Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas 9 (devynis) kartus, paskutinius tris kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, paskiriant galutinę sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams. Ši bausme Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 227 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi paskirta bausme subendrintą, 2 (dvejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant tam tikrus įpareigojimus (bausmę atlikęs).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent - jis 2025 m. sausio 18 d., apie 18.08 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2025 m. sausio 18 d., 18.40 val. pirmojo tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,27 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais, R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Neginčijo, kad 2025 m. sausio 18 d. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini).“, kuris priklauso pažįstamo pažįstamam. Automobilį jis buvo pasiskolinęs tam, kad galėtų pervežti baldus, tačiau pats (duomenys neskelbtini) neturi ir neturėjo. Nevairuoja automobilio (duomenys neskelbtini), čia buvo vienetinis atvejis. Tą dieną vairavo automobilį ir buvo neblaivus. Važiavo pas pažįstamą, pas kurį vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. degtinę. Vėliau iš šio pažįstamo išvažiavo, buvo per daug apsvaigęs, dėl ko atsitrenkė į kitą automobilį, kuris buvo nestipriai apgadintas, o žmonės nenukentėjo, po ko, jį išvežė policijos pareigūnai. Faktą, kad buvo neblaivus pripažino iš karto. Asmuo, kuriam priklausė automobilis, nežinojo, kad jis jį vairuos būdamas neblaivus. Priklausomybės alkoholio vartojimui neturi, ne dažnai vartoja. Registruotas (duomenys neskelbtini), tačiau greitai to nereikės, nes dirba sezoninį darbą, kuris ne už ilgo prasidės, turi kažkiek santaupų, gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Nuo gruodžio mėnesio turi (duomenys neskelbtini). Savo elgesį vertina blogai, jam gėda ir gailisi, dėl to ką padarė (b. l. 84-87).

