- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- eI3-5001-1114/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06664-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- V. A., Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys V. A. ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovė) 2025-11-04 sprendimą Nr. 2R-5267 (2.13 Mr) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025-10-27 prašymą Nr. (4.47 Mr) D12-174 „Dėl nepilnamečių ir neįgalių asmenų fotografavimo, filmavimo ir jų atvaizdo naudojimo be tėvų (globėjų) sutikimo politiniais, savireklamos ir komerciniais tikslais“ (toliau ir – Prašymas). Pareiškėja skunde paaiškino:
1.1. Pareiškėja Prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydama: 1) atlikti tyrimą, ar M. G. veikloje nepilnamečių vaikų ir neįgaliųjų asmenų atvaizdų viešinimas be tėvų ir globėjų sutikimo neprieštarauja 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau ir – BDAR) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatoms, taip pat ar šie duomenys yra naudojami savireklamos, politinės ar komercinės reklamos tikslais, įvertinant, ar toks duomenų tvarkymas turi teisėtą pagrindą pagal BDAR 6 ir 9 straipsnius, atsižvelgiant į duomenų subjektų (ypač vaikų) pažeidžiamumą; 2) nustatyti, ar mokyklos, socialinės įstaigos, kuriose vyko šios veiklos, turėjo pareigą užtikrinti asmens duomenų apsaugą, ir ar jos laikėsi šių pareigų; 3) nustatyti, ar be sutikimo viešinant nepilnamečių ir neįgalių asmenų atvaizdus, galėjo būti padaryti asmens duomenų apsaugos pažeidimai; jei būtų nustatyti pažeidimai – imtis Inspekcijos kompetencijai priklausančių priemonių.
1.2. Pareiškėja į Inspekciją dėl Prašyme nurodytų veiksmų atlikimo kreipėsi gavusi keleto asmenų, tarp jų ir mamos V. A., žodinius ir raštiškus pranešimus, kuriuose nurodoma, kad asmuo M. G., politinės partijos (duomenys neskelbtini) narys, savo socialinių tinklų paskyrose (Facebook, Instagram) viešai dalijasi mokyklose ir socialinių paslaugų įstaigose darytomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais su nepilnamečių bei neįgaliųjų atvaizdais, neturėdamas jų tėvų ar globėjų sutikimo. Tai galimai daroma politinės reklamos, savireklamos ar produktų reklamos tikslais. Pasak pareiškėjų, šis asmuo, M. G., savo asmeninėje socialinio tinklo Facebook paskyroje teigia, kad jau aplankė apie 100 mokyklų visoje Lietuvoje ir pilnose vaikų salėse neva kalba apie narkotikus, elektronines cigaretes ir pan. Jie stebisi, kad į Lietuvos ugdymo įstaigas šitaip paprastai gali patekti bet kas, bet kuris pašalinis asmuo iš gatvės, nežinant nei jo reputacijos, nei kompetencijų nei realių tikslų, ir taip leidžiama daryti įtaką moksleiviams. Paskaitų metu be tėvų ar globėjų leidimo nepilnamečiai vaikai yra filmuojami, fotografuojami, skirstomi į grupes, skatinamas artimas bendravimas. Vėliau ši filmuota medžiaga bei nuotraukos be nepilnamečių vaikų tėvų sutikimo platinami socialiniuose tinkluose ir naudojami šio asmens savireklamai bei politiniams tikslams – t. y. reklamuojant politinę veiklą, siekiant formuoti viešą įvaizdį ar skleisti politinę žinutę. Be to, galimai panaudojami ir komerciniais tikslais, skatinant įsigyti tam tikrus produktus. Viename iš 2025-10-20 socialiniame Facebook tinkle, M. G. paskyroje, paskelbtame vaizdo įraše M. G. teigia, kad Lietuvos mokyklose lankosi jau daugiau kaip 2,5 metų, per tą laiką susitiko su 15 tūkstančių moksleivių ir 500 pedagogų. Savo socialinio tinklo Facebook paskyroje paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose aiškiai matomi nepilnamečiai asmenys. Vaizdo įrašais ir nuotraukomis jis dalijasi dešimtyse kitų socialinių tinklų grupių ir paskyrų, tarp jų – komercinio pobūdžio ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.), kuriose yra dešimtys tūkstančių narių. Tokiu būdu vaikų atvaizdai tampa prieinami plačiai auditorijai, o įrašai pasiekia šimtus tūkstančių žmonių. Iš viso šiuo įrašu buvo pasidalinta 33 paskyrose ir grupėse. Peržiūrėjus aukščiau minėtas paskyras ir grupes, matyti, kad jų turinys yra išskirtinai komercinis, skirtas parduoti ar įsigyti prekes, paslaugas ir pan. Didelį susirūpinimą pareiškėjai kelia tai, kad M. G. be tėvų ar globėjų sutikimo taip pat viešina neįgaliųjų asmenų atvaizdus. Pavyzdžiui, 2025-04-08 jo paskyroje paskelbtas įrašas, kuriame matomi (duomenys neskelbtini) lankytojai (ugdytiniai), galimai taip pat negavus tėvų (globėjų) sutikimo. M. G. galimai neturi dirbti su vaikais mokyklose ar neįgaliais asmenimis reikiamos kvalifikacijos, kompetencijų bei leidimų, jis nėra pedagogas, psichologas, medikas ar pan. Taip pat neaišku, kuo, kokiais moksliniais tyrimais, rekomendacijomis ar patirtimi grindžiamas jo paskaitų turinys ir ar su šiuo turiniu yra susipažinę ugdymo ar socialinių įstaigų vadovai bei atitinkami specialistai, ar apskritai tokių paskaitų turinys yra kieno nors aprobuotas. Be to, šis asmuo anksčiau reklamavo ir tebereklamuoja elektronines cigaretes su kanapių pagrindu sukurtais papildais, vadinamuosius „veipus“, kas kelia papildomų klausimų dėl jo tinkamumo lankytis ugdymo ar socialinėse įstaigose ir bendrauti su vaikais ar neįgaliais asmenimis. Ypač kai šalies mokyklos deda labai daug pastangų, kad užkardytų šių žalingų produktų vartojimą tarp vaikų, ugdymo įstaigose įrenginėja specialius detektorius, ir tuo pat metu įsileidžiamas veikėjas, kuris reklamuoja šiuos produktus. Šių produktų reklamos su paties minimo asmens M. G. atvaizdu galima rasti socialiniuose tinkluose platinamoje internetinės parduotuvės reklamoje. Į Palangos miesto savivaldybę kreipėsi ir vietos gyventoja, išreiškusi susirūpinimą, kad M. G. veikla gali būti skirta formuoti sekėjų ratą socialiniuose tinkluose, o jo metodai primena verbuojančių organizacijų ar sektų veiklą. Minėtas asmuo yra politinės partijos narys (galimai (duomenys neskelbtini) Palangos skyriaus (duomenys neskelbtini)), ir pastaruoju metu save pristato ir kaip visuomenininką ir jo veikla ugdymo ir socialinėse įstaigose itin suaktyvėjo tapus šios partijos nariu. