gana agresyviai. Jis, nesupratęs kas vyksta, dviračiu nuvažiavo minėtu adresu. Kadangi šio namo teritoriją juosia tvorą, tai jis atsidarė vartelius ir įėjo į kiemą ir nuėjo link pagrindinio įėjimo. Lauko durys buvo atidarytos, bet jis paskambino durų skambučiu, galvodamas, kad kažkas ateis jo pasitikti. Stovėdamas jis išgirdo, kad tas pats asmuo, kuris aprodė jam dviratį, kalba antrame aukšte. Jis įėjo į namą ir ėmė lipti laiptais į antrą aukštą. Užlipęs laiptais, jis pamatė tą patį asmenį, kuris jam pasakė: „varyk iš čia“. Vyras abiem rankomis į jo vilkimus marškinius ir ėmė stumti jį nuo laiptų žemyn. Kiek jis prisimena, kai jį stūmė, jis galbūt paslydo, kadangi buvo nukritęs ant laiptų. Jis iš karto atsistojo ir ėmė eiti link išėjimo iš namo. Eidamas jis pasakė: „ką aš tau blogo padariau, paaiškink“. Jis pamatė, kad namuose yra kažkokia moteris, kuri nuolatos ramino tą vyrą, kuris jį puolė mušti. Jam išėjus iš namo, jis iš karto pasiėmė savo dviratį ir bandė eiti lauk iš namo teritorijos. Prie jo priėjęs tas vyras abiem rankomis jį pastūmė ant žemės. Jis griūdamas instinktyviai padėjo savo dešinę ranką už nugaros, norėdamas sumažinti kritimo skausmą. Kritimo metu jis ranka laikė savo dviratį, todėl dviratis taip pat buvo nukritęs ant žemės. Jam nukritus, jis iš karto pajuto skausmą dešinėje plaštakoje. Po to jis atsistojo nuo grindinio ir ėmė gintis nuo jį puolančio nepažįstamojo, kadangi šis, sugniaužęs kumščius, labai daug kartų bandė smūgiuoti jam į kūną. Vienas smūgis pasiekė tikslą, ir jam buvo suduota į dešinę ranką. Po patirto smūgio jis suprato, kad nepabėgs nuo jį puolančio asmens, todėl pradėjo su šiuo grumtis. Grumtynių metu jie buvo nukritę ant žemės, o jis bandė tą vyrą nuraminti, sakydamas: „nesimušk, ir aš išeisiu“, tačiau jis nekreipė dėmesio. Tik bandant paleisti tą vyrą, šis vėl jį puldavo. Po to jis tą vyrą paleido ir nuėjo šiek tiek nuo jo toliau, kadangi jis nenorėjo su juo muštis. Besitraukiant vyras jam žodžiais grasino: „aš tave surasiu mieste su bachūrais, tau blogai bus“. Tačiau jis nekreipė dėmesio ir dviračiu pasišalino į artimiausią viešą vietą, tai yra į degalinę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), iš kur jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė specialiąsias tarnybas. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai jį apžiūrėjo ir nusprendė vežti į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį jis vertina 9 balais. Civilinį ieškinį jis pareikš tyrimo eigoje (1 tomas, b. l. 148–156).
10. Pagarsinus parodymus kaltinamasis A. J. nurodė, kad perskaityti parodymai skiriasi nuo jo parodymų, duotų teisme, bet jis nemeluoja. Nenurodyti epizodai su dviračiu, nes jis buvo labai pavargęs, sulūžusia ranka, suplyšusiais rūbais. Buvo ne taip suprastas. Jis negalvojo, kad tie dalykai yra svarbūs. Ant laiptų jis tiesiog slystelėjo.
11. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Š. nurodė, jog jis pardavinėjo vaikišką dviratuką facebook paskyroje. Kaltinamasis prisistatė kaip pirkėjas. Jie susitarė susitikti netoli jo namų aikštelėje. Jis rašė iš nežinomo žmogaus paskyros. Jis norėjo susitikti jo namo kieme. Jis atvyko ir jie susitiko. Jis apžiūrėjo dviratuką, pasakė, kad jis jam tinka ir sumokėjo už jį 50 eurų. Tiek jis ir prašė. Paskui jam staiga reikėjo kažkur išvykti ir jis paliko dviratuką. Pasakė, kad vėliau jį pasiims. Atvažiavo vėliau, gal po kokių dviejų valandų, ir pradėjo apžiūrinėti dviratuką. Jam jau kažkas nebetiko ir jis pasakė, kad dviratuko nepirks. Jis jam grąžino pinigus. Jis vis neišėjo, prisistatė kaip rimtas statybininkas, parodė, koks jis makleris. Jis užkalbinėjo jam dantis, sakė, kad daro namo fasadus. Jis išvažiavo. Jis užsiima statybomis ir pagalvojo, kad galima su juo dirbti. Tada jam parašė žinutę, ar jis norėtų kartu dirbti, bet paskui pagalvojo, kad jam neapsimoka su juo prasidėti. Jis jam nieko nebeatrašė. Tada jis vėl atėjo į jo namus. Jis įėjo per laukines duris, kurios dar buvo neužrakintos, kadangi jo draugė buvo išleidusi katiną į lauką ir jis nebuvo grįžęs. Užlipo į antrą namo aukštą, kur jie su drauge buvo viename iš kambarių. Jis užlipo į namo antrą aukštą ir atidarė kambario duris. Paklausė jo, ką jis čia veikia ir varė jį lauk. Jis nulipo laiptais ir jis taip pat jį vydamas nulipo. Jie išėjo į kiemą iš namo. Kieme jis atsistojo, kaip stulpas, ir nepajudėjo. Jis mėgino jam parodyti ranka išėjimo link, tada A. J. jam trenkė. Jis jam nenorėjo trenkti ir dviračio niekur nemetė. A. J. susižalojo ranką nuo trenkimo jam į pakaušį. A. J. nė karto nebuvo nuvirtęs. Ligoninėje jam nebuvo žymių ant rankų. Jam buvo sužaloti šonkauliai, akis, ausis, buvo kraujosruvos. A. J. jam sudavė į skruostą, žandą. „Mėlynė“ buvo veido kairėje pusėje aplink akį, žandą ir pakaušio kairėje pusėje. A. J. jam sudavė, kai jis buvo jo pargriautas ant žemės ir jis jį laikė prispaudęs. Jo draugė pradėjo šaukti, kad jo nemuštų ir A. J. jį paleido. Jis atsistojo ir norėjo perkelti jo dviratį pro vartus. Jam buvo suduota ne mažiau penkių smūgių. Kai jau buvo už vartų gavo smūgį ir einant pro vartus taip pat. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog pardavinėjo mergaitišką dviratuką. Jis užsivadino „tas A.“. Pardavinėjo „Market place“ paskyroje, kur buvo skelbimas. A. J. buvo užsivadinęs „laba diena“, profilyje jis buvo T. B.. Jie susirašė ir jis paklausė, kada galima susitikti dėl dviratuko. Jis parašė jam rugpjūčio mėnesį, galėjo būti 27 diena. A. J. paprašė jo numerio, kai susitarė susitikti. Jis davė telefono numerį ir pasakė, kad susitiks aikštelėje netoli jo namo (duomenys neskelbtini). Telefonu susirašė susitikti apie 14 valandą. Jis nurodė adresą. Tas namas yra jo nuosavybė. Vienu namo įvažiavimu naudojasi keli savininkai. Jis gyvena su drauge M. K. ir dukra, kuriai 6 metai. Kai jis atvažiavo pirmą kartą, jo draugė jo nematė. Jis pasakė, kad jam dviratis tinka ir padavė jam už jį 50 Eur. Dviračio jis nepasiėmė, nes jam staiga reikėjo išvažiuoti. Sakė, kad jį už valandos pasiims. Daugiau jie nieko nesusitarė. A. J. atvažiavo už 1,5-2 valandų. Draugė jam pasakė, kad jis vaikšto po kiemą. Buvo apie 16 val. Tada jis buvo išgėręs 2 skardines alaus. A. J. pradėjo apžiūrinėti dviratuką ir pasakė, kad jo nebepirks. Jis grąžino jam pinigus. Tada A. J. pradėjo pasakoti, kad yra geras statybininkas. Jis pasakojo apie tai, koks makleris yra ir kuo užsiima. Sakė, kad viską moka, šiltina namus. Jis vis kalbėjo ir jis jį išprašė iš kiemo. Jis buvo atvažiavęs dviračiu. Tada jokio konflikto tarp jų nebuvo. Vėliau jis A. J. paskambino ar parašė žinutę pasitarti dėl darbų. Jam reikėjo papildomų rankų. Jis jam pasiūlė vienadienių darbų kelioms dienoms. Jis jam paskambino po 8 val., tuomet jau gėrė gal 5 skardinę alaus. Susirašė SMS žinutėmis. Jis jam parašė vieną žinutę, o jis jam parašė, ar „grasini“. Daugiau jam nebeatrašė. Jie su drauge antrame namo aukšte gaminosi maistą, ir po 22 val. A. J. vėl atvyko pas juos į namus. Jis atsidarė laukines duris, kurios dar buvo neužrakintos, neradęs jų pirmame aukšte, jis taip mano, užlipo laiptais į antrą aukštą ir pradėjo darinėti kambarių duris. Atidarė duris patalpos, kurioje jie buvo. Buvo jau tamsu. Name grojo muzika ir negirdėjo, kaip jis atėjo. Pamatęs jį, jis paklausė, ką jis čia veikia, ir šaukė, kad eitų lauk. A. J. pradėjo klausinėti, ką jis čia jam rašinėja. Jie nusileido į apačią ir nuėjo į vidinį kiemą. Toliau jis A. J. varė lauk iš kiemo. Jo dviratis buvo kieme pastatytas ant žolyno. Jis nebuvo numestas ant žemės. Jis prašė išeiti A. J. iš kiemo. Jis turėjo galimybę išeiti, bet nėjo. Kaire ranka jis jam nurodė vartelių pusėn, per kuriuos jam liepė išeiti. Jis galėjo priliesti dešine ranka jo petį. A. J. parvertė jį ant žemės ir pradėjo jį mušti. Kai jį parvertė, buvo gal per 3 metrus nuo dviračio. Kai jis jį paleido, jis ėmė jo dviratį ir bandė jį išstumti už vartelių. Kaip A. J. jį parvertė, negali pasakyti. A. J. reikalavo jo paaiškinimo, kodėl jis jį žinute pavadino „delovaru“, tai dėl žinutės turinio. Jis pakėlė balsą ir liepė jam nešdintis. Kiemas buvo apšviestas, bet lauke jau buvo prietema. A. J. jam sudavė penkis smūgius į kairę galvos pusę. Ant jo rankos buvo „mėlynė“, ant krūtinės ir pilvo buvo kraujosruvos. A. J. jį laikė prispaudęs ir trankė jį gulintį. Draugė pradėjo šaukti, gal patraukė jį fiziškai. Tada atsikėlė ir stūmė jo dviratį lauk. Jis A. J. nesudavė nė vieno smūgio. Tada kaltinamasis išėjo su dviračiu į gatvę. Jis norėjo už vartelių paskambinti artimam žmogui, kuris yra pareigūnas, o jis pagalvojo, kad skambino kažkokiems draugeliams. Jis tada sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Grįžus į kambarį draugė pasakė, žiūrėk, kaip atrodai. Tada jis paskambino greitajai, ji atvažiavo ir jį išsivežė. Ligoninėje su kaltinamuoju jie susitiko. Nesuprato, ko jis ten atvažiavo. Jis jo kieme gal susižalojo ranką į jo galvą. Gal susižalojo dar važiuodamas dviračiu. Ligoninėje peršvietė jį ir jis atėjau prie A. J.. Norėjo viską užbaigti, bet jis jam sakė, kad jis rašytų pareiškimą, jei yra ožys. Tada grįžęs iš ligoninės namo jis parašė policijai. Sužinojo, kad ir A. J. ant jo parašė pareiškimą. Tada jam buvo nustatytas 2,9 promilės girtumas. Toks girtumas buvo nuo 6 laipsnių alaus. Tą dieną galėjo išgerti aštuonias skardines alaus. Byloje reiškia 900 Eur civilinį ieškinį. Po šio įvykio jis negalėjo eiti į darbą. Jam kainavo vaistai, kuriuos pirko gydymui nuo sužalojimų. Pirko tepalus nuo skausmo. Neturtinė žala dėl to, kad patyrė gėdą prieš draugę morališkai. Nėjo į darbą apie savaitę. Jis pasiėmė išeigines susitaręs su valdžia. Paskui pagal grafiką turėjo dirbti intensyviau. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos kontrolėje. Tam laikui nedarbingumo neturėjo. Savaitę laiko negalėjo miegoti, labai skaudėjo šonkaulius. Su kaltinamuoju daugiau nebendravo. Bandė tartis per advokatę, ieškinį būtų sumažinęs iki 450 Eur. Šiai dienai prašo 900 Eur. Atvažiavęs antrą kartą A. J. pasakė, kad nepirks dviračio. Tada jis jam grąžino pinigus. Muštynės vyko jam atvykus trečią kartą. Tada dviračio klausimas buvo uždarytas. Jam yra nustatytas alkoholio netoleravimas. Jis žinojo, kad išgėrus alaus gali būti nustatytas toks girtumas. Jis buvo apsvaigęs nuo alaus, todėl jis galėjo jį paprasčiausiai nustumti ir išeiti. Sutinka, kad buvo išgėręs. Jis nebenorėjo jokio kontakto su kaltinamuoju, kai nebeatrašė į jo žinutę. Ligoninėje norėjo paspausti ranką kaltinamajam ir viską užbaigti. Jis norėjo kviesti pareigūnus, bet gatvėje viskas greit baigėsi. Po to ir paskambino žmogui, kuris ir yra pareigūnas. Buvo geras oras. Buvo pritemę, buvo rugpjūčio pabaiga, šviesu nebebūna. Jis nežino, kas yra boksininko poza. Jis ne boksininkas. Buvo pargriautas ir sudaužytas. Jis parodė jam kelią išėjimui priliesdamas jo petį. Kaltinamasis nebuvo nugriuvęs. Konflikto metu dviratis stovėjo vidiniame namo kieme. Jis visas detales gerai atsimenu. Parverstas jis gal bandė atsistoti priešindamasis kaltinamajam. Gal būdamas su tapkėmis kaltinamasis pats koją susižalojo.
12. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. K. nurodė, jog yra nukentėjusiojo sugyventinė, turi vaiką. Norėjo parduoti dukros dviratuką. Atsirado pirkėjas, kuris sumokėjo pinigus ir nepasiėmė dviratuko. Antrą kartą atvykęs jis pasakė, kad dviratukas netinka, atgavo pinigus ir išvyko. Paskui jie susirašė žinutėmis. Jis atėjo trečią kartą. Buvo gal rugsėjo pradžia. Jie su A. buvo kambaryje. Dukra buvo kitame kambaryje. Atsidarė durys ir pamatė jį (A. J.). Tuo metu laukinės durys dar buvo atrakintos, nes buvo išleidę katiną į lauką. Durys todėl ir buvo atrakintos. A. J. užlipo į antrą aukštą. A. išvarė jį lauk, ir jie abu išėjo. Ji taip pat išėjo į kiemą. A. jam liepė išeiti iš kiemo, gal jį pastūmė. Pamatė, kad A. guli ant žemės, o kaltinamasis jį prispaudęs tranko. Išsigando, šaukė jam, kad nemuštų. Buvo už kaltinamojo nugaros ir bandė jį atitraukti, ir jis sustojo. A. atsistojo ir toliau jį varė iš kiemo. Jie išėjo už vartų. Kieme buvo tamsu, bet viskas matėsi. Kaltinamasis po truputi pradėjo eiti iš kiemo. Jis pasiėmė iš kiemo savo dviratį. Jis buvo paguldytas ant žolės. Kai išėjo iš namo nepamatė, ar dviratis stovėjo, ar buvo paguldytas ant žolyno. Kaltinamasis nebuvo nugriuvęs. A. paėmė dviratį ir nuvežė prie išėjimo link vartų. Ji nuėjo pas vaiką, nes išsigando, ar jam viskas gerai. Tada vėl nusileido į apačių, bet kaltinamojo jau nebebuvo. A. skaudėjo krūtinę, šonkauliai, gal raktikaulis. Į tas vietas kaltinamasis jam sudavė rankomis. Tada A. išsikvietė greitąją ir jį išvežė į ligoninę. Ji liko namuose. Po to A. paleido iš ligoninės. Jis parašė policijai. Ji skambino kaltinamajam, prisistatė pareigūne ir klausė jo, kodėl jis atėjo pas juos į namus. Tada dar A. nebuvo išvežtas į ligoninę. Nežino, kodėl jam skambino. Jei jis būtų išėjęs iš kiemo, nieko nebūtų įvykę. Jos sugyventinis buvo neblaivus. Iš elgesio jis atrodė gerai. Jis vartojo alų, judesiai buvo koordinuoti. Beveik trys promilės atrodo daug. Jis gėrė alų. Matėsi, kad jis neblaivus, nerišliai kalbėjo. A. buvo piktas, kai pamatė, kad kaltinamasis atėjo pas juos. Šaukė jam: „eik iš čia“. Konfliktas tęsėsi neilgai, jai atrodė, jog viskas įvyko greitai. Atsakydama į klausimus nurodė, jog viskas įvyko tą pačią dieną. Žino, kad kaltinamajam atsisakius pirkti dviratuką, jie dar susirašė žinutėmis. Jis parašė kažkokį negražų žodį. Ji bėgiojo pirmyn ir atgal į lauką ir prie vaiko. Vaikas dar nemiegojo. Ji du kartus buvo nusileidusi į kiemą. Kas vyko išėjus už vartų pati nebematė. Ji jam paskambino per mesendžerį. Ji už vartelių nebuvo išėjusi. Nematė, kaip A. trenkė kaltinamajam. Ji matė gulintį ant nugaros A. Ar buvo kaltinamasis pasilenkęs ar įsirėmęs keliais į A., nematė. Ji atitraukinėjo kaltinamąjį nuo A. Kaltinamasis buvo apsirengęs balta maikute. Dviratis buvo arba ant žolės, arba atremtas į namą, negali pasakyti. Grumtynės vyko kieme ant žolės netoli namo kampo. A. buvo piktas ir varė kaltinamąjį iš kiemo. Jis rodė kaire ranka link išėjimo ir sakė: „eik iš kiemo“. A. galėjo kaltinamąjį pastumti. Kaltinamasis šaukė: „tu maikę suplėšei“, kai buvo lauke. Jis atėjo pirkti dviratį su netikra anketa. Nukentėjusiojo rūbai nebuvo apgadinti. Kuo jis buvo apsirengęs, nepamena.
Motyvuojamoji dalis
13. Nors kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodoma byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
14. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-34344-2023-8 ikiteisminis tyrimas pradėtas 2023 m. rugsėjo 7 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, gavus pareiškėjo A. Š. pareiškimą.
15. 2023 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjo teikiančio pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole A. Š. nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. 10.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini), A. J., apsimetęs vaikiško dviračio pirkėju, įvykio dieną jo namuose lankėsi du kartus ir jam vis kažkas netiko, tai antro apsilankymo metu jis norėjo kuo greičiau su juo užbaigti pokalbį, ir išprašyti jį iš kiemo, tačiau jis vis apžiūrinėjo ir klausinėjo apie namus, pasakojo nebūtas istorijas. Jis suprato, kad jo kalbose yra daug melo, kadangi jis pats dirba prevencinį darbą, todėl jam pasirodė įtartina. Jam išvykus, po kelių valandų jie susiskambino keletą kartų. Įvyko žodinis konfliktas, o po kurio laiko A. J. atvyko dviračiu ir neskambinęs užėjo į jų gyvenamąsias patalpas. Jis supyko ir liepė eiti lauk. Išvarius jį į kiemą lauk, prasidėjo konfliktas. Jis liepė jam dingti iš jo nuosavo namo kiemo ir niekada nebesirodyti, tačiau jis vis stovėjo ir laukė kažko, grasino paskambinti draugams, sakydamas, kad jam bus liūdna visam laikui. Jis bandė jį išstumti, bet jis už jį didesnis. Jis buvo pargriautas ir sumuštas draugės akivaizdoje, kuri jį gynė, kad nebedaužytų jo gulinčio ant žemės. Jis gavo nemažai smūgių į veido sritį ir šonkaulius. Atsikėlęs jis pasiėmė dviratį ir tempė link vartelių, tai yra link išėjimo iš kiemo. Jis šiaip taip šio atsikratė ir grįžo į kambarį. Jis nutarė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai jį apžiūrėjo ir nutarė vežti į gydymo įstaigą. Jis turi sumušimų nuotraukas telefone ir medicinos įstaigos gydytojo išrašus apie galvos ir kitus sumušimus. Jis buvo mušamas rankos smūgiais ne mažiau 5 kartus į veido ir šonkaulių sritį. Jam buvo grasinama pasikviesti draugus ir sukelti didesnių problemų, nors jis buvo sumuštas savo namo kieme draugės akivaizdoje. Jis patyrė neturtinę žalą, kadangi buvo sukelta baimė jam ir jo šeimai būti ir nakvoti namuose, nes smurtautojas atėjo jau sutemus. Jam buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, todėl jis negalėjo vykti į darbą. Jis pageidauja reikšti 900 eurų civilinį ieškinį. Įvykio kaltininkas yra žinomas, tai T. B., „Facebook” „(duomenys neskelbtini)“, foto su raudonu motociklu. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini), bet vardas gali būti išgalvotas. Asmuo, galintis suteikti reikšmingos informacijos, yra M. K., kuri yra jo gyvenimo draugė, kuri viską matė ir neleido jo dar labiau mušti (1 tomas, b. l. 5–9).
16. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 7 d. apklaustas nukentėjusysis A. Š. nurodė, kad jis buvo įdėjęs savo „Facebook“ internetiniame portale, kad parduoda vaikišką dviratį. Su juo tuomet susisiekė asmuo, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, kuris tuo dviračiu susidomėjo. Jie sutarė dėl dviračio apžiūros. Jis atvyko pas jį į namus. Iš pradžių jis norėjo susitikti „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, bet asmeniui netiko, nes jis norėjo susitikti jo namuose. Jis su tuo sutiko, tačiau tikslaus laiko nebuvo sutarę, o tik sutarė susitikti kitą dieną. Jam 2023 m. rugpjūčio 30 d. būnant savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), į namo kiemą apie pietus, tiksliai valandos dabar negali pasakyti, dviračiu įvažiavo vyras. Tada jis suprato, kad tai dėl dviračio, kurį nori parduoti. Jam tik pasirodė keista, kad vyras atvyko neperspėjęs. Jis vyrui parodė dviratį, bet šis ieškojo visokių defektų. Jis nei vardo, nei pavardės savo nesakė. Jis vyrui pasakė, kad technikinės neišrašys naudotam dviračiui. Tuomet jis jam paliko 50 eurų ir pasakė, kad užsuks vėliau pasiimti dviratį. Jis vyrui pasakė, kad dviratį jam palieka. Maždaug po pusantros valandos vyras vėl atvažiavo savo dviračiu pas jį į kiemą. Jo draugė tuomet šūktelėjo, kad jis eitų pasižiūrėti, nes vyras šmirinėja po kiemą. Jis iki šio nuėjo. Vyras vėl pradėjo sakyti, kad kažkas negerai suvirinta. Tada jis atidavė jam atgal 50 eurų ir pasakė, kad, jeigu nenori, tegu neperka, bet pilietis iš jo kiemo išvykti neskubėjo, pradėjo jį kalbinti apie namą, apie jo stogą, apie fasadą ir t. t. Jis iš kiemo išvyko gal po kokio pusvalandžio, tada tą vaikišką dviratį jis įsinešė į namus. Kuomet šį vyrą jis išprašinėjo, jis pasakojo, kad jis neva moka statybos darbus. Praėjus kelioms valandoms, po 20.00 val., jis vyrui paskambino ir pasiūlė atlikti tam tikrus statybos darbus pas jo klientą, bet vyras pasakė, kad - ne. Po to vyras jam pats pradėjo skambinėti. Jis jam skambino keletą kartų, jis vis atmesdavo skambučius, bet vėliau, atsiliepus telefonu, jie sukonfliktavo, išsakė necenzūrinių žodžių vienas kitam. Maždaug po 22.00 val. vyras vėl dviračiu atvažiavo į jo namų kiemą ir iš karto, neskambinęs į duris, užlipo į namo antrą aukštą, nes jų namo durys buvo atrakintos. Per vartelius vyras irgi įėjo, nes jie nerakinami. Vyrui užlipus į antrą namo aukštą, jis jam pasakė, kad nešdintųsi iš čia. Jis pats buvo neblaivus (ligoninės Priėmimo skyriuje jam buvo nustatytas 2,9 promilių girtumas). Tuomet jie abu nuėjo į kiemą. Jis jį varė žodžiais iš kiemo mažiausiai dešimt kartų, tačiau vyras nesiklausė. Jam neišlaikė kantrybė ir jis norėjo jį išstumti. Stumdamas lyg užkliudė šio maikę, kuri, jo manymu, suplyšo, o jis tada jį pervertė ant žemės bei rankomis jam sudavė mažiausiai penkis smūgius į kairę veido pusę ir į šonkaulių kairę pusę. Tuomet jis atsistojo, bet jie dar konfliktavo žodžiais, ir po truputį jis išėjo. Dėl šių suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Patirtą skausmą dešimties balų skalėje jis vertina 8 balais, nes dar iki šiol jaučia skausmą kosėjant. Po to jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir atvykę medikai jį išsivežė į ligoninę, kur jam buvo nustatyti galvos ir šonkaulių sumušimai. Po apžiūros jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai į namus. Laukdamas pas gydytoją, dar matė, kad į ligoninę atvežė ir tą patį, jį sumušusį, vyrą, tačiau, dėl kokių priežasčių jis buvo atvežtas, jis nežino, nes jis, bandydamas nuo jo gintis, bandė jam suduoti, bet nepataikė. Jo veiksmai buvo tokie, kad jis norėjo išstumti vyrą iš kiemo. Ligoninėje prie jo taip pat buvo priėję ir policijos pareigūnai, kurie klausė, ar jis turės pretenzijų, tačiau jis jiems atsakė, kad kol kas, ne. Tą vyrą, jei pamatytų, jis atpažintų. Jis vilkėjo tamsiai žalią maikę, džinsiniais šortais, liemenę, turėjo kepurę. Jam galėtų būti tarp 35-40 metų, buvo lyg trumpų plaukų. Jo draugė žiūrėjo „Facebook“ profilyje, tai lyg T. B., bet, ar tai tikras šio vardas, jis nežino. Vėliau jo draugė vyrui parašė, tai jis pasakė, kad yra vardu A., bet jis vėliau ją užblokavo (1 tomas, b. l. 17–20).