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Policijos pareigūnų vaizdo kamerų 2025 m. sausio 22 d. apžiūros protokole, užfiksuota, kad peržiūrėti gauti 8 (aštuoni) vaizdo įrašai iš „Body“ kamerų, filmavusių policijos pareigūnų 2025 m. sausio 18 d. Peržiūrėtas pirmas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250118-182927UTC+0200”, kurio trukmė 03 min. 54 sek. Įraše matoma, kaip policijos pareigūnai įsodino vyrą į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą ir vyras teigė, kad eina namo, jog sankryžoje buvo įvykis ir nelaukė policijos, nes buvo labai daug klausimų. Nepateikė asmens dokumento, bandė pasakyti savo asmens kodą, bet policijos pareigūnai paėmė iš jo mobilųjį telefoną ir uždarė sulaikymo kapsulę. Peržiūrėtas antras vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250118-182929UTC+0200“, kurio trukmė 03 min. 30 sek. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai įsodino vyrą į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą, vyras teigė, kad eina namo ir, kad sankryžoje buvo įvykis ir nelaukė policijos, nes buvo labai daug klausimų. Nepateikė asmens dokumento, bandė pasakyti asmens kodą. Policijos pareigūnė nueina ir įsėda į tarnybinį automobilį. Peržiūrėtas trečias vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250118-183352UTC+0200“, kurio trukmė 01 min. 24 sek. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnas priėjo prie asmenų stovinčių prie oranžinės spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilio ir sidabrinės spalvos „(duomenys neskelbtini)“ sustojusio automobilio. Laukė du vyrai ir viena moteris, pareigūnas nusivedė moterį prie sulaikymo patalpos atpažinti asmens, moteris patikina, kad tai yra tas asmuo, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Moteris paaiškino, kaip viskas įvyko policijos pareigūnams. Peržiūrėtas ketvirtas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250118-183353UTC+0200“, kurio trukmė 03 min. 40 sek. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnė, apžiūrėjo juodą „(duomenys neskelbtini)“ ir oranžinės spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilius. Ant „(duomenys neskelbtini)“ automobilio kairės pusės bamperio matėsi apgadinimai. Policijos pareigūnė nuėjo apžiūrėti juodo „Opel“ automobilio vidaus, rastas pirkinių krepšys viduje. Policijos pareigūnė nuėjo iki tarnybinio automobilio, kur buvo patikrintas vyro blaivumas. Peržiūrėtas penktas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250118-183406UTC+0200“, kurio trukmė 04 min. 31 sek. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnas priėjo prie asmenų, stovinčių prie oranžinės spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilio ir sidabrinės spalvos „(duomenys neskelbtini)“ sustojusio automobilio. Laukė du vyrai ir viena moteris, pareigūnas nusivedė moterį prie sulaikymo patalpos atpažinti asmens, moteris patikino, kad tai yra tas asmuo, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Moteris paaiškino policijos pareigūnams kaip viskas įvyko ir, kad vyras bandė bėgti iš įvykio vietos važiuojant su automobiliu. Matoma, toliau, kad policijos pareigūnas nuėjo iki „(duomenys neskelbtini)“ automobilio ir viduje kažką padarė. Policijos pareigūnai esantys prie vyro, sėdinčio sulaikymo patalpoje, patikrino jo girtumą. Peržiūrėtas šeštas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250118-183838UTC+0200“, kurio trukmė 00.28 min. 15 sek. Įraše matoma, jog policijos pareigūnas moteriai padavė paaiškinimo pavyzdį, jog parašytų paaiškinimą, kaip viskas įvyko. Policijos pareigūnas išmatavo reikalingus atstumus tarp automobilių ir kitų objektų, padarė eismo įvykio nuotraukas. Kiti asmenys patraukė savo automobilius, kad netrukdytų pravažiavimui. Policijos pareigūnas nuėjo prie moters, paprašė asmens dokumentų, moteris pasakė, jog su savimi teisių ar asmens dokumento neturi, tačiau pasakė savo asmens kodą (duomenys neskelbtini). Kitas vyras esantis prie pareigūnų, įvykio nematęs, suteikė girto vairuotojo asmens duomenis. Toliau vaizdo įraše matoma, jog policijos pareigūnai nuėjo iki sulaikyto vyro ir antrą kartą patikrina jo girtumą. Peržiūrėtas septintas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250118-185822UTC+0200“ , kurio trukmė 00.30 min. Įraše matoma, kaip policijos pareigūnas išlipo iš automobilio ir nuėjo sulaikytam vyrui patikrinti girtumo antrą kartą. Policijos pareigūnai atsisėdo į tarnybinį automobilį. Policijos pareigūnas atliko procesinius veiksmus įrašo laikotarpiu nuo 02 min. 02 sek. iki 14 min. 11 sek. (b. l. 44-45).

