Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1112-961/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-04-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2022-09-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-25
Bylos Nr.
1-1112-961/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05457-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
R. G.
Advokatai
Irmantas Dobilas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1112-961/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05457-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokatui Irmantui Dobilui,laiduotojai R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2022 m. vasario 15 d., apie 22.35 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, automobilį „AUDI Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,27 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu R. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. vasario 15 d. buvo (duomenys neskelbtini). Pasikvietė keletą draugų atšvęsti, šiek tiek išgėrė. Jis gėrė tik putojantį vyną. Šventės metu įvyko kvailas ginčas dėl muzikos, buvo įsitempęs, todėl nutarė išeiti į lauką atsivėdinti. Radęs striukėje raktus, nusprendė ne vaikščioti, o pasivažinėti po tuščią (duomenys neskelbtini). Grįžtant namo įvyko susidūrimas, kurio jis net nepajuto. Savo kaltę pripažino, tačiau vairuotojas už žalą pareikalavo 1500 Eur, nesutiko su tokia suma, todėl šis iškvietė policiją. Bendravo su į eismo įvykį atvykusiais pareigūnais, darė, kas jam buvo sakoma, tikrinosi blaivumą. Po visko jį parvežė namo ir paleido. Iki šiol yra priblokštas šio įvykio, nes tai pirmas toks kartas jo gyvenime. Eismo įvykiu padarytą žalą atlygino. Yra turėjęs smulkių KET pažeidimų, tačiau avarijų ar vairavimo neblaiviam atvejų – niekada. Nuvylė savo žmoną ir vaikus, kuriems žadėjo po pandemijos daugiau pakeliauti. Labai pergyvena ir gėdijasi dėl šios situacijos. Dirba vadovaujamą darbą, dėsto, pats yra teisininkas, turi būti pavyzdžiu savo vaikams, tad buvo ypač nemalonu pakliūti į tokią situaciją. Jau tris mėnesius neturi teisės vairuoti ir tai labai jaučiasi. Nebegali nuvažiuoti į praeitais metais įsigytą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Gailisi dėl savo poelgio, yra pasiruošęs priimti šią pamoką. Vairuota transporto priemonė yra šeimos automobilis. Po įvykio buvo išvežta į saugojimo aikštelę. Sumokėjo transportavimo bei saugojimo išlaidas bei mašiną atgavo. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su žmona kartu gyvena jau 28 metus, turi sūnų. Žmona jam yra didelis autoritetas, niekas kitas negalėtų jam padaryti tiek įtakos, kiek ji. Tikisi, jog pirmą ir paskutinį kartą yra tokioje situacijoje, vien buvimas teismo salėje jau yra didelė bausmė jam. Mano, jog vien teisės vairuoti atėmimas jam bus pakankama poveikio priemonė. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes tai šeimos transporto priemonė, jį savo veiklai naudoja žmona.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. R. G. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. G. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta visiškai. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. 2022 m. vasario 15 d. alkoholį vartojo namuose, pažymoje nurodytu adresu, kadangi šventė (duomenys neskelbtini). Jis išgėrė apie 600 ml putojančio vyno. Alkoholį pradėjo vartoti vakare. Po to jis išėjo pasivaikščioti į lauką ir savo striukės kišenėje rado automobilio „AUDI Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jam, raktelius. Apie 22.30 val. nusprendė pavažinėti ir nusiraminti, kadangi iki to buvo susipykęs su savo žmona. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) sankryžoje automobilis BMW (valstybinių numerių neatsimena) pradėjo užkirtinėti kelią ir jis savo automobilio dešine puse kliudė BMW automobilį. Po ko išlipęs BMW vairuotojas iš jo pradėjo reikalauti pinigų. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jam nustatė 2,28 promilių girtumą, o antru kartu – 2,27 promilių girtumą. Jis policijos pareigūnams iš karto prisipažino, kad vairavo automobilį „AUDI Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, dėl ko labai gailisi. Žada pasitaisyti ir imtis visų priemonių, kad nukentėjusiajam asmeniui atlygintų žalą. Daugiau šiuo metu neturi ką pridurti (b. l. 44).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. parodė, kad jis dirba vyriausiuoju patruliu (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 15 d. dirbo naktinėje pamainoje kartu su vyresniuoju patruliu A. K. ekipaže V-9016. Apie 22.41 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kryptimi link (duomenys neskelbtini) susidūrė automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir AUDI Q5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus. Pranešėjas jį sustabdė. Atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi automobilio BMW vairuotojas E. A., kuris paaiškino, kad jam važiuojant nuo „(duomenys neskelbtini)“ žiedo į (duomenys neskelbtini) gatvę, tik įvažiavus į ją jo automobilį kliudė AUDI markės automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuvažiavo toliau. E. A. pasivijus minėtą automobilį prie šviesoforo ir priėjus prie jo vairuotojo, jam kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus. E. A. skambinant į policiją, AUDI automobilio vairuotojas iš įvykio vietos bandė pasišalinti, tačiau E. A. savo automobiliu užkirto jam kelią. Priėjus prie AUDI automobilio vairuotojo, paaiškėjo, kad tai yra R. G. Bendraujant su pastaruoju nuo jo skido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Į klausimą, ar šis vartojo alkoholį, R. G. atsakė, kad maždaug prieš pusantros valandos vartojo alkoholį. Pasiūlius R. G. pasitikrinti blaivumą ir jam sutikus, alkotesterio pagalba pirmu pūtimu 22.56 val. buvo nustatytas 2,28 promilės girtumas, antru pūtimu 23.20 val. nustatytas 2,27 promilės girtumas. R. G. alkotesterio parodymų neginčijo. R. G. buvo įteiktas šaukimas 2022 m. vasario 17 d., 13.00 val. atvykti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK, po ko jis buvo nuvežtas namo. Automobilis AUDI Q5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. Įvykio pranešėjas E. A. parašė paaiškinimą apie įvykio aplinkybes, o į įvykio vietą atvykęs ekipažas V-1823 įformino eismo įvykį. Jie vairavimo fakto nematė. Jiems atvykus R. G. automobilyje buvo vienas ir sėdėjo vairuotojo vietoje. Įvykio vietoje filmuota BODY 9005, BODY 9006 (b. l. 10).

