Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas pareiškėjos L. R. S. atstovo advokato Mariaus Griciaus apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apylinkės teismas vertindamas kilusį ginčą tarp bendrovės ir pareiškėjos L. R. S. nurodė, jog toks ginčas turi būti nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka, teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, todėl mano, kad Plungės rajono apylinkės teismas priimdamas tokį procesinį sprendimą pažeidė pareiškėjos teises reikšti teisėtą reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas disponavo visa pateikta pareiškėjos medžiaga, kuri įrodo, kad L. R. S. yra UAB „Voruta“ akcininkė. Pareiškėjos atstovas prašė teismo išreikalauti iš UAB „Voruta“ administracijos akcininkų registracijos žurnalą, kitus lydinčius dokumentus, tačiau jų iki šios bylos išnagrinėjimo UAB „Voruta“ administraciją teismui nepateikia ir nenurodo dokumentų nepateikimo priežasčių, o teismas, o teismas skundžiamoje nutartyje dėl to nepasisakė. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, todėl toks vienašališkas administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimas Plungės rajono apylinkės teisme žemina L. R. S. Žeminimas pasireiškė tuo, kad teismui nieko nereiškia pareiškėjos pateikta surinkta teisėta medžiaga iš Registrų centro, teismas ją ignoravo, o iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neišreikalavo jokių įrodymų.

Toliau pateiktame apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas nesivargino būti aktyvus, ištirti visą pareiškėjos pateiktą medžiagą, išreikalauti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalingus duomenis ir priimti teisingą nutarimą, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas. Plungės rajono apylinkės teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir atmesdamas pareiškėjos pateiktus dokumentus, taip pat jos atstovo parodymus, pažeidė ABTĮ 6 straipsnį. L. R. S. mano, kad Plungės rajono apylinkės teismas nepasisakydamas dėl pareiškėjos pateiktų dokumentų, neišreikalaudamas prašomų iš atsakovo įmonės dokumentų, akcininkų žurnalo, neva sudarytų pirkimo-pardavimo sandorių, pažeidė ABTĮ 57 str., kuris nustato, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra, todėl Plungės rajono apylinkės teismo nutarimas yra naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Byloje kilo ginčas dėl to, ar administracinėn atsakomybėn patraukta UAB „Voruta“ direktorė S. K. pažeidžia pareiškėjos L. R. S. kaip akcininkės teises.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo), užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo 2 000 iki 10 000 Lt.

Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 str. 1 d. numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Pagal ABĮ 41 str. 1 d. bendrovės nematerialios akcijos yra fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų ? nematerialių akcijų savininkų ? asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų ? nematerialių akcijų savininkų ? asmeninių vertybinių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė. Uždaroji akcinė bendrovė sutartimi gali perduoti akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui. Su šia sutartimi uždaroji akcinė bendrovė turi supažindinti akcininkus (ABĮ 41 str. 3 d.).

Apygardos teismas išsamiai įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis daro išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja L. R. S. yra UAB „Voruta“ akcininkė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmiausia turi būti nustatyta, ar pareiškėja apskritai yra UAB „Voruta“ akcininkė ir tik nustačius tokią faktinę aplinkybę, galima nagrinėti klausimą, ar jos kaip akcininkės teisės yra pažeidžiamos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neišsprendus klausimo, ar L. R. S. yra UAB „Voruta“ akcininkė, klausimas ar jos kaip akcininkės teisės yra pažeidžiamos ar ne, net negali būti keliamas (sprendžiamas).

Pažymėtina, kad akcinių bendrovių įstatymo 41¹ str. yra numatyta pareiga bendrovės vadovui sudaryti bendrovės akcininkų sąrašus ir teikti juos Juridinių asmenų registrui. Taigi, akcininko statusą patvirtina vienintelis dokumentas – akcijos, arba bent jau – Juridinių asmenų registre saugomas bendrovės akcininkų sąrašas. Nors pareiškėja L. R. S. ir naudojosi kvalifikuota teisine, t. y. advokato M. Griciaus pagalba, tačiau tokių duomenų, kurie patvirtintų L. R. S. kaip UAB „Voruta“ akcininkės statusą taip ir nepateikė.

Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys, t. y. 2014-04-23 Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, patvirtina, kad pareiškimo Dėl akcininko teisių pažeidimo Plungės rajono apylinkės teismui padavimo metu pareiškėjos tarp UAB „Voruta“ akcininkų nėra.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, tačiau apygardos teismas su tokiais argumentais nesutinka, nes jie yra nepagrįsti. Byloje esantis Plungės rajono apylinkės teismo 2014-04-25 raštas patvirtina, jog apylinkės teismas kreipėsi į VĮ Registrų centro Telšių filialą prašydamas pateikti duomenis apie UAB „Voruta“ akcininkus (b. l. 31). Valstybės įmonės Registro centro Telšių filialas 2014-05-05 Plungės rajono apylinkės teismui pateikė UAB „Voruta“ vėliausiai Juridinių asmenų registrui pateikto akcininko sąrašo kopiją, kuri patvirtina, jog UAB „Voruta“ akcininkai yra S. K. ir A. Š. (b. l. 33-34).

Be to, Plungės rajono apylinkės teismas 2014-05-23 raštu S. K. įpareigojo pateikti akcininkų registracijos žurnalą bei sandorių dėl akcijų perleidimo L. R. S. kopijas (b. l. 43). S. K. apylinkės teismui pateikė UAB „Voruta“ akcininkų registracijos žurnalo kopiją (b. l. 45-47), tačiau šiame UAB „Voruta“ akcininkų sąraše L. R. S. nėra. S. K. atstovas advokatas D. Cvetkovas apylinkės teismą raštu taip pat informavo, jog sandorių dėl akcijų perleidimo L. R. S. bendrovė pateikti negali, nes L. R. S. sandoriais bendrovės akcijos nebuvo perleistos (b. l. 44). Taigi, kaip jau minėta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškimo Dėl akcininko teisių pažeidimo Plungės rajono apylinkės teismui padavimo metu pareiškėja būtų UAB „Voruta“ akcininkė.

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad ATPK 50⁵ str. 1 d. aprašyto pažeidimo objektas yra uždarosios akcinės bendrovės akcininko teisės, vadinasi, ir administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas yra akcininko teisių pažeidimo buvimas arba nebuvimas, o ne tai, ar pareiškimą padavęs asmuo yra bendrovės akcininkas, ar ne. Administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. dalyku negali būti ginčas, ar pareiškimą padavęs asmuo yra bendrovės akcininkas, ar nėra. Byloje turi būti nagrinėjamas tik akcininko teisių pažeidimo ar nepažeidimo klausimas. Jeigu asmuo nepateikia dokumentų įrodančių, jog jis yra bendrovės, kurios vadovui reikalauja iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ str. 1 d., akcininkas, byla pagal tokį pareiškimą apskritai negali būti pradėta, o pradėtoji nutraukta. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 str. 2 d. pasakyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla dėl šio kodekso 50⁵, 50⁶, 172²³ straipsniuose nurodytų pažeidimų pradedama atitinkamai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininko, stebėtojų tarybos nario ar valdybos nario, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario, taip pat šių įmonių kreditoriaus pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus. Tuo tarpu L. R. S. atstovai nepateikė dokumento, įrodančio, kad ji yra UAB „Voruta“ akcininkė.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys leidžia neabejotinai teigti, kad UAB „Voruta“ nepripažįsta L. R. S. savo akcininke. Vadinasi, tarp šalių yra ginčas, ar L. R. S. apskritai yra UAB „Voruta“ akcininkė ar ne. Tokie ginčai turi būti sprendžiami tik civiline tvarka. Ir tik išsprendus šį ginčą civiline tvarka ir L. R. S. atstovams įrodžius, kad ji yra UAB „Voruta“ akcininkė ir pateikus atitinkamą teismo sprendimą, būtų galima kelti klausimą dėl S. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ str. 1 d. Tačiau esant dabartinėms aplinkybėms tokio klausimo sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra negalimas.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Plungės rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos L. R. S. atstovo advokato Mariaus Griciaus apeliacinį skundą atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.