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas vaikus ir neįgaliuosius pripažįsta pažeidžiama asmenų grupe, kuriai turi būti taikoma griežtesnė asmens duomenų apsauga. Vaiko ir neįgalių asmenų teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą viešai skelbiant informaciją nedviprasmiškai reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – ir VIĮ). Kadangi viešai paskelbti asmens duomenys (nuotraukos su asmens atvaizdu) tampa prieinami neapibrėžtam ratui asmenų, skaitmeniniai atvaizdai gali būti lengvai redaguojami, pakeičiami nepageidaujamu būdu, vaikų ar neįgaliųjų tapatybė gali būti atskleista ir jie gali sulaukti nepageidaujamo dėmesio, labai svarbu, kad prieš skelbiant šių asmenų duomenis internete, būtų įvertinti asmens duomenų skelbimo tikslai ir apimtis bei užtikrinta, kad vaikų ar neįgaliųjų asmens duomenų skelbimas atitiktų teisėtumo principą. Viešas vaikų ir neįgaliųjų atvaizdų skelbimas be tėvų (globėjų) sutikimo kelia riziką jų privatumui, gali lemti neteisėtą duomenų panaudojimą ar manipuliacijas, todėl matydama būtinumą įvertinti M. G. veiklą, pareiškėja kreipėsi į Inspekciją.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Inspekcija Sprendimu, motyvuodama tuo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą ADTAĮ ir BDAR taikymo priežiūrą atlieka dvi institucijos – Inspekcija ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ADTAĮ 7 straipsnis), atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir pranešime nurodytas aplinkybes, tai, kad skundžiamo asmens veiksmų neteisėtumas siejamas su nepilnamečių ir neįgaliųjų asmenų atvaizdų paviešinimu neapibrėžtam asmenų ratui (socialinių tinklų paskyroje „Facebook“, „Instagram“), imtis veiksmų atsisakė ir pareiškėjos Prašymą persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau – ir Tarnyba).
1.4. Pareiškėja skunde remiasi ADTAĮ 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu.
1.5. Nagrinėjamu atveju M. G. mokyklose ir socialinių paslaugų įstaigose darytas nuotraukas ir vaizdo įrašus su nepilnamečių bei neįgaliųjų atvaizdais publikavo socialiniame tinkle „Facebook“ ir viešai dalijosi su kitais šių socialinių tinklų vartotojais.
1.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) praktikoje yra išaiškinta dėl socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje fizinio asmens, paskelbusio joje atitinkamo turinio teiginius, statuso – nurodyta, kad jis nėra visuomenės informavimo priemonė, viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas (LAT) 2024-05-16 nutartis Nr. e3K-3-73-421/2024). Taigi, šiuo atveju M. G. veikla, kai jis savo socialinių tinklų paskyroje (Facebook) viešai dalijasi mokyklose ir socialinių paslaugų įstaigose darytomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais su nepilnamečių bei neįgaliųjų atvaizdais, negali būti prilyginama viešosios informacijos rengimui ar sklaidai. Taip pat nėra jokių duomenų, kad M. G. minėta veikla susijusi su akademine, menine ar literatūrine saviraiška. Apskritai, M. G. galimai neturi reikiamos kvalifikacijos, kompetencijų bei leidimų dirbti su vaikais mokyklose ar neįgaliais asmenimis, jis nėra pedagogas, psichologas, medikas ar pan. Todėl tokios M. G. veiklos vertinimas nėra Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija.
1.7. Tačiau tai, jog M. G. informaciją išplatino ne uždaroje „Facebook“ vartotojų grupėje tarp prie jo paskyros prisijungusių asmenų, kas taip pat nebūtų toleruotina, o pasidalijo viešose paskyrose, kurias mato didelis asmenų ratas, t. y., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt., negali atleisti jo nuo atsakomybės už galimą asmens duomenų apsaugos pažeidimą (LAT 2024 m. kovo 14 d. nutartis Nr. e3K-3-37-781/2024).
1.8. BDAR 6 straipsnio 1 dalies (a) punktas nustato, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais. O BDAR 9 straipsnio 1 dalis įtvirtina specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymą ir draudžia tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat tvarkyti genetinius duomenis, biometrinius duomenis, siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją ir šis draudimas netaikomas, kai yra bent viena šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, tačiau šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad M. G. atitiko bent vieną iš nurodytų sąlygų.
1.9. BDAR preambulės (38) punkte akcentuojama, kad vaikams reikia ypatingos jų asmens duomenų apsaugos, nes jie gali nepakankamai suvokti su asmens duomenų tvarkymu susijusius pavojus, pasekmes ar apsaugos priemones ir savo teises. Tokia ypatinga apsauga visų pirma turėtų būti vaikų asmens duomenų naudojimui rinkodaros, virtualios asmenybės ar vartotojo profilio sukūrimo tikslais ir su vaikais susijusių asmens duomenų rinkimui naudojantis vaikui tiesiogiai pasiūlytomis paslaugomis.
