- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-312-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00838-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. M. ir J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Investorama“ ieškinį atsakovams J. M. ir J. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Investorama“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų J. M. ir J. M. 56 000 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovai ir kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) Kredito unija „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. birželio 4 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. P15/00027 su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais (toliau – ir Kreditavimo sutartis); 2017 m. birželio 1 d. atsakovai (skolininkai), Kredito unija (toliau – KU) Centro taupomoji kasa (kreditorius) ir LUAB „Investorama“ (įkaitų davėjas) sudarė maksimaliosios sutartinės svetimo turto hipotekos sutartį (toliau – ir Hipotekos sutartis), pagal kurią įkeičiama LUAB „Investorama“ priklausanti gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbiami), (įkeičiamo daikto vertė – 84 000 Eur), hipoteka užtikrintas skolininko įsipareigojimas, kylantis iš kreditavimo sutarties (toliau – ir Turtas); užtikrintos prievolės dydis – 297 000 Eur. Skolininkams neįvykdžius prievolės, antstolis Arminas Naujokaitis pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui hipotekos sutartyje nurodytą turtą (butą) už 56 000 Eur ir paskirstė lėšas antstolio patvarkyme nurodyta tvarka atsakovų įsiskolinimui dengti. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.195 straipsnio 4 dalimi, trečiasis asmuo (įkaito davėja, ieškovė) įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo.
3. Atsakovai J. M. ir J. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškove betarpiškai susijusi įmonė gavo pinigus iš atsakovų, todėl buvo vykdomas žodinis susitarimas, jog ieškovė įkeistų turtą už atsakovų įsipareigojimus KU „Centro taupomoji kasa“. Ieškovė sutiko įkeisti turtą už atsakovų įsipareigojimus tik todėl, kad kitai su ieškovu susijusiai įmonei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Ritma“ buvo pervesti pinigai už darbus, kurių ji neatliko ir kuri 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pati BUAB „Ritma“ jokio materialaus turto, kurį būtų galima skirti prievolėms užtikrinti, neturėjo. Tokiu būdu sutikus su ieškovės reikalavimu ir tenkinus ieškinį atsakovai būtų priversti antrą kartą mokėti pinigus, tik šį kartą nebe BUAB „Ritma“, tačiau su ja susijusiai įmonei LUAB „Investorama“. Be to, buvo parduotas įkeistas turtas ir KU „Centro taupomoji kasa“ neįkeistas žemės sklypas. Bendrai šie objektai buvo parduoti už 68 000 Eur sumą, iš kurios 2 433,90 Eur sudaro antstolio atlyginimas. Hipotekos kreditoriui KU „Centro taupomoji kasa“ buvo sumokėta 53 566,10 Eur, o ne 56 000 Eur, todėl ieškovės reikalavimas dėl 2 433,90 Eur antstolio atlyginimo kompensavimo yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – priteisė solidariai iš atsakovų 56 000 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovų po 532,50 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
5. Teismas nustatė, kad už atsakovus KU „Centro taupomoji kasa“ įkeistas LUAB „Investorama“ turtas – butas buvo parduotas už 56 000 Eur ir gautos lėšos paskirstytos antstolio 2021 m. birželio 29 d. patvarkyme Nr. S1-100601 nurodyta tvarka atsakovų įsiskolinimui dengti, t. y. žemės sklypo dalies turto vertė – 12 000 Eur palikta skirstyti vykdomosiose bylose dėl skolos išieškojimo iš LUAB „Investorama“ (lėšos skirstomos atskiru patvarkymu); hipotekos kreditoriui KU „Centro taupomoji kasa“ į banko sąskaitą pervesta 53 566,10 Eur; antstoliui Arminui Naujokaičiui pervesta 2 433,90 Eur.
