Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Druskininkų miesto apylinkės teisme 2015 m. gegužės 7 d. gautas T. P. skundas dėl administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalį taikymo A. P..

Skundžiamame nutarime cituojamoje kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad, perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra nagrinėjamas ginčas, nuo kada jis įgijo nuosavybės teises į bendrovės akcijas, o nagrinėjamas klausimas, ar jis yra laikytinas bendrovės akcininku. Akcininku pagal įstatymą yra laikomas asmuo, kuris turi įgijęs akcijų (sudaręs sandorį dėl akcijų įsigijimo), o ne asmuo, kuris turi įgijęs nuosavybės teises į akcijas (būtina - sąlyga išduotas išrašas iš vertybinių popierių sąskaitos). Įstatymas nenumato, kad akcininku laikomas tik toks asmuo, kuris yra įgijęs nuosavybės teisę į akcijas. Priešingai, įstatymas numato, kad akcininku laikomas asmuo, įgijęs akcijų, o akcijų įgijimui pagal kasacinio teismo praktiką įrodyti pakanka sandorio. Tai reiškia, kad jis yra bendrovės akcininkas.

Jis, kaip bendrovės akcininkas, į teismą kreipėsi būtent dėl to, kad bendrovės vadovas atsisako išduoti išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos, ir to pasėkoje jis negali būti laikomas įgijęs nuosavybės teises į akcijas, atitinkamai, negali naudotis akcininkui įstatymo suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Tuo atveju, jeigu bendrovės vadovas būtų išdavęs išrašą iš bendrovės vertybinių popierių sąskaitos, jis net nebūtų kreipęsis į teismą, prašydamas taikyti administracinę atsakomybę bendrovės vadovo atžvilgiu. Teismas nepagrįstai nustatė, kad jis nėra bendrovės akcininkas, ir to pasėkoje nepagrįstai atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal jo skundą dėl administracinės atsakomybės taikymo bendrovės vadovui A. P.. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir jo skundo priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Be to, pareiškėjas nurodo, kad teismo nurodyti civiliniai ginčai nesudaro pagrindo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos.

Pareiškėjas pažymi, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų, kurie tų kategorijų bylose turi precedento reikšmę. Aukštesnės instancijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais, kurie turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos teismams, nes teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama. Esami aukštesnės instancijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

Nuosekliai formuojama teismų praktika taip pat patvirtina, kad analogiškais atvejais, t. y. kuomet uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsisako išduoti vertybinių popierių sąskaitą naujajam (dar neįregistruotam) įmonės akcininkui, o taip pat neatlieka kitų aukščiau minėtų veiksmų, nepriklausomai nuo vadovo nurodomų gynybinio pobūdžio argumentų, bendrovės vadovas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. dėl uždarosios akcinės bendrovės akcininko teisių pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

T. P. skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjas prašo pradėti pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį dėl to, jog UAB „D. S.“ vadovas A. P. nepadaro įrašų asmeninėse bendrovės vertybinių popierių sąskaitose ir taip eliminuoja pareiškėjo teisę dalyvauti bendrovės veikloje, jos valdyme.

ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už: 1) akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą; 3) kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimą ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą; 5) taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą.

Pagal ATPK 262 straipsnio 2 dalį, administracinio teisės pažeidimo byla pagal 50⁵ straipsnio 1 dalį pradedama atitinkamai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininko, stebėtojų tarybos nario ar valdybos nario, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario, taip pat šių įmonių kreditoriaus pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje aprašyto pažeidimo objektas yra uždarosios akcinės bendrovės akcininko teisės, vadinasi, ir administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas yra akcininko teisių pažeidimo buvimas arba nebuvimas, o ne tai, ar pareiškimą padavęs asmuo yra bendrovės akcininkas, ar ne. Administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį dalyku negali būti ginčas, ar pareiškimą padavęs asmuo yra bendrovės akcininkas, ar nėra. Byloje turi būti nagrinėjamas tik akcininko teisių pažeidimo ar nepažeidimo klausimas. Jeigu asmuo nepateikia dokumentų, įrodančių, jog jis yra bendrovės, kurios vadovui reikalauja iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį, akcininkas, byla pagal tokį pareiškimą apskritai negali būti pradėta, o pradėtoji nutraukta (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-704-462/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-912-648/2014 ).

Nors pareiškėjas skunde akcentuoja, kad jis yra bendrovės akcininkas, nes yra įgijęs bendrovės akcijų, tačiau, šiuo atveju, pažymėtina, jog pagal kasacinės instancijos teismo praktiką uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, asmuo tampa ne nuo sandorio dėl nematerialinių akcijų perleidimo sutarties sudarymo momento, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita. Nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: 1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); 2) nematerialiųjų akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose. Taigi, tik įvykdžius abi minėtas sąlygas, nematerialiąsias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-549/2010; 3K-3-76/2011, 3K-3-189/2013, 3K-3-384/2013).

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas akivaizdžiai painioja dvi skirtingas teisines kategorijas – nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir nuosavybės teisės perėjimo momentą. Sandoris yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra būtina sąlyga nuosavybės teisei į turtą įgyti. Tuo tarpu nuosavybės teisės perėjimo momentas skiriasi nuo nuosavybės teisės įgijimo pagrindo atsiradimo momento ir bendruoju atveju nuosavybės teisės perėjimo momentas yra turto perdavimo įgijėjui momentas (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). O kaip jau minėta, nematerialiųjų akcijų perdavimo faktas fiksuojamas įrašais akcijas perleidusio ir jas įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas yra UAB „D. S.“ akcininkas. Tik nustačius tokią faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas yra UAB „D. S.“ akcininkas, galima nagrinėti klausimą, ar jo, kaip akcininko, teisės yra pažeidžiamos. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, jog tik Druskininkų miesto apylinkės teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-581-182/2015, kurioje T. P. pareiškė ieškinį atsakovams A. P. ir UAB „D. S.“ dėl pripažinimo akcininku, ir pateikus atitinkamus teismo sprendimus, gali būti sprendžiamas klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 50⁵ straipsnį 1 dalį pradėjimo.

Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl to skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. P. skundą atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.