1.10. Į Palangos miesto savivaldybė besikreipusių asmenų žodiniai ir raštiški pranešimai apie M. G., politinės partijos (duomenys neskelbtini) nario, socialinių tinklų paskyrose (Facebook, Instagram) viešą dalijimąsi mokyklose ir socialinių paslaugų įstaigose darytomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais su nepilnamečių bei neįgaliųjų atvaizdais, neturint jų tėvų ar globėjų sutikimo, patvirtina, kad M. G. veiklos tyrimą inicijuoja patys nepilnamečių vaikų teisių apsauga susirūpinę ir šio asmens veiklos teisėtumu abejojantys tėvai.
1.11. Šiuo atveju M. G. veikla buvo nukreipta į ypač paveikių ir pažeidžiamų asmenų grupes – vaikus ir neįgaliuosius – kuriems turi būti taikoma griežtesnė asmens duomenų apsauga, ir toks viešas vaikų ir neįgaliųjų atvaizdų skelbimas be tėvų (globėjų) sutikimo kelia riziką jų privatumui, gali lemti neteisėtą duomenų panaudojimą ar manipuliacijas, ypač kai galimai, ši filmuota medžiaga bei nuotraukos be nepilnamečių vaikų tėvų ir kitų nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje užfiksuotų asmenų sutikimo platinami socialiniuose tinkluose ir naudojami paties šiuos duomenis paskelbusio asmens savireklamai bei politiniams tikslams – t. y. reklamuojant politinę veiklą, siekiant formuoti viešą įvaizdį ar skleisti politinę žinutę, be to, galimai panaudojami ir komerciniais tikslais, skatinant įsigyti tam tikrus produktus.
1.12. Pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatuose, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-09-25 nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai) įtvirtintus Inspekcijos veiklos tikslus, būtent jai kyla pareiga stebėti, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ bei užtikrinti, kad šie teisės aktai būtų taikomi ir priimti sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų.
1.13. Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui.
1.14. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog pareiškėjos skunde iškeltų klausimų tyrimas pagal kompetenciją Inspekcija gali/privalo spręsti skundą, todėl jo persiųsti Tarnybai nebuvo jokio pagrindo. Inspekcija Prašyme išdėstytų klausimų nusprendė nespręsti, savo funkcijų neatlikti, o skundą persiųsti institucijai, kuri turi žymiai siauresnę kompetenciją ir Prašyme keliamų klausimų apskirtai negali spręsti. Todėl nagrinėjamu atveju Inspekcijos sprendimas akivaizdžiai prieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
1.15. Be to, pareiškėja prašo atsižvelgti į šias aplinkybes: 1) skirtingai nei teigia atsakovė, yra vaiko mamos V. A. skundas; 2) atsakovė gautą Prašymą turėjo vertinti ne tik kaip pareiškėjo skundą, bet taip pat VAĮ 11 straipsnio 4 dalies prasme kaip persiųstą/gautą pagal kompetenciją vaiko mamos V. A. skundą (t. y. kaip persiųstą pagal kompetenciją); 3) atsakovė turėjo tinkamai ir visapusiškai išsamiai atlikti administracinę procedūrą, t. y., jei atsakovei kilo abejonių, galėjo, vadovaujantis VAĮ 26 straipsnio 1 dalimi, apklausti vaiko mamą V. A. ir tik tada priimti administracinį sprendimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Inspekcija atsiliepime teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino:
2.1. Inspekcija 2025-10-28 gavo pareiškėjos Prašymą, kuriuo pareiškėja informuoja Inspekciją apie galimus BDAR ir ADTAĮ pažeidimus, susijusius su politinės partijos (duomenys neskelbtini) nario M. G. (toliau – ir Skundžiamas asmuo) veikla. Pareiškėjos Prašyme teigiama, kad Skundžiamas asmuo jau kelerius metus lankosi mokyklose ir socialinių paslaugų įstaigose, ten fotografuoja ir filmuoja nepilnamečius bei neįgalius asmenis be jų tėvų / globėjų sutikimo, o gautą medžiagą viešai platina savo socialinių tinklų paskyrose ir įvairaus pobūdžio grupėse, galimai naudodamas ją savireklamos, politinės ir galimai komercinės reklamos tikslais.
2.2. Atsižvelgusi į Prašymą, Inspekcija Sprendimu informavo pareiškėją, jog, vadovaudamasi Inspekcijos nuostatų 9.2 punktu, ADTAĮ 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir įvertinusi Pranešime nurodytas aplinkybes, pagal Prašymą veiksmų nesiims ir jį pagal kompetenciją nagrinėti persiunčia Tarnybai.
2.3. Inspekcija 2025-12-09 Prašymą ir su juo gautą medžiagą persiuntė Tarnybai tolimesniam tyrimui (Inspekcijos reg. Nr. 2R-5877 (2.13 Mr)).
2.4. Atsakovė atsiliepime remiasi BDAR 51 straipsnio 1 dalyje, BDAR 55 straipsnio 1 dalyje, BDAR 85 straipsnio 1 dalyje, BDAR įžanginės dalies 153 punkte, ADTAĮ 7 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintu teisiniu reguliavimu.
2.5. Pažymėtina, kad viešai skelbiamoje Tarnybos sprendimų praktikoje panašiose bylose, susijusiose su socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiama informacija, nurodoma, jog atitinkama „Facebook“ paskyra savo turinio ir formos aspektais nėra tradicinė visuomenės informavimo priemonė, skirta informuoti visuomenę ją dominančiomis ir aktualiomis temomis. Vis dėlto pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) suformuotą praktiką VIĮ aiškintinas plačiai, apimant ne tik tradicines, bet ir šiuolaikines, tiesiogiai nereglamentuotas elektronines visuomenės informavimo priemonių formas, pagrindinį akcentą teikiant ne formaliems organizavimo požymiams, o realiai vykdomoms funkcijoms (LVAT 2009-04-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-70/2009). Atsižvelgiant į informacinių technologijų plėtrą ir su tuo susijusią visuomeninių santykių kaitą, konstatuotina, kad pagal informacijos viešumo, sklaidos ir prieinamumo, veiklos metodų bei galimybės kontroliuoti informaciją požymius konkreti socialinio tinklo paskyra gali atitikti informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus. Tai, kad socialinio tinklo paskyros ir jos valdytojo (naudotojo) veikla bei teisinis statusas nėra specialiai reglamentuoti VIĮ, savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog toks asmuo eliminuojamas iš teisinio reguliavimo sferos ar negali būti prilyginamas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), o jo valdoma paskyra – visuomenės informavimo priemonei.