6. Iš išplėstinio Juridinių asmenų registro išrašo teismas nustatė, kad nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. birželio 30 d. (įmonės bankroto) V. S. buvo BUAB „Ritma“ direktorius. V. S. nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki ieškovės nemokumo administratoriaus paskyrimo (2021 m. lapkričio 17 d.) taip pat buvo ieškovės direktorius bei nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. šios bendrovės akcininkas.
7. Ieškovė per savo vadovą ir akcininką yra susijusi su BUAB „Ritma“, kurios vadovu buvo tas pats asmuo V. S.. Teismo vertinimu, atsakovų pozicija, kad tenkinus ieškinį atsakovai būtų priversti antrą kartą mokėti pinigus su BUAB „Ritma“ susijusiai įmonei LUAB „Investorama“, šioje byloje nėra reikšminga ir net jai pasitvirtinus, nedarytų įtakos ieškiniu keliamų reikalavimų pagrįstumui, kadangi atsakovai turto įkeitimo sutarties neginčija, hipotekos sandoris galioja, o ieškovės turtas parduotas neįvykdytoms atsakovų prievolėms dengti.
8. Nagrinėjamu atveju buvo įregistruota svetimo turto hipoteka kai atsakovai savo skolinio įsipareigojimo įvykdymą apsaugojo trečiojo asmens, t. y. ieškovės, turtu. Ieškovė, įvykdžiusi atsakovų įsipareigojimą, teismo vertinimu, įgijo regreso teisę į atsakovus dėl sumokėtos sumos atlyginimo. Kadangi LUAB „Investorama“ skolininko prievolę kreditoriui iš dalies įvykdė, t. y. už ieškovės parduotą hipotekos sutartimi įkeistą turtą gautos 56 000 Eur lėšos pervestos kreditoriui ir vykdymo išlaidoms dengti, LUAB „Investorama“ įgijo 56 000 Eur atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus CK 4.195 straipsnio 4 dalies pagrindu.
9. Teismas laikė, kad už atsakovus KU „Centro taupomoji kasa“ įkeistas LUAB „Investorama“ turtas – butas buvo parduotas už 56 000 Eur ir paskirstytas antstolio patvarkyme nurodyta tvarka atsakovų įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms dengti. Paskirsčius 12 000 Eur gautų, pardavus neįkeistą žemės sklypą, iš šios sumos antstolis skaičiuoja vykdymo išlaidas susijusias su kitais asmenimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovai J. M. ir J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai nevertino turto įkeitimo sutarties sudarymo aplinkybių – kad su ieškove betarpiškai susijusi įmonė gavo pinigus iš atsakovų, todėl buvo vykdomas žodinis susitarimas, jog ieškovė įkeistų turtą už atsakovų įsipareigojimus KU „Centro taupomoji kasa“.
10.2. 2014 m. gruodžio 5 d. buvo pasirašyta statybų rangos sutartis Nr.2015/02/13-01, pagal kurią su ieškove susijusi UAB „Ritma“, kaip rangovė, įsipareigojo pastatyti keturis kaimo turizmo pastatus. 2014 m. gruodžio 8 d. UAB „Ritma“ naudai mokėjimo nurodymais buvo pervesta 410 000 Lt, 138 000 Lt ir 60 000 Lt, iš viso – 608 000 Lt (176 088,97 Eur). UAB „Ritma“ savo įsipareigojimų pagal šią rangos sutartį neįvykdė ir net nebandė vykdyti. 2016 m. birželio 15 d. UAB „Ritma“ buvo iškelta bankroto byla ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. ši bendrovė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
10.3. Turto įkeitimo sutartis buvo sudaryta atsakovų iniciatyva ir prašymu, siekiant užtikrinti atsakovų įsipareigojimus dėl UAB „Ritma“ pervestų piniginių lėšų, todėl teismo argumentas dėl turto įkeitimo sutarties neginčijimo nėra pagrįstas. Net jeigu turto įkeitimo sutartis ir būtų pripažinta negaliojančia, tokiu atveju restitucijos taikymas neatitiktų atsakovų interesų.
