Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23d. nuosprendžio, kuriuo P. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat, pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirta jam 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu P. M. paskirtos bausmes subendrintos, ir jam paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į P. M. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. sausio 28 d. (viena diena).

Šiuo nuosprendžiu buvo nuteistas ir M. R., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo P. M. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistojo P. M. gynėjo apeliacinio skundo motyvais, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl P. M. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

5. Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su P. M. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino kito nuteistojo M. R. parodymus, jų nevertino kitų byloje surinktų įrodymų kontekste bei nepašalino esančių prieštaravimų. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka ir esminių prieštaravimų šio nuteistojo parodymuose neįžvelgia. M. R. tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, tiek ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad 2021 m. sausio 26 d. telefonu susitarė susitikti su P. M. ir susitikimo metu iš jo už 10 eurų įsigijo amfetamino, kurį vežėsi automobilyje, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Teismas, įvertinęs M. R. parodymų dėl 2021 m. sausio 26 d. medžiagų įsigijimo iš P. M. nuoseklumą, aplinkybę, kad byloje nėra jokių duomenų apie šio nuteistojo turėtą pagrindą apkalbėti P. M. ir apkaltinti jį nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, pagrįstai sprendė, kad nesivadovauti M. R. parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

6. Byloje apklaustas liudytojas R. M. patvirtino, kad iš kriminalinės žvalgybos duomenų žinojo, jog P. M. pardavinėja narkotikus, klausėsi jo pokalbių, stebėjo, kaip jis atėjęs nuo savo namų, įsėdo į M. R. automobilį, pasėdėjęs išlipo ir nuėjo, o M. R. buvo sulaikytas su psichotropinėmis medžiagomis. Liudytojas V. M. taip pat nurodė, kad matė, kaip P. M. buvo įsėdęs į M. R. automobilį. Liudytojas E. P. parodė, kad gavęs pranešimą iš kolegų apie taksi automobilyje galimai vežamas narkotines medžiagas sustabdė M. R. automobilį, kuris vėliau pasakė, kad rastas medžiagas pirko iš P.. Šie liudytojai patvirtino, kad M. R. su P. M. buvo susitikę, dviese trumpai pasėdėjo automobilyje, daugiau kitų asmenų prie automobilio priėję nebuvo, išlipęs iš automobilio P. M. nuėjo, o M. R. nuvažiavo ir buvo sulaikytas. Pažymėtina ir tai, kad P. M. nurodyta susitikimo su M. R. priežastis yra aiškiai išgalvota ir nelogiška, prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. P. M. negalėjo konkrečiai paaiškinti, ką ir kaip jis ketino suremontuoti M. R. automobilyje. Be to, kaip nustatyta, jis buvo tik įlipęs į automobilį, trumpai jame pasėdėjo ir išlipęs nuėjo. Iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, kad į P. M. naudojamą telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 26 d., 17.58 val. paskambinęs M. R. dėl jokio automobilio taisymo su P. M. nekalbėjo, o tiesiog tarėsi susitikti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo P. M. iškelta versija, kad jis susitiko su M. R. dėl automobilio taisymo.

7. Iš elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, kad 2021 m. sausio 26 d., 17.58 val. P. M. paskambinęs M. R. paklausė, ar pastarasis yra namuose, ir gavęs teigiamą atsakymą, informavo, kad jis pas P. M. atvažiuoja. 2021 m. sausio 26 d. 18.03 val. (tai yra, iš karto po 2021 m. sausio 26 d. 17.58 val. vykusio pokalbio) P. M. perskambino į M. R. naudojamą telefoną ir paklausė: „o kiek jūsų, žmonių?“, į ką M. R. atsakė: „aš kol kas vienas būsiu, P.“, o po to priduria „O ten vėliau dar, na, trumpiau tariant, kol kas vienas“, į ką P. M. atsakė: „gerai, nagi, važiuok“. Šio pokalbio turinys patvirtina M. R. parodymus, kad jis su P. M. susitarė būtent dėl psichotropinės medžiagos įsigijimo. Byloje taip pat nustatyta, kad į P. M. naudojamą telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino įvairūs asmenys, tarėsi su juo dėl susitikimų, atvykimo pas jį ir pan. (t. 1, b. l. 9, 22). Analizuojant byloje užfiksuotų P. M. telefoninių pokalbių turinį, galima spręsti, kad jis su pašnekovais kalba apie psichotropinių medžiagų kiekį, tariasi dėl susitikimų, vartoja maskuojamąją reikšmę turinčius žodžius. Šios aplinkybės sustiprina teismo išvadą, kad P. M. užsiėmė psichotropinių medžiagų platinimu.

