Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Duodančios išvadą institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovams R. D., E. K.,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl teisės pripažinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei E. Š., duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ir jo atstovas patikslintus ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo pripažinti ieškovo balkono, įrengto ties butais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę, įgytą 2016 m. lapkričio 2 d. notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi; nustatyti naudojimosi balkonu, įrengtu ties butais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią ieškovas K. M. naudojasi balkono plotu per balkoną atitinkantį kambario, pažymėto indeksu 6-6, esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), plotį - 267 cm., atsakovė E. Š. naudojasi balkono plotu per balkono ilgį, atitinkantį kambario pažymėto indeksu 7-4, esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), plotį - 280 cm. Ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais ir argumentais, taip pat remiasi argumentais ir motyvais išsakytais ankstesnių teismo posėdžių metu ta apimtimi kiek tai leidžia galutinius ieškinio reikalavimus.

Duodančios išvadą institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovas nurodė, kad ginčo balkonas priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo priklausinys ir juo naudotis gali tik buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Šiuo atveju tai E. Š.. Pagal pirminį namo projektą iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris buvo numatytas kaip 4-ių kambarių butas) ,t. y. susidėjo iš patalpų Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) amalgamacijos būdu buvo prijungta prie buto Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus tą aplinkybę, kad po ieškinio trūkumų šalinimo buvo pateiktas patikslintas ieškinys su dviem ieškinio reikalavimas, byla nagrinėjama tokia apimtimi ir pagal tuos ieškinio reikalavimus, kurie yra suformuluoti 2018-02-26 patikslintame ieškinyje.

Patikslintas ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje kilo ginčas dėl šalių nuosavybės teisės ir dėl teisės naudotis balkonu, galimai ieškovo pažeistų teisių gynimo. Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir ieškinio dalyką bei atsakovės E. Š. atsikirtimus į ieškinį, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovės E. Š. esminis ginčas yra kilęs dėl balkono nuosavybės teisės.

Kaip matyti ieškovas ieškinyje prašo pripažinti jo nuosavybės teisę į balkoną, kaip įgytą pagal 2016-11-2 notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, ieškovas kelia neturtinį reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo, kuri jau buvo įgyta pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. (CK 4.73 straipsnio 1-3 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai tarp bendrasavininkų yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį ( CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaip jau minėta, iš nurodytų CK nuostatų seka išvada, kad ieškovas, siekdamas nustatyti naudojimosi balkonu tvarką, pirmiausia privalo įrodyti, kad ginčo balkonas priklauso jam nuosavybės teise (asmeninės ar bendrosios dalinės).

Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei E. Š.- butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šios bylos ginčo objektas yra balkonas, kuris faktiškai yra išsidėstęs ties abiejų (ieškovo ir atsakovės) butų išorine siena. Šios aplinkybės nei ieškovas nei atsakovė neneigia, abu tą faktą pripažįsta.

Pagal Civilinio kodekso nuostatas daiktai yra skirstomi į pagrindinius daiktus ir jų priklausinius (CK 1.99 straipsnio 2 dalis). CK 4.12 straipsnyje nustatyta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais, antraeiliai daiktai yra skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius. Remiantis CK 4.13 straipsnio 1 dalimi, antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Kadangi balkonas yra skirtas tarnauti konkrečiam butui ir pagal savo savybes jis yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu - butu, balkonas laikytinas antraeiliu daiktu - buto priklausiniu (CK 4.19 straipsnis). CK 4.14 straipsnyje, reglamentuojančiame antraeilio daikto likimą, įtvirtinta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip; kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Taigi, pagal CK 4.14 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę antraeilio daikto (priklausinio) likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą ( priklausinį), išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Taigi sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas (priklausinys) liktų pirminio savininko nuosavybė, tai turėtų būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje. Tais atvejais, kai sutartyje nepadaryta išlygos, kad priklausinys neperduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Taigi nuosavybės teisė į tokį daiktą pripažintina pagrindinio daikto savininkui. Ši CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma nepriklausomai nuo to, vieno ar kelių pagrindinių daiktų priklausinys yra antraeilis daiktas. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012; 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014 ). Priklausinys, kaip ir bet kuris daiktas, galintis būti nuosavybės teisės objektu, gali priklausyti vienam asmeniui asmeninės nuosavybės teise ir keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisė į ieškovo ir atsakovės butus ankstesniųjų butų savininkų buvo įgyta pagal LR Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimą Nr.309 “ Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos” nuostatas. Atskirai imant butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo privatizuotas pagal 1992 m. rugpjūčio 28 d. Sutartį (bendras privatizuojamo buto plotas 79,33 kv.m), o butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo privatizuotas pagal 1993 m. vasario 25 d. Sutartį (bendras privatizuojamo buto plotas 86,89 kv. m.). Ieškovui nuosavybės teisė į butą Nr. (duomenys neskelbtini) perėjo 2016 m. lapkričio 2 d. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, atsakovei E. Š.- 2005 m. gruodžio 13 d. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Nežiūrint to, kad buto savininkai pasikeitė, t. y. pasikeitus nuosavybės teisės subjektui – ieškovui ir atsakovei įgijus nuosavybės teisę į jų butus, jie įgyja lygiai tokias pat teises ir tokia pačia apimtimi kaip ir pirminiai butų nuosavybės teisės subjektai - asmenys privatizavę butus.

