Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1392-912/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
2S-1392-912/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-17757-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Pareiškėjas
G. P.
Kreditorius
I. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. S2-1392-912/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-17757-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos G. P. skundas dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis G. B., išieškotoja I. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašė panaikinti antstolio 2020 m. birželio 3 d. patvarkymą, įpareigoti antstolį perskaičiuoti jo atlyginimą nuo sumokėtos skolos sumos (38 750 Eur) ir grąžinti pareiškėjai 1 780 Eur permoką. Pareiškėja nurodė, kad antstolis vykdė 88 000 Eur išieškojimą iš skolininkės pagal Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro 2017 m. lapkričio 13 d. vykdomąjį įrašą. Pusę skolos sumos sudarė pagrindinė skola, kitą dalį – netesybos, t. y. 0,5 proc. dydžio delspinigiai. Skolininkė susitarė su kreditore, kad sumokėjusi 38 750 Eur skolą, kreditorė atleis skolininkę nuo netesybų. Šis susitarimas, įvertinus neprotingai didelius delspinigius, negali būti vertinamas kaip nesąžiningas. Antstolio atlyginimas skaičiuotinas nuo realiai sumokėtos skolos sumos, t. y. 38 750 Eur. Antstolis paskaičiavo atlyginimą nuo visos išieškotinos 88 000 Eur sumos, o skolininkė, juo pasitikėdama, sumokėjo 3 520 Eur atlyginimo.

2. Antstolis 2020 m. birželio 16 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą, nepriklausomai nuo to, dėl kokios skolos dalies grąžinimo vykdomajai bylai pabaigti šalys susitarė taikos ar skolos padengimo sutartimi, skolininkas antstoliui apmoka visą atlyginimą, kuris skaičiuojamas nuo pradinės vykdomajame dokumente nurodytos skolos dydžio. Šia norma siekiama apsaugoti antstolius nuo nesąžiningų išieškotojo ir skolininko susitarimų. Be to, išieškotojos ir skolininkės 2020 m. kovo 13 d. skolos padengimo sutarties 4 punktu skolininkė įsipareigojo antstoliui apmokėti 4 366,86 Eur vykdymo išlaidų, t. y. atlyginimą nuo visos skolos sumos, numatytos vykdomajame dokumente. Tai buvo sąlyga vykdomajai bylai baigti. Pareiškėja sumokėjo visą nurodytą sumą, vykdomoji byla buvo baigta. Prieš pasirašant 2020 m. kovo 13 d. skolos padengimo sutartį, skolininkei paaiškintas atlyginimo antstoliui apskaičiavimas, ją jau atstovavo advokatas, kuris, teikdamas prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, nereikalavo grąžinti vykdymo išlaidų. Skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas, nes pateiktas praleidus terminą jam paduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų.

4. Teismas nustatė, kad antstolis vykdė Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarės D. Š. vykdomąjį įrašą Nr. 7371 dėl 88 000 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos R. S. (R. S.). Antstolio 2020 m. kovo 5 d. patvarkymu išieškotojas R. S. pakeistas išieškotoja I. S.. Antstolio 2017 m. lapkričio 28 d. raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei įteiktas 2018 m. sausio 15 d. Antstolis 2020 m. kovo 9 d. apskaičiavo 4 366,86 Eur vykdymo išlaidas, iš kurių 3 520 Eur skirta jo atlyginimui. Išieškotoja ir skolininkė 2020 m. kovo 13 d. sudarė susitarimą dėl galutinio atsiskaitymo, pagal kurį skolininkei sumokėjus 38 750 Eur, kreditorė laikys ją visiškai atsiskaičiusia pagal 2017 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį. Susitarimo 4 punktu skolininkė įsipareigojo iki 2020 m. kovo 16 d. sumokėti antstoliui 4 366,86 Eur vykdymo išlaidas pagal 2020 m. kovo 9 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Skolininkė sumokėjo visą šią vykdymo išlaidų sumą. Antstolio 2020 m. kovo 24 d. patvarkymu vykdomoji byla užbaigta. Skolininkė 2020 m. birželio 2 d. pateikė antstoliui prašymą grąžinti 1 780 Eur vykdymo išlaidų, skirtų antstolio atlyginimui, nes faktiškai nuo dalies skolos skolininkė atsisakė. Skundžiamu 2020 m. birželio 3 d. patvarkymu antstolis netenkino prašymo.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėja skundžia 2020 m. birželio 3 d. patvarkymą. Skundas gautas 2020 m. birželio 12 d., todėl nėra pagrindo palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtą (CPK 512 straipsnis).