2.6. Pareiškėja savo skunde, siekdama pagrįsti tariamą Inspekcijos pareigą nagrinėti jos Prašymą iš esmės, remiasi dviem LAT nutartimis – 2024-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024 ir 2024-03-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024.
2.7. Dėl pareiškėjos argumentų susijusių su LAT 2024-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024. Pareiškėja, remdamasis LAT 2024-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, teigia, kad fizinio asmens veikla socialiniame tinkle „Facebook“ nelaikytina viešosios informacijos rengimu ar sklaida, todėl tokios veiklos vertinimas esą nepatenka į Tarnybos kompetenciją ir turėtų būti priskirtas Inspekcijai. Šiuo argumentu pareiškėja bando pagrįsti, kad Inspekcija turėjo pripažinti savo kompetenciją, Prašymą nagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą Skundžiamo asmens atžvilgiu. Šiai pareiškėjos pozicijai nepritariama. Pažymėtina, kad LAT 2024-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024 priimta nagrinėjant garbės ir orumo, atvaizdo ir privatumo pažeidimo bei civilinės atsakomybės taikymo vaizdo tinklaraštininkui klausimus. Šioje byloje teismas vertino, ar atsakovas laikytinas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėju pagal VIĮ ir sprendė, ar jam taikytinos VIĮ normos, ar santykiai turi būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas. LAT šioje nutartyje nenagrinėjo nei BDAR taikymo klausimų, nei BDAR priežiūros institucijų kompetencijos atribojimo Lietuvoje, nei Inspekcijos ir Tarnybos įgaliojimų paskirstymo pagal ADTAĮ 7 straipsnį. Minėta LAT nutartis tik apibrėžia, ar konkretus asmuo laikytinas žiniasklaidos subjektu VIĮ prasme, tačiau tai savaime nereiškia, jog tokia veikla negali būti kvalifikuojama kaip žurnalistinė ar saviraiškos veikla BDAR ir ADTAĮ prasme, patenkanti į Tarnybos kompetenciją. Pareiškėjos išvada, kad jei Skundžiamo asmens socialinės paskyros ir jose skleidžiama informacija nėra visuomenės informavimo priemonė VIĮ prasme, tai automatiškai suponuoja Inspekcijos kompetenciją, yra teisiškai nepagrįsta, kadangi VIĮ reglamentuoja žiniasklaidos teisinį statusą ir atsakomybę, o BDAR ir ADTAĮ – asmens duomenų tvarkymo priežiūrą, įskaitant žurnalistikos ir saviraiškos tikslus. Šios reguliavimo sritys nėra tapačios. Priežiūros institucijų kompetenciją nustato ne VIĮ ir ne minėta LAT nutartis, o ADTAĮ ir BDAR.
2.8. Dėl pareiškėjos argumentų susijusių su LAT 2024-03-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024. Šioje byloje LAT sprendė garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo klausimus pagal CK 2.24 straipsnį, susijusius su teiginiais, paskelbtais fizinio asmens „Facebook“ paskyroje. Nutartyje pabrėžta, kad informacija buvo paskelbta viešai, plačiai auditorijai prieinamoje paskyroje, o ne uždaroje grupėje, o tai didina paskleidimo mastą ir poveikį asmens garbei ir orumui, todėl turi reikšmės civilinės atsakomybės taikymui. Šios išvados yra aktualios saviraiškos laisvės ir civilinės atsakomybės kontekste – jos apibrėžia, kad vieša socialinio tinklo paskyra yra informacijos sklaidos visuomenei priemonė. Tačiau minėta nutartis nenagrinėja asmens duomenų, duomenų tvarkymo, BDAR taikymo ribų bei neaptaria ir neinterpretuoja Inspekcijos ar kitų priežiūros institucijų kompetencijos. Pareiškėjos teiginys, jog viešas informacijos paskleidimas „negali atleisti nuo atsakomybės už galimą asmens duomenų apsaugos pažeidimą“, yra jos pačios interpretacija, nes kasacinis teismas tokio teiginio nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neformulavo.
2.9. Abi pareiškėjos cituojamos LAT nutartys priimtos civilinėse bylose tarp fizinių asmenų, sprendžia garbės ir orumo, atvaizdo ir privataus gyvenimo pažeidimo, nuomonės / žinios atribojimo, neturtinės žalos klausimus bei aiškina VIĮ, CK ir saviraiškos laisvės ribas, tačiau nenagrinėja BDAR įgyvendinimo priemonių ir nacionalinių priežiūros institucijų (Inspekcijos ir Tarnybos) kompetencijos atribojimo.
2.10. Iš pareiškėjos skundo ir pateiktų duomenų matyti, kad Skundžiamas asmuo nuosekliai fiksuoja (fotografuoja ir filmuoja) mokyklose ir socialinių paslaugų įstaigose vykstančius renginius ir veiklas, o gautą medžiagą viešai skelbia savo paskyrose socialiniuose tinkluose („Facebook“ ir kt.), taip informuodamas neribotą asmenų ratą (tėvus, bendruomenę, visuomenę) apie šių įstaigų veiklą, renginius ir socialines iniciatyvas. Akivaizdu, kad tokios veiklos pagrindinis tikslas yra visuomenės informavimas apie viešą, socialiai reikšmingą veiklą ir asmens saviraiškos teisės įgyvendinimas. Toks tikslas atitinka ADTAĮ ir BDAR įtvirtintus žurnalistikos ir (ar) akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslus, nepriklausomai nuo to, ar Skundžiamas asmuo yra įregistruotas kaip viešosios informacijos rengėjas VIĮ prasme ir ar turi pedagogo, psichologo ar kito specialisto kvalifikaciją. Pareiškėjos teiginys, kad Skundžiamas asmuo „galimai neturi reikiamos kvalifikacijos, kompetencijų bei leidimų dirbti su vaikais“, nepatenka į BDAR priežiūros institucijų kompetencijos sritį. Šis aspektas gali būti reikšmingas švietimo, socialinių paslaugų ar vaikų teisių apsaugos priežiūros kontekste, tačiau nėra kriterijus, pagal kurį būtų sprendžiama, ar skundą nagrinėja Inspekcija, ar Tarnyba.
