- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2-974-577/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00817-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rukvina ir Ko“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rukvina ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rukvina ir Ko“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rukvina ir Ko“ (toliau – ir bendrovė).
2. Ieškovas nurodė, kad UAB „Rukvina ir Ko“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) biudžetui 2025 m. liepos 10 d. duomenimis, buvo 14 804,39 Eur. Ieškovas pagal bendrovės prašymą 2025 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą „Dėl UAB „Rukvina ir ko“ įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo bendra tvarka“. Kadangi atsakovė sprendime nustatytų sąlygų nesilaikė, ieškovas 2025 m. kovo 17 d. pranešimu informavo, kad sprendimas neteko galios. Ieškovas bendrovei taikė priverstinio poveikio priemones per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, 2025 m. sausio 31 d. išsiuntė raginimą dėl skolos sumokėjimo, taip pat atsakovės debitoriams išsiuntė raštus dėl skolų apmokėjimo, tačiau skolos liko nesumokėtos. Ieškovas pažymėjo, kad išanalizavus patikrinimui pateiktą bendrovės informaciją ir paaiškinimus, prieita prie išvados, kad draudėjas yra nemokus. Aplinkybė, kad bendrovė, pradėjusi veiklą 2024 m. rugpjūčio 14 d., jau nuo 2024 m. gruodžio mėnesio negali atsiskaityti su vienu kreditoriumi, yra pakankamas pagrindas pripažinti bendrovę nemokia. Ieškovui nėra žinoma apie kitą bendrovės turtą, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovei UAB „Rukvina ir Ko“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją „Nemokumo era“, taip pat išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.
4. Teismas, įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2024 metus, taip pat atsakovės vadovo pateiktus naujausius duomenis (2025 m. liepos 28 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą), padarė išvadą, kad jie nepagrindžia bendrovės mokumo ir (ar) gyvybingumo.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė savo gyvybingumą, vykdomą veiklą įrodinėjo, be kita ko, sutartimi Nr. R2025/06-01 dėl konstrukcijų montavimo darbų atlikimo, iš kurios turinio matyti, kad darbai turėjo būti baigti 2025 m. rugsėjo 8 d., tačiau duomenų, ar minėta sutartis buvo įvykdyta, byloje nėra, nors atsakovei ir buvo pasiūlyta apie tai informuoti teismą, atidėtas 2025 m. rugsėjo 10 d. numatytas bylos nagrinėjimas.
6. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-23386-820/2025 pagal UAB „Rukvina ir Ko“ ieškinį atsakovei UAB „ARLANGA alu“ dėl 34 131,78 Eur skolos bei delspinigių priteisimo, savaime nepatvirtina nurodytos skolos išieškojimo realumo. Atkreipė dėmesį, kad UAB „ARLANGA alu“ minėtoje byloje pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su pateiktu ieškiniu ir prašo priteisti iš UAB „Rukvina ir Ko“ 73 797,93 Eur turtinę žalą.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepagrindė realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nėra objektyvių duomenų dėl galimybės atgauti įmonės debitorių skolas, nėra duomenų, kad atsakovė, nuo 2025 m. gegužės mėnesio būtų sumažinusi savo finansinius įsipareigojimus. Teismas nustatė, kad pagal 2025 m. rugsėjo 16 d. viešus duomenis skola VSDF biudžetui padidėjo. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad bendrovė sistemingai nevykdo savo finansinių įsipareigojimų ir jos patiriami finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai.
Atsiliepimas
8. Atsakovės nurodytos aplinkybės apie bendrovėje dirbančius 6 darbuotojus teismas nelaikė patvirtinančia, kad atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad darbuotojų skaičius yra sumažėjęs – remiantis viešais duomenimis, 2025 m. rugsėjo 16 d. bendrovėje yra 5 apdraustieji. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pateikti duomenys nepagrindžia jos pozicijos dėl bendrovės mokumo ir gyvybingumo, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad bendrovės finansiniai sunkumai tėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu pagerės.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė yra gyvybinga, todėl atsakovei UAB „Rukvina ir Ko“ iškėlė bankroto bylą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Rukvina ir Ko“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Bendrovė šiuo metu yra gyvybinga, toliau vykdo veiklą, o atsiradę finansiniai sunkumai yra laikini. Bendrovė deda pastangas, siekdama pagerinti savo finansinę padėtį. Bendrovės turto ir įsipareigojimų balansas yra teigiamas.
10.2. Atsižvelgiant į bendrovės veiklos specifiką, darbuotojų skaičius bendrovėje kinta priklausomai nuo objektuose esančio poreikio. Darbuotojų pokytis yra stabilus.
10.3. Teismo pozicija, kad skolos prisiteisimas iš UAB „ARLANGA alu“ yra mažai tikėtinas, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Šioje byloje nebuvo nagrinėjama civilinėje byloje Nr. e2-23386-820/2025 esanti medžiaga, todėl teismo išvados dėl šios bylos perspektyvos negali būti vertinamos objektyviai.
10.4. Teismas neatsižvelgė į bendrovės vadovo pastabas, kad bankroto bylos iškėlimas sukels neigiamas pasekmes bendrovės verslo partneriams, bendrovė turės nutraukti darbus objektuose, taip pat bendrovės vadovas negalės atstovauti civilinėje byloje Nr. e2-23386-820/2025, todėl gali būti pažeisti bendrovės kreditorių interesai.
Atsiliepimas
2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties panaikinimo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. UAB „Rukvina ir Ko“ paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėjo 2025 m vasario 4 d. (50 Eur). Ieškovas nuo 2025 m. kovo 8 d. vykdė priverstinį atsakovės skolos VSDF biudžetui išieškojimą, tačiau skola išieškota nebuvo, įsiskolinimas fondui tik didėjo, todėl negalima laikyti, kad UAB „Rukvina ir Ko“ yra gyvybinga. Vien aplinkybė, kad UAB „Rukvina ir ko“ ilgą laiką negali atsiskaityti su vienu kreditoriumi, yra pakankamas pagrindas pripažint įmonę nemokia.
11.2. Pagal atsakovės pateiktą balansą, pagrindinį UAB „Rukvina ir ko“ turtą sudaro per vienerius metus gautinos sumos (102 553 Eur), tačiau per vienerius metus gautinos sumos paprastai nelaikomos realiu turtu, nes jų atsakovė gali neatgauti. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad dėl dalies atsakovės debitorinių skolų yra kilę teisiniai ginčai.
11.3. Ieškovo nuomone, UAB „Rukvina ir ko“ turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką. Atsakovė nemoka privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų, skola ieškovui sumokėta nebuvo, todėl atsisakyti kelti UAB „Rukvina ir ko“ bankroto bylą pagrindų nėra (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Rukvina ir ko“ iškelta bankroto byla.
Dėl bendrovės (ne)mokumo
4. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
5. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
6. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
7. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė, kad egzistuoja JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos bendrovės bankroto bylos iškėlimui. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada, teigia, kad bendrovės turto ir įsipareigojimų balansas yra teigiamas, bendrovė yra gyvybinga, vykdo veiklą, o finansiniai sunkumai yra laikini. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
9. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022; 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-461-450/2025).
10. Pagal apeliantės Juridinių asmenų registrui pateikto balanso duomenis, UAB „Rukvina ir ko“ 2024 metais turėjo 42 847 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 40 544 Eur; pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovės grynasis pelnas – 1 303 Eur. Apeliantės vadovo pateiktuose 2025 m. liepos 28 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta, kad bendrovė turi 103 155 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekia 71 329 Eur, bendrovė turėjo 29 523 Eur pelno. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad vien šie duomenys nepagrindžia bendrovės mokumo ir (ar) gyvybingumo.
11. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nekilnojamojo turto, transporto priemonių bendrovė neturi. Iš apeliantės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso) nustatyta, kad visas bendrovės 103 155 Eur vertės turtas yra trumpalaikis, esminę jo dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos (102 553 Eur), likusi turto vertė – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (99 Eur), pinigai ir pinigų ekvivalentai – 503 Eur.
12. Teismų praktikoje ne kartą paminėta, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šiomis lėšomis disponuoja tretieji asmenys ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2024 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024).