17. 2023 m. rugsėjo 15 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. Š. nurodė, kad jam nepažįstamas asmuo, kaip vėliau sužinojo, A. J. sudavė ne mažiau 5 smūgius kumščiu ir delnu į kairę galvos pusę bei kairę veido pusę ir į kairės pusės šonkaulius kumščiu. Jis negali pasakyti tiksliai, kiek kur kliuvo smūgių, bet tikrai ne mažiau 5 smūgiai. Jis jautė fizinį skausmą. A. jį parvertė ant žemės ir sudavė jam visus smūgius jam gulint ant žemės. Jis buvo ligoninėje, kur jį apžiūrėjo, o po to buvo nuvykęs pas specialistus su užduotimi. Nedarbingumo jis neturėjo dėl šio įvykio. Dėl civilinio ieškinio jis pagalvos. Gal ir galėjo suplėšyti marškinėlius tam asmeniu, bet jam jokių smūgių nesudavė atgal, nes tuo metu buvo išgėręs ir gulėjo ant žemės. Jam gulint ant žemės, vyras jam sudavė mažiausiai 5 smūgius į veido, galvos ir šonkaulių sritis. Jis mano, jog nuo tų smūgių vyras ir galėjo susilaužyti sau ranką. A. atvyko dviračiu, bet dviratis visą laiką stovėjo šalia. A. nebuvo užlipęs ant dviračio. Jis nematė, kad vyras kaip nors susižeistų ranką į dviratį. Kai jis išstūmė A. dviratį už savo kiemo ribų, A. ėjo jam iš paskos ir jis nedejavo, nesiskundė, kad jam ranką skaudą, ar dar kas nors. Viską matė jo draugė M. K., kuri gali pasakyti, kad jį mušė, o jis nesudavė A. jokių smūgių. Jis šioje situacijoje yra nukentėjęs asmuo. A. atėjo į jo kiemą ir įėjo į jo namus. Jis tik bandė šį išprašyti žodžiais, kad išeitų iš jo namų. A. J. jis fizinio skausmo nesukėlė (1 tomas, b. l. 121–24).
18. 2023 m. rugsėjo 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas nukentėjusiojo A. Š. parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu A. Š. parodė vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis buvo, kai jį paguldė ant žemės įtariamasis A. J.. Nukentėjusysis parodė, kaip jam sudavė A. J. ne mažiau kaip 5 smūgius kumščiu ir delnu į kairę galvos pusę bei kairę veido pusę, o po to sudavė į kairės pusės šonkaulius. A. Š. parodė, kaip jis išstūmė A. J. dviratį iš savo kiemo. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (1 tomas, b. l. 94–102).
19. 2023 m. rugsėjo 7 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota A. Š. asmens apžiūra, kurios metu apžiūrima asmens veido sritis, kur ties kaire akimi matoma parudavusi kraujosruva, kurios ilgis apie 2 cm, o plotis apie 0,4 cm. Apžiūrima dešinė ranka, kur ties žastikaulio nugarine dalimi matoma kraujosruva, kurios ilgis apie 7 cm, o plotis apie 3 cm. Apžiūros metu fotografuota (1 tomas, b. l. 65–74).
20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (tyrimas pradėtas: 2023 m. rugsėjo 8 d., baigtas: 2023 m. rugsėjo 19 d.) pateiktos išvados, jog A. Š. nustatyti sužalojimai: galvos, kaklo, abiejų žastų, krūtinės ir pilvo poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti 5-14 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 7 trauminiais poveikiais. A. Š. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei trauma (1 tomas, b. l. 79–80).
21. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 28 d. liudytoja M. K. nurodė, kad ji apie 7 metus gyvena kartu su A. Š. Jie turi bendrą dukrytę, kuriai yra 5 metai. Kai jis būna Lietuvoje, jie gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), o kai A. išvyksta dirbti į užsienį, ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). A. išgėręs yra labai kalbus, neužsičiaupiantis, jautrus labiau nei agresyvus. Ji pamena, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d., apie 22 val., jai ir A. būnant namo antrame aukšte, nes ten jie įsirengę kambarį, ji pamatė, kaip atsidarė antro aukšto durys. Tarpduryje ji pamatė asmenį, kuris prieš tai buvo atvykęs pirkti dviračio. A. buvo arti durų. Ji girdėjo, kad jis varė lauk tą vyrą, bet tiksliai, ką sakė, ji neprisimena. Ji matė, kad vyras ir A. leidosi laiptais žemyn. Ji tuo metu buvo kitame kambaryje, bet netrukus išėjo pati jiems iš paskos. Jai atėjus į lauką, ji pamatė, kaip vyras, kuris atvyko pirkti dviračio, ir A. lauke stovi. A. rėkavo, varė tą vyrą iš namo kiemo. Ji, kai nusileido laiptais, pirmas arti jos stovėjo A., o toliau tas vyras. Ji A. buvo iš šono. Vyras niekaip neišėjo iš namų, kuris kažką irgi sakė, bet ji nepamena,- ką. Vyras nėjo vis tiek. Ji matė, kad A., nuo žemės pakėlęs, paėmė dviratį ir jį stūmė link išėjimo, o vyras priėjo prie A. ir galbūt jam kažką pasakė. Jie tarpusavyje susikoliojo. A., jai atrodo, kad pats padėjo ant žemės dviratį, ir toliau A. rėkavo, varė šį iš kiemo. Tarpusavyje jie abu koliojosi. Kažkaip jie abu grįžo arti namo, link įėjimo durų. Dviratis stovėjo toliau padėtas. Jie visą laiką koliojosi. Ji pamena, kad vyras stovėjo tokioje pozoje, kaip kad boksuotųsi, laikė sugniaužęs kumščius ir kažką sakė, bet ji nepamena,- ką. Ji, kai buvo nusileidusi, stovėjo toje pačioje vietoje, gal tik žingsnį į šoną padėjo, kad pamatytų, kaip varė A. dviratį. Ji stovėjo gal 5 žingsnių atstumu. Vėliau jie abu grįžo į tą pačią vietą, kur iš pat pradžių ji buvo tik nusileidusi iš antro aukšto. A. stovėjo arti jos, o ji jam buvo iš nugaros pusės. Vyras buvo priešais A., kuris buvo sugniaužęs kumščius ir, gal paėjęs vieną žingsnį, parvertė A. ant žemės. Tuomet vyras buvo nugara į ją, o A. ant žemės gulėjo, ant nugaros. Ji vyrui buvo už nugaros. Ji išsigando ir bandė tą vyrą patraukti. Ji priėjo prie jo ir jį patraukė už nugaros. Kažką gal ji ir sakė, bet ji nepamena to, gal rėkė išsigandusi. Vyras paleido A. Ji negali pasakyti, ar vyras ką nors sakė, ji nežino, nes nepamena. A. atsistojo. Vyras pradėjo sakyti, kad jam maikę suplėšė. Kiek ji pamena, vyras buvo su maike, lyg balta spalva buvo, tiksliai dabar nepasakys. Ji asmeniškai suplėšytos maikės nematė. Ji vyrui pasakė: „aš žinau, kad tu esi T.“. Vyras pasakė, kad jis ne T., jis A. Ji jam pasakė: „žinau, nemeluok, kad tu T.“. Jis atsakė, kad jis A. A. vis varė tą vyrą bei gal ir sakė necenzūrinius žodžius. Ji taip pat pasakė, kad vyras eitų iš kiemo. Vyras pasiėmė savo dviratį ir išėjo iš kiemo. Ji vyrą vadino T., nes pamatė jo „Facebook“ puslapyje informaciją, kad jis T. B. Tai ji buvo įėjusi į jo anketą ir pažiūrėjusi jo asmens duomenis, nes jis šiaip buvo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, o nuotrauka buvo raudonos spalvos motociklas. Ji pamena, kad ji stovėjo tarp vyrų, bet nepamena kada tai buvo. Ji jiems abiem sakė: „baikite“, nes jie koliojosi, bet nesimušė. Ji nematė, kaip atėjęs vyras antrame aukšte paslydo ir buvo atsirėmęs į sieną. Lauke stovėjo tas vyras ir A., kai nusileido iš antro aukšto, vienas nuo kito gal 1-2 žingsnių atstumu. Ji stovėjo prie A. šono, arti jo, o vyras buvo toliau nuo jos, bet arti A.. Vyras buvo veidu į ją. Dviratis buvo toliau nuo A. ir vyro, gal 3-4 žingsnių atstumu, arti tvoros. Jai atrodo, kad dviratis gulėjo ant žemės. Ar minėtas vyras buvo nuvirtęs ant žemės, ji to nematė. Ar A. bandė, ar sudavė minėtam vyrui smūgius į kurią nors vietą, ji šito nepasakys, nes nematė to, nepamena to tikrai. Ji visą laiką buvo kieme ir matė konfliktą, o vėliau tik ėjo namo, kai vyras išeidinėjo ir varėsi dviratį link išėjimo. Ji buvo nuo abiejų vyrų kažkur 1-2 metrų atstumu. Tuomet buvo tamsu, apie 22 val., neapšviesta. Ji negirdėjo, kad tas vyras sakytų, kad A. šio nemuštų ir panašiai. Jog A. mosikavosi rankomis prieš tą vyrą, tai galėjo būti, bet ji nelabai pamena. Ar vyras buvo nuvirtęs ant dviračio, ji nematė šito, nebuvo nukritęs ant dviračio. Ji matė kaip A. buvo nukritęs ant žemės ir jam vyras sudavė smūgius. A. buvo ant žemės, gulėjo ant nugaros, o vyras buvo apžergęs kojomis A.. Ji stovėjo už nugaros. Ji nematė, kur sudavė smūgius ir kiek, bet matė, kad trankė A. Tada ji, priėjusi prie vyro, jį už nugaros atitraukė nuo A. Ji pasakė žodį: „gana“ ir po to pasakė, kad jo vardas T. Vyras neminėjo, nesiskundė, kad jam skauda ranką, delną. Vyras nesakė, jog, jei nepuls A. jo, tada jį paleis. Ji ramino A., bet nepamena kada. A. nebuvo paėmęs dviračio ir nebandė jį permesti per tvorą. Kai vyras išeidinėjo iš kiemo, ji stovėjo prie namo, o vėliau išėjo į namus, kai pamatė, kad vyras eina link išėjimo. A. kartu kažkiek ėjo su vyru link išėjimo iš kiemo, o po to ji bėgo į namus ir nematė, kiek A. nuėjo, ar buvo už vartų išėjęs. Ar A. skambino kam nors tuo metu, kai vyras išeidinėjo iš kiemo, ji nematė. Ji nematė, kai vyras jau buvo už kiemo vartų, nes ji jau buvo namuose. Kuomet A. vyras paleido, gali būti, kad tuo metu ji A. apkabino ir ramino, sakė, kad gana, pabaikite, ir tada pasakė tam vyrui, kad jis yra T.. A. tik keikėsi, bet nepuolė vyro, vijo jį iš kiemo. Ji buvo šalia (1 tomas, b. l. 42–47).
22. 2023 m. spalio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėtas žalios spalvos medinis namas, pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini). Kieme yra ūkinis žalios spalvos pastatas. Įvykio vieta yra kieme, tarp namo ir ūkinio pastato. Kiemo teritorija apaugusi žole. Nuo namo link ūkinio pastato yra įrengtas trinkelių takelis. Teritorija aptverta tvora. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 tomas, b. l. 125–130).
23. 2023 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl bendravimo su kaimynais Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus tyrėja G. B. nurodė, kad 2023-10-23 buvo nuvykta adresu: (duomenys neskelbtini), ir pabendrauta su (duomenys neskelbtini) kaimynais. (duomenys neskelbtini), gyventoja A. K., kuri teigė, kad įvykio nematė, o apie nurodytą įvykį nieko nežino. (duomenys neskelbtini), gyventoja B. V., teigė, kad 2023-08-30 pačio įvykio nematė, tačiau matė, kaip kaimynas su drauge išlydėjo vyriškį pro vartus, bet daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nenurodė (1 tomas, b. l. 131–132).
24. 2024 m. vasario 13 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog A. J. savanoriškai pateikė žalios spalvos marškinėlius „Jean Pascale“, kurie perplėšti priekyje, ir juodą lietaus striukę „Everlast“, kuri suplėšyta, be užtrauktuko (1 tomas, b. l. 87–90). 2024 m. vasario 15 d. nutarimu ir tos pačios dienos aktu daiktai perduoti saugoti Policijos departamento prie LR VRM turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (1 tomas, b. l. 91–93).
