Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 11P-393 „Dėl R. K. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas, skundžiamas įsakymas), grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas; 2) nesant galimybės grąžinti į minėtas pareigas, įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija, Administracija) paskirti pareiškėją R. K. į laisvas Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigas, patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 10V-1035; 3) priteisti R. K. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jos atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pareiškėjai 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėto atleidimo iš pareigų.

Atkreipė teismo dėmesį, jog, pareiškėjai iškėlus ginčą teisme, Administracija 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 10V-1108 pakeitė naujai įsteigtos pareigybės aprašymo 6.1 punktą.

Pareiškėjos nuomone, Savivaldybės administracija dirbtinai įsteigė naują Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pagal darbo sutartį pareigybę, siekdama išvengti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pareiškėjai pasiūlyti kitas lygiavertes arba žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pažymėjo, kad pareiškėja Savivaldybės administracijoje yra sukaupusi didesnį nei dešimties metų nepertraukiamojo darbo stažą, o į Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas perkelta N. R. – tik penkerių metų nepertraukiamojo darbo stažą, todėl jeigu atsakovė pagal teisės aktų reikalavimus minėtą pareigybę būtų įsteigusi valstybės tarnautojui, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 3 dalies 3 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatas ją privalėjo pasiūlyti pareiškėjai.

Pažymėjo, jog Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 11P-382 buvo numatyti 5 vyriausieji specialistai, tačiau tik vienam iš jų buvo suteiktas darbuotojo statusas dirbant pagal darbo sutartį, neaišku, kokiu pagrindu jį priskiriant ne valstybės tarnautojų, kurių buvo 4, kategorijai.

Pareiškėjos nuomone, naujai įsteigtos pareigybės aprašymo 5.1 punkte numatytas reikalavimas šias pareigas einančiam darbuotojui turėti pedagogo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 3 metų pedagoginio darbo stažą, buvo perteklinis, įtvirtintas specialiai tam, kad jį atitiktų konkretus, iš anksto žinomas Savivaldybės administracijai darbuotojas, konkrečiu atveju – N. R..

Nurodė, jog nors 2019 m. spalio 24 d. įspėjime dėl pareigybės panaikinimo Nr. 1-2907 pareiškėjai buvo nurodyta, kad jos pareigybė dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos struktūros pertvarkymo yra naikinama ir kad jai bus siūlomos kitos lygiavertės karjeros valstybės tarnautojo pareigos, o jeigu tokių pareigų nebus – žemesnės pareigos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje. Tačiau pareiškėja, pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą garantiją, buvo atleista iš Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų, nepasiūlius jokių kitų pareigų, nors (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje laisvų valstybės tarnautojo pareigybių, kurių reikalavimus ji atitiko, pareiškėjos įspėjimo apie atleidimą laikotarpiu buvo.

Nurodė, jog ji atitiko (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 10V-761 patvirtinto pareigybės aprašymo reikalavimus, būtinus einant Jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigas, tačiau nepagrįstai šios pareigos jai nebuvo pasiūlytos. Pažymėjo, jog pareiškėja 1989 metais Vilniaus kultūros mokykloje baigė kultūros-švietimo darbo specialybės kursą ir įgijo kultūros-švietimo darbo organizavimo specialybę, o 2005 metais Mykolo Romerio universitete baigė viešojo administravimo programą ir jai suteiktas viešojo administravimo bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Pareiškėja moka anglų kalbą B2 lygiu, ji ne tik išmano jaunimo politiką reglamentuojančius teisės aktus, tačiau aštuonerius metus priklausė (duomenys neskelbtini) rajono Jaunimo reikalų tarybai, visą tą laikotarpį gilinosi į jaunimo politiką reglamentuojančius teisės aktus, dalyvavo įvairiuose projektuose, todėl ne tik atitiko šiai pareigybei reikalingą kvalifikaciją, bet ir turėjo veiklos jaunimo organizacijose ar su jaunimu dirbančiose organizacijose patirties, įgūdžių.