13. Apeliantė debitorių sąraše nenurodė debitorių skolų susidarymo laiko, nepateikė įrodymų apie faktines galimybes atgauti nurodytas skolas. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę dėl teisme nagrinėjamo ginčo pagal UAB „Rukvina ir Ko“ ieškinį atsakovei UAB „ARLANGA alu“ dėl skolos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-23386-820/2025) pagrįstai laikė nepatvirtinančia nurodytos skolos išieškojimo realumo. Apeliantė klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino rezultato šioje byloje tikimybę. Šiuo atveju reikšmingas faktas, kad apeliantės nurodytas debitorius skolos nepripažįsta, be to, apeliantei yra pareiškęs turtinius reikalavimus. Kita vertus, per vienerius metus apeliantės mokėtina suma (71 329 Eur) yra žymiai didesnė už minėtoje civilinėje byloje pareikšto reikalavimo UAB „ARLANGA alu“ dydį (ieškinio suma 34 131,78 Eur). Bylos duomenimis, ieškovas skolas bandė susigrąžinti kreipdamasi į apeliantės debitorius, įskaitant į didžiausią skolą turinčią UAB „Marx Vilnius“, tačiau „Marx Vilnius“ nesutiko apmokėti UAB „Rukvina ir Ko“ nurodytą skolą. Apeliantė dėl realios galimybės atgauti skolą iš šios bendrovės nepasisakė, įrodymų nepateikė. Taigi, apeliantė nepagrindė, kad į balansą įrašytas turtas – gautinos sumos, realiai leis padengti bendrovės įsiskolinimus.
14. Pažymėtina ir tai, kad pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, jog bendrovė 2025 metais veikė pelningai, tačiau įrodymai, patvirtinantys, kad bendrovė bent iš dalies dengė įsiskolinimus kreditoriams, nepateikti.
15. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022, 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-833-407/2023).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino į bylą pateiktus duomenis, rėmėsi viešųjų registrų duomenimis, taip pat kita viešai prieinama informacija, atsižvelgdamas į apeliantės nurodytas aplinkybes, pateiktus dokumentus bei siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą, pasiūlė apeliantei pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, sudarė sąlygas tai atlikti, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atidėdamas bylos nagrinėjimą. Atskirajame skunde apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, įrodymų vertinimo ar argumentų neteisingumo, skundą grindžia teiginiais, kurių iš esmės nepagrindžia byloje esančiais įrodymais.
17. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
18. Apeliantė, siekdama pagrįsti aplinkybes apie vykdomą veiklą, pateikė 2025 m. birželio 3 d. su UAB „Marx Vilnius“ (užsakove) sudarytą sutartį Nr. R2025/06-01, kuria apeliantė įsipareigojo atlikti aliuminio konstrukcijų montavimo darbus, o užsakovė įsipareigojo už juos atsiskaityti. Sutartyje numatyta darbų pabaiga – 2025 m. liepos 14 d. Apeliantės pataisytame sutarties variante yra įrašai apie papildomus darbų kiekius, bei ištaisyta darbų pabaiga – 2025 m. rugsėjo 8 d. Pažymėtina, kad pataisymai patvirtinti tik apeliantės vadovo parašu bei bendrovės antspaudu; užsakovės parašų nėra. Nepaisant šios aplinkybės, darbų terminai yra pasibaigę, tačiau apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų apie šios sutarties faktinį vykdymą, gautas pajamas ir, juolab, iš gautų pajamų vykdytus atsiskaitymus su kreditoriais. Taigi, pateikta sutartis, taip pat bendrovės turimų darbuotojų skaičius, neįrodo kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles laikinas. Apeliantė nepagrindė, kad bendrovė gauna ar planuoja gauti pajamas, iš kurių galės patenkinti kreditorių reikalavimus. Tai, kad atsakovė turi įsiskolinimų VSDFV bei VMI taip pat patvirtina, kad atsakovė nėra gyvybingas juridinis asmuo.
19. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).
20. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos pastabas, kad bankroto bylos iškėlimas sukels neigiamas pasekmes bendrovės verslo partneriams, bendrovė turės nutraukti darbus objektuose, taip pat bendrovės vadovas negalės atstovauti bendrovei civilinėje byloje Nr. e2-23386-820/2025, todėl gali būti pažeisti įmonės kreditorių interesai.
21. Pažymėtina, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020; 2025 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-567/2025, 15 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantė nepagrindė, kad šiuo metu vykdo kokias nors sutartis. Kita vertus, nustačius, kad bendrovė yra nemoki, o nurodoma veikla neleidžia atsiskaityti (nors iš dalies) su kreditoriais, apeliantės argumentai dėl neigiamų pasekmių jos verslo partneriams nelaikytini pagrįstais.
23. Taigi, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, todėl konstatuotina, kad bendrovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79 ir 80 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Rukvina ir Ko“ yra nemoki ir negyvybinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.