- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-621-425/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06407-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- E. Š.
- Ieškovas
- K. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-621-425/2018
teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06407-2017-0
2018 m. rugsėjo 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-592-223/2018 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei E. Š., duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, dėl teisės pripažinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. M. patikslintais ieškininiais reikalavimais pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti ieškovo balkono, įrengto ties butais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę, įgytą 2016 m. lapkričio 2 d. notariškai patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi; nustatyti naudojimosi balkonu, įrengtu ties butais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią jis naudojasi balkono plotu per balkoną atitinkantį kambario, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), plotį (267 cm), atsakovė E. Š. naudojasi balkono plotu per balkono ilgį, atitinkantį kambario pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), plotį (280 cm). Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal 2016 m. lapkričio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo butą Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Buto pirkimo momentu jam buvo iškilęs klausimas dėl balkono, esančio tarp jo buto ir atsakovės E. Š. buto Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo, tačiau buto pardavėjas jam paaiškino, kad balkonas nėra padalintas. VĮ „Registrų centras“ išraše nėra nurodyta, kuriam butui priklauso balkonas. Balkonas priskiriamas bendram naudojimui. Jis iki šiol ginčo balkonu nesinaudojo, nes durų iš jo buto į balkoną nėra, o yra tik langas . Kiek jam žinoma, balkonu nesinaudojo ir ankstesni jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai. Balkonas yra neįstiklintas ir neįtrauktas nei į jo, nei į atsakovės E. Š. butų plotą. Mano, kad įrengus vietoje lango duris jis galėtų naudotis ginčo balkonu kaip ir atsakovė E. Š..
3. Pabrėžė, kad balkonas funkciniu ryšiu yra susijęs tiek su ieškovo, tiek su atsakovės butais. Pagal pirminį namo projektą balkonas buvo priskirtas vienam butui, kurio savininkas buvo vienas, tačiau vėliau butai buvo perplanuoti ir vienas buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambarys buvo priskirtas butui Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; pripažino ieškovui K. M. nuosavybės teisę į dalį balkono, esančio (duomenys neskelbtini) , ties butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) siena; nustatė naudojimosi balkonu, įrengtu ties butais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią ieškovas K. M. naudojasi balkono plotu per balkono ilgį, atitinkantį kambario, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plotį (267 cm), atsakovė E. Š. naudojasi balkono plotu per balkono ilgį, atitinkantį kambario, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plotį (280 cm).
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nagrinėjamu klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendė, kad abiejų butų savininkai privatizavimo metu įgijo nuosavybės teisę į ginčo balkoną, kuris tarnavo/tarnauja dviem pagrindiniams daiktams ir yra su jais susijęs bendra ūkine paskirtimi, o kartu yra antraeilis daiktas dviejų pagrindinių daiktų (butų) bendras priklausinys. Kadangi pagrindiniai daiktai, t.y. ieškovui ir atsakovei priklausantys butai, priklauso skirtingiems savininkams, tai pagrindinių daiktų savininkai ieškovas K. M. ir atsakovė E. Š. į tokį bendrą pagrindinių daiktų priklausinį – ginčo balkoną įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 121 straipsnio 1 dalis).
6. Kartu pirmosios instancijos teismas vertino, kad faktinė susiklosčiusi naudojimo ginčo balkonu tvarka, kai ginčo balkonu naudojosi tik atsakovė, neatitiko geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių, pažeidė bendrasavininkų lygiateisiškumo principą, o kartu buvo pažeista bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra (CK 1.2 straipsnis, 1.137 straipsnis), dėl ko ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka ginčo balkonu, kai ieškovas naudosis ginčo balkono dalimi, kuri yra ties jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) siena, o atsakovė E. Š. naudosis balkono dalimi, esančia ties jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) siena, atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia kito bendraturčio (atsakovės E. Š.) interesų, nesudaro prielaidų konfliktinei situacijai kilti, yra patogi naudotis ir lengvai įgyvendinama. Nors, nustačius naudojimosi ginčo balkonu tvarką, E. Š. naudojama balkono dalis sumažėja, tačiau tai yra neišvengiama, nes paprastai visi bendraturčiai patiria vienokius ar kitokius nepatogumus ir suvaržymus, susijusius su bendrosios nuosavybės objekto naudojimu, tačiau tai mažesnė blogybė nei iki šiol susiklosčiusi situacija, kai atsakovė E. Š. viena naudojosi visa bendrosios dalinės nuosavybės teise turima nuosavybe.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė E. Š. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo K. M. ieškinys dėl priklausinio nuosavybės teisės pripažinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo būtų atmestas visiškai, kaip nepagrįstas; o taip pat priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, kadangi priimtas pažeidžiant, t.y. netinkamai taikant ir aiškinant, procesinės ir materialinės teisės nuostatas.
9. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendinio priėmimo dieną 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi iš esmės atnaujino bylos nagrinėjimą, kad šalys pateiktų įrodymus apie jų butų privatizavimo aplinkybes, tačiau pagal nagrinėjamus ieškinio reikalavimus – pripažinti ieškovo K. M. teisę atlikti paprastą remontą įrengiant duris langų zonoje, pastatant balkone pertvarą ir nustatant naudojimosi balkonu tvarką – butų privatizacijos aplinkybės jokios reikšmės ginčui neturėjo, todėl teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 256 straipsnio nuostatas, visiškai nepagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Tokia situacija kartu patvirtina ir tai, kad nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė ir CPK 17 straipsnio, 42 straipsnio 1 dalies, 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, 141 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o taip pat atsisakė ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus ir privertė ieškovą ne tikslinti ieškinį, o pakeisti ieškinio dalyką, nurodant, kad to nepadarius ieškinys bus paliktas nenagrinėtu. Tokiu procesiniu elgesiu pirmos instancijos teismas parodė savo šališkumą bylos baigtimi, pažeidė rungimosi principą bei netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kas jau sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dėl procesinės teisės normų pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė prieštaringą sprendimą, kadangi pripažino ieškovo nuosavybės teisę į balkono dalį bei kartu nustatė balkono naudojimosi tvarką. Negana to, pagal CPK 85 straipsnio 9 dalies nuostatas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo mokėtino žyminio mokesčio suma turėjo būti apskaičiuojama pagal turto rinkos vertę, o ne kaip neturtinio pobūdžio reikalavimas.
11. Tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas ieškinį tenkinti visiškai, peržengė ieškinio ribas, t.y. pripažino ieškovui nuosavybės teisę tik į dalį ginčo balkono, o ne į visą, kaip to prašė ieškovas, o taip pat netenkino ieškovo prašymo nuosavybės teisę į ginčo balkoną pripažinti, kaip įgytą 2016 m. lapkričio 2 d. notariškai patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai neteisingai yra išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
12. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog galiojantis teisinis reglamentavimas įrodo, kad balkonas pagal savo konstrukciją negali būti atskiru savarankišku nekilnojamuoju daiktu, dėl ko, kaip buto priklausinys, nėra registruojamas ir Nekilnojamojo turto registre. Tačiau tokia situacija nepaneigia atsakovės E. S. nuosavybės teisės į ginčo balkoną, ką patvirtina 2017 m. kovo 10 d. VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialo raštas, 2017 m. vasario 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2017 m. kovo 29 d. Aplinkos ministerijos raštas, 2017 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas, 2017 m. rugsėjo 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštas ir 2017 m. balandžio 13 d. VĮ „Registrų centras“ raštas, kurių teismas skundžiamame sprendime, kaip įrodymų, kurie taip pat atitinka ir CPK 197 straipsnio 2 dalies reikalavimus, net nevertino.
13. Nagrinėjamu atveju ginčo balkonas buvo privatizuotas su atsakovės butu, ką įrodo atsakovės pateikti buto privatizacijos dokumentai, o prie ieškovo buto ginčo balkonas nėra nei pažymėtas, nei nubraižytas. Taigi atsakovės buto savininkai nuosavybės teisę į ginčo balkoną įgijo privatizacijos sandorio pagrindu ir tai aukščiau nurodytų teisės normų nustatyta tvarka yra įregistruota nekilnojamojo turto registre, kas visiškai nepagrįstai priešingai konstatuota skundžiamame sprendime. Ginčo balkonas net konstrukciškai priklauso tik atsakovei ir tik atsakovei yra galimybė ginčo balkonu naudotis, nes pagal šalių butų konstrukcijas tik iš atsakovės buto yra numatyti du patekimai (durys) į ginčo balkoną.
14. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, jog ieškovas butą, pakankamai pigiai, įsigijo tik su langu į atsakovės balkoną, todėl ieškovo ieškinio tikrasis siekis atsakovės balkono dalies sąskaitą pasididinti savo buto kambarį (bylos nagrinėjimo metu tai patvirtino ir ieškovas, ir savivaldybės atstovai), negali būti pripažintas teisėtu, teisingu ir pagrįstu.
15. Skundžiamame sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika negali būti automatiškai taikoma nagrinėjamoje situacijoje, kadangi faktinės bylų aplinkybės esmingai skiriasi, o tai kartu patvirtina, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkama teismine praktika.
16. Apeliantė pabrėžia, kad naudojimosi tvarka gali būti nustatyta tik bendros nuosavybės objektui. Tuo tarpu ginčo balkonas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, todėl asmeninės nuosavybės objektui naudojimosi tvarka net negali būti nustatinėjama. Negana to, ieškovas visiškai nepagrįstai teismo prašė pripažinti jo nuosavybės teisę į visą atsakovės balkoną, t.y. pakeisti ginčijamo balkono savininką. Pakeitus daikto savininką, bendra dalinė nuosavybė neatsiranda, todėl pagal ieškinio reikalavimus teismas negalėjo tenkinti vienas su kitu nesusijusių ir vienas kitam prieštaraujančių reikalavimų.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus atstovė prašo apeliacinio skundo nagrinėjimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
18. Pažymi, jog, atsižvelgiant į patikslinto ieškinio reikalavimus, kurie neapėmė teisės atlikti paprastą remontą, durų ir pertvaros balkone įrengimą, ginčas tarp šalių yra kilęs tik dėl balkono nuosavybės teisės ir jo naudojimo tvarkos nustatymo, kas nėra susiję su savivaldybei priskirtų funkcijų vykdymu bei dėl ko savivaldybė neturi pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų.
19. Atsiliepimu ieškovas K. M. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o taip pat priteisti ieškovo apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai vadovavosi šiuo klausimu formuojama teismų praktika. Esant šalių ginčui dėl balkono nuosavybės teisės ir nevienareikšmiškiems įrodymams, buvo būtina siekti surinkti visus reikšmingus duomenis, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai 2018 m. vasario 12 d. nutartimi buvo įpareigojęs ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus. Toks ieškinio reikalavimų patikslinimo pasiūlymas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, negali būti vertinama, kaip procesinės teisės nuostatų pažeidimas. Kartu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai buvo atnaujinęs ir civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi siekė nustatyti, ar egzistuoja objektyvių duomenų, patvirtinančių ginčo balkono priklausomybę atsakove ar ieškovo nuosavybės teisių įgijimą į dalį ginčo balkono įsigyjant butą, juo labiau kad pagal byloje esančius įrodymus, nei vieno buto savininkai neturi pirminių nuosavybės teisės į balkoną patvirtinančių dokumentų. Šiuo atveju byloje esantys institucijų atstovų pateikti raštai bei informacija yra tik išdėstytas vertinimas, kuris gali būti paneigiamas kitais byloje esančiais įrodymais.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieškovas kėlė du neturtinio pobūdžio reikalavimus, dėl ko jo sumokėto žyminio mokesčio dydis yra tinkamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
23. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl balkono, kuris yra išsidėstęs pagal šalims nuosavybės teise priklausančių butų išorines sienas, nuosavybės teisių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei E. Š. priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ginčo balkonas yra išdėstytas pagal ieškovo buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambario (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. Š. buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambarių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) išorines sienas. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisė į ieškovo ir atsakovės butus ankstesniųjų butų savininkų buvo įgyta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos” nuostatas. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo privatizuotas pagal 1992 m. rugpjūčio 28 d. Sutartį (bendras privatizuojamo buto plotas 79,33 kv. m), o butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo privatizuotas pagal 1993 m. vasario 25 d. Sutartį (bendras privatizuojamo buto plotas 86,89 kv. m.). Ieškovas nuosavybės teisę į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo atlikta rekonstrukcija ir kurio plotas buvo sumažintas iki 48,38 kv. m., įgijo 2016 m. lapkričio 2 d. notarinės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovė E. Š. butą Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 2005 m. gruodžio 13 d. notarinės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Kartu į bylą pateiktuose butų privatizavimo dokumentuose nėra užfiksuota, jog ginčo balkonas privatizuojamas, kaip kurio nors vieno ar abiejų butų priklausinys.
24. Atsižvelgdamas į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nei vieno buto savininkai neturi pirminių nuosavybės teises į balkoną patvirtinančių dokumentų.
25. Kita vertus, sutiktina su atsakove, kad atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.2.3 papunktį, ginčo balkonas, kuris nebuvo įstiklintas, negalėjo būti įskaičiuotas į gyvenamosios patalpos pagalbinį plotą ir yra užfiksuotas tik kadastro duomenų bylos grafinėje dalyje ir tik prie atsakovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Šiomis aplinkybėmis, kaip nurodoma VĮ „Registrų centras“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštuose išdėstytose pozicijoje, atsakovė galėjo įrodinėti ir įrodinėjo egzistuojančią nuosavybės teisę į ginčo balkoną.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, byloje esančius įrodymus, apeliacinį skundą bei atsiliepimus į jį, o taip pat įvertinęs šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis), kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
27. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 4 dalies nuostatas bei akcinės bendrovės (toliau – AB) „Butų ūkis“ 2017 m. spalio 2 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 1 I dalies nuostatas, kurios, be kitų duomenų nurodyta ir tai, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo balkonų ir lodžijų nėra, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, jog ginčo balkonas nėra bendro naudojimo objektas, juo labiau kad šis klausimas apeliaciniame skunde nėra keliamas. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, abejonių, kad ginčo balkonas ar jo dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei E. Š., nekyla. Esminis klausimas nagrinėjamu atveju yra tas, ar dalis ginčo balkono priklauso ieškovui, kurio kambario langą (pagal kambario (duomenys neskelbtini)šorinę sieną) apima šis balkonas, nors įėjimai į balkoną yra suprojektuoti bei įrengti tik iš atsakovės buto.
28. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog faktinės bylos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ginčo balkonas yra konstrukciškai neatsiejamai susijęs su ieškovo kambariu (duomenys neskelbtini), dėl ko ginčo balkoną pripažinus tik atsakovės nuosavybe, ieškovo buto patalpa (duomenys neskelbtini)gali tapti tik pagalbine patalpa be apšvietimo ir vėdinimo, dėl ko kambarys ne tik neatitiktų tiesioginės paskirties, tačiau galėtų būti pažeidžiami ieškovo interesai į privatumą, saugumą bei tinkamą nuosavybės teisės į jam priklausantį butą įgyvendinimą, t.y. galėtų sukelti eilę neproporcingų nepatogumų ir kliūčių. Dėl to, kartu vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, konstatuota, jog abiejų butų, kurie šiuo metu priklauso ieškovui ir atsakovei, savininkai privatizavimo metu įgijo nuosavybės teisę į ginčo balkoną, kuris tarnavo/tarnauja dviem pagrindiniams daiktams ir yra su jais susijęs bendra ūkine paskirtimi, o taip pat yra antraeilis daiktas dviejų pagrindinių daiktų (butų) bendras priklausinys, dėl ko, esant skirtingiems butų savininkams, ginčo balkonas yra bendroji dalinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kaip ir skundžiamame sprendime pagrįstai išdėstytiems argumentams, susijusiems su teisine nuosavybės registracija, ginčo balkono grafiniu žymėjimu tik prie atsakovės buto, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų brėžinių vertinimu, visiškai sutinka ir, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, jog atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.), pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų papildomai nekartoja.
29. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ginčo balkono, kaip bendrosios dalinės nuosavybės, priklausymo ieškovui ir atsakovei bei priimtas sprendimas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, visiškai atitinka ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pagal kurią balkono funkcinis ryšys su butais konstatuotas atsižvelgiant ne tik į durų į balkoną buvimą, tačiau ir buto išorinės sienos, kurioje yra langas, simetrišką išsidėstymą pagal balkoną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-916/2018 ir kt.). Papildomai pažymėtina, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog atsakovė neketina įstiklinti balkono ar kitaip sukurti ieškovui netinkamas sąlygas, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi tokie argumentai nedaro jokios įtakos nei ginčo balkono ir būtų konstrukciniam išdėstymui, nei būtų privatizavimo metu būtų savininkų įgytų nuosavybės teisių apimčiai, į kurią, kaip jau minėta pirmiau, ginčo balkonas patenka kaip bendroji dalinė nuosavybė.
30. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, faktinės butų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) statymo bei projektavimo aplinkybės, t.y. kad ieškovui priklausantis kambarys, indeksu , turėjo priklausyti butui Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai patvirtina, jog ginčo balkonas yra funkciškai susijęs su ieškovui bei atsakovei priklausančiais butais ir buvo šių patalpų priklausinys. Vien ta aplinkybė, kad butai Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso skirtingiems savininkams, nepaneigia ir nepanaikina ginčo balkono konstrukcinio bei funkcinio ryšio su jais. Taigi apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neva netinkamu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kaip nepagrįstus.
31. Papildomai pažymėtina, jog atsakovės viso civilinio proceso metu dėstomos aplinkybės, susijusios su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiais brėžiniais, skundžiamu sprendimu taip pat buvo įvertintos tinkamai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo balkono pažymėjimas techninio inventorizavimo byloje nėra šio objekto teisinis registravimas bei nuosavybės teisės įgijimą įrodantis dokumentas.
32. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su skundžiamu sprendimu nustatyta ginčo balkono naudojimosi tvarka, kurios sąlygos, iš esmės apeliaciniu skundu nėra skundžiamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatant, jog ieškovas K. M. naudojasi balkono plotu per balkono ilgį, atitinkantį kambario, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plotį (267 cm), o atsakovė E. Š. naudojasi balkono plotu per balkono ilgį, atitinkantį kambario, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plotį (280 cm), yra logiškas, teisingas, protingas, proporcingas, o taip pat atitinkantis CK 1.2 straipsnio, 1.137 straipsnio bei 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatas.
33. Pirmiau išdėstytų išvadų bei teisinio vertinimo nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su pirmosios instancijos teismo neva padarytais procesinės teisės pažeidimais. Nors apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės bei nurodydamas ieškovui bei atsakovei pateikti duomenis apie butų privatizavimo sąlygas ir privatizacijos apimtį, buvo nepagrįstai aktyvus, rinko su pareikšto ieškinio reikalavimais nesusijusius įrodymus, pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, o nustatydamas ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus parodė savo šališkumą bylos baigtimi, tačiau sutikti su tokiu vertinimu nėra pagrindo.
34. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą visų privačių ginčų išsprendimą, ginčijamų civilinių teisių bei pareigų nustatymą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant kiekvieno asmens teises ir pareigas ar jam pareikštą kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Pagal šią konvencijos nuostatą, užtikrinančią visų byloje dalyvaujančių asmenų teisių įgyvendinimą, dalyvaujantiems byloje asmenims nustatyta pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, o teismui, vadovaujantis kooperacijos, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais – imtis priemonių bylą išnagrinėti operatyviai ir tinkamai. Tinkamas civilinis procesas neabejotinai apima ir teismo teisę atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės pripažinus, jog reikalinga nustatyti naujas bylai reikšmės turinčias aplinkybes, dėl ko toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teismo diskrecijos teisė ir niekaip nerodo jo šališkumo. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad įgyvendinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus negali būti pažeidžiama pareiga teisingai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 263 straipsnis). Kartu atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė bylą nagrinėjančio teismo pareiga yra tinkamas ir teisingas bylos išnagrinėjimas, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais dėl neva nepagrįsto byloje esančių įrodymų, atitinkančių CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, neįvertinimo, kadangi šie įrodymai ne tik yra vertinami visų kitų įrodymų kontekste, tačiau juose yra pateikiama tik institucijų pozicija, kuri bylą nagrinėjančiam teismui neturi prioriteto prieš byloje esančių kitų įrodymų visumą.
35. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, susijusį su pirmosios instancijos teismo procesiniais veiksmais, nustatant ieškovui terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti bei tokiu būdu pakeistu ieškinio pagrindu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai, priešingai nei tvirtina apeliantė, negali būti vertinami, kaip teismo šališkumo įrodymas ar šalių rungtyniškumo principo pažeidimas, juo labiau kad nagrinėjamu atveju apeliantė jokių objektyvių duomenų dėl bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumo nenurodė, o tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas neatitinka subjektyvių bei nepagrįstų apeliantės lūkesčių, neleidžia vertinti, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas.
36. Pastebėtina, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas itin detaliai aptarė, dėl kokių priežasčių yra nustatomas šis terminas, bei nurodė, kad nagrinėjantis bylą teismas turi atskleisti bylos esmę ir galutinai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas yra pagrįstas ir užtikrina tinkamą atsakovės nurodomų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis), dėl šio pirmosios instancijos teismo nutarties atskirasis skundas paduotas nebuvo, kas leidžia pagrįstai vertinti, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo veiksmais taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą yra deklaratyvūs.
37. Kita vertus, CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Toks teisinis reglamentavimas kartu leidžia daryti išvadą, jog net ir ieškinio dalyko pakeitimas jau nagrinėjant bylą iš esmės yra galimas bei automatiškai nepatvirtina procesinės teisės pažeidimų egzistavimo.
38. Taigi apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su neva netinkamai pirmosios instancijos teismo taikytomis procesinės teisės nuostatomis, yra atmetami, kaip nepagrįsti.
39. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, susijusiais su neva netinkamu ieškovo sumokėtu žyminio mokesčio dydžiu bei ieškinio ribų peržengimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, o tą minėtoje 2018 m. vasario 12 d. nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismas, kad ginčas byloje yra kilęs dėl nuosavybės teisės pripažinimo į balkoną bei apribotos ieškovo galimybės naudotis dalimi šio objekto. Ieškovas vertino, kad dalis balkono priklauso jam ir jis šią dalį įsigijo kartu su butu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi dalis balkono priklausė ankstesniam savininkui. Negana to, byloje nebuvo surinkta įrodymų, jog ginčo balkonas visuomet priklausė vien tik atsakovei, nepaisant to, kad ji šiuo balkonu naudojosi viena.
40. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog pareikštu ieškiniu K. M. prašė priteisti jam daugiau turto, nei jis turėjo. Priešingai, jo reikalavimai buvo susiję su jau įgytos nuosavybės teisės pripažinimu, o ne kokios nors papildomos turtinės naudos siekiu, dėl ko ieškininiai reikalavimai visiškai pagrįstai nebuvo pripažinti, kaip turtiniai. Papildomai pastebėtina, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo pareikštą ieškinį, rezoliucinėje išdėstė tokią formuluotę, kuri skiriasi nuo patikslintame ieškinyje suformuluoto sakinio, neįrodo ieškinio ribų peržengimo, kadangi esminiai ieškovo reikalavimai dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymu buvo tenkinti.
41. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomojoje ir rezoliucinėse dalyse yra padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas bei, be kitų duomenų, nurodyta, jog K. M. naudojasi balkono plotu per balkono ilgį, atitinkantį kambario, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini) plotį. Tačiau iš byloje esančių duomenų, o taip pat skundžiamame sprendime išdėstytų teismo argumentų matyti, jog buvo suklysta nurodant ieškovui priklausančio kambario indeksą ir vietoje (duomenys neskelbtini)yra nurodytas indeksas (duomenys neskelbtini). Toks apsirikimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teismui patikslinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomąją ir rezoliucinę dalis.
43. Atmetus atsakovės E. Š. apeliacinį skundą, ieškovui K. M. priteistinos turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 1000 Eur už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovui suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovo pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimą aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse, jog „K. M. naudojasi balkono plotu per balkoną atitinkantį kambario, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), plotį- 267 cm“.
Iš atsakovės E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.