Iš 2022 m. vasario 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus transporto priemonę AUDI Q5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konstatuoti išoriniai sugadinimo požymiai: priekinės kairės ir dešinės pusės bamperio apatinės dalies išilginiai apibrozdinimai, 15 cm (b. l. 14-22).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. vasario 15 d. R. G. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; įvertinus bendrą R. G. būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) – gali; R. G. buvo atliktas tikrinimas alkoholio matavimo prietaisu, pirmasis tikrinimas atliktas 22.56 val., nustatytas 2,28 promilės girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 23.20 val., kurio metu nustatytas 2,27 promilės girtumas (b. l. 26).

Alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKL0676 rodmenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad R. G. 2022 m. vasario 15 d. 22.54.58 val. nustatytas 2,28 promilės girtumas; 2022 m. vasario 15 d. 23.23.36 val. nustatytas 2,27 promilės girtumas; prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2022 m. gegužės 26 d., prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 23-25).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio AUDI Q5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra R. G. (b. l. 29).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2022 m. vasario mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė automobilio AUDI Q5 2.OT Premium Plus quattro, kategorija M1G, kaina Lietuvoje be PVM – 12 324 Eur, su PVM – 15 600 Eur (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog R. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį AUDI Q5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 2,27 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog 2022 m. vasario 15 d. namuose švęsdamas (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, po to nusprendė išeiti laukan prasivėdinti, striukės kišenėje radęs automobilio raktelius nusprendė vietoj pasivaikščiojimo pasivažinėti automobiliu, važiuodamas padarė nedidelę avariją, po kurios buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie patikrino jį alkotesteriu ir nustatė girtumą. R. G. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojo T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie 2022 m. vasario 15 d. iškvietimą į eismo įvykio vietą, eismo įvykio dalyvių paaiškinimus ir automobilio AUDI Q5 vairuotojo blaivumo patikrinimo aplinkybes. Neblaivumo nustatymo aktas, policijos registruojamų įvykių duomenys ir alkotesterio rodmenys patvirtina, jog AUDI Q5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavusiam R. G. buvo nustatytas vidutinis girtumas – 2,27 promilės. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, nėra prieštaringi, vieni kitus papildo bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią kaltinime nurodomas faktines aplinkybes. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Byloje buvo gauti kaltinamojo R. G. ir jo žmonos R. B. prašymai atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. G. prašyme nurodoma, jog jo padaryta nusikalstama veika nėra sunkus nusikaltimas. Jis savo noru ir atvirai paaiškino visas jam žinomas įvykio aplinkybes, visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Anksčiau niekada nebuvo teisiamas. Yra (duomenys neskelbtini), teigiamai charakterizuojamas darbovietės. Vairuoja jau 38 metus ir nei karto nėra patyręs eismo įvykio. Šis įvykis atsitiktinis jo gyvenime, kritiškai įvertino savo klaidą ir jos daugiau nepakartos. Ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Jo veiksmais padarytą nedidelę žalą yra pasiruošęs nedelsdamas atlyginti, kai tik nukentėjusiojo automobilį apdraudusi draudimo bendrovė ją apskaičiuos. Mano, kad yra visos baudžiamojo įstatymo nustatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės laidavimą (b. l. 69-70, 85). Prie prašymo pridėta (duomenys neskelbtini) R. G. charakteristika, kurioje jis apibūdinamas kaip patikimas, jokių pareigybinių pažeidimų neturintis, nustatytus tikslus įvykdantis ir įstaigos lūkesčius atitinkantis darbuotojas (b. l. 71-73). Laiduotojos R. B. prašyme nurodoma, jog jos sutuoktinis R. G. rimtai įvertino savo veiką, jos pasekmes, supranta savo poelgio rimtumą, labai pergyvena dėl to, kas atsitiko. Jis nuo pirmos apklausos tyrėjams papasakojo visas jam žinomas aplinkybes, pilnai pripažino kaltę. Anksčiau R. G. niekada nebuvo teisiamas, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje (duomenys neskelbtini). Tiki, kad sutuoktinis kritiškai įvertino savo klaidą ir jos nebekartos. R. labai išgyvena ir gailisi, padarė teisingas išvadas. Yra visiškai įsitikinusi, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Mano, kad šioje situacijoje yra visos sąlygos atleisti jos vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Turėdama teisininkės kvalifikaciją, pilnai supranta BK 40 straipsnyje numatytas laiduotojo pareigas ir atsakomybę. Ji pati niekada nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Tiki, kad jos gyvenimiška ir profesinė patirtis, nepriekaištinga reputacija, jos einamos pareigos ((duomenys neskelbtini)) ir jų įvertinimas, apdovanojant Lietuvos valstybės apdovanojimu, atitinka teismo pasitikėjimo verto asmens kategoriją. Patikina, jog darys teigiamą įtaką savo vyrui. Prašo jo atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (b. l. 74, 86).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja R. B. nurodė, jog nėra nei teista, nei bausta administracine tvarka. Su R. yra susituokusi 28 metus. Nei vienas iš vakarėlyje buvusių draugų nesitikėjo, kad jis gali kur nors išvažiuoti, galvojo, kad jis tiesiog išėjo pasivaikščioti. Kai ilgai negrįžo, keli draugai išėjo jie ieškoti. Grįždami pamatė, kad nėra automobilio. Per visus bendro gyvenimo metus vyras nei karto nėra vairavęs išgėręs. Jis labai atsakingas žmogus ir šis jo poelgis ją labai šokiravo ir nemaloniai nustebino. Gali patikinti, jog vyras tikrai labai pergyvena, pats nesuvokia, kaip galėjo sėsti už vairo išgėręs. Jis tikrai padarė išvadas dėl savo elgesio. Ne vieną naktį praleido galvodamas apie šeimai, visuomenei padarytą žalą. Ji, kaip žmona, turi didelę įtaką R. Pati yra teisininkė, (duomenys neskelbtini), viešas asmuo, todėl visiškai supranta, kokią atsakomybę prisiima laiduodama. Ji garantuoja, jog panašus įvykis vyro gyvenime nepasikartos.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. G. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 52), per pastaruosius penkerius metus 3 kartus baustas administracine tvarka, visus kartus už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą iki 30 km/h), visas jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 55-56), teigiamai charakterizuojamas darbdavio administracijos (b. l. 71-73). Viso proceso metu jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai lengvina jo atsakomybę. Iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo atlygino draudimo bendrovės apskaičiuotą žalą dėl eismo įvykio (b. l. 89-91, 93). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir R. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, R. B. yra pateikusi prašymą perduoti R. G. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos duomenų matyti, jog R. B. yra neteista (b. l. 99), per penkerius metus tik vieną kartą bausta administracine tvarka už greičio viršijimą, bauda sumokėta ir nuobauda nebegaliojanti (b. l. 100), yra atsakingas ir viešas politines bei visuomenines pareigas užimanti, nepriekaištingos reputacijos ir visuomenėje gerbiama. Santuokoje su R. G. gyvena jau 28 metus, tad jos ir kaltinamojo santykiai yra itin tvirti ir artimi, pagrįsti abipuse pagarba ir palaikymu. Teismo įsitikinimu, R. B. charakterizuojantys duomenys, tarp jos ir R. G. susiklostę santykiai bei jų pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, be to neabejotinai galinti daryti teigiamą poveikį R. G. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog R. B. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, R. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybę, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