Tvirtino, jog ji atitiko ir šiuo metu atitinka Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybei, kurios aprašymas patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 10V-1035, keliamus reikalavimus. Pažymėjo, jog turi viešojo administravimo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ilgiau nei metus ėjo Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, kurios buvo susijusios, be kita ko, ir su įstaigos finansine kontrole. Eidama šias pareigas, įgyvendino sudėtingus didelės apimties ir vertės projektus, susipažino su teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą, taip pat su savivaldybės veikla susijusiais įstatymais ir norminiais teisės aktais, dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, turi finansinę patirtį šio pobūdžio veikloje ir atitinka visus šiai pareigybei keliamus reikalavimus.

Nurodė, jog Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigos yra laisvos, todėl Savivaldybės administracija įpareigotina jas pasiūlyti pareiškėjai.

Tvirtino, jog pareiškėja iš darbo buvo atleista nepagrįstai ir neteisėtai, neįvertinus jos ilgametės patirties, sąžiningo darbo, akivaizdžiai sudarant sąlygas į naujai įsteigtas pareigas patekti mažiau kvalifikuotam darbuotojui, pareiškėją ignoruojant. Dėl neteisėto atleidimo pobūdžio pareiškėja patyrė didelį pažeminimą, nuolat jaučia įtampą dėl savo ateities, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 4 000 Eur ir prašo priteisti iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos.

Taip pat pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto atleidimo prašo priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jos atleidimo iš pareigų dienos (2019 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Prašė skundą patenkinti.

Šioje byloje ginčas kyla dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 11P-393 „Dėl R. K. atleidimo“, kuriuo pareiškėja atleista iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo, dėl grąžinimo į valstybės tarnybą. Nesant galimybės grąžinti į minėtas pareigas, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę ją paskirti į laisvas Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigas, kurių pareigybės aprašymas patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 10V-1035. Taip pat reiškia išvestinio pobūdžio reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėja karjeros valstybės tarnautoja atleista iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas teismų praktiką, nuosekliai laikosi pozicijos, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą, ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, Nr. A662-684/2010, Nr. A62-340/2011, Nr. A62-1007/2011, Nr. A146-241/2011, Nr. A146-174/2011; sprendimus administracinėse bylose Nr. A62-930/2011, Nr. A62-1367/2011 ir kt.).

Dėl valstybės institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus savo jurisprudencijoje ne kartą pasisakęs ne tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A756-346/2011, Nr. A146-2643/2011, Nr. A492-1954/2012, Nr. A520-3085/2012 ir kt.), bet iš esmės analogišką praktiką darbo ginčų bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, negali vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet turi tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką, tarnybinių ginčų dėl atleidimo iš valstybės tarnybos bylose, sprendžiant ginčus dėl Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytos (pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą 49 straipsnio 1 dalis) garantijos (valstybės tarnautojo, kurio pareigybė panaikinta, paskyrimo į kitas pareigas), pirmiausia turi būti vertinama, ar valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas yra realus (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A662-674/2011, Nr. A756-346/2011, Nr. A146-174/2011, Nr. A143-1086/2011 ir kt.), nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: ar atsakovas realiai atliko kompetentingo organo sprendimu įformintus struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta valstybės tarnautojo pareigybė; ar atlikus šiuos pertvarkymus šis tarnautojas nebegalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, nes šios funkcijos buvo iš viso nebeatliekamos arba joms vykdyti užteko mažiau darbuotojų, ar funkcijos iš viso išliko. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti yra aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo įstaigos (institucijos) struktūra (sandara) ir kaip ji pakito ir ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tik tokie, kuriais siekiama pagrįsti valstybės tarnautojo atleidimą iš valstybės tarnybos. Taip pat byloje svarbu buvo nustatyti, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai nepasiūlė pareiškėjui kitų pareigų, o konstatavęs, jog nėra kitų pareigų, kurias būtų galima pasiūlyti pareiškėjui (valstybės tarnautojui), pareiškėją atleido iš valstybės tarnybos (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017).

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos nuostatuose, patvirtintuose 2017 m. vasario 17 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 5TS-763, numatyta, jog Administracijos struktūrą sudaro struktūriniai padaliniai – skyriai, tarnyba, administracijos filialai – seniūnijos (struktūriniai padaliniai), į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai (18 punktas), Administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių administracijos direktoriaus siūlymu, mero teikimu tvirtina ir keičia taryba, o pareigybes tvirtina direktorius (19 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 5TS-615 buvo patvirtinta Administracijos struktūra, pagal kurią buvo numatyta, jog administracijos struktūriniai padaliniai susideda iš skyrių ir tarnybos (struktūroje numatyta 14 skyrių, įskaitant Švietimo, kultūros ir sporto skyrių, ir 1 Ūkio tarnyba) (1.3, 1.3.7 ir 1.3.16 punktai).