2.11. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus ir teisinį reglamentavimą, būtent į tai, kad Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje nustatyta, jog BDAR nuostatų stebėseną vykdo dvi priežiūros institucijos, Inspekcija nepritaria pareiškėjos teiginiams, kuriais ji teigia, kad pareiškėjos skundas priskirtinas būtent Inspekcijos kompetencijai. Pažymėtina, kad pareiškėjos skundas buvo perduotas nagrinėti kitai BDAR nuostatų taikymo priežiūros institucijai – Tarnybai. Pareiškėjos argumentai, kuriais siekiama pagrįsti skundo priskyrimą Inspekcijos, o ne Tarnybos kompetencijai, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino:
3.1. Pirma, Tarnyba atkreipia dėmesį, kad skundo teismui pateikimo metu ir teismo lydraščio gavimo metu Tarnyba nebuvo gavusi jokio pareiškėjos ar trečiojo suinteresuoto asmens V. A. persiųsto skundo (pranešimo). Skundas (pranešimas) Tarnybai buvo persiųstas tik 2025-12-09. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Tarnyba neturėjo jokių galimybių atlikti procedūrinius veiksmus su persiųstu skundu iki pareiškėjos skundo teismui pateikimo dienos bei neturėjo jokių žinių apie persiųsto skundo (pranešimo) turinį, todėl galėjo tik ribotai vertinti, ar skundo (pranešimo) nagrinėjimas priskirtinas Tarnybos kompetencijai. Taip pat dėl šių priežasčių Tarnyba teismui pateikia tik 2025-12-09 gautą persiųstą pareiškėjos skundą (pranešimą), kadangi, kaip minėta, iki šios datos Tarnyba nebuvo gavusi jokio pareiškėjos ar trečiojo suinteresuoto asmens V. A. persiųsto skundo (pranešimo).
3.2. Antra, kategoriškai nesutiktina su pareiškėjos skunde teismui pateiktais argumentais, jog persiųstame skunde ginčijama socialinio tinklo „Facebook“ paskyra nelaikytina visuomenės informavimo priemone, todėl persiųsto skundo nagrinėjimas neturėtų būti priskirtas Tarnybos kompetencijai.
3.3. Vadovaujantis ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Žurnalistų etikos inspektorius atlieka BDAR nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. BDAR preambulės 153 punkte įtvirtinta, kad tokias sąvokas, kaip žurnalistika, būtina aiškinti plačiai. Tokios praktikos laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) pripažindamas, jog duomenų valdytojas, tvarkantis asmens duomenis žurnalistikos tikslu, neprivalo būti profesionalus žurnalistas ar tradicinė visuomenės informavimo priemonė. Pavyzdžiui, ESTT 2008-12-16 sprendime byloje C-73/07 pripažino, kad „žurnalistikos veikla“ yra tokia veikla, kuria visuomenei siekiama skleisti informaciją, nuomones ar idėjas bet kokiu perdavimo būdu; šia veikla gali užsiimti ne tik visuomenės informavimo įmonės. Panašios pozicijos laikytasi ir ESTT 2019-02-14 sprendime byloje C-345/17, kuriame nustatyta, jog ir bet kuris fizinis asmuo, skelbdamas informaciją socialiniame tinkle „Youtube“, gali būti pripažintas tvarkančiu asmens duomenis žurnalistikos tikslu. Šiame sprendime ESTT dar kartą akcentavo, kad asmens veikla laikytina asmens duomenų tvarkymu žurnalistikos tikslu, jei atitinkama informacija/medžiaga parengta ir paskelbta siekiant vienintelio tikslo – skleisti visuomenei informaciją, nuomones ar idėjas. Taigi, iš suformuotos praktikos matyti, jog „žurnalistikos veikla“ yra tokia veikla, kurios tikslas – bet kokiu perdavimo būdu visuomenei skleisti informaciją, nuomones ar idėjas. Atsižvelgiant į ESTT išaiškinimus, atsakovė tinkamai įvertino skundžiamos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros turinį, viešumą ir prieinamumą, paskelbtų įrašų tikslą, padarė pagrįstą išvadą, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „M. G.“ valdytojo veikla atliekama turint tikslą atskleisti visuomenei informaciją, nuomones bei idėjas, t. y. veikiant žurnalistikos tikslu. Todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens skundo (pranešimo) nagrinėjimas priskirtinas žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai.