10.4. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sprendžiant ginčus dėl sutartinės hipotekos turinio. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Iš sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).
10.5. Teismas nesiaiškino esminių aplinkybių dėl tikrųjų hipotekos sandorio dalyvių ketinimų, hipotekos sandorio sudarymo aplinkybių, dėl kokių priežasčių ieškovė už atsakovus KU „Centro taupomoji kasa“ įkeitė savo turtą, koks buvo šalių susitarimas ir (ar) jei ieškovė nebūtų bankrutavusi, būtų pareikštas ieškinys atsakovams.
10.6. Teismas nepagrįstai sprendė dėl antstolio 2 433,90 Eur dydžio atlyginimo priteisimo iš atsakovų. CK 4.195 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos. Hipotekos kreditoriui KU „Centro taupomoji kasa“ buvo sumokėta 53 566,10 Eur, o ne 56 000 Eur, todėl teismas nepagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovų ir 2 433,90 Eur antstolio atlyginimą. Be to, antstolis įvykdė viso turto (buto ir žemės sklypo) pardavimą, todėl 2 433,90 Eur atlyginimas yra apskaičiuotas nuo viso turto, o ne tik nuo buto pardavimo. Teismo sprendimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš atsakovų nepagrįstas ir dėl kitos priežasties: visas vykdymo išlaidas dengia skolininkas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 611 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
10.7. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytoją, todėl nebuvo nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Atsakovai savo atsiliepime ir triplike prašė kviesti liudytoju buvusį LUAB „Investorama“ vadovą V. S., kuris tarėsi dėl svetimo daikto hipotekos sutarties sudarymo, dėl piniginių lėšų BUAB „Ritma“ pervedimo, todėl būtų galėjęs paliudyti aplinkybes dėl hipotekos sutarties tarp ieškovės, atsakovų ir KU „Centro taupomoji kasa“ sudarymo, dėl rangos sutarties vykdymo, įkeisto turto realizavimo, taip pat aplinkybes apie piniginių lėšų gavimą bei kitas su šiais sandoriais susijusias aplinkybes.
11. Atsiliepime ieškovės nemokumo administratorius prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
11.1. Net pasitvirtinus apeliantų pozicijai (dėl įmonių buvimo susijusiomis ir kt.), tai nedarytų įtakos ieškiniu keliamų reikalavimų pagrįstumui, nes apeliantai neginčijo turto įkeitimo sutarties, hipotekos sandoris galioja, o ieškovės turtas parduotas neįvykdytoms apeliantų prievolėms dengti. Iš turto įkeitimo sandorio ir yra kildinama ieškovės atgręžtinio reikalavimo teisė į apeliantus iš ieškovės turto tenkinus įsipareigojimus jų kreditoriams.
11.2. Turto įkeitimo sutartis buvo sudaryta apeliantų iniciatyva, todėl nėra jokio pagrindo nevykdyti iš šio sandorio kylančių teisių ir pareigų. Iš turto įkeitimo sutarties kilę ieškovės įsipareigojimai yra įvykdyti pardavus ieškovei priklausiusį turtą dengiant apeliantų kreditorių reikalavimus, iš to ir kildinama ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisė į apeliantus.
11.3. Nesant ginčo dėl sutartinės hipotekos turinio, nebuvo pagrindo aiškintis sandorio sudarymo aplinkybių ar šalių valios. Tokiomis bylos aplinkybėmis yra neaktuali teismų praktika, suformuota sprendžiant ginčus dėl sutartinės hipotekos turinio. Bet kuriuo atveju, atgręžtinis reikalavimas apeliantams pareikštas tenkinus apeliantų kreditorių reikalavimus iš ieškovei priklausiusio turto, o ne todėl, kad ieškovei buvo iškelta bankroto byla.