6. Teismas nurodė, kad skolininkė sprendimo neįvykdė, skolos nesumokėjo per raginime nurodytą 31 dienos laikotarpį. Dėl to atlygio antstoliui dydis turi būti apskaičiuojamas nuo visos išieškotinos sumos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas). Aplinkybė, kad išieškotoja atsisakė netesybų, reiškia jos nuolaidą taikos sutarčiai pasiekti, bet nėra pagrindas mažinti sumą, nuo kurios skaičiuojamas antstolio atlyginimas.

7. Teismas nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktas, reglamentuojantis atlygį antstoliui, nustato, kad išieškotinai sumai esant 29 000 Eur ir daugiau, antstoliui mokėtinas 4 proc. atlyginimas nuo išieškotinos sumos, bet ne mažiau nei 1 740 Eur. Teismas nustatė, kad 4 proc., skaičiuotini nuo 88 000 Eur sumos, sudaro 3 520 Eur. Teismas vertino, kad antstolis apskaičiavo atlyginimą teisingai, jis atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 ir 68 punktų nuostatas.

8. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie skolininkės pastangas atsiskaityti su išieškotoja iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, duomenų apie bendradarbiavimą su antstoliu. Nors išieškota suma sudaro mažiau nei pusę išieškotinos sumos, t. y. iš esmės nebuvo išieškotos netesybos, susitarime šalys netesybų dydžio nevertino ir dėl jų kaip aiškiai per didelių nepasisakė, todėl pareiškėjos argumentai dėl neprotingo dydžio netesybų kaip jos pačios vertinimas skundo nagrinėjimui ir antstolio atlyginimo dydžio nustatymui reikšmės neturi. Pareiškėjai per raginime nurodytą terminą nesumokėjus skolos, antstolis atliko kitus vykdymo veiksmus kelis metus, nes pareiškėjas nesumokėjo skolos. Teismas vertino, jog tai pagrindžia antstolio teisę į visą jo apskaičiuotą atlyginimą ir nesudaro pagrindo jį mažinti.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja 2020 m. kovo 9 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kuriame nustatytas 3 520 Eur atlyginimas antstoliui, neginčijo, jis galioja. Be to, pareiškėja 2020 m. kovo 13 d. susitarimu įsipareigojo atlyginti visas antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidas (4 366,86 Eur) iki 2020 m. kovo 16 d. ir šią nuostatą įvykdė. Dėl to antstolis užbaigė vykdomąją bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo šį atskirąjį skundą argumentai

10. Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pareiškėja 2017 m. balandžio 19 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pasiskolino 44 000 Eur. Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė D. Š. 2017 m. lapkričio 13 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriame nurodyta pagrindinė reikalavimo suma, t. y. 88 000 Eur, iš kurių: negrąžinta skola – 44 000 Eur ir netesybos: maksimalios hipotekos, kuria yra užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo įvykdymo kreditoriui atlyginimas, suma: 44 000 Eur. Pareiškėja grąžino dalį skolos, skolos likutis buvo 38 750 Eur. Todėl skolininkė ir išieškotoja 2020 m. kovo 13 d. susitarė, kad, skolininkei sumokėjus 38 750 Eur skolą, išieškotoja ją atleis nuo likusios skolos sumos (netesybų).

10.2. Antstolio atlyginimas skaičiuotinas nuo išieškotos (sumokėtos) skolos sumos (38 750 Eur) pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktą.

10.3. Skolininkė sumokėjo antstoliui 4 366,86 Eur vykdymo išlaidų, paskaičiuotų nuo 88 000 Eur sumos, kaip buvo nurodyta 2020 m. kovo 13 d. skolininkės ir išieškotojos susitarime. Skolininkė ir kreditorė, neturėdamos teisinio išsilavinimo, savarankiškai sudarė susitarimą, nežinojo kaip skaičiuojamas atlyginimas antstoliui. Pareiškėja, pasitikėdama antstoliu, sumokėjo vykdymo išlaidas.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo antstolis G. B. atsiliepime prašo netenkinti atskirojo skundo ir pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Antstolis nurodo, kad palaiko 2020 m. birželio 16 d. patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo, nurodytus argumentus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

argumentai ir išvados

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

15. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis 2017 m. lapkričio 28 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarės D. Š. vykdomąjį įrašą dėl 88 000 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojui R S. (vykdomoji byla Nr. 0040/17/02374). Antstolio 2017 m. lapkričio 28 d. raginimas įvykdyti sprendimą 2018 m. sausio 15 d. įteiktas skolininkei. Antstolio 2020 m. kovo 5 d. patvarkymu išieškotojas R. S. pakeistas išieškotoja I. S.. Antstolis 2020 m. kovo 9 d. apskaičiavo 4 366,86 Eur vykdymo išlaidas, iš kurių 3 520 Eur – atlygis antstoliui. Išieškotoja ir skolininkė 2020 m. kovo 13 d. sudarė susitarimą dėl galutinio atsiskaitymo, pagal kurį skolininkei sumokėjus 38 750 Eur, skolininkė bus laikoma visiškai atsiskaičiusi pagal 2017 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį ir jos pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, kreditorė atsisako nuo likusios skolos dalies (susitarimo 1 punktas). Susitarimo 4 punktu skolininkė įsipareigojo iki 2020 m. kovo 16 d. sumokėti antstoliui 4 366,86 Eur vykdymo išlaidas pagal 2020 m. kovo 9 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Skolininkė sumokėjo 4 366,86 Eur vykdymo išlaidų antstoliui ir sumokėjo skolą kreditorei. Antstolio 2020 m. kovo 24 d. patvarkymu vykdomoji byla užbaigta. Skolininkė 2020 m. birželio 2 d. pateikė antstoliui prašymą grąžinti 1 780 Eur vykdymo išlaidų, skirtų antstolio atlyginimui, nes faktiškai nuo dalies skolos skolininkė atsisakė. Antstolis 2020 m. birželio 3 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos prašymo ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą.

16. Pagal CPK 609 straipsnio 2 dalį, vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis).

17. Pagal teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 16 papunktį, kai išieškoma suma didesnė negu 29 000 Eur, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 4 proc. nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 740 Eur. Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Sprendimo vykdymo instrukcijos 68 punktas).

18. Antstolio atlyginimo pagrįstumas – tai atlyginimo dydžio ir antstolio vykdomojoje byloje atliktų priverstinio vykdymo veiksmų proporcinga atitiktis, t. y. ar antstolis atliko tik būtinus vykdymo veiksmus ir neatliko veiksmų, kurie buvo nebūtini konkrečiu atveju, taip pat ar vykdymo išlaidos atitinka būtinus vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad atlyginimas antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso už veiksmus, kurių jis neatliko. Tik tada galima laikyti, kad antstolio atlyginimas pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2008). Taigi, nepaneigiant to, kad priverstinis teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią vykdant antstoliui susiklosto teisėti ekonominiai lūkesčiai ir įgyjama teisė į atlyginimą už darbą, kad antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis gauti nustatytą atlyginimą už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdydamas vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog antstoliui priteisiamas atlyginimas už darbą (vykdymo funkcijų atlikimą) privalo būti pagrįstas ir siejamas su realiai atliktais vykdymo veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2012, 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019).

19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolio atlyginimo dydžio, tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, pagal kurią, siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas apskaičiuojant atlyginimo dydį, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).

20. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių ginčas kilo dėl sumos, nuo kurios skaičiuotinas atlygis antstoliui. Kaip pirmiau nurodyta, skolininkė nesumokėjo skolos išieškotojai per antstolio raginime nustatytą 31 dienos terminą. Antstolis daugiau nei dvejus metus atliko įvairius vykdymo veiksmus: užklausė įvairius registrus, priėmė patvarkymus. Aplinkybė, kad išieškotoja atleido skolininkę nuo dalies skolos sumos (netesybų), savaime nepatvirtina, kad antstolio atlyginimas skaičiuotinas tik nuo tos dalies, kurią skolininkė realiai sumokėjo išieškotojai. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkė sudarė susitarimą dėl galutinio atsiskaitymo ir sumokėjo skolą išieškotojai, pasibaigus raginime nustatytam terminui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad antstolis atlyginimą paskaičiavo teisingai, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 ir 68 punktais, nes 4 proc., skaičiuotini nuo 88 000 Eur sumos, atitinka 3 520 Eur sumą.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis 2020 m. kovo 3 d. paskaičiavo vykdymo išlaidų dydį. Skolininkė ir išieškotoja 2020 m. kovo 13 d. pasirašė susitarimą dėl galutinio atsiskaitymo, kurio 4 punktu skolininkė įsipareigojo sumokėti antstoliui 4 366,86 Eur vykdymo išlaidas. Skolininkė su vykdymo išlaidų dydžiu sutiko, jo neginčijo. Apeliantė nurodo, kad pasitikėjo antstoliu, sudarydama susitarimą, nežinojo kaip skaičiuojamos vykdymo išlaidos, nes neturi teisinio išsilavinimo. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad apeliantė 2020 m. vasario 7 d. sudarė sutartį su advokatų profesine bendrija „Advokat.lt“. Advokatas M. P. 2020 m. kovo 20 d. pateikė antstoliui prašymą užbaigti vykdomąją bylą, prie kurio pridėjo 2020 m. kovo 13 d. susitarimo dėl galutinio atsiskaitymo kopiją. Taigi apeliantė galėjo pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, jos atstovui buvo žinomos susitarimo sudarymo sąlygos.

22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio atlyginimo paskaičiavimą. Dėl to apskųsta nutartis paliktina nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjos G. P. atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Venckus