Iš ieškovo ir atsakovės pateiktų buto privatizavimo dokumentų matyti, kad juose nėra užfiksuota, kad ginčo balkonas yra privatizuojamas kaip butų priklausinys, t.y. privatizavimo dokumentuose balkonas nėra įrašytas. Taigi, iš esmės nei vieno buto savininkai neturi pirminių nuosavybės teises į balkoną patvirtinančių dokumentų. Negalima sutikti su atsakovės atstovo argumentu, kad atsakovės E. Š. nuosavybės teises į balkoną patvirtina Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esantys brėžiniai, kadangi jie savo prigimtimi negali būti prilyginami nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams.

CK 4.47 straipsnyje yra įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, tarp kurių atsakovės minimų pagrindų (kadastrinės bylos brėžinių) nėra. Jie, kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, nėra numatyti ir kituose norminiuose aktuose. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Taigi, teisinė nuosavybės teisės registracija iš esmės atlieka tik išviešinimo funkciją, o išviešinimas atliekamas lygiai tokia pat apimtimi į tokius objektus, kaip buvo įgyta nuosavybės teisė pagal sandorį. Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs dėl teisinės registracijos tikslų ir reikšmės, o būtent - asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010).

Byloje įrodyta ir tai pripažino ieškovas ir atsakovė, kad ginčo balkonas faktiškai eina palei ieškovo buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambario (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. Š. buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambario (duomenys neskelbtini) išorines sienas. Taip pat abi šalys pripažino, kad iš ieškovo kambario į ginčo balkoną išeina langas, o iš atsakovės E. Š. buto yra išėjimas į ginčo balkoną iš jos buto dviejų kambarių (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir Kadastro bylos duomenys (CPK 178-179 straipsniai, 187 straipsnis). Atsakovė E. Š. nurodė, kad ginčo balkonas jos tėvų buvo privatizuotas kartu su butu Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo metu 1988 metais, ginčo balkonu nuo buto privatizavimo momento (ir iki to) iš pradžių naudojosi jos tėvai, o vėliau, jai įgijus nuosavybės teises į butą, balkonu naudojasi jos šeima, o ieškovas ginčo balkonu niekada nesinaudojo. Tai pripažino ir ieškovas, nurodydamas, kad jis ginčo balkonu niekada nesinaudojo, o ankstesnis buto savininkas jiems sudarant buto pirkimo - pardavimo sutartį paaiškino, kad ginčo balkonu taip pat niekada nesinaudojo. Iš ieškovo pateiktos jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) Kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ginčo balkonas prie ieškovo buto nėra nurodytas buto patalpų eksplikacijoje, nėra įskaičiuotas į buto plotą ir nėra įbraižytas grafiniuose duomenyse. Tokių duomenų nėra ir Kadastro duomenų bylos archyvinėje medžiagoje. Atsakovės E. Š. buto Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastro duomenų byloje prie jos buto yra įbraižytas visas ginčo balkonas, o į buto plotą jis taip pat neįskaičiuotas ir nėra nurodytas patalpų eksplikacijoje. Nei į ieškovo nei į atsakovės butų plotus ginčo balkono plotas nėra įskaitytas, nes jis yra neįstiklintas, o vadovaujantis LR ŽŪM ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 “ Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių” 152 punktu atvirų verandų, terasų, atvirų lodžų, atvirų balkonų plotai neskaičiuojami. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Ieškovui priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) 1992 m. rugpjūčio 28 d. Privatizavimo sutartyje, kaip kartu su butu privatizuojami objektai, yra nurodytas garažas, apie balkoną įrašo nėra. Atsakovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) 1993 m. vasario 25 d. Privatizavimo sutartyje nei garažo nei rūsio, kaip ir balkono, nenurodyta. Taigi, šiuose rašytiniuose įrodymuose nėra jokių duomenų, kuriam butui / ar abiem / priklausė ginčo balkonas privatizavimo metu ir prie kokio konkrečiai buto jis buvo privatizuotas. Butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įkainojimo aktuose nurodyta, kad abiem butams yra taikoma 0,1 proc. nuolaida, kuri yra atžymėta ties žodžiais apie “butas 1-me arba paskutiniame daug. n. a”. Iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, namo projektinių brėžinių matyti, kad ieškovo ir atsakovės butai yra paskutiniame namo aukšte, todėl įvertinus ties kuriais žodžiais yra įrašyta nuolaida, labiausiai tikėtina, kad nuolaida buvo pritaikyta ne dėl balkono nebuvimo, o dėl to, kad ieškovo ir atsakovės butai yra paskutiniame namo aukšte. Teismo vertinimu, tokią išvadą patvirtina tech. apskaitos bylų brėžiniai – juose balkonas pažymėtas prie abiejų butų, nors be tikslios ribos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir atsakovė pripažino, kad jų butai privatizavimo metu buvo (ir šiuo metu yra) su balkonais, o ieškovo butas privatizavimo metu turėjo du balkonus. Atkreiptinas dėmesys į Panevėžio miesto savivaldybės atstovo E. K. paaiškinimus, kuris 2017-11-16 teismo posėdžio metu, remiantis pateiktais namo brėžiniais, paaiškino, kad ginčo balkonas pagal pirminį projektą priklausė butui, iš kurio vėliau amalgamacijos būdu buvo suformuoti du atskiri butai: ieškovo Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog butų nuomininkai, privatizavę butus, konstrukciškai susijusius su balkonu, įgyja nuosavybės teisę į balkoną. Tokias pačias teises įgyja ir asmenys, vėliau įsigiję butus iš juos privatizavusių asmenų. Be to, balkonas, konstrukciškai priklausantis dviem butams, kurių savininkai skirtingi, priklauso abiejų butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, jeigu yra galimybė abiem savininkams tuo balkonu naudotis. Taigi, tam, kad galima būtų padaryti pagrįstą išvadą, kad ginčo balkonas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei E. Š., byloje būtina įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad ginčo balkonas konstrukciškai priklauso ieškovo ir atsakovės butams, 2) yra galimybė abiem savininkams ginčo balkonu naudotis.