R. G. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. R. G. gynėjas prašė skirti kaltinamajam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui, nurodydamas, kad atsižvelgiant į ilgametį pavyzdingo vairavimo stažą, šeimos valdomą nekilnojamąjį turtą už Vilniaus ribų, toks terminas būtų proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamojo padarytos veikos ir jo asmens pavojingumui. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad R. G. pirmą kartą teisiamas už nusikalstamą veiką, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nėra praeityje baustas nei už vairavimą esant neblaiviam, nei už kitus šiurkščius KET pažeidimus (duomenys tikrinti už dvidešimties metų laikotarpį), visas jam paskirtas baudas už administracinius nusižengimus yra sumokėjęs, neblaivus vairavo mieste nakties metu, kai eismas minimalus. Tačiau, kita vertus, kaltinamasis tai darė nesant absoliučiai jokio poreikio kažkur važiuoti, ignoruodamas akivaizdų faktą, jog yra neblaivus, jo reakcija ir koordinacija sutrikusi, todėl vairavimu kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, buvo apgadintas kito asmens turtas, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminui, viršijančiam įstatymų leidėjo nustatytą minimumą, tačiau nesiekiančiam ši termino vidurkio. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 17 d.

BK 72 straipsnyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

R. G. nurodo, jog vairavo savo vardu registruotą transporto priemonę, tačiau iš esmės tai bendras šeimos automobilis, vairuojamas tiek jo, tiek žmonos, kurio vertė siekia 15 600 Eur. Kaip nurodyta aukščiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Todėl, įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, teismo įsitikinimu, konfiskavus transporto priemonę, prevencinė priemonė nebus tinkamai individualizuota ir ja siekiami tikslai nebus pasiekti, ypač įvertinus transporto priemonės kainą.

Tačiau atsižvelgus į R. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę ar jos dalį pinigais. Lietuvoje analogiškos transporto priemonės AUDI Q5 vidutinė vertė su PVM yra 15 600 eurų. Įvertinus teigiamą kaltinamojo asmenybę, jo nuoširdų gailėjimąsi, taip pat tai, kad nustatytas pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo manymu, visos automobilio vertės konfiskavimas būtų neproporcingas ir neatitiktų šios priemonės prevencinės paskirties, todėl teismas sprendžia, kad tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo bei teisingumo principus atitiktų konfiskuotino turto vertės dalies konfiskavimas.

Teismo įsitikinimu, aptartų baudžiamojo poveikio priemonių pakanka motyvuoti kaltinamąjį ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių, todėl kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nesvarstytinas.

Kiti procesiniai klausimai

2022 m. vasario 17 d. prokuroro nutarimu R. G. nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį AUDI Q5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paskiriant R. G. (b. l. 31). Šis apribojimas taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47-49) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį R. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „AUDI Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4000 (keturis tūkstančius) eurų.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. G. į automobilį AUDI Q5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

R. G. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. B. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė