- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- 1A-424-1121/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05457-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys, Ugnė Gailiūnienė
- Advokatai
- Irmantas Dobilas
- Kategorijos
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ugnės Gailiūnienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio (pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui R. G. ir jo gynėjui advokatui Irmantui Dobilui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo –
R. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį sutuoktinės R. B. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams, be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams devyniems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš R. G. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų).
R. G. paskirtas laikinas automobilio AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikintinas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. R. G., 2022 m. vasario 15 d. apie 22.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,27 promilių etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš R. G. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur, ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens R. G. konfiskuoti jam priklausantį automobilį AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą nuosprendžio dalį prašoma palikti nepakeistą.
3. Pasak prokuroro, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, kadangi netinkamai pritaikytos BK 72 straipsnio nuostatos. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad atsižvelgus į R. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę arba jos dalį pinigais, laikytinos nepagrįstomis. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, kadangi neatsižvelgė į jų aiškinimą kasacinės instancijos teismo praktikoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas dėl transporto priemonės konfiskavimo, nepagrįstai nevertino R. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, jos padarymo aplinkybių, kurių visuma reikšminga, sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Toks sprendimo motyvavimas, kai yra įvertinama tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, charakteristika, tačiau nevertinamos veikos padarymo aplinkybės, lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. R. G. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikalstamą veiką, todėl turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.
5. Prokuroras pažymi, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo R. G. pripažino, kad (duomenys neskelbtini), pasikvietė keletą draugų atšvęsti, šiek tiek išgėrė, jis gėrė tik putojantį vyną, o šventės metu įvykus kvailam ginčui dėl muzikos bei būdamas įsitempęs, nutarė išeiti į lauką prasivėdinti. Radęs striukėje raktus, nusprendė ne pasivaikščioti, o pasivažinėti (duomenys neskelbtini). Grįžtant namo įvyko susidūrimas, kurio jis net nepajuto. Tokiu būdu akcentuojama, kad R. G. veiksmais padarytas vienas iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tai, kad R. G. tą pačią dieną vartojo alkoholinius gėrimus, o po to vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio, leidžia spręsti, jog jis visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes. R. G. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. žinojo, kad yra išgėręs alkoholio, jog baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį. Padaryta tyčinė nusikalstama veika neabejotinai kėlė grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko gyvybei, sveikatai ir turtui. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad net ir R. G. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikoma BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o ne jo vertės dalies, konfiskavimas.
6. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, pastarajam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 9 mėnesiams. Prokuroro vertinimu, teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra pakankamai trumpas, atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus ir šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Atleidus R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, pastarasis nepatyrė jokių griežtesnių iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių suvaržymų. Vadovaujantis BK 40 straipsniu, R. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jam paskirta švelni baudžiamojo poveikio priemonė, kuri nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.
7. Be to, byloje nenustatyta jokių procesinių kliūčių taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. (duomenys neskelbtini) duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir faktinis valdytojas yra R. G.. Asmuo yra darbingas, sveikas, dirba, todėl spręsti apie prastą R. G. turtinę padėtį ar neigiamas ateities perspektyvas nėra pagrindo. Automobilio konfiskavimas, įvertinus paskirtą gana švelnią kitą baudžiamojo poveikio priemonę, jokiu būdu nereikštų proporcingumo principo pažeidimo. Priešingai, visuomenės ir R. G. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jeigu iš asmens nebūtų konfiskuota transporto priemonė, kadangi tokiu būdu būtų formuojamas asmens nebaudžiamumas, neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė (priemonės) sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.
Atsiliepimas
8. Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, R. G. gynėjas advokatas Irmantas Dobilas atsiliepime prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendį.
9. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Atsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisinę prigimtį ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskirtį, teigiama, kad prokuroro apeliaciniame skunde nenurodyti jokie konkretūs motyvai, kuriais vadovaujantis būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas. Prokuroras, motyvuodamas, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas visada privalo būti konfiskuojamas, padarė neteisingą išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas privalėjo R. G. skirti priklausančio automobilio konfiskavimą. Prokuroro pateiktas baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo aiškinimas prieštarauja tiek baudžiamojo įstatymo nuostatoms, tiek ir kasacinio teismo praktikai, kadangi, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas priklauso nuo teismo nuožiūros.
10. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise dėl turto konfiskavimo taikymo ir teisingai įvertino, kad automobilio arba viso jo vertės konfiskavimas būtų neproporcingas bei neatitiktų šios baudžiamojo poveikio priemonės prevencinės paskirties. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir įvertino R. G. asmenybę – nelinkęs nusikalsti, byloje nagrinėjama nusikalstama veika yra vienintelė padaryta jo gyvenime, asmuo charakterizuojamas teigiamai. Be to, automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio buvo atsitiktinis, o ne suplanuotas veiksmas. Įvertinus teigiamą R. G. asmenybę, nuoširdų gailėjimąsi, taip pat tai, kad asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prokuroro prašomas visos automobilio vertės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė.
11. Bylos nagrinėjimo metu, tiek R. G., tiek laiduotoja R. B. nurodė, kad R. G. supranta savo padaryto nusikaltimo rimtumą, gailisi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog konfiskavus automobilį, prevencinė priemonė nebus tinkamai individualizuota ir ja siekiami tikslai nebus pasiekti. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į automobilio vidutinę rinkos vertę, bet ir įvertino, kad tai bendras šeimos automobilis, kuris įgytas santuokos metu, todėl jis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. laikytina, jog R. G. priklauso tik 1/2 dalis automobilio. Transporto priemonės konfiskavimas ne tik galimai pažeistų R. G. sutuoktinės nuosavybės teisės į jai priklausančią automobilio dalį, bet ir prieštarautų teisėtiems lūkesčiams toliau naudotis jai nuosavybės teise valdomu turtu.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime akcentuojama, kad prašomu konfiskuoti automobiliu naudojasi ne tik R. G., bet ir jo žmona R. B., todėl transporto priemonė skirta tenkinti tiek šeimos asmeninius, tiek abiejų sutuoktinių darbinius poreikius. R. G. žmona – (duomenys neskelbtini), todėl ji prašomą konfiskuoti automobilį nuolat naudoja išvykoms po Lietuvos Respubliką įvairiems susitikimams (duomenys neskelbtini), dalyvauti įvairiuose renginiuose. Šeimos automobilio konfiskavimas sukeltų neproporcingus bei neigiamus padarinius ne tik R. G., bet ir laiduotojos R. B. teisėtiems interesams. Prokuroras nepagrįstai ignoruoja reikšmingas faktines aplinkybes, kad R. G. su žmona turi 120 000 Eur dydžio kreditorinį įsipareigojimą bankui, todėl automobilio konfiskavimas būtų stiprus finansinis smūgis ne tik šeimos biudžetui, bet prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų vykdymui (paskolos grąžinimui). Svarbu ir tai, kad R. G. turi išlaikytinį – sūnų, kuris nors ir yra pilnametis, tačiau šiuo metu (duomenys neskelbtini), nedirba, todėl tėvai sūnų išlaiko finansiškai. Šių aplinkybių visuma patvirtina, jog turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus atitiktų ne paties automobilio, bet skundžiamame nuosprendyje nurodytos transporto priemonės vertės dalies konfiskavimas.
13. Pasak gynėjo, R. G. parinktos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 9 mėnesius bei turto konfiskavimas, išieškant į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (vairuotos transporto priemonės) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur, yra proporcingos bei atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus. Prokuroro prašymas konfiskuoti R. G. vairuotą automobilį ne tik pažeistų pirmosios instancijos teismo pasiektą teisės pažeidimo ir pasirinktos baudžiamojo poveikio priemonės pusiausvyrą, bet ir paneigtų teismo diskrecijos teisę individualizuoti baudžiamojo poveikio priemonių taikymą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą išieškant iš R. G. į valstybės biudžetą automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, teisingai įvertino transporto priemonės kainą, kurios vidutinė rinkos vertė su PVM yra 15 600 Eur, bei pagrįstai laikė, jog tokios vertės automobilio konfiskavimas nebūtų tinkamai individualizuota baudžiamojo poveikio priemonė R. G., kadangi nepagrįstai liktų neįvertintos (būtų ignoruojamos) šioje baudžiamojoje byloje konstatuotos aplinkybės, t. y. teigiama R. G. asmenybė, jo nuoširdus gailėjimasis, nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos atlyginimas, kitų pagrindų egzistavimas asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
14. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad automobilio konfiskavimas būtų neproporcingai didelė finansinė našta R. G. ir jo šeimai. 15 600 Eur vertės automobilio (arba jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas, įvertinus bylos faktines aplinkybes, neatitiktų baudžiamojo poveikio priemonės prevencinės paskirties ir pagal savo dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei.
15. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, R. G. ir jo gynėjas advokatas prašė paduotą apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti – nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
17. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš R. G. išieškoti į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur. Prokuroro teigimu, turi būti konfiskuojamas automobilis, o ne jo dalies rinkos vertę atitinkanti pinigų suma. Prokuroras šį prašymą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, kadangi nevertino R. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, jos padarymo aplinkybių, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Prokuroras akcentuoja, kad sprendimo motyvavimas, kai įvertinta tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, charakteristika, tačiau iš esmės nevertintos veikos padarymo aplinkybės, nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
18. Teisėjų kolegijai susipažinus su prokuroro apeliaciniu skundu ir R. G. gynėjo advokato atsiliepimu į jį, patikrinus skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu (past. – dalyje dėl BK 72 straipsnio taikymo), įvertinus bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad prokuroro apeliacinis skundas yra pagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendis skundžiamoje dalyje yra keistinas.
19. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs BK 40 straipsnyje numatytų laidavimo pagrindų ir sąlygų visumą, R. G. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė, kartu paskyrė 1 metų laidavimo terminą be užstato, laiduojant R. G. sutuoktinei R. B.. R. G. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 metams 9 mėnesiams; 2) automobilio AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 4 000 Eur – konfiskavimas.
20. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti prevencinį poveikį tiek pačiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek ir visai visuomenei. Kelių transporto priemonė laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir idealiai atitinka turto, konfiskuotino BK 72 straipsnio pagrindu, požymius. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką arba kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė arba rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
21. Šalia bendrosios taisyklės akcentuotinas proporcingumo principo aspektas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, teismų praktikoje imperatyvių turto konfiskavimo nuostatų taikymas derinamas su konstituciniu proporcingumo principu, pagal kurį už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-39-495/2020, 2K-80-222/2020). Vertindamas taikyto turto konfiskavimo proporcingumą, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteisto asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-39-495/2020).
22. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalimi, turi diskrecijos teisę paskirti baudžiamojo poveikio priemonę (-es). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019).
23. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad R. G., veikdamas tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo automobilį darydamas nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Šiame kontekste įvertintina, kad R. G. nustatytas neblaivumo laipsnis yra artimas sunkiam – jo iškvėptame ore nustatyta 2,27 promilių etilo alkoholio koncentracija. Alkoholiniai gėrimai asmens vartoti tą pačią dieną prieš sėdant prie automobilio vairo. Įvertintina, kad R. G. automobilį vairavo judriame ir tankiai apgyvendintame (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Vairuodamas automobilį neblaivus, R. G. kėlė realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Be to, pabrėžtina, kad vairuodamas neblaivus R. G. padarė konkrečius padarinius – sukėlė eismo įvykį – keisdamas važiavimo kryptį iš antros eismo juostos į pirmą, neįsitikino, jog tai daryti saugu, dėl ko kliudė pirmoje eismo juostoje važiuojantį automobilį. Visa tai patvirtina realų, o ne deklaruojamą asmens sukeltą pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei ir tik laimingo atsitiktinumo dėka įvykio metu išvengta dar sunkesnių padarinių.