8. 2021 m. sausio 27 d. atliktos kratos P. M. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), metu buvo rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino 0,03 g. Tai yra tokia pati medžiaga, kuri buvo rasta pas M. R.. Taip pat kratos metu buvo paimtos svarstyklės, padėklas ant kurio buvo rasta psichotropinių medžiagų bei 39 užspaudžiami plastikiniai maišeliai. Iš surinktų duomenų matyti, kad P. M. turėjo visas psichotropinių medžiagų platinimui reikalingas priemones. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad psichotropinė medžiaga, dėl kurios disponavimo yra nuteistas M. R., ir psichotropinė medžiaga, dėl kurios disponavimo yra nuteistas P. M., yra skirtingos. Pažymėtina, kad abu nuteistieji yra pripažinti kaltais už neteisėtą disponavimą ta pačia psichotropine medžiaga – amfetaminu, skiriasi tik jos koncentracija. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 4 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad gelsvos spalvos miltelių, paimtų iš M. R., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,020 g (amfetamino koncentracija – 3,7 %), o Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad geltonos spalvos miltelių, kratos metu paimtų nuo stalo P. M. bute sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,003 g (amfetamino koncentracija – 8,98 %), ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai. Tai, kad iš P. M. buto paimtų miltelių sudėtyje amfetamino koncentracija buvo didesnė nei miltelių, rastų pas M. R., sudėtyje, nepaneigia pastarojo parodymų apie šios psichotropinės medžiagos įsigijimą. Amfetamino radimo vieta ir telefoniniai pokalbiai patvirtina, kad P. M. prieš parduodamas šią medžiagą galėjo keisti jos koncentraciją pridėdamas kitų medžiagų. Antai iš byloje esančių telefoninių pokalbių matyti, kad 2021 m. sausio 26 d., 15.31 val. P. M. paskambinęs asmuo sako, kad „aš prie tavęs, na, aš būsiu vienas, na norėtųsi“, į ką P. M. atsako, kad suprato, tariasi dėl susitikimo, o vyriškiui pasakius: „viskas, nagi, išeik, nagi“, P. M. atsakė: „palauk sekundę, reikia padaryti“ (b. t. 1, b. l. 32 – 46).

9. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nenufilmavus ar nenufotografavus pas M. R. rastų miltelių, buvo pažeisti BPK 207 straipsnio reikalavimai. Vadovaujantis BPK 207 straipsnio 1 dalimi, turi būti apžiūrimi turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti daiktai ar kiti objektai, kurių nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju M. R. kelnaitėse rasti milteliai buvo ištirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, užduotis dėl šio objekto tyrimo 2021 m. vasario 15 d. buvo pateikta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centrui. Ištyrus miltelius, buvo pateikta specialisto išvada Nr. (-). Taigi, priešingai, nei nurodo apeliantas, neapžiūrėdami pas nuteistąjį rastų ir paimtų miltelių prieš pateikdami juos tyrimui, ikiteisminio tyrimo pareigūnai baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. sausio 26 d. M. R. asmens krata, kurios metu buvo rasta psichotropinė medžiaga, taip pat buvo atliekama laikantis BPK reikalavimų. Šiam nuteistajam buvo paskelbtas ir įteiktas nutarimo dėl kratos atlikimo nuorašas, visi paimtieji daiktai buvo išvardinti kratos protokole, nurodant jų pagrindinius požymius; kratos metu paimti daiktai buvo tinkamai supakuoti ir užantspauduoti. Pažymėtina, kad tai, jog kratos protokolas surašytas teisingai, savo parašu patvirtino ir M. R., kuris kratos atlikimo metu nepateikė jokių pastabų ir (ar) pareiškimų, taip pat neprašė daryti garso ar vaizdo įrašo (BPK 149 straipsnio 9 dalis).

10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad nepasitvirtino P. M. pareikštas kaltinimas dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų padarymo – neteisėto amfetamino ir metamfetamino įsigijimo ir jo gabenimo Vilniaus gatvėmis. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai argumentavo kaltinimo keitimą, kvalifikuojant P. M. veiką ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija su nuosprendyje nurodytais motyvais sutinka, jų nekartoja ir konstatuoja, kad BPK 255–256 straipsnių reikalavimai nebuvo pažeisti.

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir dėl bausmės skyrimo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino tinkamai bei paskyrė nuteistajam P. M. teisingą bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę apibūdinančias duomenis – nedirbantis, baustas administracine tvarka, praeityje ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas P. M. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį parenkant artimą arešto bausmės, skirtinos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkiui. Paskirtos bausmės teisingai buvo subendrintos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas), be to, teismas nuosprendyje motyvavo kodėl šiuo atveju nuteistajam P. M. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, P. M. nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka nuteistojo padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumą. Apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo.

12. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. M. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už padarytas nusikalstamas veikas jam paskirtos tinkamai individualizuotos bausmės, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. M. gynėjo Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.