11.4. Už atsakovus KU „Centro taupomoji kasa“ įkeistas LUAB „Investorama“ turtas – butas buvo parduotas už 56 000 Eur ir gautos lėšos paskirstytos antstolio patvarkyme nurodyta tvarka atsakovų įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms dengti. Paskirsčius 12 000 Eur, gautų pardavus neįkeistą žemės sklypą, iš šios sumos antstolis skaičiuoja vykdymo išlaidas, susijusias su kitais asmenimis.
11.5. Apeliantai nepagrindė pozicijos, kad 2021 m. birželio 29 d. antstolio patvarkymas dėl piniginių lėšų skirstymo Nr. S1-100601 yra nepagrįstas. Ginčijant patvarkyme nurodytą sumą apeliantai nenurodo sumos ir jos apskaičiavimo, kurie, jų nuomone, laikytini teisingais. Tokiu būdu apeliantai neįvykdė įrodinėjimo civiliniame procese pareigos.
11.6. Vykdymo išlaidos jau yra išieškotos iš lėšų, gautų pardavus ieškovei priklausiusį turtą, ir todėl antstolis nebeturi reikalavimo teisės šiuo pagrindu nei į ieškovą, nei į apeliantus. Antstolio išlaidas išieškojus iš už apeliantus įkeitusios savo turtą ieškovės, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į apeliantus tai pačiai, o ne dvigubai vykdymo išlaidų sumai.
11.7. Nesant ginčo dėl sutartinės hipotekos turinio, nebuvo pagrindo aiškintis sandorio sudarymo aplinkybių ar šalių valios, taip pat ir apklausinėti liudytojų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas patenkino ieškovės ieškinį dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsisakymo apklausti liudytoją
14. Apeliantai, akcentuodami netinkamą įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą pirmosios instancijos teisme, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu apklausti jų nurodytą liudytoją – LUAB „Investorama“ vadovą V. S., kuris tarėsi dėl svetimo daikto hipotekos sutarties sudarymo. Apeliantų vertinimu, tai lėmė situaciją, jog nebuvo nustatytos visos byloje reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija su tokia apeliantų nuomone nesutinka.
15. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).
16. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
17. Apeliantai nurodo, kad prašomas apklausti liudytojas būtų galėjęs paliudyti aplinkybes dėl hipotekos sutarties tarp ieškovės, atsakovų ir KU „Centro taupomoji kasa“ sudarymo, dėl rangos sutarties vykdymo, įkeisto turto realizavimo, taip pat aplinkybes apie piniginių lėšų gavimą bei kitas su šiais sandoriais susijusias aplinkybes. Apeliantų nurodomi argumentai neteikia pagrindo teisėjų kolegijai kitaip vertinti liudytojo apklausos poreikio ir galimybių, nes, viena vertus, apeliantai nekvestionuoja hipotekos sutarties sudarymo ir (ar) rangos sutarties vykdymo; kita vertus, įkeistas turtas buvo realizuotas vykdymo procese, jį atliko antstolis, į bylą yra pateikti turto realizavimo rašytiniai įrodymai, todėl nesant ginčo dėl sutartinės hipotekos turinio ir esant pateiktiems turto realizavimo duomenims, nebuvo pagrindo dėl šių aplinkybių apklausti apeliantų prašomo liudytojo.
Dėl sutartine hipoteka įkeisto turto
18. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas – prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais.
19. Byloje nustatyta, kad atsakovai ir kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) KU „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. birželio 4 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. P15/00027 su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais. Atsakovai, Kredito unija (kreditorius) ir UAB „Investorama“ (įkaitų davėja) 2017 m. birželio 1 d. sudarė maksimaliosios sutartinės svetimo turto hipotekos sutartį, pagal kurią įkeista UAB „Investorama“ priklausanti gyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esanti (duomenys neskelbiami), (įkeičiamo daikto vertė – 84 800 Eur nustatyta šalių susitarimu); hipoteka užtikrintas skolininko įsipareigojimas, kylantis iš Kreditavimo sutarties; užtikrintos prievolės dydis – 297 000 Eur; maksimaliosios hipotekos suma – 148 706,21 Eur.