3.4. Nors pareiškėja skunde teismui akcentuoja, jog vadovaujantis LAT praktika socialinio tinklo „Facebook“ paskyra nelaikytina visuomenės informavimo priemone, o jos valdytojas viešosios informacijos rengėju (skleidėju), visgi būtina pažymėti, kad tai, jog konkreti paskyra skunde teismui cituotoje LAT nutartyje nebuvo pripažinta visuomenės informavimo priemone, nereiškia, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyra apskritai negali būti laikoma visuomenės informavimo priemone VIĮ nuostatų prasme, kadangi LAT tokio išaiškinimo nėra pateikęs. Atkreiptinas dėmesys, jog VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją. Pagal VIĮ 2 straipsnio 79 dalį viešosios informacijos skleidėjas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 80 dalyje įtvirtinta, jog visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Dėl šių nuostatų santykio su socialinių tinklų paskyromis LVAT yra išaiškinęs, kad socialiniame tinkle „Facebook“ esanti paskyra tiek turinio, tiek formos aspektu nėra tradicinė visuomenės informavimo priemonė, skirta informuoti visuomenę ją dominančiomis ir aktualiomis temomis. Vis dėlto VIĮ reikia aiškinti plačiai, apimant ne tik tradicines, bet ir šiuolaikines, nors tiesiogiai ir nereglamentuotas elektroninių visuomenės informavimo priemonių formas, dėmesį kreipiant ne į formaliuosius tokių informavimo priemonių organizavimo požymius, o į jų realiai vykdomas funkcijas (LVAT 2009-04-20 sprendimas byloje Nr. A-444-70/2009, 2023-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1125-821/2023). Įvertinus informacinių technologijų plėtrą, spartų jų vystymąsi ir šio proceso nulemtą visuomeninių santykių kaitą, konstatuotina, kad pagal tam tikrus požymius: informacijos viešumą, jos sklaidą ir prieinamumą, veiklos metodus ir galimybę kontroliuoti informaciją, konkreti socialinio tinklo paskyra atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus. Nepaisant to, kad socialinio tinklo paskyros ir jos valdytojo veikla bei teisinis statusas nėra specifiškai reglamentuoti VIĮ, tai nesudaro pagrindo teigti, jog socialinio tinklo paskyros valdytojas apskritai yra eliminuojamas iš teisinio reguliavimo sferos, arba, kad toks asmuo pagal vykdomą veiklą negali būti prilyginamas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), o jo valdoma paskyra, kuria teikiama tam tikro turinio informacija visuomenei – visuomenės informavimo priemonei (LVAT 2023-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1125-821/2023). Be to, LVAT yra pabrėžęs, kad pagal VIĮ žurnalistų etikos inspektorius prižiūri iš esmės visos viešosios informacijos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse, nepriklausomai nuo to, kas yra jos rengėjas (skleidėjas) (LVAT 2020-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2406-624/2020). Šios bylos atveju socialinio tinklo „Facebook“ paskyra „M. G.“ yra vieša, jos turinys prieinamas neapibrėžtam asmenų ratui, paskyra turi daugiau nei 5 tūkst. sekėjų, joje skelbiama informacijos sklaida itin didelio masto. Be to, paskyra turi ir patvirtinimo ženklelį („Verified Badge“). Susipažinus su paskyros turiniu matyti, kad joje dalinamasi ne išimtinai privataus gyvenimo akimirkomis, o pateikiamos idėjos, mintys, visuomenei skirta aktuali informacija tiek apie vietos savivaldą, tiek apie vedamus renginius Lietuvos mokyklose ir juose skleidžiamą žinią. Atsižvelgiant į LVAT išaiškinimą ir ginčijamos paskyros viešumą, joje skelbiamos informacijos sklaidą ir prieinamumą, valdytojo veiklos metodus bei ginčijamų įrašų skleidimo tikslą, t. y. siekį informuoti visuomenę, ginčo paskyra neabejotinai laikytina visuomenės informavimo priemone, o jos valdytojas – viešosios informacijos rengėju (skleidėju), kurio veiklai yra taikomos VIĮ nuostatos, numatančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų teises, pareigas ir atsakomybę. Taigi atsakovė objektyviai įvertinęs šios paskyros viešumą ir skleidžiamos informacijos tikslus pagrįstai ir teisėtai nusprendė pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens skundą (pareiškimą) persiųsti Tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją.
3.5. LVAT 2023-09-20 nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-1125-821/2023 buvo keliamas itin panašus klausimas, kaip ir nagrinėjamu atveju. Nurodytoje byloje buvo ginčijamas fizinio asmens socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtų nepilnamečių vaikų nuotraukų be tėvų sutikimo teisėtumas ir nustatytų Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų pažeidimų pagrįstumas. Šioje byloje LVAT pripažino, jog konkreti socialinio tinklo „Facebook“ paskyra laikytina visuomenės informavimo priemone, o jos valdytoja – viešosios informacijos rengėja (skleidėja). Taip pat LVAT nekilo abejonių, kad žurnalistų etikos inspektorius yra kompetentingas nagrinėti skundą dėl nepilnamečių vaikų asmens duomenų tvarkymo socialiniame tinkle teisėtumo. Taigi pareiškėjos argumentai, jog socialinio tinklo „Facebook“ paskyra nelaikytina visuomenės informavimo priemone, o inspektoriaus kompetencijai nėra priskirtas tokių skundų nagrinėjimas, prieštarauja nuosekliai plėtojamai LVAT praktikai, todėl atmestini.
3.6. Atsakovė tinkamai įvertino socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „M. G.“ valdytojo atliekamų asmens duomenų tvarkymo veiksmų tikslą bei paskyros viešumą, paskleistos informacijos prieinamumą neapibrėžtam asmenų ratui. Toks atsakovės sprendimas atspindi ESTT ir LVAT praktiką, todėl pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens skundas (pareiškimas) pagrįstai persiųstas Tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos sprendimo persiųsti pareiškėjos Prašymą nagrinėti pagal kompetenciją Tarnybai. Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Inspekcijos Sprendimą, kuriuo pareiškėjos Prašymas persiųstas nagrinėti Tarnybai; 2) ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šioje administracinėje byloje vertina tik tai, ar Inspekcija jai suteiktos kompetencijos ribose pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos Prašymo ir jį persiuntė Tarnybai. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nėra sprendžiama dėl Pareiškėjos Prašyme nurodytų pažeidimų pagrįstumo, o tik vertinamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Faktinės aplinkybės
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta:
5.1. Pareiškėja pateikė Inspekcijai Prašymą, kuriame paaiškino, kad pareiškėja yra gavusi keleto asmenų žodinius ir raštiškus pranešimus, kuriuose teigiama, kad Skundžiamas asmuo (M. G., politinės partijos (duomenys neskelbtini) narys) savo socialinių tinklų paskyrose (Facebook, Instagram) viešai dalijasi mokyklose ir socialinių paslaugų įstaigose darytomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais su nepilnamečių bei neįgaliųjų atvaizdais, neturėdamas jų tėvų ar globėjų sutikimo; tai galimai daroma savireklamos, politinės reklamos tikslais (reklamuojant politinę veiklą, siekiant formuoti viešai įvaizdį ar skleisti politinę žinutę apie konkrečią politinę organizaciją ir asmens politinius tikslus) ar produktų reklamos, komerciniais tikslais (skatinant įsigyti tam tikrus produktus). Vaizdo įrašai ir nuotraukomis Skundžiamas asmuo dalijasi dešimtyse kitų socialinių tinklų grupių ir paskyrų, tarp jų – komercinio pobūdžio ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.), kuriose yra dešimtys tūkstančių narių. Tokiu būdu vaikų atvaizdai tampa prieinami plačiai auditorijai, o įrašai pasiekia šimtus tūkstančių žmonių; viešai paskelbti asmens duomenys (nuotraukos su asmens atvaizdu) tampa prieinami neapibrėžtam ratui asmenų. Pažymėta, kad Skundžiamas asmuo pastaruoju metu save pristato ir kaip visuomenininką. Prašyme pareiškėja prašė: 1) atlikti tyrimą, ar Skundžiamo asmens veikloje nepilnamečių vaikų ir neįgaliųjų asmenų atvaizdų viešinimas be tėvų ir globėjų sutikimo neprieštarauja BDAR ir ADTAĮ nuostatoms, taip pat ar šie duomenys yra naudojami savireklamos, politinės ar komercinės reklamos tikslais, įvertinant, ar toks duomenų tvarkymas turi teisėtą pagrindą pagal BDAR 6 ir 9 straipsnius, atsižvelgiant į duomenų subjektų (ypač vaikų) pažeidžiamumą; 2) nustatyti, ar mokyklos, socialinės įstaigos, kuriose vyko šios veiklos, turėjo pareigą užtikrinti asmens duomenų apsaugą, ir ar jos laikėsi šių pareigų; 3) nustatyti, ar be sutikimo viešinant nepilnamečių ir neįgalių asmenų atvaizdus, galėjo būti padaryti asmens duomenų apsaugos pažeidimai; jei būtų nustatyti pažeidimai – imtis Inspekcijos kompetencijai priklausančių priemonių.