25. 2024 m. vasario 15 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota 2024-02-14 elektroniniu laišku pateiktų nukentėjusiojo A. Š. dokumentų apžiūra, kurios metu matoma, kad pateiktos, anot A. Š., yra jo telefono skambučių istorijos fotonuotraukos tos dienos (2023-08-30), kai įtariamasis A. J. jam skambino. Matomas elektroninio laiško tekstas: “(duomenys neskelbtini), nežinau, ar tai turės dar reikšmės tyrimui, bet atsiunčiu jums skambučių istorijos foto darytas iš mano telefono. Kadangi vakar akistatos metu A. gan stipriai vėl melavo savo naudai, sakydamas, kad po įvykio tą patį vakarą mes kalbėjome ir aš neva sakiau: „taip aš pats puoliau taip aš pats kaltas“. To nebuvo, todėl prisegu nuotraukas, matosi kaip tą vakarą jis skambinėjo ir kiek kartų (...(duomenys neskelbtini) ). Po paskutinio skambučio sekantis eina tik pagalbos skambutis po sumušimo, vėlgi po pagalbos skambučio matosi, kad aš su juo nekontaktavau telefonu nei tą patį vakarą, nei kitą iki vakar dienos“. Iš pirmos fotonuotraukos matyti telefono numeris (duomenys neskelbtini), žemiau tekstas: „siunčiamas skambutis“ 08-30 21:01 56 s; „praleistas skambutis“ 08-30 20:37; „atmestas skambutis“ 08-30 20:28; „atmestas skambutis“ 08-30 19:54; „siunčiamas skambutis“ 08-30 19:02 4 min. 13 sek. Antroje fotonuotraukoje matyti pieštuko paveiksliuko ženklas ir tekstas: „redaguoti numerį prieš skambinant“, šiukšlių dėžės paveiksliukas ir tekstas: „ištrinti“. Trečioje fotonuotraukoje matyti, kad skambino asmenys užrašų knygutėje pavadinimu „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prevencija, M., mm, (duomenys neskelbtini)“, tačiau jie plačiau neaprašomi, nes netikslinga, nėra reikšmingos ikiteisminiam tyrimui informacijos. Ketvirtoje fotonuotraukoje matosi tekstas: „pagalbos numeris (2)“ 08-30; (duomenys neskelbtini) (5) Lietuva 08-30 ir kitas numeris, kuris plačiau neparašomas, nes netikslinga, nėra reikšmingos ikiteisminiam tyrimui informacijos. Penktoje ir šeštoje fotonuotraukose matosi numeriai, vardai, kurie plačiau neparašomi, nes netikslinga, nėra reikšmingos ikiteisminiam tyrimui informacijos (1 tomas, b. l. 140–142).
26. Prie baudžiamosios bylos pridėti priešpriešinės baudžiamosios bylos Nr. 01-1-33253-23, kurioje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2023 m. rugpjūčio 31 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, gavus A. J. pareiškimą, duomenys.
27. 2023 m. rugpjūčio 30 d. ROIK išraše užfiksuota, jog 2023-08-30 22.28 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) A. J. pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini), netoli degalinės, kieme, prieš 30 min. tarp jo ir nepažįstamo vyro, iš kurio jis norėjo pirkti dviratį, įvyko konfliktas. Vyras užsipuolė ir sužalojo pranešėjui ranką, suplėšė marškinius. Informuota greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnų lauks degalinėje. 00.29 val. buvo gautas slaugytojos pranešimas, kad greitoji medicinos pagalba atvežė blaivų A. J. dėl dešinės plaštakos 5 delnakaulio bazės lūžimo. Iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas pranešimas, kad 2023-08-30 22.39 val. greitoji medicinos pagalba į Respublikinę Šaulių ligoninę atvežė A. Š., kuriam diagnozuotas veido sumušimas bei nustatytas 2,95 promilių girtumas. Aprašyta nusikalstama veika: 2023-08-30, apie 21.30 val. namo kieme blaivų A. J., kuris atvyko pirkti dviračio, kilus konfliktui, sumušė neblaivus A. Š.. A. J. dėl dešinės plaštakos 5 delnakaulio bazės lūžimo po apžiūros Respublikinėje Šiaulių ligoninėje išleistas gydytis ambulatoriškai (1 tomas, b. l. 145–147).
28. 2023 m. rugpjūčio 31 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėjas A. J. pareiškė, jog 2023 m. rugpjūčio 30 d., apie 21.30 val. adresu: (duomenys neskelbtini), namo kieme jį užpuolė jam nepažįstamas vyras, su kuriuo jis tarėsi dėl dviračio pirkimo. Anksčiau minėtas vyras jį puolė, stumdė ir kumščiu trenkė į jo dešinę ranką. Dėl tokių nepažįstamojo veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio jis kreipėsi į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas dešinės plaštakos 5 delnakaulio bazės lūžimas. Prašo policijos pradėti ikiteisminį tyrimą. Apklaustas liudytoju A. J. nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 19 val. jis, naudodamasis mobiliąja programa „Facebook“, jis rado dviračio skelbimą, kurį įdėjo vartotojas „Tas A.“. Jis iš karto susisiekė su pardavėju numeriu (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu jam paaiškino, kad šiandien negali jam aprodyti parduodamo dviračio, o galės aprodyti tik rytoj. 2023-08-30, apie 17 val., kaip ir buvo tartasi su pardavėju, jis nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus jį pasitiko pardavėjas, kuris aprodė jam parduodamą dviratį. Jis, apžiūrėjęs dviratį, nusprendė jo nepirkti, kadangi jis pastebėjo tam tikrų defektų. Po to jie pradėjo kalbėti apie jo gyvenamą namą, o jis užsiminė, kad šis gyvena gana brangioje vietoje, ir, jei įdės į šį namą šiek tiek lėšų, gali gauti daug pinigų parduodamas. Pokalbio metu jis parodė savo namo nuotrauką, ant kurio buvo uždėtas pastato fasadas. Pabendravus jis išvyko namo. Tą pačią dieną apie 21.20 val. jam pradėjo rašinėti SMS žinutes iš anksčiau minėto numerio, kaip jis suprato, dviračio pardavėjas, kuris jo pasiteiravo, ar jis gali atvažiuoti apžiūrėti jo namo fasadą. Po to, bendraudamas žinutėmis, šis ėmė vartoti keiksmažodžius bei bendravo gana agresyviai. Jis, nesupratęs kas vyksta, dviračiu nuvažiavo minėtu adresu. Kadangi šio namo teritoriją juosia tvorą, tai jis atsidarė vartelius ir įėjo į kiemą ir nuėjo link pagrindinio įėjimo. Lauko durys buvo atidarytos, bet jis paskambino durų skambučiu, galvodamas, kad kažkas ateis jo pasitikti. Stovėdamas jis išgirdo, kad tas pats asmuo, kuris aprodė jam dviratį, kalba antrame aukšte. Jis įėjo į namą ir ėmė lipti laiptais į antrą aukštą. Užlipęs laiptais, jis pamatė tą patį asmenį, kuris jam pasakė: „varyk iš čia“. Vyras abiem rankomis į jo vilkimus marškinius ir ėmė stumti jį nuo laiptų žemyn. Kiek jis prisimena, kai jį stūmė, jis galbūt paslydo, kadangi buvo nukritęs ant laiptų. Jis iš karto atsistojo ir ėmė eiti link išėjimo iš namo. Eidamas jis pasakė: „ką aš tau blogo padariau, paaiškink“. Jis pamatė, kad namuose yra kažkokia moteris, kuri nuolatos ramino tą vyrą, kuris jį puolė mušti. Jam išėjus iš namo, jis iš karto pasiėmė savo dviratį ir bandė eiti lauk iš namo teritorijos. Prie jo priėjęs tas vyras abiem rankomis jį pastūmė ant žemės. Jis griūdamas instinktyviai padėjo savo dešinę ranką už nugaros, norėdamas sumažinti kritimo skausmą. Kritimo metu jis ranka laikė savo dviratį, todėl dviratis taip pat buvo nukritęs ant žemės. Jam nukritus, jis iš karto pajuto skausmą dešinėje plaštakoje. Po to jis atsistojo nuo grindinio ir ėmė gintis nuo jį puolančio nepažįstamojo, kadangi šis, sugniaužęs kumščius, labai daug kartų bandė smūgiuoti jam į kūną. Vienas smūgis pasiekė tikslą, ir jam buvo suduota į dešinę ranką. Po patirto smūgio jis suprato, kad nepabėgs nuo jį puolančio asmens, todėl pradėjo su šiuo grumtis. Grumtynių metu jie buvo nukritę ant žemės, o jis bandė tą vyrą nuraminti, sakydamas: „nesimušk, ir aš išeisiu“, tačiau jis nekreipė dėmesio. Tik bandant paleisti tą vyrą, šis vėl jį puldavo. Po to jis tą vyrą paleido ir nuėjo šiek tiek nuo jo toliau, kadangi jis nenorėjo su juo muštis. Besitraukiant vyras jam žodžiais grasino: „aš tave surasiu mieste su bachūrais, tau blogai bus“. Tačiau jis nekreipė dėmesio ir dviračiu pasišalino į artimiausią viešą vietą, tai yra į degalinę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), iš kur jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė specialiąsias tarnybas. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai jį apžiūrėjo ir nusprendė vežti į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį jis vertina 9 balais. Civilinį ieškinį jis pareikš tyrimo eigoje (1 tomas, b. l. 148–156).
29. 2023 m. rugsėjo 26 d. liudytojo papildomos apklausos metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33253-23 A. J. nurodė, kad, kai jis antrą kartą atvyko pas dviračio pardavėją, jis, užėjęs pro vartelius, kurie buvo nerakinti, lipo į antrą namo aukštą, kurio durys buvo praviros. Jis girdėjo balsus antrame aukšte, todėl lipo į antrą aukštą, o ant laiptų jis pamatė dviračio pardavėją, kuriam jis pasakė, ką jis padarė, dėl ko jis jam rašo grasinančias žinutes. Jis nugara buvo nusisukęs nuo jo, o atsisukęs jis pradėjo rėkti bei varyti jį iš namų. Jis pasakė, kad gerai jau, jis eina lauk. Jam tuomet nuslydo „tapkė“ ir jos dešine ranka atsirėmė į sieną. Nulipęs žemyn, jis ėjo lauk, kur pasiėmė dviratį, kuriuo jis buvo atvykęs, kurį jis pasistūmė iki namo kampo. Iš paskos ėjo tas vyras ir šio draugė. Šis kažką šnekėjo, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, kurių jis neprisimena. Jis sustojo ir paklausė, ką jis šiam padarė. Tas vyras kalbėjo apie tai, kad jie nepirko iš jo dviračio. Jis savo dviratį pastatė sau už nugaros ant kojelės. Tarp jų atstumas buvo 3-4 žingsniai. Vyras, staigiai mosikuodamas, bėgo link jo, įsikabino jam į striukę ir marškinius, kurie suplyšo. Striukės užtrauktukas ir šonas įplyšo. Šis bandė jam trenkti, bet nepataikė. Kai jam pagriebė už rūbų, jis ėjo žingsnį atgal ir užkliuvo už savo dviračio bei nukrito ant žemės. Jis neprisimena, ar jis nukrito dešine ranka ant dviračio, ar ant žemės. Tuo metu jam nukrito „tapkė“. Jis atsistojo ir trenkė tam vyrui iš dešinės ir kairės rankų kumščiais į veido sritį du smūgius. Tada jis tą vyrą parvertė ant žemės, kuris gulėjo ant nugaros, o jis laikė šiam prispaudęs ranka kaklą ir veidą prie žemės. Tada jis smūgių nesudavė. Tada jis pajuto skausmą dešinės rankos plaštakoje. Moteris jo paprašė, kad jis nebemuštų jos draugo. Ji jam pasakė, kad, jei jis nepuls jo ir leis jam išeiti, jis jį paleis. Šis sutiko. Jis paleido jį. Tada vyras atsistojo ir dar labiau pasiuto, ėmė rėkti. Moteris jį ramino apkabinusi. Jis tuo metu pasiėmė savo dviratį ir stūmėsi, kurį nusistūmė iki pusės kiemo. Vyras priėjęs pagriebė jo dviratį ir norėjo permesti per tvorą, bet jis vyrui kaire ranka trenkė per veidą vieną kartą ir pasiėmė savo dviratį. Vyras, pasiėmęs telefoną, norėjo kažkam skambinti. Tuo metu, kai vyras norėjo skambinti, jis dviratį nusistūmė už vartų, o prie jo pribėgęs vyras jam sakė: „davai, trenk, neturi smūgio“, bei mosikavosi rankomis. Laikydamas kaire ranka dviratį, jis vyrui sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą į kaktą. Vyras atsitraukė nuo jo ir nurimo. Vyras kažką dar šnekėjo, bet jis pasiėmė dviratį ir nuvažiavo. Minėtas vyras jam pataikė į dešinį žastą tuo metu, kai vyko muštynės, bet jis tiksliai negali įvardinti, kada, gal pirmą kartą, kai suplėšė marškinius. Kai jam pataikė į ranką, jis skausmo nejautė. Vėliau kažkiek jis jautė skausmą, kurį vertina 2 balais. Vyras jam galėjo užminti su kedais ant pėdos, nes jis buvo su tapkėmis, bet tuo metu jam neskaudėjo. Jam neskauda ir dabar. Tai įvyko pirmą kartą, kai jam suplėšė rūbus. Kraujosruva po kairės pėdos 1 piršto nagu galėjo atsirasti, kai jam buvo užminta, bet tuo metu jis skausmo nejautė, o vėliau kažkiek skaudėjo, o skausmą jis vertina 1 balu. Tai buvo tada, kai pirmą kartą jį puolė. Dešinės plaštakos V delnakaulio lūžis jam galėjo atsirasti, kai jis pataikė vyrui į kaktą besigindamas, būnant už vartų, arba, kai krito. Skausmą jis vertina 8 balais. 2023-08-30 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) jis gavo žinutes: 21.20 val. vyras jam parašė: „tai fasada paziuret“; 21.20 val. jis jam atrašė: „(duomenys neskelbtini) Bet kartais nebunu paskambint reik“; 21.21 val. vyras jam parašė: „aiškutis“; 21.26 val.: „krw kai nevirskinu tokiu dielavarciku“; 21.27 val. jis parašė:“KAip suprast KALbek aikskiau“; 21.27 val. vyras jam parašė: „suiskes“; 21.27 val. jis jam atrašė: „Tai pasakyk kas yra aiskaii“; 21.28 val.: „PA“; 21.38 val.: „Tu man grasini?“. Jis pas vyrą nuvažiavo labai greitai po paskutinių žinučių, kurio buvo 21.27 val. Jis jam paskutinę žinutę nusiuntė 21.38 val., o pas jį galėjo būti 21.50 val. Jis važiavo su tikslu, kad išsiaiškinti, ką jis jam tokio padarė, dėl ko jis jam rašo, nes prieš tai, apie 19 val., jis jam skambino ir siūlė daryti namo fasadus abiem kartu. Jie prieš tai kalbėjo apie jo namo garažo dekorą, kurį jis pats darėsi. Jis jam parašė savo namų adresą, kur jis gali pažiūrėti (1 tomas, b. l. 178–182).