24. Svarbu ir tai, kad pats R. G. neneigia, jog šventės metu įvykus mažareikšmiam ginčui dėl muzikos, nutarė išeiti į lauką prasivėdinti, o radęs striukėje raktus, nusprendė ne pasivaikščioti, o pasivažinėti (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste akcentuotina, kad R. G. (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), šiuo metu užima svarbias pareigas (duomenys neskelbtini), todėl geriau nei įprastas pilietis išmano Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus bei teisinės atsakomybės pagrindus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Tokiu būdu, būdamas neblaivus ir sėsdamas už automobilio vairo, bei puikiai suprasdamas galimas savo neteisėtų veiksmų pasekmes ir riziką netekti vairuojamo automobilio, R. G. šią riziką ignoravo. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad automobilio palikimas R. G. neatitiktų baudžiamojo įstatymo prevencinių tikslų ir asmuo ateityje galėtų bandyti kartoti atitinkamus neteisėtus veiksmus.
25. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentai nėra pakankami išvadai, kad R. G. nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas neproporcingai suvaržytų ar neigiamai paveiktų nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens ar jo šeimos narių gyvenimą. Akcentuotina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas išskirtinių aplinkybių, leidžiančių R. G. atvejį traktuoti privilegijuotai palyginus su panašiomis bylomis nenustatė. Priešingai, nustatytos ir įvertintos R. G. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad veika pasižymėjo pakankamai dideliu pavojingumo laipsniu (past. – nustatytas pakankamai didelis asmens neblaivumo laipsnis; veika padaryta mieste gyvenamoje teritorijoje; sukeltas eismo įvykis ir kt.). Be to, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija iš esmės nesutinka su atsiliepime akcentuojamais atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens sunkios turtinės padėties bei finansinių įsipareigojimų aspektais, nes tiek jo, tiek ir laiduotojos sutuoktinės pareiginiai atlyginimai viršija atlyginimų Lietuvos Respublikoje vidurkį. Šiame kontekste įvertintina, kad R. G. buvo ne tik atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tokiu būdu išvengiant teistumo, bet ir tai, kad nustatytas minimalus laidavimo terminas, taip pat tai, kad laidavimo atveju netaikytas užstatas. Be to, akcentuotina, kad nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas tik nežymiai viršija administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skiriamos už mažiau pavojingą veiką – administracinį nusižengimą, terminą (žr. Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad automobilio dalies (past. – 1/4 automobilio vertės) konfiskavimas nagrinėjamu atveju nėra proporcingas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, nėra pakankama priemonė, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus bei atgrasyti asmenį nuo panašaus pobūdžio veikų kartojimo ateityje.
26. Dėl atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad automobilis AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra santuokoje įgytas turtas, dėl ko jungtinės nuosavybės teise priklauso ir sutuoktinei R. B., teismas pažymi, kad toks bendraturtis nelaikytinas „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies kontekste. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nuteistajam ir jo sutuoktinei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė (žr. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021).
27. R. G. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos nusprendus atleisti minėtą asmenį pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu, dėl to pakartotinis jų akcentavimas, sprendžiant ir baudžiamosios poveikio priemonės turto konfiskavimo klausimą, nėra pagrįstas. Nors atsiliepime teigiama, kad R. G. ir R. B. turi didelės piniginės vertės kreditorinį įsipareigojimą, materialiai išlaiko (duomenys neskelbtini) sūnų, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinio pobūdžio, užkertančios galimybę konfiskuoti transporto priemonę. Pabrėžtina, kad atitinkamos aplinkybės R. G. turėjo būti gerai žinomos prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo, taip pat ir tai, kad konfiskavus automobilį bus apsunkinta jo paties ir kartu jo šeimos turtinė padėtis, taip pat ir jo sutuoktinės galimybė naudotis transporto priemone, bet tai pastarojo nesulaikė nuo vairavimo esant neblaiviam, todėl asmuo turi prisiimti visas kylančias neigiamas pasekmes už nusikaltimo padarymą.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas ir vietoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu R. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto vertės dalies atitinkančios pinigų sumos (4 000 Eur) konfiskavimo, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui R. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – neatlygintinas jam nuosavybės teise priklausančio automobilio AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendį –
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui R. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – neatlygintiną jam nuosavybės teise priklausančio automobilio AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja paskelbimo dieną.