5.2. Į bylą pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens V. A. 2025-10-23 prašymas, adresuotas Palangos miesto savivaldybės merui, kuriame prašoma inicijuoti reikiamus veiksmus dėl to, kad Skundžiamas asmuo lankėsi mokyklose, kuriose vaikus fotografavo, filmavo, jų atvaizdus naudojo kurdamas savo socialinių tinklų turinį ir tolimesnėje komunikacijoje visokiose Facebook grupėse, įskaitant turgelius.
Teisinis reguliavimas, įskaitant tą, kuriuo savo procesiniuose dokumentuose remiasi pareiškėja, atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo
7.3. Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi BDAR 63 straipsnyje nurodyto nuoseklumo užtikrinimo mechanizmo, priežiūros institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, kai sprendžiami pagal šio straipsnio 2 dalį žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai priklausantys klausimai (7 straipsnio 4 dalis).
8.4. Visuomenės informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei (2 straipsnio 82 dalis).
8.5. Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai (2 straipsnio 83 dalis).
8.6. „1. Žurnalistų etikos inspektoriaus atlieka šias funkcijas: 1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; 2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; 3) nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjant šiuos skundus, šio straipsnio 3, 4, 5 ir 9–19 dalys netaikomos; 4) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos; 5) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų; <...> 12) įgyvendina 1981 m. sausio 28 d. Strasbūre sudarytos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) ir jos protokolų nuostatas, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.“ (50 straipsnio 1 dalis).
9.1. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos (10 straipsnio 5 dalis).
10. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-09-25 nutarimu Nr. 1156, nustatyta:
11. Kaip matyti iš anksčiau šiame teismo sprendime pateiktų pareiškėjos argumentų, ginčas byloje kilo dėl to, kad, pareiškėjos vertinimu, jos Prašymą turi nagrinėti Inspekcija, o ne Žurnalistų etikos inspektorius, todėl Inspekcija negalėjo persiųsti Prašymo nagrinėti Tarnybai, nes Prašyme nurodyto fizinio asmens veikla, kai jis savo socialinio tinklo Facebook paskyroje viešai dalijasi mokyklose ir socialinių paslaugų įstaigose darytomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais su nepilnamečių bei neįgaliųjų atvaizdais, negali būti prilyginama viešosios informacijos rengimui ir sklaidai.
12. Kaip matyti iš anksčiau aptarto BDAR įtvirtinto teisinio reguliavimo, valstybėje gali būti ne viena, o kelios nepriklausomos institucijos, atsakingos už BDAR taikymo stebėseną, kad būtų apsaugotos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės tvarkant duomenis. Lietuvoje yra 2 institucijos, kurios stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ: Inspekcija ir Žurnalistų etikos inspektorius, kurių kiekvienos kompetencija yra apibrėžta ADTAĮ 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, VĮĮ 50 straipsnio 1 dalyje.
13. Kaip matyti iš byloje esančio pareiškėjos Prašymo (įskaitant jame pateiktus pavyzdžius iš Prašyme nurodyto fizinio asmens socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje skelbiamų nuotraukų ir informacijos prie jų), jame nurodyto fizinio asmens socialinio tinklo Facebook paskyroje pateikta informacija yra vieša, jos turinys prieinamas neapibrėžtam, dideliam asmenų ratui, pateikiant informaciją, siekiama informuoti visuomenę, kuo daugiau žmonių apie Prašyme nurodyto fizinio asmens vykdomą veiklą.
14. Vertinant anksčiau šiame teismo sprendime aptartą VIĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, matyti, kad VIĮ apibrėžtos visuomenės informavimo sąvokos esmė suprantama kaip informacijos skleidimas viešai, visuomenei; viešosios informacijos rengėjas yra asmuo, kuris rengia ar pateikia skleisti viešąją informaciją, viešosios informacijos skleidėjas yra asmuo, kuris skleidžia viešąją informaciją; VIĮ pateiktas visuomenės informavimo priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl vertinant, ar tam tikra priemonė, atitinka visuomenės informavimo priemonę, neturėtų būti atsižvelgiama tik į jos formą. Teismo vertinimu, pareiškėjos Prašyme nurodyta fizinio asmens socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbta informacija, kartu panaudojant nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų nuotraukas, prilygsta informacijos skleidimui visuomenės informavimo priemonėse, o tokios informacijos paskleidimo viešai teisėtumo priežiūra patenka į Žurnalistų etikos inspektoriaus, ne Inspekcijos kompetenciją. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia ne tik remdamasis aukščiau šiame teismo sprendime aptartu BDAR, ADTAĮ, VIĮ įtvirtintu reguliavimu, bet ir ESTT ir LVAT praktika, suformuota šių teismų nagrinėtose bylose ir aktualia, reikšminga nagrinėjamai administracinei bylai.