30. 2023 m. spalio 23 d. liudytojo papildomos apklausos metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33253-23 A. J. nurodė, kad gali papildomai paaiškinti, jog prisiminė, kad 2023-08-30, kai jis nukrito ant žemės, už jo buvo jo dviratis. Jis krisdamas dešine ranka atsirėmė į akmenį, kuris buvo įsispraudęs į žemę. Negali tiksliai pasakyti, nes nepamena, ar atsirėmė sugniaužęs ranką, ar ištiesęs. Po to pajuto skausmą dešinėje rankoje. Stojosi ir trenkė A. Š. dešinės ir kairės rankos kumščiais į veido sritį. Po to, tiksliai nepamena to momento, kai A. bandė per tvorą mesti jo dviratį, ar tuo metu buvo suduoti smūgiai vienas kitam, to tikrai nepamena, nes viskas labai greitai įvyko. Pamena, kad, paėmęs dviratį iš A., kad nemestų per tvorą, A. trenkė kairės rankos delnu į veido sritį. Gali pasakyti, kad pirmoje apklausoje galbūt ne taip jį suprato pareigūnas, nes jis nebuvo nukritęs nuo laiptų, tik slystelėjo ir atsirėmė į sieną dešine ranka. Tuo metu nejautė skausmo, kad nuo to galėtų lūžti ranka. Taip pat, kai išėjo į lauką, jis pasiėmė savo dviratį ir norėjo išeiti, tačiau A. buvo agresyviai nusiteikęs, ėjo link jo, jis su dviračiu traukėsi atgal. Matė iš A. veiksmų, kad pastarasis nori jį pulti. Tada jis pastatė savo dviratį ant kojelės, dviratis buvo jam už nugaros. Jis A. vis sakė: „ką aš tau padariau, ko tu ant manęs puoli?“. Staigiai A. puolė link jo mosikuodamas kumščiais, užmynė jam ant kojos, įsikabino į striukę ir marškinius, kurie suplyšo. Negali pasakyti ar nuo to, kad krito, nes A. laikė įsikabinęs. Krisdamas atsirėmė dešine ranka į žemėje esantį akmenį, dviratis buvo už jo. Jam atrodo, kad ne į dviratį atsirėmė, o į akmenį. Sunku viską gerai prisiminti, nes buvo stresinėje būsenoje. Po šio įvykio pajuto dešinėje plaštakoje skausmą, gal ir galėjo tuo momentu lūžti, negali tiksliai pasakyti, nes ir kai sudavė A. į kaktą, kai jie buvo už vartelių jau, tada vėl pajuto skausmą dešinėje plaštakoje. Todėl sunku įvardinti, kuriuo momentu galėjo lūžti delnakaulis. Galiausiai, kai važiavo atgal namo su dviračiu ir kai teko spausti stabdį, suprato, kad yra lūžusi dešinės rankos plaštaka, nes matė, kad juda kaulai. Pirminėje apklausoje galbūt ne taip jį suprato tyrėjas ir parašė, kad grumtynių metu jie buvo nukritę ant žemės, ne taip buvo. O buvo taip, kad jis A. laikė prispaudęs prie žemės ir jam sakė, kad nusiramintų ir jei nebepuls, paleis. Gali patikslinti, kad pirminėje apklausoje, kai jis išėjo jau už vartelių (namo teritorijos), nebuvo jokių grumtynių, A. tiesiog bandė jam įspirti, suduoti ranka, tačiau nepataikė. Jis, laikydamas viena ranka dviratį, trenkė A. dešinės rankos kumščiu į kaktą. Tada vėl pajuto skausmą dešinės rankos plaštakoje. Sutinka taikytis su A. Š., nebenori daugiau pyktis (2 tomas, b. l. 21–22).
31. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (tyrimas pradėtas: 2023 m. rugsėjo 1 d., baigtas: 2023 m. rugsėjo 25 d.) pateiktos išvados, jog A. J. nustatyta: poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje; odos nubrozdinimai dešinėje pėdoje; kraujosruva po kairės pėdos I piršto nagu; dešinės plaštakos V delnakaulio lūžis. A. J. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. A. J. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvą po kairės pėdos I piršto nagu, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-iais). Poodinė kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva po kairės pėdos I piršto nagu padarytos, kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). A. J. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių metu. A. J. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų, nustatytų A. J., padarymo galimybė ir griuvimo (-ų) metu nėra atmetama (1 tomas, b. l. 169–171).
32. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (tyrimas pradėtas: 2023 m. gruodžio 13 d., baigtas: 2023 m. gruodžio 20 d.) nurodyta, jog remiantis tyrimui pateiktų apklausos protokolų, parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis, A. J. poodinė kraujosruva dešiniame žaste galėjo būti padaryta tiek tyrimui pateiktuose protokoluose nurodyto griuvimo metu, atsitrenkiant į kietą buką dviračio dalį, tiek smūgio kietu buku daiktu į šią sritį metu. A. J. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryta tiek tyrimui pateiktuose protokoluose nurodyto smūgio šios plaštakos kumščiu sudavimo į veidą metu, tiek ir galimai tyrimui pateiktuose protokoluose nurodyto griuvimo metu atsitrenkiant į kietą buką daiktą (akmenį) ar nurodytą kietą buką paviršių. A. J. nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje pėdoje galėjo būti padaryti tiek tyrimui pateiktuose protokoluose nurodyto griuvimo metu atsitrenkiant į kietą buką daiktą (dviratį) ar nurodytą kietą buką paviešių, tiek tyrimui pateiktuose protokoluose nurodyto smūgio kietu buku daiktu (užmynus batu) metu. A. J. nustatyta kraujosruva po kairės pėdos I piršto nagu galėjo būti padaryta tiek tyrimui pateiktuose protokoluose nurodyto smūgio kietu buku daiktu (užmynus batu) metu, tiek ir galimai tyrimui pateiktuose protokoluose nurodyto griuvimo metu atsitrenkiant į kietą buką daiktą (dviratį) ar nurodytą kietą buką paviršių. A. J. nustatytas dešinės plaštakos V delnakaulio lūžis galėjo būti padarytas tiek tyrimui pateiktuose protokoluose nurodyto smūgio šios plaštakos kumščiu sudavimo į veidą metu, tiek ir galimai tyrimui pateiktuose protokoluose nurodyto griuvimo metu atsitrenkiant kietą buką daiktą (akmenį) (baudžiamoji byla Nr. 01-1-33253-23, b. l. 21–22).
33. 2024 m. vasario 2 d. kitų objektų apžiūros protokole baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33253-23 užfiksuota Bendrojo pagalbos centro 2023-08-30 22:23:22 val. daryto pagalbos skambučio garso įrašo apžiūra, kurios metu girdima, kaip A. J. nurodo, jog jį sužalojo, o jis gynėsi. Jis gynėsi, jam suplėšė marškinius, o jis jam neva galvą sužalojo, nes jis jį puolė, bet jis girtas, o jis (pranešėjas) blaivus. Pranešėjas nurodo, jog jis besigindamas susižeidė ranką. Pranešėjas nurodo, jog įvykio vietos adreso nežino, bet tai yra (duomenys neskelbtini), šalia „(duomenys neskelbtini)“ degalinės. Jis nuvažiavo pas užpuoliką į kiemą ir jį ten užpuolė prieš pusvalandį. Pranešėjas nurodo, jog nežino ką daryti, jeigu užpuolikas paduos pareiškimą, kad jis jį užpuolė, bet jis tikrai jo nepuolė. Jis teigia, kad jam suplėšė marškinius, o jis pats susižalojo ranką besigindamas, šis mėtė ir spardė jo dviratį. Pranešėjas nurodo, jog jis nežino, ar jam reikalinga greitoji medicinos pagalba, bei nurodo, jog jam skauda ranką, bei prisistato A. J., kuris nurodo, jog policijos ir greitosios lauks degalinėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Pranešėjas priduria, jog jis neva užpuolikui galvą sužalojo, bet jis nežino, nes jis šio nepuolė (2 tomas, b. l. 7–10).
34. 2023 m. gruodžio 14 d. daiktų apžiūros protokole baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33253-23 užfiksuota A. J. pateiktų marškinėlių ir striukės apžiūra, kurios metu matoma, jog marškinėliai yra margi, žalos spalvos lapų ir gėlių motyvais. Ties dešine šono siūle yra įplyšimas nuo apačios iki rankovės viršaus, 59 cm. Trūksta trijų sagų ties užsegimu per vidurį. Marškinėliai ne nauji. Marškinėlių vidinėje pusėje, ties kaklu yra užrašas „Jean Pascale size xl FOR MEN WITH STYLE“. Lietaus striukė yra su kapišonu juodos spalvos. Dešiniame šone yra geltonos spalvos užrašas „Everlast“. Užtrauktukas yra su baltos spalvos juostele. Kairiame šone yra kišenė su užtrauktuku ir trimis juodos, baltos ir geltonos spalvos apvalios formos detalėmis. Striukės priekyje yra kišenės. Kapišono vidinė pusė yra pilkos spalvos su raišteliais. Ties kaklu, iš vidinės pusės, yra juostelė su užrašu „Everlast“, o per vidurį yra emblema XL. Striukės vidinė pusė yra juodos spalvos tinklelio medžiaga. Striukė ties kairiu šonu, per siūlę, yra įplyšusi 42 cm. Striukė yra dėvėta. Apžiūros metu fotografuota (2 tomas, b. l. 11–19).