UAB „Veho Lietuva“ 2025 m. sausio 22 d. remonto sąmatoje užfiksuota, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto kaina yra 7 703,26 Eur (b. l. 79-83).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad R. G. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis R. G. savo kaltę pripažino tiek apklausiamas teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Pastarasis nurodė, kad jam inkriminuotu laiku – 2025 m. sausio 18 d. buvo pas pažįstamą namuose. Jam besisvečiuojant pas jį, vartojo degtinę, tačiau tiksliai pasakyti išgerto kiekio negalėjo, nes neprisiminė. Pas šį draugą atvažiavo būdamas blaivus, automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kurį buvo pasiskolinęs prieš kelias dienas baldų pervežimui. Kelias valandas pabuvęs svečiuose, apie 18.00 val. išvažiavo iš pažįstamo draugo, jautė, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti automobilį. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, kliudė kitą automobilį. Po to, norėjo nueiti ar nuvažiuoti į parduotuvę, bet jį sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 52-54, 84-87). Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Ikiteisminio tyrimo metu rašytinį paaiškinimą pateikusi L. Š., nurodė, kad 2025 m. sausio 18 d., apie 18.00 val., vairavo automobilį, kuomet kitas automobilis rėžėsi į jos automobilio kairės pusės galinę dalį. Iš automobilio išlipęs vairuotojas svirduliavo, jautėsi alkoholio kvapas, ko pasėkoje, apie įvykį ji pranešė policijos pareigūnams (b. l. 21). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta į įvykio vietą pagal L. Š. iškvietimą atvykusi policijos pareigūnė B. T., nurodė, kad 2025 m. sausio 18 d. patruliavo viešosiose vietose tarnybiniu automobiliu. Apie 18.12 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, susidūrė du automobiliai, kurių vienas vairuotojas galimai neblaivus. Atvykę netoli įvykio vietos, pastebėjo, (duomenys neskelbtini) gatve einantį neblaivų asmenį – R. G., kuris neginčijo, kad vairavo automobilį, susidūrė su kitu automobiliu ir tą padarė, būdamas neblaivus. Pasak liudytojos, šis asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus - svirduliavo, jautėsi alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, todėl buvo patikrintas asmens blaivumas. Tikrinant pastarojo neblaivumą, pirmo putimo metu jam buvo nustatyta 2,27 promilių etilo alkoholio koncentracija. Antro patikrinimo metu - 2,57 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 14-17). Svarbu ir tai, jog pirmiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai atitinka ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo kamerų įrašų bei skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinį, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad 2025 m. sausio 18 d. įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo kreiptasi į kompetentingas institucijas, o vienas iš šio eismo įvykio dalyvių – R. G. buvo akivaizdžiai neblaivus ir šio fakto neginčijo (b. l. 41-43, 44-45). Galiausiai, kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ir jo atlikto patikrinimo metu panaudoto alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad pirmojo patikrinimo, vykusio 18.40 val., metu jam buvo nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, o antrojo, vykusio 19.03 val., - 2,57 promilių neblaivumas, bei neblaivumo nustatymo aktas, kuriame ne tik yra užfiksuoti pirmiau minėti alkotesterio rodmenys, bet ir R. G. nustatyti kiti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, asmuo eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, taip pat negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (b. l. 24, 26, 27). Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines R. G. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Iš jau aptartų ir teismo įrodymais pripažintų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad kaltinamajam R. G. 2,27 promilių neblaivumo laipsnis buvo nustatytas 2025 m. sausio 18 d., 18.40 val., tačiau ši aplinkybė kaltinime nėra detalizuota, todėl minėta apimtimi R. G. inkriminuoto nusikaltimo sudėtis yra tikslintina. Kartu pabrėžtina, jog toks kaltinimo patikslinimas esminės reikšmės kaltinamojo teisinei padėčiai neturės ir jos neblogins.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad R. G. 2025 m. sausio 18 d., 18.08 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 2025 m. sausio 18 d., 18.40 val. tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,27 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo R. G. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Kaltinamasis R. G. tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkaus nusikaltimo kategorijai (11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Aptariant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pabrėžtina, jog nors R. G. šioje byloje teismo įrodyta pripažintą nusikalstamą veiką padarė esant išnykusiam teistumui, tačiau anksčiau jis buvo teistas net devynis kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias tiek su svetimo turto pagrobimu, tiek su sveikatos sutrikdymu, o paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir 227 straipsnio 2 dalį (b. l. 57-61). Aktualu ir tai, kad kaltinamasis ne kartą yra baustas ir administracine tvarka, daugumoje atvejų už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, bet taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus vairuojant transporto priemones, neturint tam teisės. Duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (b. l. 62-68). Svarbu pabrėžti, jog ir šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką R. G. padarė, vairuodamas automobilį, kuomet jam tokia teisė nėra suteikta, o be kita ko, tokiu savo pasirinku vairavimo būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė ir iš eismo įvykio vietos bandė pasišalinti. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nurodė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini), todėl pasibaigus (duomenys neskelbtini) laikui, žada grįžti prie darbo.