Jau anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad iš ieškovo buto Nr. (duomenys neskelbtini) į ginčo balkoną nėra durų, tačiau yra langas, per kurį galima naudotis ginčo balkonu. Taip pat neatmestina galimybė perdaryti ieškovo buto langą į duris, kas konstrukciškai įmanoma, šios aplinkybės nepaneigė ir duodančios išvadą institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovas. Atsakovės argumentas, kad iš atsakovo buto nėra įėjimo į balkoną, o yra tik langas, kuris nėra skirtas išėjimui ir vaikščiojimui, nepaneigia ieškovo galimybės naudotis ginčo balkonu. Todėl konstatuojama, kad balkonas po ieškovo buto Nr. (duomenys neskelbtini) langu yra konstrukciškai susijęs ne tik su butu Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir su ieškovo butu Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio buto savininkas turi teisę bei galimybę juo naudotis. Tai, kad į balkoną iki šiol yra durys tik iš atsakovės E. Š. buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo savininkai juo naudojosi, teismo vertinimu, neduoda pagrindo pripažinti juos vieninteliais balkono savininkais, nes faktinis naudojimas („užvaldymas“) nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.37straipsnis ir 4.47 straipsnis). Vertindamas šį iš anksto nulemtą (statant namą perdarant butus, neišsprendus balkono konstrukcijos pakeitimo bei privatizuojant butus neįrašius duomenų apie balkono priklausomybę) šalių konfliktą, teismas visų pirma vertina ginčą šalių interesų prioriteto atžvilgiu. Nėra abejonių, kad ieškovui neturint galimybės naudotis balkonu, jo teisės subjektyviai yra suvaržytos, o pripažinus ginčo balkoną ieškovo ir atsakovės nuosavybe, iš dalies bus suvaržytos atsakovės E. Š. teisės, kuri iki šiol naudojosi visu ginčo balkonu. Taip pat akivaizdu, kad visą balkoną palikus atsakovės E. Š. nuosavybėje, ieškovo buto patalpa (duomenys neskelbtini) galėtų tapti pagalbine patalpa be natūralaus apšvietimo ir vėdinimo, t. y. neatitinkančia jos tiesioginės paskirties, ir tokiu atveju ieškovo interesai (įvertinus ir privatumo apribojimą, vaizdą per langą į kito asmens patalpą) būtų pažeisti žymiai labiau. Manytina, kad ir atsakovei E. Š. naudojimasis ginčo balkonu taip pat yra komplikuotas, nes išeinant ieškovo langui į ginčo balkoną, jai laisvai naudotis balkonu taip pat nėra galimybės.