35. 2023 m. rugsėjo 28 d. liudytojo apklausos protokole baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33253-23 užfiksuota liudytojos M. K.s apklausa, kurios metu ji nurodė, kad 2023-08-30 ji buvo blaivi, o A. buvo išgėręs. Jai atrodo, kad atėjęs vyras buvo nusiteikęs muštis, nes, jos manymu, nėra normalu ateiti į svetimus namus 22 val. tiesiog pasikalbėti. Tuo labiau atidaryti duris ir užlipti į antrą aukštą. Pirmo aukšto durys buvo praviros, o antro aukšto durys buvo uždarytos. Durų skambučiai yra pirmame aukšte. Žodžiais A. buvo agresyvus, kad išeitų vyras iš namų ir kiemo, bet A. nepuolė pirmas muštis, o tik žodžiais varė, kad šis išeitų. Ji apie 7 metus gyvena kartu su A. A. išgėręs yra labai kalbus, neužsičiaupiantis, labiau jautrus, bet ne agresyvus. 2023-08-30, apie 22 val., jai su A. būnant antrame aukšte, ji pamatė, kad atsidarė antro aukšto durys. Ji tarpduryje pamatė asmenį, kuris prieš tai buvo atvykęs pirkti dviračio. A. buvo arčiau durų, o ji girdėjo, kaip jis varė tą vyrą lauk, bet tiksliai, ką sakė, ji neprisimena. Ji matė, kad vyras ir A. laiptais leidosi žemyn, o ji tuo metu buvo kitame kambaryje, bet netrukus išėjo pati jiems iš paskos. Jai išėjus lauk, ji pamatė, kad vyras, kuris atvyko pirkti dviračio, ir A. stovi lauke. A. rėkavo ir varė tą vyrą iš namo kiemo. Kai ji nusileido, arčiau jos stovėjo A., o toliau, tas vyras. Ji A. buvo iš šono. Tas vyras kažką irgi sakė, bet ji nepamena, ką. Vyras vis tiek neišėjo. Ji matė, kaip A. nuo žemės pakėlė dviratį ir jį stūmė link išėjimo, o vyras priėjo prie A. ir galbūt kažką pasakė, kad jie tarpusavyje „susikoliojo“. A., jai atrodo, kad pats padėjo dviratį ant žemės ir toliau rėkė bei varė tą vyrą lauk iš kiemo. Jie tarpusavyje „koliojosi“ ir kažkaip jie abu grįžo arčiau namo įėjimo durų. Dviratis stovėjo toliau padėtas, o jie visą laiką „koliojosi“. Vyras stovėjo tokioje pozoje, kaip kad boksuotųsi, laikė sugniaužęs kumščius. Ji, kai nusileido, stovėjo toje pačioje vietoje, gal tik žingsnį į šoną padėjo, kad pamatytų, kaip varė A. dviratį. Ji stovėjo gal 5 žingsnių atstumu. Vėliau jie grįžo į tą pačią vietą, kur iš pat pradžių buvo, kai nusileido iš namo antro aukšto. A. stovėjo arčiau jos, o ji jam buvo iš nugaros pusės, o tas vyras buvo priešais A. Tada šis, sugniaužęs kumščius ir gal paėjęs vieną žingsnį, parvertė A. ant žemės. Tuo metu vyras buvo atsisukęs nugara į ją, o A. gulėjo ant žemės, ant nugaros. Ji išsigando ir bandė tą vyrą patraukti iš nugaros pusės. Gal ji kažką sakė bei gal rėkė išsigandusi, bet to ji neprisimena. Vyras paleido A.. Ji nepamena, ar vyras ką nors sakė. A. atsistojo, o vyras ėmė sakyti, kad jam „maikę“ suplėšė. Kiek ji pamena, vyras buvo su „maike“. Ji asmeniškai suplėšytos „maikės“ nematė. Ji vyrui pasakė, kad ji žino, jog jis yra T., o tada vyras pasakė, kad jis yra ne T., o A. A. vis varė tą vyrą iš kiemo, o ji taip pat šiam pasakė, kad šis eitų iš kiemo. Vyras pasiėmė savo dviratį ir išėjo iš kiemo. Ji vyrą vadino T., nes „Facebook“ puslapyje ji matė informaciją, kad šis yra T. B. Ji buvo įėjusi į jo anketą ir pažiūrėjusi jo asmens duomenis, nes jis buvo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, o nuotrauka buvo raudonos spalvos motociklas. Ji kažkuriuo momentu stovėjo tarp vyrų ir jiems sakė baigti, kuomet jie „koliojosi“, bet nesimušė. Ji nematė, kaip vyras antrame aukšte paslydo ir buvo atsirėmęs į sieną. Lauke vyrai, kai nusileido iš antro aukšto, stovėjo vienas nuo kito 1-2 žingsnių atstumu, o ji stovėjo prie A. šono, o tas vyras buvo veidu į ją, bet arčiau A. Dviratis buvo toliau nuo A. ir to vyro, gal už 3-4 žingsnių, arčiau tvoros, kuris, jai atrodo, jog gulėjo ant žemės. Ji nematė, kad tas vyras būtų buvęs nuvirtęs ant žemės. Ar A. bandė suduoti tam vyrui smūgius į kurią nors vietą, ji to nematė bei nepamena. Ji visą laiką buvo kieme ir matė konfliktą, o nuėjo namo, kai vyras išeidinėjo ir varėsi dviratį link išėjimo. Ji nuo vyrų buvo apie 1-2 metrų atstumu, o lauke buvo tamsu, apie 22 val., buvo neapšviesta. Ji negirdėjo, kad tas vyras prašytų A. jo nemušti. Ar A. mosikavosi rankomis prieš tą vyrą, ji nelabai pamena. Ji nematė to, kad tas vyras būtų nuvirtęs ant dviračio. Ji matė, kad A. buvo ant žemės ir gulėjo ant nugaros, o vyras buvo apžergęs jį. Ji tuomet stovėjo tam vyrui už nugaros. Ji nematė, kur tas vyras sudavė smūgius ir kiek, bet ji matė, kad trankė A. Tada ji priėjo prie vyro iš nugaros pusės ir atitraukė nuo A. Vyras neminėjo ir nesiskundė, kad jam skauda ranką, delną. Vyras tokių žodžių: „jei nepuls jos A., tada jį paleis“, nesakė. Ji nepamena kada, bet ji A. ramino. A. nebuvo paėmęs dviračio ir nebandė jo permesti per tvorą. Kai vyras išeidinėjo iš kiemo, ji stovėjo prie namo, o vėliau nuėjo į namus, kai pamatė, kad vyras eina link išėjimo. A. kartu su vyru kažkiek ėjo link išėjimo, o kai ji įbėgo į namus, ji nematė, kiek A. nuėjo, ar buvo už vartų išėjęs. Ji nematė, ar A. skambino kam nors, kai vyras išeidinėjo iš kiemo. Kai vyras jau buvo už kiemo varto, ji to momento nematė, kadangi ji jau buvo namuose. Kai A. paleido vyras, gali būti, kad ji jį apkabino ir ramino bei sakė pabaigti, o tada ji pasakė tam vyrui, kad šis yra T.. A. tik keikėsi, bet nepuolė to vyro, o vijo jį iš kiemo. Ji tuomet buvo šalia (1 tomas, b. l. 172–177).
36. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33253-23 2023 m. rugsėjo 12 d. A. Š. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl to, kad jis smurtaudamas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą A. J., o būtent: 2023 m. rugpjūčio 30 d., apie 21.30 val. namo kieme, adresu, esančiu: (duomenys neskelbtini), tyčia stūmė ir trenkė kumščiu nukentėjusiajam A. J. į dešinę ranką, ko pasėkoje jam nustatytas dešinės plaštakos 5 delnakaulio bazės lūžimas, tai yra padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (1 tomas, b. l. 186–188), 2023 m. rugsėjo 12 d. įtariamojo apklausos metu A. Š. kaltu neprisipažino. Nurodė, jog jis „Facebook“ „Marketplace“ buvo įkėlęs skelbimą, kad parduoda dukros dviratį. Jo profilis „Facebook“ yra „Tas A.“. Jam parašė asmuo, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, kuris domėjosi parduodamu dviračiu, kuris paprašė telefono numerio. Jis numerį nusiuntė. Tuomet tas asmuo jam paskambino, ir jie susitarė, kad kitą dieną jis aprodys šiam tą dviratį. Tas asmuo atvyko 2023-08-30 apie pietus, bet jis tikslaus laiko neprisimena. Jis atvažiavo dviračiu. Jis apžiūrėjo jo parduodamą dviratį, ieškojo visokių priekabių. Jis jam sakė, kad, jeigu nepatinka, jis dviračio gali nepirkti. Jis dviratį pardavinėjo už 50 eurų. Tas vyras jam davė 50 eurų ir pasakė, kad dviratį perka, bei paprašė jo, kad jis dviratį paliktų kieme, nes jis atvažiuos už valandos pasiimti. Jis pažadėjo dviratį palikti kieme. Tam asmeniui kažkas paskambino. Jis jį išlydėjo iš kiemo, o jis išvažiavo. Po kurio laiko jo draugė M. K. pamatė, kad tas asmuo vaikšto po kiemą, nieko apie atvykimą nepranešęs. Jis išėjo į lauką, o tas asmuo vėl buvo prie dviračio, kuris stovėjo vidiniame kieme. Jis vėl pradėjo kabinėtis prie dviračio. Sakė, kad ratlankis blogai suvirintas, kad kažkas blogai. Jis jam atidavė 50 eurų, sakydamas, kad, jei jam nepatinka, tegul neperka. Antrą kartą jis buvo atvažiavęs vėl su dviračiu. Jis, apžiūrinėdamas dviratį, jam pasakojo, kad moka dirbti prie statybų, daryti apdailas. Tam asmeniui išvažiavus, jau vakare jis tam asmeniui parašė žinutę dėl darbų, o paskui jie susiskambino. Jie kalbėjo telefonu. Jis jam siūlė darbą su juo kartu važiuoti remontuoti namų, bet jam kilo daug visokių klausimų, o eigoje jų pokalbis persivertė į konfliktą, kurio pasėkoje jie „susikoliojo“ ir pokalbis baigėsi. Jis neprisimena tiksliai konflikto metu išsakytų žodžių. Po kiek laiko, jam su drauge M. ir vaiku būnant antrame aukšte, pamatė, kad tas asmuo, kuris norėjo pirkti dviratį, užlipo į namo antrą aukštą. Namo durys buvo nerakintos. Jis jam pasakė, ką jis čia daro, kodėl vaikšto po jo namus, bei liepė jam išeiti iš jo namų ir iš jo kiemo. Iš kambario jis išėjo normaliai, o jis ėjo šiam iš paskos. Lauke jis jam liepė eiti iš jo namo teritorijos, o jis tiesiog stovėjo kieme. Jis priėjo prie jo ir bandė jį rankomis išstumti iš kiemo bei tuo metu jis suplėšė jam „maikę“. Tada vyras jį pervertė ant žemės. Jo draugė ėjo paskui jį ir viską matė. Jį parvertęs ant žemės, šis asmuo jam sudavė smūgius į galvos sritį ir šonus. Jam buvo suduoti mažiausiai 5 smūgiai, bet, kiek tiksliai, jis neprisimena. Dėl jam sukelto fizinio skausmo jis yra parašęs pareiškimą, ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis įvykio metu buvo neblaivus, todėl tiksliai jis neprisimena, bet, jam atrodo, kad jis tą asmenį tik stūmė iš kiemo. Kiek jis prisimena, jo dviratis buvo nuvirtęs, o ar jis pats buvo nugriuvęs, jis negali pasakyti, nes neprisimena, o be to, buvo jau tamsu. Jo draugė tam vyrui šaukė: „nemušk gulinčio“, kai jis jam sudavė smūgius. Po to, kai jis atsistojo, jis jo dviratį ėmė stumti iš kiemo, ir tada jis išėjo. Kai jis parėjo į namus, jis pasižiūrėjo, kaip atrodo jo veidas, o tada jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykus medikams, jis išvyko į priėmimą, kur jis buvo apžiūrėtas, bet jis paprašė būti išleidžiamas, kadangi tuo metu jis jautėsi neblogai. Jis nežino, kada jis galėjo suduoti vyrui smūgį į ranką, nes jis jį tik stūmė iš kiemo, o jis pats nebuvo nugriuvęs. Galbūt jis galėjo susilaužyti ranką, jam suduodamas smūgius. Jis jį supykdė, kad atėjo į jo namus be jo leidimo bei klausinėjo visokių asmeninių klausimų apie namą ir panašiai. Jis prieš vyrą fizinio smurto nenaudojo, o tik bandė išstumti iš savo privataus kiemo (1 tomas, b. l. 165–168).
37. 2024 m. vasario 8 d. prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-3253-23 konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusysis A. J. įvykio metu ranką susižalojo pats ir sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, atsirado ne dėl tyčinių bei neteisėtų įtariamojo A. Š. veiksmų, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymių (2 tomas, b. l. 20–27).
38. 2024 m. kovo 7 d. vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-3253-23 nukentėjusiojo A. J. skundas dėl 2024 m. vasario 8 d. prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą netenkintas (3 tomas, b. l. 1–6).
39. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
40. Pagal teismų praktiką, BK 140 straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019). Be objektyviosios nusikalstamos veikos pusės, padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika subjektyviai pasireiškia - tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra aptariamos nusikalstamos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.
41. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-193-648/2022). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022).
42. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-96-303-2020, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).
43. Taip pat pažymėtina, jog pagal teismų praktiką būtinosios ginties provokacija – tai tokie veiksmai, kai asmuo tyčia provokuoja kito asmens pavojingo kėsinimosi veiksmus, vėliau siekdamas tariamos gynybos pretekstu padaryti žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-496/2007, 2K-78/2016, 2K-416-942/2016). Tai yra situacijos, kai asmens užpuolimas būna sąmoningai sukeltas paties besiginančiojo, siekiančio panaudoti užpuolimą kaip pretekstą savo neteisėtiems veiksmams.
44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2023 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini), namo kieme tarp A. J. ir A. Š. kilo konfliktas, dėl kurio abu konflikto dalyviai, tiek A. J., tiek A. Š. vienas kito atžvilgiu pareiškimais kreipėsi į policiją. Buvo pradėti du priešpriešiniai ikiteisminiai tyrimai, iš kurių vienas – ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-3253-23 A. Š. atžvilgiu įsiteisėjusiu 2024 m. vasario 8 d. prokuroro nutarimu nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymių. Šioje baudžiamojoje byloje A. J. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, neprisipažįsta. Todėl esant akivaizdiems kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktiškiems santykiams, jų parodymai turi būti vertinami labai įdėmiai bei atidžiai ir tik kitų įrodymų kontekste, turint galvoje, kad konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, siekdami pateisinti savo veiksmus bei apkaltinti kitą konflikto šalį, inicijuojant įvairius teisinius procesus. Pažymėtina, jog tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami bylos įrodymų grandinėje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina jų parodymus.
45. Kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neprisipažino kaltu mušdamas nežymiai sužalojęs A. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme laikėsi pozicijos, jog jis norėjo išeiti iš A. Š. kiemo, tačiau A. Š. jam išeiti neleido, pradėjo jo atžvilgiu smurtauti, dėl ko jis nuo jo gynėsi suduodamas smūgius, jį prispausdamas prie žemės, tyčia A. Š. nežalojo. Kaltinamasis A. J. teigė, jog konflikto metu A. Š. tyčia jį sužalojo, jam buvo padarytas dešinės plaštakos 5 delnakaulio bazės lūžimas. Šią kaltinamojo A. J. poziciją teismas vertina kaip gynybinę, siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
46. Pažymėtina, jog baudžiamosiose bylose nėra galimybės naudoti prejudicinius faktus, todėl teismas betarpiškai ištyręs visus įrodymus šioje byloje, taip pat ir joje esančią baudžiamosios bylos Nr. 01-1-3253-23 medžiagą, sutinka su prokuroro išvada, jog baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-3253-23 nukentėjusiojo A. J. parodymai dėl konflikto aplinkybių yra prieštaringi ir nenuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, dėl ko jais negalima remtis. Teismo vertinimu, ši išvada pagrįsta tinkamai nustačius faktines aplinkybes, kadangi iš Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) pateikto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad jame yra užfiksuota, jog skambindamas į BPC nukentėjusysis A. J. teigė, kad ranką susižalojo pats besigindamas. 2023-08-31 teikdamas pareiškimą policijos įstaigai, A. J. pareiškimo pradžioje nurodė, jog A. Š. jį puolė, stumdė ir kumščiu trenkė į dešinę ranką, dėl tokių nepažįstamojo veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Tikslindamas įvykio aplinkybes pareiškėjas nurodė, kad vyras jį abiem rankomis pastūmė ir jam nukritus jis iš karto pajuto, jog dešinės rankos plaštakoje atsirado skausmas. 2023-09-26 papildomos apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad fizinį skausmą dešinėje plaštakoje jis pajuto po to, kai atsistojęs trenkė tam vyrui dešinės ir kairės rankos kumščiais į veido sritį du smūgius ir po to tą vyrą parvertė ant žemės bei laikė prispaudęs to vyro kaklą ir veidą prie žemės. Tos pačios apklausos metu pareiškėjas spėjo, kad delnakaulio lūžis jam galėjo atsirasti, kai jis pataikė vyrui į kaktą, kai krito, gal, kai besigindamas pataikė vyrui į kaktą, kai buvo už vartų. Dar kartą apklausiamas 2023-10-23 nukentėjusysis A. J. nurodė, kad prisiminė, jog 2023-08-30, kai jis nukrito ant žemės, krisdamas dešine ranka atsirėmė į akmenį, kuris buvo įsispraudęs į žemę ir po to pajuto skausmą dešinėje rankoje. Tada stojosi ir trenkė A. Š. dešinės ir kairės rankos kumščiais į veido sritį. Tos pačios apklausos metu toliau aiškindamas įvykio aplinkybes, pareiškėjas nurodė, kad po to, kai sudavė A. į kaktą, kai jie jau buvo už vartelių, tada vėl pajuto skausmą dešinėje plaštakoje. Todėl, pasak pareiškėjo, sunku įvardinti, kuriuo momentu galėjo lūžti delnakaulis.
47. Teismo nuomone, nukentėjusiojo A. J. parodymai baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-3253-23 buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, nes buvo derinami prie nukentėjusiajam naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus abejose baudžiamosiose bylose, šia pozicija A. J. iš esmės siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės šioje baudžiamojoje byloje, kurioje jis viso proceso metu (tiek apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) taip pat nebuvo nuoseklus, davė prieštaringus, neišsamius, nelogiškus parodymus, juos keitė nenurodydamas aiškių, objektyvių priežasčių.
48. Teisme kaltinamasis A. J. nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.00 val., po paskutinės nukentėjusiojo SMS žinutės: „suaiškės“, jis atvyko pas nukentėjusįjį į namus, norėjo išsiaiškinti, kodėl jis taip parašė. Kieme nieko nebuvo. Namo durys buvo praviros ir jis, įėjęs į vidų, išgirdo antrame aukšte kažką šnekant. Užlipo laiptais į namo antrą aukštą. Ten pamatė A.. Jis pradėjo rėkti ir stumti jį nuo laiptų. Nulipo žemyn, išėjo lauk. Kieme pasiėmė dviratį ir bandė išeiti. A. neleido jam išeiti ir puolė su kumščiais. A. trenkė jam į dešinės rankos žastą, jis nugriuvo. Dengėsi rankomis nuo jo smūgių. Jis išsigando, todėl atsistojęs jį prispaudė prie žemės ir paklausė, ar jis dar puls. Šalia stovėjo jo moteris ir prašė jam nieko nedaryti. Jis norėjo kviesti policiją. Pasiėmė „tapkę“. A. bandė mesti jo dviratį per tvorą, tada jis jam smogė iš dešinės rankos delno. Jis (A. J.) bandė išeiti iš kiemo. Jis vėl jį (A. J.) puolė, bet jis išvažiavo. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis A. J. pripažino, jog jis A. Š. sužalojimus padarė gindamasis. Nurodė, jog po įvykio jam buvo padaryta „mėlynė“ ant žasto, ant pėdos, kraujosruva po nagu, buvo nuimtas nagas, buvo delnakaulio lūžis. Patikslino, jog iš namo išėjo į kiemą, pasiėmė dviratį ir ėjo link išėjimo, stūmėsi dviratį, tačiau A. Š. išėjęs jam paskui iš namo užlindo priešais jį ir pastojo jam kelią, buvo agresyvus, stovėjo boksininko pozoje, matėsi, jog jis nori muštis, tačiau A. J. nenorėjo muštis, sakė jam, „leisk išeiti“. A. Š. puolė kumščiais ir trenkė kumščiu į žastą, jis išsigando. A. Š. smūgiavo jam, jis ėjo atbulas ir pagriuvo. A. Š. toliau švaistėsi kumščiais. Jis greit atsistojo ir smūgiavo A. Š. į veido sritį du kartus, pargriovė jį ir prispaudė jį, nes jis buvo nevaldomas. Jis laikė jį prispaudęs, ranką įrėmęs į kaklą, savo kelius įrėmęs jam į krūtinę ir taip jį sutramdė. Jo moteris prašė jo nemušti ir jis pasakė, kad nemuš. Jis paklausiau A. Š., „ar nebepulsi?“. Jis spurdėjo, bet pasakė, kad nebepuls. Jis jį laikė gal 5 minutes, tada jį paleido. Nuėjo pasiimti „tapkės“, kuri buvo nukritusi gal 4 metrus nuo tos vietos. Tada jis pribėgo prie jo, griebė jo dviratį, išplėšė iš rankų, pakėlė ir bandė išmesti per tvorą. Tada jis A. Š. sutrenkė iš delno į veidą, be to smūgio nebūtų paėmęs dviračio. Išsistūmė dviratį iš kiemo į gatvę. A. Š. vėl atbėgo ir pastojo kelią. A. Š. bandė spirti būdamas kairės pusės šone. A. Š. apėjo aplink dviratį ir bandė smogti iš dešinės rankos jam į veidą. Jis buvo nulipęs nuo dviračio, kaire ranka laikė sėdynę, ir išsisuko nuo jo smūgio. A. Š. bandė trenkti jam į veidą, bet nepataikė. Jis tada A. Š. smogė dešine ranka atgal ir pataikė į kaktą, kai jis bandė jam smogti antrą kartą. Tada atbėgo jo moteris ir jis nuvažiavo. Savo sužalojimus patyrė tuo metu, kai eidamas atbulas pargriuvo. Delnakaulį susilaužyti galėjo krisdamas arba nuo smūgio. Jis galėjo suduoti A. Š. tris smūgius. Iš kojos jam nesmūgiavo, dar galėjo sužaloti laikydamas jį prispaudęs. Pilvo jis jam tikrai nelietė. Sužalojimus kakle galėjo padaryti spausdamas jo kaklą, dėl pilvo nežino, gal galėjo padaryti jį spausdamas.
49. Teisiamojo posėdžio metu perskaityti kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2023 m. rugsėjo 26 d. nurodė, jog atstumas tarp jų su A. buvo apie 3-4 žingsniai. Vyras staiga, mosikuodamasis rankomis, bėgo link jo, įsikabino į jo striukę ir marškinius, kurie suplyšo. Striukės užtrauktukas ir šonas išplyšo. A. Š. bandė jam trenkti, bet nepataikė. Tuo metu jis savo dviratį buvo padėjęs sau už nugaros. Kai jam pagriebė už rūbų, jis paėjo žingsnį atgal, užkliuvo už dviračio ir nukrito ant žemės. Jis neprisimena, ar nuvirto dešine ranka ant pačio dviračio, ar ant žemės. Tuo metu jam nukrito „tapkė“, nes su jomis buvo. Jis atsistojo ir trenkė tam vyrui iš dešinės ir kairės kumščiais į veido sritį du smūgius, kiek jis pamena. Tada jis A. parvertė ant žemės, kuris gulėjo ant nugaros, o jis kaire ranka laikė šiam prispaudęs kaklą ir veidą prie žemės. Gal nuo to jo laikymo jam ir galėjo atsirasti „mėlynės“. Tada jis smūgių nesudavė. Tuo metu jis pajautė skausmą dešinės rankos plaštakoje. 2023 m. lapkričio 15 d. papildomoje apklausoje nurodė, jog tyčia A. Š. nedavė, o gynėsi, ir į pilvo sritį jam tikrai nepataikė, nes kojomis nesmūgiavo. Buvo neįmanoma kumščiu jam pilvą pasiekti. Jis mano, kad jis pats galėjo pilvą girtas susižeisti vaikščiodamas namuose. Į veidą jis davė mažiausiai porą smūgių, į krūtinę - tai galėjo nuo to, kad jį laikė prispaudęs prie žemės su keliu. Su keliu jis buvo prirėmęs A. Š. labiau krūtinės sritį, kaklą spaudė su alkūne, nes A. spurdėjo, bandė spirti jam keliais, bet nepamena, ar pataikė, o jei ir pataikė, tai neskaudžiai. Iš pat pradžių jie su A. buvo nukritę ant žemės, kuri yra apsėta žole, o ne ant grindinio. Jis krisdamas su dešine ranka nukrito ant akmens, kuris buvo įspraustas žolėje. Jis nepamena, ar buvo sugniaužęs kumštį, ar ištiesęs delną. Po to pajuto skausmą dešinėje plaštakoje. Bet buvo streso būsenoje ir išsigandęs, todėl staigiai atsistojo ir gynėsi, nes manė, kad jam gresia didelis pavojus. Tiksliai nepamena, ar buvo suduoti smūgiai A. ir jam iš šio pusės, kai jis bandė permesti jo dviratį per tvorą po jo to veiksmo. Jis pamena tik tiek, kad, paėmęs iš A. dviratį, kad jo nemestų per tvorą, jis trenkė jam kairės rankos delnu į veido sritį ir sakė: „ką čia darai nesąmones“. Kai atėmė dviratį iš A. ir stūmėsi dviratį link išėjimo (vartelių), jis nepamena, ar dar jie susistumdė vienas su kitu, ar buvo suduoti smūgiai. Perskaičius parodymus kaltinamasis A. J. nurodė, jog suabejojo ar nukentėjusysis jam trenkdamas pirmą kartą jam pataikė, nurodė, jog taip galėjo būti. Patikslino, jog kai pamatė kraujosruvą, suprato, kad jam sutrenkė tuo metu, nes iki tol jokių „mėlynių“ neturėjo. Dviratį laikė, ant kojelės jo nebuvo pastatęs. Kieme yra žolė ir vienas akmuo. Susistumdymas vyko ant žolės. Krisdamas pataikė į kažką kieto, visame kieme ten yra tik vienas akmuo. Kai dviratį nusistūmė už vartų, nukentėjusysis jam bandė spirti ir trenkti kumščiu, apėjo aplink dviratį ir bandė dar kartą trenkti, bet nepataikė. Jis bandė ne vieną sykį. A. Š. būtų ir įspyręs, bet nepataikė. A. Š. porą kartų bandė suduoti, jis stengėsi išvengti, pasitraukė, nes matė, kad puls. Jo smūgis A. Š. į kaktą buvo būtinas, nes jis nebūtų nurimęs.
50. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje A. J. parodė, kaip dviratį pastatė už savęs ant kojelės, po ko kaip jis nukrito ant dviračio, kuris buvo už jo, nes nukentėjęs A. Š. staiga ėjo link jo mosikuodamas kumščiais, pagriebė jam už rūbų ir jis, eidamas atgal, užkliuvo už dviračio. A. J. nurodė, kaip jis su dešine ranka atsirėmė į žemę, kur žemėje buvo įsispaudęs akmuo, kaip tuo metu nuo kojos nukrito įtariamojo „tapkė“. A. J. nurodė, kaip atsistojęs sudavė smūgį A. Š. su dešine, o po to su kaire ranka į veido sritį, A. Š. pakišęs koją parvertė ant žemės, kaip laikė A. Š. prispaudęs prie žemės, paaiškino, kad tuo metu smūgių jam nesudavė. Po to jis nurodė, jog paleido A. Š. A. J. parodė, kad pasiėmė dviratį ir ėjo su juo iš kiemo. Kaip A. Š., paėmęs A. J. dviratį, bandė jį permesti per tvorą. Jis parodė, kaip jis trenkė vieną kartą kaire ranka A. Š. per veidą. A. J. parodė, kaip jis, pasiėmęs savo dviratį, išsistūmė iš kiemo teritorijos ir sustojo už vartelių. Kaip priėjęs A. Š., mosikuodamas rankomis, šaukė, kad jam trenktų dar. A. J. parodė, kaip jis trenkė A. Š. dešinės rankos kumščiu į kaktą. Po to A. J. paaiškino, kad jis atsisėdo ant dviračio ir išvažiavo. Teisme pagarsinus parodymus kaltinamasis A. J. nurodė, jog visas aplinkybes nurodė teisingai, jo nuomone, nėra skirtumo kaip jis krito, jis krito nuo nukentėjusiojo veiksmų ant dviračio ir pataikė į akmenį. Gal nukrito kartu su dviračiu. Krito ant žolės ir akmens kartu su dviračiu. Jis pilnai nenukrito, atsirėmė ranka. Į dviratį jokia kūno dalimi neatsirėmė. A. Š. įsipainiojo rankomis į jo rūbus. Jis nukrito bandydamas išvengti smūgio eidamas atgal, slinko atbulas dėl to, kad A. Š. puolė. Jis neužkliuvo už dviračio, o krito kartu su dviračiu. Jis negali pasakyti, ar susitrenkė ranką į dviratį ar į akmenį, nes gynėsi.
51. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius akistatos metu duotus parodymus kaltinamasis A. J. nurodė, jog akistatos metu duoti jo parodymai yra teisingi, tačiau nukentėjusysis jo nestūmė. Jis tyrėjai viską papasakojo abstrakčiai. Nukentėjusysis puolė jį kumščiais, bet nestūmė.
52. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius 2023 m. rugpjūčio 31 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytus pareiškėjo/liudytojo A. J. parodymus, kuriuose jis iš pradžių nurodė, jog A. Š. jį puolė, stumdė ir kumščiu trenkė į jo dešinę ranką, dėl tokių nepažįstamojo veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Vėliau apklaustas nurodė, jog jam išėjus iš namo, jis iš karto pasiėmė savo dviratį ir bandė eiti lauk iš namo teritorijos. Prie jo priėjęs A. Š. abiem rankomis jį pastūmė ant žemės. Jis griūdamas instinktyviai padėjo savo dešinę ranką už nugaros, norėdamas sumažinti kritimo skausmą. Kritimo metu jis ranka laikė savo dviratį, todėl dviratis taip pat buvo nukritęs ant žemės. Jam nukritus, jis iš karto pajuto skausmą dešinėje plaštakoje. Po to jis atsistojo nuo grindinio ir ėmė gintis nuo jį puolančio nepažįstamojo, kadangi šis, sugniaužęs kumščius, labai daug kartų bandė smūgiuoti jam į kūną. Vienas smūgis pasiekė tikslą, ir jam buvo suduota į dešinę ranką. Po patirto smūgio jis suprato, kad nepabėgs nuo jį puolančio asmens, todėl pradėjo su šiuo grumtis. Grumtynių metu jie buvo nukritę ant žemės, o jis bandė tą vyrą nuraminti, sakydamas: „nesimušk, ir aš išeisiu“, tačiau jis nekreipė dėmesio. Tik bandant paleisti tą vyrą, šis vėl jį puldavo. Po to jis tą vyrą paleido ir nuėjo šiek tiek nuo jo toliau, kadangi jis nenorėjo su juo muštis, teisme kaltinamasis A. J. nurodė, jog perskaityti parodymai skiriasi nuo jo parodymų duotų teisme, bet jis teisme nemeluoja. Nenurodytos aplinkybės su dviračiu, nes jis buvo labai pavargęs, sulūžusia ranka, suplyšusiais rūbais. Buvo ne taip suprastas. Jis negalvojo, kad tie dalykai yra svarbūs. Ant laiptų jis tiesiog slystelėjo.
53. Taigi, kaip matyti, kaltinamojo A. J. parodymai teisme, jog jis norėjo išeiti iš kiemo, tačiau A. Š. jam neleido, puolė jį kumščiais ir trenkė kumščiu į žastą, po ko jis eidamas atbulas pagriuvo, o A. Š. toliau švaistėsi kumščiais. Po ko jis greit atsistojo ir smūgiavo A. Š. į veido sritį du kartus, pargriovė jį ir prispaudė jį, nes jis buvo nevaldomas. Jis laikė jį prispaudęs, ranką įrėmęs į kaklą, savo kelius įrėmęs jam į krūtinę ir taip jį sutramdė, tačiau jam smūgių nesudavė, teisiamojo posėdžio metu keitėsi, teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus prieštaringus parodymus, apibendrinant kaltinamojo patikslintas aplinkybes, jis patikslino, jog A. Š. varydamas jį iš kiemo jo pirmas nestūmė, jį puolė kumščiais, tačiau smūgių nesudavė, jis eidamas atbulas pargriuvo, išsigando nukentėjusiojo, atsistojęs gindamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą, po ko jį parvertė ir laikė prispaudęs, kol jis nurimo. Teismo vertinimu, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nenurodė objektyvių priežasčių ar logiškai nepaaiškino dėl ko jo parodymai kito, teigė, jog apklausų metu buvo ne taip suprastas, manė, jog atitinkamas aplinkybes nėra būtina nurodyti, jog jos nėra svarbios. Pažymėtina, jog kaltinamojo A. J. parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl kaltinamojo A. J. parodymai, teismo vertinimu, negali būti laikomi patikimais.
54. Tuo tarpu nukentėjusiojo A. Š. parodymai, teismo vertinimu, viso proceso metu buvo išsamūs ir nuoseklūs, keitėsi neesminėmis aplinkybėmis, nukentėjusysis juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, akistatos su kaltinamuoju metu. Nukentėjusysis nurodė, jog jis A. J. liepė išeiti iš jo namų, kiemo. Kaire ranka jis jam nurodė vartelių pusėn, per kuriuos jam liepė išeiti. Jis galėjo priliesti dešine ranka jo petį. A. J. parvertė jį ant žemės ir pradėjo jį mušti. Kai jį parvertė, buvo gal per 3 metrus nuo dviračio. Kai jis jį paleido, jis ėmė jo dviratį ir bandė jį išstumti už vartelių. Kaip A. J. jį parvertė, negali pasakyti. A. J. reikalavo jo paaiškinimo, kodėl jis jį žinute pavadino „delovaru“, tai dėl žinutės turinio. Jis pakėlė balsą ir liepė jam nešdintis. A. J. jam sudavė penkis smūgius į kairę galvos pusę. Ant jo rankos buvo „mėlynė“, ant krūtinės ir pilvo buvo kraujosruvos. A. J. jį laikė prispaudęs ir trankė jį gulintį. Draugė pradėjo šaukti, gal patraukė jį fiziškai. Tada atsikėlė ir stūmė jo dviratį lauk. Jis A. J. nesudavė nė vieno smūgio. Tada kaltinamasis išėjo su dviračiu į gatvę. Jis norėjo už vartelių paskambinti artimam žmogui, kuris yra pareigūnas, o jis pagalvojo, kad skambino kažkokiems draugeliams. Jis tada sėdo ant dviračio ir nuvažiavo.
55. Nukentėjusiojo A. Š. parodymus patvirtina liudytojos M. K. parodymai, jog A. liepė kaltinamajam išeiti iš kiemo, gal jį ir pastūmė. Ji pamatė, kad A. guli ant žemės, o kaltinamasis jį prispaudęs tranko. Išsigando, šaukė jam, kad nemuštų A. Buvo už kaltinamojo nugaros ir bandė jį atitraukti, ir jis sustojo. A. atsistojo ir toliau jį varė iš kiemo. Jie išėjo už vartų. Kieme buvo tamsu, bet viską matė. Kaltinamasis po truputi pradėjo eiti iš kiemo. Jis pasiėmė iš kiemo savo dviratį, kuris buvo paguldytas ant žolės. Kaltinamasis nebuvo nugriuvęs. A. paėmė dviratį ir nuvežė prie išėjimo link vartų, o ji nuėjo į namą pas vaiką. Liudytoja nurodė, jog nukentėjusysis varydamas kaltinamąjį iš kiemo, galėjo jį pastumti. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog liudytoja M. K., būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, galėtų melagingai apkalbėti kaltinamąjį, todėl vien dėl to, jog liudytoja M. K. yra nukentėjusiojo A. Š. sugyventinė, netikėti liudytojos parodymais ir jais nesiremti, byloje nėra pagrindo.
56. Nurodyti nukentėjusiojo A. Š. ir liudytojos M. K. parodymai yra išsamūs ir vienas kitą papildo, iš dalies atitinka ir kaltinamojo A. J. parodymus, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kt. rašytinė medžiaga, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. Š. nustatyti sužalojimas: galvos, kaklo, abiejų žastų, krūtinės ir pilvo poodinės kraujosruvos, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. J. padarytų sužalojimų, kuriomis, be kita ko, pateikta išvada, jog A. J. nustatytas dešinės plaštakos V delnakaulio lūžis galėjo būti padarytas tiek tyrimui pateiktuose protokoluose nurodyto smūgio šios plaštakos kumščiu sudavimo į veidą metu, tiek ir galimai tyrimui pateiktuose protokoluose nurodyto griuvimo metu atsitrenkiant kietą buką daiktą (akmenį).
57. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilus tarpusavio žodiniam konfliktui susirašinėjant sms žinutėmis, bendraujant telefonu, A. J. 2023 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.00 val. be būsto savininko A. Š. leidimo pateko į jam nuosavybės teise priklausančio būsto patalpas bei jo teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo žodžiu aiškintis kilusio žodinio konflikto priežastis, dėl ko A. Š. ir jo šeima pasijuto nesaugiai bei turėjo teisėtą pagrindą reikalauti A. J. pasišalinti iš jo gyvenamojo namo patalpų ir kiemo. Iš bylos medžiagos matyti, jog dėl A. J. atvykimo ir buvimo kieme, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilęs žodinis konfliktas didėjo, ko pasėkoje nukentėjusysis A. Š. reikalaudamas kaltinamąjį pasišalinti iš jo gyvenamojo namo teritorijos, o kaltinamajam vengiant išeiti, galėjo ranka jį pastumti, priliesti kaltinamojo petį, suplėšyti marškinėlius, tačiau, teismo nuomone, šie veiksmai negali būti vertinami kaip provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys ar teisėtas pagrindas kaltinamajam A. J. pradėti gintis, kadangi A. Š. neatliko pavojingo kėsinimosi kaltinamojo atžvilgiu, o įgyvendino savo teisę ginti save ir savo turtą nuo į jo būstą ir kiemą įsibrovusio nepažįstamo asmens. Teismo nuomone, kaltinamasis A. J. suprato A. Š. veiksmus, jog jo yra reikalaujama pasišalinti iš nukentėjusiojo teritorijos, tačiau dėl kilusio žodinio konflikto vengė išeiti iš privačios teritorijos, gilino žodinį konfliktą, ko pasėkoje pradėjo tyčinius puolamuosius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys, jog galima gintis nuo realaus, pavojingo kėsinimosi, kuris egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Lietuvos Respublikos konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtinta, jog žmogaus būstas yra neliečiamas; be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Be to, pažymėtina, jog BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi išimtys, kai, net ir nustačius aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos: a) kai tai padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą.
58. Apibendrinant anksčiau išsakytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma pakankama A. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Byloje nustatyta, jog nesant būtinosios ginties sąlygų, kaltinamasis A. J. pradėjo puolamuosius smurtinius veiksmus nukentėjusiojo A. Š. atžvilgiu, tai yra tyčia sudavė kumščiu ir delnu ne mažiau septynių smūgių į galvos, krūtinės, abiejų žastų ir pilvo sritis, taip padarė nukentėjusiajam A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – galvos, kaklo, abiejų žastų, krūtinės ir pilvo poodines kraujosruvas. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė pavojingą veikos pobūdį ir numatė padarinius, jų norėjo, tačiau nedetalizavo. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
59. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
60. Kaltinamasis A. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika yra baigta. Nusikalto būdamas neteistu, administracine tvarka nebaustu, vėliau baustas administracine tvarka už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, baudą sumokėjęs. Kaltinamasis nevedęs, šiuo metu nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
61. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmių rūšys. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vieną ir švelniausių, laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį artimą straipsnio sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
62. Kaltinamajam A. J. 2023 m. rugsėjo 26 d. prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (2 tomas, b. l. 96–99).
63. BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
64. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl prašomos priteisti neturtinės žalos siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertintą pinigais.
65. Minėta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur. Tūkstantis ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais.
66. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 78–79). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Š. prašė teismo jo civilinį ieškinį patenkinti visiškai, nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, labai skaudėjo šonkaulius, dėl ko savaitę negalėjo miegoti, įsigijo vaistų nuo skausmo, sužalojimams gydyti, negalėjo eiti į darbą, susitaręs su darbdaviu, jis pasiėmė išeigines, vėliau intensyviau turėjo dirbti. Patyrė gėdą prieš draugę.
67. Šiuo nuosprendžiu A. J. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra padarius nukentėjusiajam A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – galvos, kaklo, abiejų žastų, krūtinės ir pilvo poodines kraujosruvas, darytina išvada, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos neabejotinai patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, tačiau byloje nesant duomenų, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis būtų patyręs padarinių, kurie pakeistų jo gyvenimo kokybę ateityje, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu nedirbantis, tačiau jauno amžiaus, darbingas), teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisiant 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
68. Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 152,70 Eur turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (2 tomas, b. l. 32–38). Civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
69. Civilinio ieškinio užtikrinimui Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. vasario 13 d. nutarimu kaltinamajam A. J. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių atlyginimo įvykdymo dienos, patikslinant vertės sumą.
70. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: – 2 skaitmeninės laikmenos, esančios voke pridėtame prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti su bylos medžiaga; marškinėliai „Jean Pascale size xl“ ir striukė „Everlast“, laikomi Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, grąžintini neribotai A. J. nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 352 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, įpareigoti A. J. bausmės vykdymo metu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš A. J. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. J. priteisti 152,70 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 70 ct) turtinei žalai atlyginti.
Iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių atlyginimo įvykdymo dienos palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. vasario 13 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. J. turtui:
1. Piniginėms lėšoms, esančios: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) UAB sąskaitoje, valiuta EUR, 1.00 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 652,70 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti disponavimą. Neišieškoma suma (NS) – 260.00 Eur;
2. Piniginėms lėšoms, esančios: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) UAB sąskaitoje, valiuta EUR, 1.00 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 652,70 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti disponavimą. Neišieškoma suma (NS) – 260.00 Eur.
3. Piniginėms lėšos, esančios: (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, 1.00 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 652,70 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti disponavimą. Neišieškoma suma (NS) – 260.00 Eur.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 2 skaitmenines laikmenas, esančias voke pridėtame prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti su bylos medžiaga; marškinėlius „Jean Pascale size xl“ ir striuk3 „Everlast“, laikomus Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, grąžinti neribotai A. J. nuosavybei.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.