Nors kaip matyti iš pirmiau kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, R. G. paskutinį kartą buvo teistas 2018 metais, tačiau jo sistemingai daromi administraciniai nusižengimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis įstatymų, o jo padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio. Svarbu ir tai, jog nors kaltinamasis ir turi individualios veiklos pažymėjimą, tačiau, kaip pats nurodė, šiuo metu (duomenys neskelbtini), jam už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka. Todėl teismo vertinimu, šios kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda pasieks BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartų, bausmės skyrimui reikšmingų duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – areštą, jos terminą nustatant 45 paroms. Teismo vertinimu ši bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmus, asmenybę charakterizuojančius duomenis bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, yra teisinga bei proporcinga.

Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir taikant pagreitintą procesą, kaltinamasis R. G. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 30 parų arešto bausmę.

Šioje nuosprendžio dalyje aptartų ir kaltinamajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių kontekste, įskaitant ir paskutinį kaltinamojo teistumą dar 2018 metais, kartu pabrėžtina, jog teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. G. paskirtos arešto vykdymą atidėjus. Pažymėtina, jog kaltinamasis arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, po aptariamos nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl teismo vertinimu BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.

Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam skirtinos vykdymą, R. G., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, nustatomas 6 (šešių) mėnesių paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktuose numatytos priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Aptartos teismų praktikos bei byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas pabrėžia, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga R. G. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas įvertina tai, kad kaltinamajam R. G. įvykio metu buvo nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, kuris turėjo tendenciją didėti. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo tamsiu paros metu, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, taip pat bandė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais R. G. kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant R. G. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą. Pabrėžtina, jog parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį bei jį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu – 2025 m. sausio 18 d. kaltinamasis R. G. vairavo transporto priemonę be teisės vairuoti transporto priemones – šis teisės vairuoti transporto priemones (duomenys neskelbtini). Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką, BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teismų praktiką, taip pat į tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2025 m. sausio 22 d. nutarimu R. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta minėta kardomoji priemonė, priėmimo t. y. nuo 2025 m. sausio 22 d.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. R. G. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, būdamas neblaivus, sėdo už automobilio vairo, vairavo tamsiu paros metu, o jo vairavimas buvo pavojingas – jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą keliu važiavusią transporto priemonę, sukėlė šiai apgadinimus, o R. G. pradėjo šalintis iš įvykio vietos, ko pasėkoje įpareigojo policijos pareigūnus imtis priemonių jo suradimui ir sustabdymui. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta itin sunkių padarinių, kuriuos galėjo sukelti kaltinamojo R. G. vairavimas.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad minėtas automobilis nusikalstamų veikų padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o J. B. (b. l. 30). Baudžiamojo proceso metu negauta duomenų, kad minėtas asmuo žinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. G. turi būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

Kaltinamasis R. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Minėtos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, kaltinamasis iš eismo įvykio vietos šalinosi, o automobilį vairavo, neturėdamas tam (duomenys neskelbtini). Baudžiamosios bylos duomenimis, kalinamasis anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, teistumas išnykęs. R. G. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat už transporto priemonių vairavimą, neturint tam (duomenys neskelbtini), paskirtų baudų nemoka.

Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 100- 648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė Lietuvoje 2025 m. sausio mėnesį buvo 1,110 Eur su PVM (b. l. 31).

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias kaltinamojo asmenybe, taip pat transporto priemones vertę, nemato kliūčių kaltinamajam R. G. skirti visos turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“) vertės konfiskavimą – 1 110 Eur. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – aptariamo automobilio vertės konfiskavimas bus pakankama priemonė užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-56), nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjo, o šiam įsiteisėjus – šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su bylai reikšmingais duomenimis, tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, R. G. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktuose: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės atlikimo laikotarpį; 2) bausmės vykdymo atidėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 1 110 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dešimt eurų) į valstybės biudžetą. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

R. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo bei garso įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080), per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.