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje atliekant struktūrinius pertvarkymus, Savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 5TS-85 buvo patvirtinta nauja (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos struktūra, juo pripažintas netekusiu galios Savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 5TS-615 su visais pakeitimais ir papildymais (2 punktas). Iš minėto įsakymo matyti, jog po struktūrinių pertvarkymų liko 12 skyrių, įskaitant Švietimo, kultūros ir sporto skyrių, Ūkio tarnyba panaikinta.

Iš Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 11P-107 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ matyti, jog Švietimo skyriuje buvo numatytos 6 valstybės tarnautojų (toliau – ir VT) pareigybės (skyriaus vedėjo, vedėjo pavaduotojo ir 4 vyriausiųjų specialistų) (9 punktas). Pagal Administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 11P-239 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“, Švietimo skyriuje buvo numatytos 2 darbuotojų, dirbančių pagal sutartis (toliau – ir DS), pareigybės. Taigi iki su ginču susijusių struktūrinių pertvarkymų Švietimo skyriuje iš viso buvo 8 pareigybės (6 VT ir 2 DS). Iš 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 11P-239 matyti, jog Švietimo skyriuje vyriausiojo specialisto etnokultūrai pareigas pagal darbo sutartį ėjo N. R., vyriausiojo specialisto viešiesiems ryšiams pagal darbo sutartį pareigas ėjo G. V. (1 ir 2 punktai).

Byloje nustatyta, jog pagal Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 11P-382 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuris įsigaliojo nuo 2019-11-01, patvirtinto 7 skyriaus nuostatas, Švietimo skyriuje buvo numatytos 6 VT pareigybės (tarp kurių Skyriaus vedėjo (7 skyriaus 1 punktas) ir pavaduotojo pareigybė (7 skyriaus 2 punktas) (nurodyta R. K. pavardė) ir 1 DS pareigybė (nurodyta N. R. pavardė). To paties įsakymo 3.2 punktu įtvirtinta, jog šio įsakymo 7 skyriaus „Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus“ 2 punktas galioja iki 2019 m. lapkričio 26 d. Taigi šio įsakymo pagrindu pareiškėjos pareigybė nuo 2019 m. lapkričio 26 d. buvo panaikinta. To paties įsakymo pagrindu buvo panaikinta ir vyriausiojo specialisto etnokultūrai pareigybė, nes įsakymo 2.2 punkte nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 11P-239 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais pripažįstamas netekusiu galios (įsigaliojo nuo 2019 m. lapkričio 1 d.). Tuo pačiu įsakymu buvo pripažintas netekusiu galios ir Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. 11P-107 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (2.1 p.). Pagal minėtą įsakymą vyriausiojo specialisto viešiesiems ryšiams pagal darbo sutartį pareigybė iš Švietimo skyriaus perkelta į Komunikacijos ir dokumentų skyrių (2 skyriaus 7 punktas).

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos struktūros pokyčius ir jų realumą patvirtina į bylą atsakovės pateikti minėti administraciniai aktai, iš kurių matyti, jog Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje iki struktūrinių pertvarkymų buvo aštuonios pareigybės: šešios valstybės tarnautojų (VT) ir dvi darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (DS). Valstybės tarnautojų pareigybės buvo: skyriaus vedėjo, skyriaus vedėjo pavaduotojo ir keturių vyriausiųjų specialistų. Pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų buvo dvi pareigybės: vyriausiojo specialisto etnokultūrai ir vyriausiojo specialisto viešiesiems ryšiams. Po struktūrinių pertvarkymų šiame skyriuje liko iš viso šešios pareigybės: skyriaus vedėjas ir penki vyriausieji specialistai, iš kurių vienas vyriausiasis specialistas, dirbantis pagal darbo sutartį.

Iš nurodytų administracinių aktų matyti, jog iki struktūrinių pertvarkymų Savivaldybės administracijoje buvo 71 valstybės tarnautojų pareigybė (VT) (2019 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. 11P-107), o po jų liko 65 VT pareigybės (2019 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 11P-382).

