- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-26
- Bylos Nr.
- eA-2264-520/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00124-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. AP-1301 „Dėl V. J. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas), grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas pareigas valstybinėje tarnyboje ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką po 1 100 Eur per mėnesį be mokesčių bei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymu ji buvo nepagrįstai atleista iš Administracijos Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų dėl pareigybės panaikinimo, nes atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš tarnybos, nesilaikė įstatymuose įtvirtintų imperatyvų ir procedūrų. Atsakovas per visą įspėjimo laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki pareiškėjos atleidimo 2015 m. gruodžio 31 d., nepasiūlė pareiškėjai eiti jokių kitų laisvų pareigų, nors tokių pareigų Administracijoje buvo ir kiti valstybės tarnautojai, kuriems buvo įteikti įspėjimai apie jų pareigybės panaikinimą, gavo pasiūlymus užimti kitas pareigas. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad atsakovas, neieškodamas galimybių perkelti pareiškėją į to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigas ar jos sutikimu į žemesnės kategorijos pareigas, pažeidė imperatyviąją darbdavio pareigą, nustatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, Įstatymas, VTĮ) 43 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėjos teigimu, atsakovas nevertino pareiškėjos pirmumo teisės likti darbe pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, DK) 135 straipsnio 1 dalį, nors jos teisė likti darbe buvo akivaizdi, nes pareiškėja savivaldybėje dirbo 13 metų ir turėjo daktaro laipsnį, o R. L. dirbo tik apie 2 metus ir buvo įgijusi bakalauro laipsnį.
Pareiškėja nurodė, kad neteisėtas atleidimas jai sukėlė daug streso ir neigiamų išgyvenimų: emocinę depresiją, nepatogumus, neužtikrintumą savo ateitimi, pareiškėja taip pat neteko savo pragyvenimo šaltinio. Pareiškėjos teigimu, 1000 Eur yra protinga ir teismų praktiką atitinkanti priteistina pareiškėjai neturtinės žalos suma, siekiant bent iš dalies kompensuoti pareiškėjos išgyvenimus. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad jos atleidimą iš pareigų pripažinus neteisėtu, iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką, be to, pareiškėja turėtų būti grąžinta į anksčiau eitas pareigas.