14.1. ESTT 2008-12-16 sprendimo, priimto byloje C-73/07, 61 punkte konstatuota, kad veikla gali būti vertinama kaip „žurnalistikos veikla“, jei ja visuomenei siekiama skleisti informaciją, nuomones ar idėjas bet kokiu perdavimo būdu; šia veikla gali užsiimti ne tik visuomenės informavimo įmonės ir ja gali būti siekiama pelno.
14.2. LVAT 2023-09-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-978-629/2023, konstatavo, kad:
14.2.1. Žurnalistų etikos inspektorius prižiūri iš esmės visos viešosios informacijos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse, nepriklausomai nuo to, kas yra jos rengėjas (skleidėjas). Interneto svetainė gali būti laikoma visuomenės informavimo priemone, tai iš esmės yra priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija (žr., pvz., LVAT 2018-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-854-602/2018; 2020-01-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2406-624/2020). LVAT, vadovaudamasis viešosios informacijos skleidėjo ir rengėjo sąvokomis, tuo pačiu įvertinęs informacinių technologijų plėtrą, jų vystymąsi ir šio proceso nulemtą visuomeninių santykių kaitą, yra išaiškinęs, kad konkreti socialinio tinklo paskyra atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus, o pareiškėjas, viešai paskelbęs savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje informaciją, yra atsakingas už jos teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2023-09-20. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1125-821/2023) (26 punktas).
14.2.2. Nors socialinio tinklo paskyros ir jos valdytojo (naudotojo) veikla bei teisinis statusas nėra specifiškai reglamentuoti VIĮ, tačiau socialinio tinklo paskyros valdytojas (naudotojas) negali būti eliminuojamas iš teisinio reguliavimo sferos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas savo asmeninės paskyros, esančios socialiniame tinkle „Facebook“ valdytoju (naudotoju), parengė ir paskleidė viešąją informaciją (Įrašą) ir Publikaciją savo interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai tiek Tarnybos, tiek pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas viešosios informacijos rengėju (skleidėju), o atlikdamas asmens duomenų tvarkymo veiksmus – ir asmens duomenų tvarkytoju (valdytoju) bei atsakingu už šios informacijos (Įrašo ir Publikacijos) paskelbimo teisėtumą (27 punktas).
14.3. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1125-821/2023, kurioje priimta 2023-09-20 nutartis, buvo nagrinėjamas ginčas, kilęs tarp pareiškėjo D. Š. ir Tarnybos dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, kai pareiškėjas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą su nepilnamečių vaikų nuotraukomis, kritikuodamas kaukių dėvėjimą ugdymo įstaigose; Tarnyba pripažino, kad tai buvo padaryta be teisėto pagrindo, pažeidžiant trečiojo suinteresuoto asmens dukters asmens duomenis; pirmosios instancijos teismas ir LVAT atmetė D. Š. atitinkamai skundą, apeliacinį skundą kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pastarojoje administracinėje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtino, kad jis nėra viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), jis nevykdo veiklos, susijusios su viešos informacijos rengimu ir jos skleidimu. LVAT 2023-09-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1125-821/2023, konstatavo:
14.3.1. Vertinant VIĮ 2 straipsnyje įtvirtintas viešosios informacijos rengėjo, viešosios informacijos skleidėjo sąvokas matyti, kad asmuo, rengiantis ir skleidžiantis informaciją viešai pripažįstamas viešosios informacijos rengėju (skleidėju) pagal savo vykdomą veiklą, tačiau ne pagal tai, ar jis yra viešasis asmuo ar ne (36 punktas).
14.3.2. LVAT praktikoje, be kita ko, pažymima, kad Žurnalistų etikos inspektorius prižiūri iš esmės visos viešosios informacijos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse, nepriklausomai nuo to, kas yra jos rengėjas (skleidėjas). Interneto svetainė gali būti laikoma visuomenės informavimo priemone, tai iš esmės yra priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-854-602/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2406-624/2020). Teismas, vadovaudamasis viešosios informacijos skleidėjo ir rengėjo sąvokomis, tuo pačiu įvertinęs informacinių technologijų plėtrą, jų vystymąsi ir šio proceso nulemtą visuomeninių santykių kaitą, išaiškino, kad konkreti socialinio tinklo paskyra atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus, o pareiškėjas, viešai paskelbęs savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje informaciją, yra atsakingas už jos teisėtumą. Teismas pažymėjo, kad nors socialinio tinklo paskyros ir jos valdytojo (naudotojo) veikla bei teisinis statusas nėra specifiškai reglamentuoti VIĮ, tačiau socialinio tinklo paskyros valdytojas (naudotojas) negali būti eliminuojamas iš teisinio reguliavimo sferos (37 punktas).
14.3.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai tiek Tarnybos, tiek pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas viešosios informacijos rengėju (skleidėju), o atlikdamas asmens duomenų tvarkymo veiksmus – ir asmens duomenų tvarkytoju (valdytoju). Kadangi pareiškėjas, būdamas savo asmeninės paskyros, esančios socialiniame tinkle „Facebook“ valdytojas (naudotojas), parengė ir paskleidė viešąją informaciją (įrašą, iliustruojant jį nepilnamečių vaikų nuotraukomis), todėl jis, o ne ugdymo įstaiga, yra atsakinga už šios informacijos (įrašo su nuotraukomis) paskelbimo teisėtumą (38 punktas).
15. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad vertinant Inspekcijos skundžiamą Sprendimą, matyti, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus administraciniam sprendimui, aptartus anksčiau šiame teismo sprendime. Iš Sprendimo turinio yra galimybė nustatyti, kuo remdamasi (kokiomis teisės aktų nuostatomis, aplinkybėmis, motyvais) Inspekcija nusprendė, kad pareiškėjos Prašymo nagrinėjimas priskirtinas Žurnalistų etikos inspektoriui.
16. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Inspekcijos Sprendimą, taip pat išvestinį reikalavimą įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.