Byloje atsakovės įrodymai patvirtina, kad struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti realiai, ne fiktyviai. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo pertvarkomas ne vien tik Švietimo skyrius, bet ir kiti skyriai, dalies jų nebeliko, t. y. vyko kompleksinis Savivaldybės administracijos struktūrinis pertvarkymas. Pagal nustatytas aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjos argumentai, kad struktūriniai pertvarkymai buvo vykdomi siekiant panaikinti tik jos pareigybę, yra nepagrįsti, prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams.

Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu pažymėjo, jog Administracijos direktorius, priimdamas 2019 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 11P-382, privalėjo vadovautis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 5TS-616 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičiaus“ 1.1 punkte įtvirtinta nuostata, kad didžiausias leistinas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų skaičius – 81. Teismas pažymi, jog minėtame įsakyme nurodytas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų skaičius Administracijos direktoriui nenumato apribojimo nustatyti mažesnį valstybės tarnautojų skaičių, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas, pasinaudojant įstatymo suteikta administracijos vadovui diskrecijos teise (Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjos šio pobūdžio argumentai nepagrįsti. Pareiškėjos interesai negali būti laikomi svarbesniais už institucijos veiklą pagal reglamentuojančiais teisės aktais įtvirtintą kompetenciją. Byloje nėra pagrįstų duomenų, kad savivaldybės administracijos direktorius, nustatydamas pareigybių skaičių pagal atliekamas funkcijas, būtų viršijęs įstatymo suteiktus jam įgaliojimus. Darytina išvada, jog Savivaldybės administracijos struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti kompetentingo organo sprendimu, jie buvo realūs, byloje nesurinkta duomenų, jog pertvarkymai atlikti pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos ar kitokio pobūdžio neteisėtais tikslais.

Pareiškėja iš esmės neginčija (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos struktūros pokyčių, tačiau tvirtino, jog jos pareigybė buvo panaikinta fiktyviai, nes pareigybėje numatytos viešojo administravimo funkcijos išliko ir buvo perkeltos į naujai įsteigtos vyriausiojo specialisto A2 pareigybės funkcijas, kurias nepagrįstai pavesta vykdyti N. R. pagal darbo sutartį, darbdaviui siekiant specialiai išvengti įstatymo numatytos garantijos pasiūlyti kitas pareigas.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, skaičius bei pareigybių aprašymus ir sąrašus, nuostatas, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba (1 dalis). Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais kriterijais (2 dalis). Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (3 dalis). Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir pareigybių sąrašus tvirtina valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai (4 dalies 1 punktas). Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos šio įstatymo 1 priede arba nustatytos pagal kitus įstatymus. Tuo atveju, kai pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme valstybės tarnautojo pareigybė nurodoma pagal kitą įstatymą (5 dalis). Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas bendruosius reikalavimus įtvirtina Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio nuostatos. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, privalo turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; mokėti valstybinę lietuvių kalbą; būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų; turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą (9 straipsnio 1 dalis). Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ar pareigybės aprašyme. Pareigybės aprašyme negali būti nustatyti tokie specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti.

Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1298, numatyta, jog valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius valstybės institucijose ir įstaigose (toliau – įstaigos) turi būti toks, kad įstaigos laiku ir kokybiškai galėtų atlikti joms teisės aktuose nustatytas funkcijas, o įstaigos lėšos, skirtos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui, būtų naudojamos racionaliai ir taupiai (2.1 p.). Pareigybių poreikis įstaigoje nustatomas atsižvelgiant į šiuos kriterijus: įstaigai nustatytų funkcijų analizės, įstaigos žmogiškųjų išteklių ir kompetencijų analizės (2.2 p.).

Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigybių aprašymą ir vertinimą reglamentuoja Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“. Pareigybių aprašymų ruošinius tvirtina Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės tarnybos departamentas) direktorius (4 p.). Pareigybių aprašymų ruošiniuose pateikiami tipiniai specialieji reikalavimai, kurie nustatomi vadovaujantis Metodikos 1 priedu, privalomos kompetencijos bei jų pakankami lygiai, kurie nustatomi vadovaujantis Metodikos 2 priedu ir funkcijos. Pareigybės aprašymą rengia įstaigos, kurios vadovai tvirtina pareigybės aprašymą, vadovų įgalioti asmenys, vadovaudamiesi Metodika bei atsižvelgdami į teisės aktuose nustatytus įstaigos ir (ar) įstaigos padalinio uždavinius ir funkcijas (5 p.). Bendrųjų (vidaus administravimo) veiklos sričių profesinė kompetencija apima būtinus gebėjimus vykdant valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas, užtikrinančias kiekvienos įstaigos savarankišką funkcionavimą; specialiųjų veiklos sričių profesinė kompetencija apima būtinus gebėjimus vykdant valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas, užtikrinančias įstaigai teisės aktuose nustatytų uždavinių įgyvendinimą (39.1, 39, 2 p.).

Konkrečiu atveju pareiškėja teismui nenurodė teisės aktų, reglamentuojančių pareigybės aprašymą, Vyriausybės įtvirtintus kriterijus, rengiant minėtą pareigybę, pažeidimų, tik iš esmės vadovavosi lyginamuoju vertinimu tarp panaikintos ir naujai įsteigtos pareigybės, tvirtindama, jog jos pareigybei būdingos valstybės tarnautojo funkcijos, įskaitant ir viešąjį administravimą, nepagrįstai buvo perkeltos į pareigybę pagal darbo sutartį, kuri buvo sudaryta su N. R..

Bylos duomenimis nustatyta, jog Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 10V-832 buvo patvirtintas Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas, kuriame nurodyta, jog skyriaus vyriausiasis specialistas yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojas, priskiriamas pagal darbo sutartis dirbančių specialistų grupei. Bylos duomenimis, Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 11P-256 „Dėl N. R. perkėlimo“ N. R. iš Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto etnokultūrai pareigybės nuo 2019 m. lapkričio 1 d. perkelta į Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, kurių pareigybės aprašymas patvirtintas 2019 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 10V-832.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, jog viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjekto kompetencija nustatant viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą yra reglamentuota Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje.

Pareiškėjos pareigybė buvo įsteigta Vietos savivaldos įstatyme ir Švietimo skyriaus nuostatuose numatytoms savivaldybės kultūros, sporto ir švietimo skyriaus funkcijoms ir uždaviniams įgyvendinti (2 p.), o naujai įsteigtos pareigybės paskirtyje numatyta bendro pobūdžio kultūros ir turizmo politikos įgyvendinimas, akcentuojant įvairių viešų kultūros renginių, programų organizavimą, jų ir kultūros įstaigų koordinavimą, etninės kultūros vertybių integravimą, kultūros puoselėjimą (6.1, 6.2, 6.4, 6.6, 6.7, 6.8, 6.9, 6.10 ir 6.11 p.).

Aplinkybė, jog tam tikra dalis pareiškėjos vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir pareiškėjos pareigybė. Pareiškėja byloje nėra nurodžiusi jokių konkrečių faktų ir tai patvirtinančių įrodymų, kad būtent Savivaldybės administracija tendencingai siekė pareiškėją atleisti iš tarnybos ir dėl to atliko struktūrinius pertvarkymus panaikindama pareiškėjos pareigybę.

Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog funkcijų perskirstymas, kai valstybės tarnautojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams arba dalis jų pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei, gali būti vertinamas kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti valstybės tarnautoją (žr., pvz., 2016 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3386-520/2016).

Pareiškėja nekelia ginčo dėl įspėjimo termino, tačiau kelia ginčą, jog Savivaldybės administracija neužtikrino Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos, panaikinus jos pareigybę, pareiškėjai pasiūlyti kitas lygiavertes arba žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Atsakovės Savivaldybės administracijos į bylą pateiktais duomenimis (2020 m. birželio 30 d. raštas dėl papildomų įrodymų administracinėje byloje Nr. eI2-2038-423/2020) nustatyta, jog įspėjimo apie pareigybės panaikinimą laikotarpiu iki atleidimo iš užimamų pareigų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje buvo iš viso 8 karjeros valstybės tarnautojo pareigybės. Pareiškėja kitokių duomenų apie laisvas pareigybes jos įspėjimo laikotarpiu teismui nepateikė, todėl teismas vadovaujasi atsakovės pateiktais duomenimis.