20. Hipoteka – tai daiktinės teisės institutas. Hipotekos sandorio esmė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą tuo atveju, jeigu skolininkas per nustatytą terminą neįvykdo prisiimtų įsipareigojimų. Hipotekos sandorio objektas gali būti tiek pačiam skolininkui, tiek ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis daiktas. Nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas, pagal CK 4.181 straipsnį kvalifikuojamas kaip svetimo daikto hipoteka.
21. Hipotekos sandoris yra akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine prievole (CK 4.170 straipsnio 1, 4 dalys, 4.174 straipsnis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kurios akcesoriškumas pasireiškia per jos priklausomumą nuo pagrindinės prievolės sukūrimo, turinio ir pabaigos galiojimo. Hipotekos akcesoriškumas reiškia, kad, nesant pagrindinės prievolės ir būtinumo (siekio) užtikrinti jos įvykdymą, neatsirastų ir papildomos įkeitimo prievolės. Taip pat neatskiriama nuo pagrindinės prievolės yra svetimo daikto hipotekos įkaito davėjo pareiga atsakyti hipoteka įkeistu turtu, nes tik neįvykdęs pagrindinės prievolės kreditorius įgyja teisę išieškoti skolininko skolą ir iš trečiojo asmens įkeisto turto. Pažymėtina, kad santykis tarp įkaito davėjo ir hipotekos kreditoriaus nėra savarankiškas, o tik išvestinis. Sudarius svetimo turto hipotekos sandorį, greta pagrindinio skolininko ir kreditoriaus teisinių santykių (šiuo atveju prievolinio pobūdžio) susiklosto nauji įkaito davėjo ir kreditoriaus daiktinio pobūdžio teisiniai santykiai, kurių vykdymas ir galiojimas priklauso nuo pagrindinės prievolės, taip pat susiklosto teisiniai santykiai tarp įkaito davėjo ir skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-313/2018).
22. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai neįvykdė savo prievolių kreditorei Kredito unijai, todėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymu antstoliui Arminui Naujokaičiui vykdyti buvo pateiktas Klaipėdos m. 15-ojo biuro notarės Agnės Griškevičenės vykdomasis įrašas Nr. 1701, išduotas 2020 m. gruodžio 7 d. dėl 292 287,25 Eur skolos išieškojimo iš J. M. išieškotojos Kredito unijos naudai nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą, nuosavybės teise priklausantį UAB „Investorama“. Byloje taip pat nustatyta, kad CPK 746–747 straipsnių nustatyta tvarka antstolis Arminas Naujokaitis pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui Hipotekos sutartyje nurodytą Turtą; pardavęs ieškovės Turtą, įkeistą Hipotekos sutartyje nurodytomis sąlygomis, antstolis Arminas Naujokaitis 2021 m. birželio 21 d. surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-21-157-14383. Parduotas UAB „Investorama“ priklausęs turtas: butas, 124,39 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami), įkeistas Kredito unijai, ir 333/613 dalis žemės sklypo 6,13 a, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami), bendra pardavimo kaina – 68 000 Eur. Pardavęs UAB „Investorama“ priklausantį turtą, antstolis Arminas Naujokaitis 2021 m. birželio 29 d. surašė patvarkymą dėl piniginių lėšų skirstymo Nr. S1-100601, (toliau – Patvarkymas), kuriame, vadovaudamasis CPK 613, 759 straipsniais, Sprendimų vykdymo instrukcijos 55, 88 punktais, nusprendė 68 000 Eur sumą paskirstyti tokia tvarka: 1) žemės sklypo dalies turto vertę – 12 000 Eur palikti skirstymui vykdomosiose bylose dėl skolos išieškojimo iš UAB „Investorama“; piniginės lėšos bus skirstomos atskiru patvarkymu; 2) Hipotekos kreditoriui Kredito unijai į banko sąskaitą pervedama 53 566,10 Eur suma; 3) antstoliui Arminui Naujokaičiui pervedama 2 433,90 Eur suma.