Lietuvos Aukščiausio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-66-916/2018, kurioje faktinės ginčo aplinkybės yra faktiškai analogiškos kaip ir nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad “ginčo šalių butų ……….ir ginčo balkono egzistuoja funkcinis ryšys, nes balkonas yra išsidėstęs simetriškai pagal butams priklausančią išorinę namo sieną (į balkoną išeina ieškovės buto virtuvės langas ir atsakovų kambario buto langas ir durys), yra susijęs bendra ūkine paskirtimi su abiem butais ir yra skirtas abiejų ginčo šalių poreikiams tenkinti, aplinkybė, jog nei ieškovė, nei ankstesnė šio buto savininkė ginčo balkonu nesinaudojo, kad juo naudojasi tik atsakovai, nesudaro pagrindo spręsti, jog tarp ieškovei priklausančio buto ir ginčo balkono dalies nėra funkcinio ryšio, ir kartu nelemia ginčo patalpų teisinio statuso pasikeitimo; priklausinio neidentifikavimas pagrindinio daikto perleidimo ar kitame sandoryje nelemia priklausinio teisinio statuso, t. y. neturi įtakos priklausinio teisiniam likimui.”

Taigi, dėl aukščiau nurodomų motyvų teismas konstatuoja, kad abiejų butų savininkai privatizavimo metu įgijo nuosavybės teisę į ginčo balkoną. Ginčo balkonas tarnavo/tarnauja dviem pagrindiniams daiktams ir yra su jais susijęs bendra ūkine paskirtimi ir yra antraeilis daiktas dviejų pagrindinių daiktų (butų) bendras priklausinys. Kadangi pagrindiniai daiktai: butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso skirtingiems savininkams, tai pagrindinių daiktų savininkai ieškovas K. M. ir atsakovė E. Š. į tokį bendrą pagrindinių daiktų priklausinį – ginčo balkoną įgyjo bendrosios dalinės nuosavybės teisę (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 121 straipsnio 1 dalis).

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai reiškia, kad įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas naudojimosi tvarkos variantas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.

Byloje nustatyta, kad ginčo balkonu iki šiol naudojosi viena atsakovė E. Š., o ieškovas K. M. juo nesinaudojo. Taigi, faktinė susiklosčiusi naudojimo ginčo balkonu tvarka neatitiko geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių, pažeidė bendrasavininkų lygiateisiškumo principą, buvo pažeista bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra ( CK 1.2 straipsnis, 1.137 straipsnis). Ieškovas prašo nustatyti naudojimosi ginčo balkonu tvarką tokiu būdu, kad jis naudosis ginčo balkono dalimi, kuri yra ties jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) siena, o atsakovė E. Š.- naudosis balkono dalimi, esančia ties jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) siena. Atsakovė E. Š., nesutikdama su ieškiniu, savo varianto naudojimosi ginčo balkonu tvarkos teismui nepateikė. Įvertinus ieškovo siūlomą naudojimosi balkonu tvarką pagal jau nurodytus kriterijus, darytina išvada, kad ieškovo siūloma naudojimosi ginčo balkonu tvarka atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia kito bendraturčio - atsakovės E. Š. interesų, nesudaro prielaidų konfliktinei situacijai kilti, yra patogi naudotis ir lengvai įgyvendinama. Nors, nustačius naudojimosi ginčo balkonu tvarką, E. Š. naudojama balkono dalis sumažėja, tačiau tai yra neišvengiama, nes paprastai visi bendraturčiai patiria vienokius ar kitokius nepatogumus ir suvaržymus, susijusius su bendrosios nuosavybės objekto naudojimu, tačiau tai mažesnė blogybė nei iki šiol susiklosčiusi situacija, kai atsakovė E. Š. viena naudojosi visa bendrosios dalinės nuosavybės teise turima nuosavybe. Tokiu būdu, ieškinys dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei ( CPK 88 straipsnis , 92 - 93 straipsniai, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais , 270 straipsniu teismas

n usprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Pripažinti ieškovui K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į dalį balkono, esančio (duomenys neskelbtini), ties butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) siena; nustatyti naudojimosi balkonu, įrengtu ties butais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią ieškovas K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi balkono plotu per balkono ilgį, atitinkantį kambario, pažymėto indeksu 6-6, esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plotį - 267 cm., atsakovė E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi balkono plotu per balkono ilgį, atitinkantį kambario, pažymėto indeksu 7-4, esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plotį - 280 cm.

Priteisti iš atsakovės E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1150 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 15,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.