Pareiškėja tvirtino, jog nepagrįstai jai nebuvo pasiūlytos jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigos, kurių reikalavimus ji atitiko. Pažymėjo, jog jos anglų kalba atitiko reikalaujamą B1 lygį, savivaldybėje ji dirbo su įvairiais projektais, be kita ko, su tarptautiniais, anglų kalba bendravo laisvai. Ilgą laiką buvo Jaunimo reikalų tarybos narė, todėl turėjo veiklos jaunimo organizacijose ar su jaunimu dirbančiose organizacijose patirties.

Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimą priimant asmenis į valstybės tarnautojo pareigas (toliau – ir Pretendentai) reglamentuoja Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1V-447 (toliau – ir Aprašas). Aprašo 3 punkte įtvirtinta, jog užsienio kalbos mokėjimo lygis nustatomas A1–C2 lygiais pagal 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) Nr. 2018/646 dėl bendros geresnių paslaugų, susijusių su įgūdžiais ir kvalifikacijomis, teikimo sistemos („Europass“), kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2241/2004/EB (OL 2018 L 112, p. 42).

Aprašo II skyriuje, kuris nustato anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų mokėjimo tikrinimą, įtvirtinta, jog Pretendentų anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų mokėjimą tikrina asmenys, turintys teisę naudoti Aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytus tarptautinius užsienio kalbų egzaminus ir (ar) tarptautinius užsienio kalbų mokėjimo lygio nustatymo testus (toliau – ir Akredituotas asmuo) (4 p.). Akredituotas asmuo anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų mokėjimo lygį nustato Aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytais tarptautiniais užsienio kalbų egzaminais ar tarptautiniais užsienio kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais (5 p.). Aprašo 7 punkte nurodyta, jog Akredituotas asmuo, nustatęs Pretendento anglų, prancūzų ar vokiečių kalbos mokėjimo lygį, Pretendentui išduoda Pažymą apie nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį (3 priedas), kuri galioja 3 metus nuo jos išdavimo dienos. Tos pačios užsienio kalbos mokėjimo lygis gali būti nustatomas ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo tos pačios užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo dienos. Pažyma apie nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį, Pretendentui išduota nesilaikant šiame punkte nustatyto 3 mėnesių termino, negalioja. Galioja paskutinė išduota pažyma apie nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog asmens, pretenduojančio eiti tam tikras valstybės tarnautojo pareigas (prie kurių priskirta ir Jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė (pareigybės aprašymo 1 p.), kalbos lygis nustatomas specialių subjektų, t. y. akredituotų asmenų, turinčių teisę rengti tarptautinius užsienio kalbų egzaminus ir (ar) tarptautinius užsienio kalbų mokėjimo lygio nustatymo testus, ir įforminamas specialiu dokumentu – Aprašo 3 priede nurodyta pažyma apie nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį.

Pareiškėja tokio dokumento į bylą nepateikė. Jos pateiktas dokumentas VšĮ „Kalbos“ mokyklos 2008 m. balandžio 10 d. išduotas pažymėjimas minėtų reikalavimų neatitinka.

Pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis, kalbos lygiai skirstomi į pradedančiųjų, pažengusiųjų ir mokančiųjų (atitinkamai A, B, C). Pagal Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse pateiktą schemą A (pradedantis vartotojas) skirstomas į A1 („Lūžis“) ir A2 („Pusiaukelė“), B (savarankiškas vartotojas) – į B1 („Slenkstis“) ir B2 („Aukštuma“), C (geras vartotojas) – į C1 (veiksmingas kalbos mokėjimas) ir C2 (puikus kalbos mokėjimas).

Vertinant kalbų lygius pagal „Europass“ lygių detalizaciją Bendrųjų Europos kalbų metmenų pagrindu matyti, jog pareiškėja pagal jai išduotą pažymėjimą atitiktų pradedančiojo vartotojo (A) lygio (Beginner išvertus į lietuvių kalbą „pradedantysis“) antrą pakopą (A2). Taigi pareiškėja neatitiko reikalaujamo, t. y. ne žemesnio kaip B1, lygio Jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybei (pareigybės aprašymo 4.2 p.) užimti. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji anglų kalba bendravo laisvai, ją vartojo įgyvendindama tarptautinius projektus, neturi esminės reikšmės ginčui, nes minėtai pareigybei užimti buvo reikalingas specialusis reikalavimas dėl užsienio kalbos mokėjimo lygio patvirtinimo, kurio pareiškėja neatitiko.

Vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybės aprašyme įtvirtinta asmeniui, pretenduojančiam į šias pareigas, turėti ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį audito arba finansinės kontrolės, ekonomikos srityje. Pareiškėja iš esmės neginčijo, jog neturi patirties audito ir ekonomikos srityje, tačiau teigė, jog turi finansinės kontrolės patirties, nes Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigos buvo susijusios su įstaigos finansine kontrole, yra susipažinusi su šio pobūdžio teisės aktais, aktyviai dalyvavo įgyvendinant įvairius didelės apimties ir vertės projektus.

Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėja laisvu nuo pagrindinio darbo metu dalyvavo įgyvendinant įvairius projektus, įskaitant ir tarptautinius, buvo skiriama jų vadove, koordinatore, byloje nėra. Tačiau, teismo vertinimu, projektų rengimas, jų įgyvendinimas, koordinavimas yra susijęs su vadybiniais, organizaciniais įgūdžiais ir šio pobūdžio veiklos patirtimi, bet nepatvirtina finansinės kontrolės veiklos patirties. Be to, teismo vertinimu, ir minėtos pareigybės aprašymo 4.2 punktas institucijai suteikia teisę nuspręsti, kokio pobūdžio patirtis labiau reikalinga jos strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimui ar audito, ar finansinės kontrolės, ar ekonominės patirties žinių. Pagal pareigybės aprašymo pobūdį, tikslą, teisės aktų specialų poreikį akivaizdu, jog prioritetas turėtų būti teikiamas audito patirčiai, kurios pareiškėja neturi. Pareiškėjos nurodyti argumentai dėl jos įgytos finansinės kontrolės patirties einant Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas yra bendro pobūdžio, nepagrįsti į bylą pateiktais duomenimis. Pagal Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo 2 punktą, ši pareigybė buvo reikalinga savivaldybės kultūros, sporto ir švietimo funkcijoms bei uždaviniams įgyvendinti, į kuriuos nei pagal Vietos savivaldos įstatymą, nei pagal Skyriaus nuostatus finansinė kontrolė nepatenka. Pagal pareigybės aprašymo 3 punktą, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo specialiosios veiklos sritys yra kultūros, sporto ir švietimo įstaigų veiklos organizavimas bei jų vadybinės, kultūrinės, sportinės ir pedagoginės veiklos priežiūra, tačiau ne finansų kontrolė. Todėl pareiškėjos argumentai dėl jos veiklos finansų ir finansų kontrolės srityje atmestini kaip nepagrįsti. Pagal byloje surinktus duomenis nėra įrodyta, jog pareiškėja būtų atitikusi (ir šiuo metu atitinka) vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus, todėl jos reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo paskirti į šias pareigas nepagrįstas.

Pareiškėja neteikė argumentų ir įrodymų apie tai, kad atitiko Savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 30 d. rašte nurodytų kitų pareiškėjos įspėjimo laikotarpiu buvusių laisvų valstybės tarnautojų pareigybių reikalavimus, o abstrakčiais argumentais grindžiama atitiktis negali būti laikoma įrodyta.

Pareiškėja tvirtino, jog Savivaldybės administracijos veiksmais jai buvo padaryta neturtinė žala.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (tiek turtinė, tiek neturtinė) atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.), tačiau pažymėtina, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Sprendžiant administracinės teisės subjekto veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).

Pareiškėja tvirtino, jog atleidimo iš pareigų laikotarpiu jai buvo daromas psichologinis spaudimas, ji ignoruojama kaip specialistė, patyrė įtampą, pažeminimą, nes į jai tinkamas pareigas buvo priimta mažiau kvalifikuota darbuotoja, neįvertinus pareiškėjos ilgametės patirties ir sąžiningo darbo. Savivaldybės administracija buvo iš anksto nusiteikusi su ja susidoroti.

Pareiškėja pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 500 Eur, bei pateikė pinigų priėmimo kvitus, kurie patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 1 500 Eur už advokato R. M. teisinę pagalbą byloje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.