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovės LUAB „Investorama“ nemokumo administratorius, vadovaudamasis CK 4.195 straipsnio 4 dalimi, prašė atgręžtinio reikalavimo tvarka priteisti iš atsakovų nuostolius, atsiradusius dėl ieškovei priklausančio turto (buto, 124,39 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami)) praradimo. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo.
24. Ieškovė prašė priteisti 56 000 Eur nuostolius, kuriuos sudaro hipotekos kreditoriui Kredito unijai į banko sąskaitą pervesta 53 566,10 Eur suma ir 2 433,90 Eur dydžio antstolio atlyginimas. Šį ieškovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino. Apeliaciniame skunde atsakovai ginčija savo pareigą atlyginti ieškovei nuostolius, kuriuos ši patyrė praradusi jai priklausantį butą, įkeistą svetimo daikto hipoteka, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių ieškovė už atsakovus Kredito unijai įkeitė savo turtą, koks buvo šalių susitarimas; be to, nesutiko dėl antstolio 2 433,90 Eur dydžio atlyginimo priteisimo iš atsakovų.
25. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista suma atsakovai grindžia dviem esminiais argumentais: pirma, ieškovei negalėjo būti priteista nuostolių suma, susidariusi pardavus ieškovei priklausiusį turtą dengiant apeliantų kreditorės reikalavimus, nes su ieškove betarpiškai susijusi ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro BUAB „Ritma“ gavo pinigus iš atsakovų už darbus, kurių ji neatliko; antra, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolio atlyginimas yra apskaičiuotas už viso turto (buto ir žemės sklypo) pardavimą, todėl ieškovės reikalavimas dėl 2 433,90 Eur antstolio atlyginimo kompensavimo yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo dėl 56 000 Eur dydžio ieškovei priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu skolininkui neįvykdžius svetimo turto hipoteka užtikrintos prievolės įkeistas daiktas parduodamas iš viešųjų varžytynių, įkaito davėjas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo, t. y. jis turi teisę reikalauti, kad skolininkas jam atlygintų daikto vertę, taip pat praradus daiktą patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2013; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-687/2017).
27. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei priklausiusio svetimo daikto hipoteka įkeisto ir prarasto turto vertę, rėmėsi antstolio kontoroje gautu skolininkų, įkaito davėjos UAB „Investorama“ ir pasiūlyto pirkėjo UAB „Divingas“ prašymais leisti turtą parduoti skolininkų pasiūlytam pirkėjui UAB „Atominis vėjas“ už 68 000 Eur (iš jų – 12 000 Eur neįkeisto žemės sklypo dalis ir 56 000 Eur įkeisto turto dalis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ir ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, už atsakovus Kredito unijai įkeistas UAB „Investorama“ turtas – butas buvo parduotas už 56 000 Eur ir gautos lėšos paskirstytos antstolio patvarkyme nurodyta tvarka atsakovų įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms dengti, t. y. hipotekos kreditoriui Kredito unijai buvo sumokėta 53 566,10 Eur suma ir 2 433,90 Eur antstolio atlyginimas, kas ir sudaro parduoto, ieškovei priklausiusio įkeisto nekilnojamojo turto – buto, vertę (56 000 Eur). Tuo tarpu, paskirsčius 12 000 Eur sumą, gautą pardavus neįkeistą žemės sklypą, iš šios sumos antstolis išskaičiuos vykdymo išlaidas, susijusias su kitais asmenimis. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl antstolio 2 433,90 Eur dydžio atlyginimo priteisimo iš apeliantų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 4.195 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą ir teisingai nustatė ieškovei atlygintinų nuostolių dydį, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
29. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie nelemia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, nepasisako.
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
31. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti lygiomis dalimis iš apeliantų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl nėra pagrindo tokio ieškovės prašymo spręsti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.